Telšiai, Žemaitijos sostinė, garsėja ne tik kultūriniu gyvenimu, bet ir sportinėmis tradicijomis, kurių svarbi dalis - krepšinis. Šiame straipsnyje apžvelgsime Telšių krepšinio istoriją, pradedant jos ištakomis ir baigiant šių dienų aktualijomis.
Kultūrinis Telšių kontekstas
Prieš gilinantis į krepšinio istoriją, svarbu paminėti Telšių kultūrinį kontekstą, kuris turėjo įtakos ir sporto raidai mieste. Telšiai išsiskiria savitu kultūriniu gyvenimu, kuris sukasi apie Alkos muziejų, menininkų ugdyklą - Vilniaus Dailės akademijos filialą, ir modernią poetės, draugavusios su vysk. M. Valančiumi, biblioteką. Visa tai turi gilias vietines šaknis, netgi muzikines, žinomas prieš šimtmetį egzistavusiu Telšių simfoniniu orkestru bei maitintas ir aplinkinių miestelių - Varnių, Žarėnų, Luokės, o ir iki Platelių mažiau nė trys dešimtys kilometrų.
Apie tai reikia ne tik rašyti, bet ir kiekvienos metinės kultūros dienos proga viešai ir garsiai skaityti pavardes, minėti vietinius kultūrinius įvykius bei didžiuotis tuo. Tokia viena viešų vietinių kultūros akcentų skaitymų akcija buvo surengta Telšiuose.
Telšių kultūros lobyną sudaro daugybė kūrėjų: Baranauskas Antanas (1835-1902) - Vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas, kalbininkas. Dačkevičius Steponas Algirdas (g.1952) -poetas, prozininkas, nuo 1998 m. Gadonas Vladimiras (1775-1842) - poetas, publicistas, istorikas. 1831-03-29 išrinktas Telšių apskr. Varpiotienė Audronė (g. Valeckienė Rūta Irena (g. 1924 m. Konstantino Dobrovolskio ir T. 1999 m. Gaižauskas Jurgis (1922-2009) - kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, kaimo kapelų švenčių „Jurgelio valsas“ (Telšiai) ir panašių švenčių kitur dalyvis, dirigentas. Šeduikytė Jurga (g. 1980) - dainininkė. Narmontaitė Nijolė (g. Pleškytė Eugenija (1938-2012) - aktorė sukūrusi vaidmenis daugiau nei 30-yje filmų. Mokėsi tuometinėje Telšių Žemaitės vid. Sipaitis Vladas(iki 1940 m. Stasys Baltakis (g. Švėgždavičienė Julita (g. Bulauskienė Jadvyga (g. Dužinskas Pranas (g.1937) - tautodailininkas, drožėjas iš medžio. Liaudies dailės premijos laureatas (1978); Įteiktas LTSR liaudies meno žymūno ženklelis (1983); Prakartėlių konkurso Rokiškyje laureatas (2000); L. Šepkos premijos laureatas (2002), 2013 m. Gudauskienė Renė (g. Inčirauskas Romualdas (g. Lukoševičius Donatas - Lietuvos dailininkas skulptorius, paminklo M.Valančiui autorius (g. Mockus Kazimieras (Kazys) - skulptorius, vienas iš garsiausių XIX a. pab.-XX a. I p. Žemaitijos liaudies meistrų, gimė 1870 m. Kinčiulių km., Telšių raj. Paulauskas Jonas (1912-2008) - medžio drožėjas, klumpadirbys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2002 m. Sakalauskas Arūnas (g. 1599 m. Kerpauskaitė-Varnelienė Adolfina (g. 1935), Telšių raj. Kimbrys Petras (g.1948) - publicistas, vertėjas, tekstologas. Vertė O. Maželis Petras (1894-1966) - kunigas, Telšių kunigų seminarijos profesorius, rašytojas, 1928-1931 m. - laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktorius, nuo 1965 m. Narjauskas Jurgis (1876 - 1943) - kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją” (Telšiai, 1938), parengė knygą apie Ovidijų - „Ovidijus. Biografija. 1932 m. vasario 16 d. 1934 m. Lauko Sodos apylinkėse, Dargiškių kaimelyje rastas Romos monetų ir papuošalų lobis. Butrimas Adomas (g.1955) - meno istorikas, archeologas, prof. dr. 2004-2011 m. Andrijauskas Bonaventūras (1833-1880) - gydytojas, 1863 m. Galminas Feliksas (1862-1935) - žinomas Žemaitijos knygnešys. 