Įvadas

Krepšinis Lietuvoje - ne tik sportas, bet ir dalis tautinės tapatybės. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos krepšinio istorija, svarbiausi rezultatai, įskaitant ir rungtynes su Ukraina, bei įsimintini momentai.

Europos Krepšinio Čempionatai: Nuo Debito Iki Sidabro

Europos vyrų krepšinio čempionatai rengiami kas dvejus metus nuo 1935 m. Nuo 2017 m. nuspręsta čempionatą rengti kas ketverius metus.

Eurobasket 2015: Sidabras ir Kelias Į Jį

2015 m. Europos krepšinio čempionatas vyko keturiose šalyse: Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Latvijoje. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė čempionate iškovojo sidabro medalius, finale nusileidusi Ispanijos rinktinei rezultatu 63:80. Ispanijos rinktinė 80:63 pranoko Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir iškovojo aukso medalius. Lietuviams atiteko sidabras.

Čempionato MVP pripažintas ispanas Pau Gasolis. Kovoje dėl bronzos Prancūzija 81:68 palaužė Serbiją ir iškovojo 3-ią vietą.

Grupės Etapas ir Rungtynės Su Ukraina

Lietuvos rinktinė žaidė D grupėje, kurios rungtynės vyko Latvijoje, Rygoje. 2015 m. rugsėjo 5 d. Lietuva susitiko su Ukraina ir laimėjo rezultatu 69:68. Kiti grupės etapo rezultatai:

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

• Lietuva - Latvija 68:49 (2015 m. rugsėjo 6 d.)
• Lietuva - Belgija 74:76 (2015 m. rugsėjo 7 d.)
• Lietuva - Estija 64:62 (2015 m. rugsėjo 9 d.)
• Lietuva - Čekija 85:81 (2015 m. rugsėjo 10 d.)

Atkrintamosios Varžybos

Atkrintamųjų varžybų etape Lietuva nugalėjo Gruziją (85:81), Italiją (95:85) ir Serbiją (67:64), tačiau finale pralaimėjo Ispanijai (63:80). Atkrintamųjų etapas:

• Aštuntfinalis: Lietuva - Gruzija 85:81 (2015 m. rugsėjo 13 d.)
• Ketvirtfinalis: Lietuva - Italija 95:85 (2015 m. rugsėjo 16 d.)
• Pusfinalis: Lietuva - Serbija 67:64 (2015 m. rugsėjo 18 d.)
• Finalas: Lietuva - Ispanija 63:80 (2015 m. rugsėjo 20 d.)

Rinktinės Sudėtis ir Trenerių Štabas

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabą sudarė vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas ir asistentai Darius Maskoliūnas, Gintaras Krapikas bei Benas Matkevičius.

Rinktinės sudėtyje žaidė Mantas Kalnietis, Deividas Gailius, Jonas Mačiulis, Renaldas Seibutis, Domantas Sabonis, Antanas Kavaliauskas, Paulius Jankūnas, Robertas Javtokas, Jonas Valančiūnas, Artūras Milaknis, Lukas Lekavičius ir Mindaugas Kuzminskas.

Europos Čempionatai: Triumfas 1937 ir 1939 metais

Europos vyrų krepšinio čempionatų karuselė ėmė suktis 1935 m., kai pirmosios pirmenybės įvyko Šveicarijoje, Ženevos mieste. Jame pergalę šventė Latvijos komanda, finale rezultatu 24:18 įveikusi Ispaniją. Lietuva tąsyk Europos pirmenybėse dar nedalyvavo, o štai 1937 m. Rygoje vykusiame antrajame Europos čempionate debiutavo ir iškart pelnė aukščiausius apdovanojimus - finale mūsų krepšininkai rezultatu 24:23 įveikė italus.

Trečiasis, 1939-ųjų, Europos krepšinio čempionatas buvo surengtas Lietuvoje.Lietuvos krepšininkai iš Rygos grįžo namo triumfuodami. Geležinkelio stotyse nuo Joniškio iki pat Kauno juos pasitiko minios žmonių, o ties laikinąja sostine skraidė karo lėktuvai, iš jų buvo barstomos gėlės. Komandos vadovas, buvęs Lietuvos karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, medicinos mokslų daktaras Antanas Jurgelionis iškilmingų sutiktuvių metu Kaune sakė: „Pergalė nuaidėjo visoje Europoje ir padarys didžiulę ir dabar neįkainojamą propagandą Lietuvai ir jos jaunam sportui. Pagarba lietuviui ir Lietuvai jau įkvėpta. Pagaliau krepšinis, kaip intelektualus žaidimas, yra mums itin priimtinas ir propaguotinas. Čia jame surasime tą tašką, kuriame galėsime ir toliau tarti savo svarų ir stiprų žodį.“ Šie žodžiai buvo išties pranašiški.

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas

1939 m. Europos krepšinio čempionatas Kaune

Tarptautinei krepšinio federacijai nusprendus trečiąjį Europos vyrų krepšinio čempionatą rengti Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune, mūsų šalis tinkamai pasiruošti itin reikšmingam tarptautiniam sporto renginiui turėjo nedaug laiko. Buvo sudaryti Garbės ir Organizacinis komitetai. Garbės komitete buvo aukščiausi šalies vadovai - Prezidentas Antanas Smetona, Ministras Pirmininkas Jonas Černius, Seimo Pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai.

Per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Kauno sporto halė - pirmoji Europoje specialiai krepšiniui skirta dengta sporto arena. Apie 3 tūkst. statybininkų per itin trumpą laiką - vos pusmetį - pagal architekto Anatolijaus Rozenbliumo projektą pastatė puikią sporto halę. Statybos dalyviams buvo padovanoti bilietai į Europos čempionato rungtynes (jie buvo gana brangūs: sėdimoji vieta kainavo nuo 2,5 iki 5, o stovimoji - nuo 1,5 iki 2 to meto litų). Kauno sporto halę užsienio ekspertai įvertino puikiai. Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs į Lietuvą, sakė, kad „sporto halė Kaune yra vienintelė tokia puiki Europoje“.

Čempionate dalyvavo aštuonių valstybių - Lietuvos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Suomijos - sportininkai. Laukiant svečių, spauda ragino pasitikti juos draugiškai, vengti nedraugiškų incidentų, pasistengti užsieniečiams sudaryti apie Lietuvą kuo geresnį įspūdį. Ypač baimintasi galimų incidentų su lenkų sportininkais ir sirgaliais - Lenkija vis dar buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o visaverčiai mūsų šalies diplomatiniai santykiai su šia kaimyne buvo užmegzti vos prieš metus, be to, po Lenkijos ultimatumo. Štai laikraštis „XX amžius“ gegužės 20 d. rašė (tekstas sutrumpintas): „Europos krepšinio pirmenybės - pirmas toks didelis sporto įvykis Lietuvos gyvenime. Mūsų visų pareiga, kad visi mūsų brangieji svečiai krepšininkai būtų patenkinti mūsų draugiškumu ir džentelmeniškumu. Kiekvienas mūsų žemėje turi patirti daug gero ir nieko blogo. Sportas visas tautas turi artinti, bet ne išskirti. Tarp mūsų brangiųjų svečių matysime ir žmones tos valstybės, su kuria ilgą laiką neturėjome normalių santykių. Mumyse neturi būti jokios neapykantos tos tautos svečiams. Nuoširdumas visiems turi būti vienodas, nes visi mūsų svečiai yra mūsų pačių kviesti. Mes tikime, kad lietuviai moka skirti sportą nuo politikos ir nė vieno iš jų neapvilsׅ.“

Delegacijų sutikimas ir nuotaikos

Atvykstančios delegacijos buvo labai draugiškai pasitinkamos Kauno geležinkelio stotyje ir lydimos į Karo mokyklą. Ten jos buvo apgyvendintos. Į čempionato atidarymą pavėlavo atvykti Suomijos delegacija. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad temperamentingiausi iš atvykėlių buvo italai: jie „tuojau laimi visų simpatijas. Tai linksmi ir simpatiški, liekni juodaplaukiai vyrukai. Italai Kaune sukuria egzotišką nuotaiką ir lieka susidomėjimo centru. Tik traukiniui sustojus, jie pradeda dainuoti, groti burninėmis armonikėlėmis ir tuojau susidraugauja su pasitikti atėjusiais kauniečiaisׅ“. O štai apie mūsų šiaurinius kaimynus latvius ir estus „XX amžius“ rašė, kad jų delegacijos atvyko vienu traukiniu, „estai linksmai šypsosi, sveikinaisi su pažįstamaisiais ir tuojau vyksta į Karo mokyklą. Latviai daug rimtesni. Jie nekrečia pokštų, jų veidai susikaupę, visur matyti drausmė ir tvarka. Jie ir pirmenybėse bus vieni iš rimčiausių varžovų“.