1898 m. organizavo Tryškiuose parašų rinkimą prašymui caro vardu dėl lietuviškos spaudos. Feliksas Milevičius (1883-1965) - knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas, su kitais 1916 m. Telšiuose įkūrė scenos ir dailės mėgėjų draugiją „Kanklės“, iki 1924 jai vadovavo. 1925 m. Pleškys Jonas (Jonas Plaskus) (1935-1993) - žemaitis jūrininkas, 1961 m. Reimontas Viktoras (1898-1947) - karo lakūnas, pulkininkas leitenantas. Rupeika Benediktas Vilmantas. Simaitis Antanas (1887-1959) - kunigas, prelatas, teologijos magistras, profesorius, Telšių pirmosios lietuviškos gimnazijos kūrėjas ir pirmasis direktorius, spaudos bendradarbis. Sukilėlių prieš caro vadžią 1863 m. būrių vadai: A. Grosas-Aleksandraitis, B. Dluskis-Jabloniauskis, A. Mackevičius, P. Šimkevičius, kun. I. Noreika, kun. A. Lietuvos partizanų Šatrijos rinktinės vadai: nuo 1945 08 - Semaška , 1945 10 - J. Gubysta (slapyvardis Šalna), 1946 12-1947 06 Š. Jazdauskas (slapyvardis Nurmis), 1947 06-11 K. Juozaitis (slapyvardis Meteoras; žuvo), 1948 02-1949 04 I. Šapkūnas (slapyvardis Buržujus; žuvo), 1949 04-1950 05 K. Andriuška (slapyvardžiai Kerštas, Linksmutis; žuvo), 1950 07 (?)-12 ir 1951 10-1953 03 J. Jankauskas (slapyvardžiai Alvitas, Audronis; žuvo) ir 1950 12-1951 08 I. Čėsna (slapyvardis Vitolis; žuvo). Būrių vadai - S. Beniulis, V. Montvydas, A. XV a. XVII-XVIII a. Bradauskas Dainoras (g. Narutavičius Stanislovas (1862-1932) - 19 a. pabaigos-20 a. pirmos pusės Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, teisininkas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. Vienas Lietuvių konferencijos (1917) rengėjų, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Paksas Rolandas (g. Šalaševičiūtė Rimantė (g. Veliutė Ingrida (g. 1979 m. Nuo XV a. Pašilis Evaldas (g.1973). 1925 m. - pradėtas leisti „Žemaičių priedelius“, ėjęs iki 1940 m. Telšiuose. Įsteigė Jurgis Dagilis. Išėjo 758 numeriai. Vagnorius Gediminas (g.1957) - Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras, ex-premjeras. Augustinavičius Mykolas(1875-1960) - Telšių verslininkas, linų verpimo ir audimo fabriko “Mastis” įkūrėjas ( veikė 1934 m. sausio 1 d. (1932 m. ?) -1940 m. rugpjūčio 3 d. Vasys Jonas (1918-? Adamkienė Alma(Nutautaitė) (1927-1924) - prezidento V. Giedraitis Juozapas Arnulfas. Gorskienė-Mineikaitė Marija (1840-1925) - Džiuginėnų dvaro valdytoja nuo 1868 m. Kasparavičius Stasys (g.1947) - lakūnas-instruktorius, kraštotyrininkas, visuomenininkas. 1987 m. įkūrė Žemaičių draugiją, buvo jos pirmininku, 1993-2009 m. Prancūzevičiūtė Jadvyga (1885-1960) - 1952 m. Radvila Mikalojus III (apie 1492- 1530) - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas, Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1515 m. liepos 6 d. Zelenytė Genovaitė (1917-2013) - gydytoja stomatologė. Pirmoji Telšių parapijos bažnyčia - Švč. Šv. Šv. Stulginskis Steponas (1908-1995) -inžinierius architektas, docentas. Projektai: 1936 m. - Telšių Žemaitės gimnazija, 1937 m. - kino teatras Telšiuose, 1938 m. 1932 10 29 Telšių-Kretingos ruožu pravažiavo pirmas traukinys.
Pirmieji žingsniai: "Džiugo" sporto asociacija
Oficiali Telšių krepšinio istorija prasideda 1923 m. lapkričio 2 d., kai buvo įkurta sporto asociacija „Džiugas“. Ši asociacija vienijo ne tik krepšinio, bet ir futbolo mėgėjus. Būtent „Džiugas“ tapo pirmuoju impulsu krepšinio populiarinimui Telšiuose.
Taip pat skaitykite: Krepsinio istorija Telšiuose
Tarpukario laikotarpis
Deja, informacijos apie krepšinio raidą Telšiuose tarpukario laikotarpiu nėra daug. Tačiau galima daryti prielaidą, kad krepšinis, kaip ir visoje Lietuvoje, populiarėjo ir Telšiuose, nors ir nebuvo pagrindine sporto šaka.
Pokario metai ir sovietinis laikotarpis
Pokario metais krepšinis Telšiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, išgyveno pakilimą. Formavosi komandos, vyko varžybos, krepšinis tapo masiškesniu. Tačiau detalesnės informacijos apie šį laikotarpį taip pat trūksta.
Šių dienų krepšinis Telšiuose
Šiandien Telšiai turi krepšinio komandas, dalyvaujančias įvairiose lygose. Taip pat mieste vyksta krepšinio turnyrai, populiarinamas jaunimo krepšinis.
VKL II lyga
Ketvirtadienio vakarą VKL II lygos rungtynėse susitiko šeimininkų „Telšiai" ir svečių „Space Jam". Pirmoje rungtynių pusėje gerai startavę šeimininkai po dviejų kėlinių jau turėjo 12 taškų persvarą, tačiau trečiajame kėlinyje nesustabdę greitų varžovų atakų ją iššvaistė, o svečiai buvo priartėję iki 5 taškų. Šaltakraujiškiau rungtynių pabaigą sužaidę šeimininkai vis tik palaužė savo varžovus 59-46. Nugalėtojų komandą į pergalę vedė po 13 taškų pelnę M.Rimkus(5 rez.perd.) ir T.Stumbrys. „Telšiai" komandos trenerio S.Pociūno komentaras: „Svarbu taškas, pergalė, bet šiaip nelabai mane tenkina mūsų žaidimas, aišku męs šiandien neturėjom dviejų svarbių labai starto penketo žaidėjų, bet ir varžovai ne pilnai susirinko, tai toks pasibegiojimas gavosi. Man toks žaidimas ne prie širdies, bet yra taškas, tobulėjam, kai kam gera proga apsišaudyt.
Jaunasis talentas: Arnas Labuckas
Šiuo metu Telšiuose ryškėja nauji krepšinio talentai. Vienas jų - Arnas Labuckas. „Esu Arnas, buvęs profesionalus krepšininkas, o dabar pilnu etatu dirbu tėčiu“, - šypsodamasis sako Arnas Labuckas (32). 15 metų krepšinį žaidęs vyras pernai paskelbė apie karjeros pabaigą ir atsidėjo sūnaus auginimui. A. Labuckas krepšinį žaidė 15 metų, daugiausia - Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).
Taip pat skaitykite: Krepšinis Joniškyje
A. Labuckas teigia: „Lietuvoje yra nusistovėjęs standartas, kad žmona prižiūri namų ūkį. Mūsų šeimoje yra kitaip ir aš čia nematau nieko stebuklingo ar neįprasto. Būna, kad rečiau sutinkami žmonės kartais klausia, ką dabar veikiu, ar nesinori savęs kur nors realizuoti. Tuomet dažnai norisi pasiūlyti tokį gyvenimą išbandyti. Tikrai siūlau pabandyti viskuo pasirūpinti ne dieną, ne savaitgalį, bet mėnesį ar daugiau. Tuomet pažiūrėsime, kiek liks laiko savirealizacijai. Tai yra sunkiausias nemokamas darbas žmonijoje. Kadangi pats žaidžiau krepšinį, puikiai žinau, koks tai sunkus darbas. Todėl norisi, kad bent namie ji turėtų kuo mažiau rūpesčių ir atsakomybių“.
Paklaustas, ką jam reiškia stebėti žaidžiančią Giedrę, vyras susigraudina. „Man tai reiškia viską. Tai mano gyvenimas. Aš savęs šiame sporte nebematau, todėl stengiuosi kuo stipriau palaikyti ją. Kuo jai geriau, tuo mes laimingesni. Ir atvirkščiai - kuo mes laimingesni, tuo ji geriau žaidžia“, - kalbėjo A. „Arnas yra žmogus, kuris žodžiais daug nepasako. Jis man kasdien nesako, kad myli, tačiau jo ir Kevino palaikymas yra išreikštas veiksmais. Jo pastangos ir tai, ką jis dėl manęs daro man atveria visus kelius. Man tiesiog reikia daryti tai, ką moku geriausiai ir džiaugtis savo vaiku ir vyru. Arnas yra žmogus, kuris man padėjo pasiekti viršūnes: tiek sporte, tiek motinystėje. Su juo pasiekiau visus savo gyvenimo džiaugsmus. Kol nebuvo Kevino kartais pagalvodavau, kad turbūt jau būtų nebaisu mirti, nes aš jau tiek laimės gyvenime patyriau.
Taip pat skaitykite: Krepšinio klubo „Bronza“ pasiekimai