Čempionate teisėjavo arbitrai iš Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos ir Vengrijos. Lietuvos rinktinę sudarė Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Norkus, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas ir Mykolas Ruzgys. Bene didžiausia žvaigždė buvo Amerikos lietuvis, vidurio puolėjas P. Lubinas, ne mažiau svarbus vaidmuo teko kitam Amerikos lietuviui (iš viso iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo atvykę penki žaidėjai) - F. Kriaučiūnui. 1937-ųjų čempionate F. Kriaučiūnas buvo žaidžiantysis treneris, o 1939 m. - komandos kapitonas. 1939-ųjų čempionate žaidžiančiuoju treneriu buvo 1,98 cm ūgio P. Lubinas.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos prieš varžybas

Čempionato atidarymas

Gegužės 22 d. numeryje „XX amžius“ pateikė gana išsamų reportažą apie čempionato atidarymą (tekstas sutrumpintas): „Vakar iškilmingai atidarytos III Europos krepšinio pirmenybės naujoje krepšinio halėje. Jau prieš 17 val. halė pilna žmonių. 17 val. 10 min. atvyksta Respublikos Prezidentas. Jį ir kitus aukštus svečius sutinka tautiškais rūbais apsirengusios tautiškų šokių šokėjos. Dekanas Kapočius atlieka halės pašventinimo apeigas. Policijos orkestras sugroja „Marija, Marija“. Po akimirksnio pertraukos pasigirsta parado maršas. Aikštėn įžygiuoja parado vedėjas Vabalas, už jo - teisėjų kolegija ir krepšininkai su vėliavomis šia tvarka (pagal prancūzų abėcėlę): Estija, Prancūzija, Vengrija, Italija, Latvija, Lenkija ir Lietuva. Už jų pasirodo ir šios dienos labiausiai laukiamo programos punkto išpildytojos - lenkaitės ir lietuvaitės. Suomių nematyti - atvyko tik vakare. Visos ekipos sustoja prieš garbės tribūną. Pono Prezidento kalba pirmenybės atidaromos. Prieš garbės tribūną įvyksta ekipų prisistatymas. Ekipai prisistatant, grojamas tos valstybės himnas. Ypač šiltai publika sutinka estus, prancūzus, o mūsiškiams pasirodžius kyla didžiausia plojimų audra. Maršas, ir visi iš aikštės išeina. Prasideda tautiški šokiai. Alytaus gimnazijos mergaitės šoka „Kepurinę“. Muziką armonika išpildo viena iš pačių šokėjų. Toliau „Rugelius“ šoka Kaišiadorių gimnazija, „Kepurinę“ - Utenos gimnazija, „Dvylekį Jonelį“ - Skuodo gimnazija, „Pipirinį“ - Kauno VI gimnazija, „Sadutę“ - Biržų gimnazija ir stilizuotą polką - Ukmergės gimnazija. Labai susišokusios pasirodo skuodiškės, o geriausiai patinka publikai ir ypač užsieniečiams krepšininkams stilizuota polka.“

Čempionato atidarymo dieną sporto halėje varžėsi ne šalių vyrų krepšinio rinktinės, o moterys - lietuvių ir lenkų krepšininkės, atstovavusios Kauno ir Varšuvos komandoms. Pergalę rezultatu 29:28 šventė lietuvės.

Lietuvos rinktinės triumfas

Čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, Italijos rinktinė po dviem taškais (38:36) pralaimėto mačo su Lenkijos komanda pateikė oficialų protestą dėl rungtynių pabaigą pernelyg anksti paskelbusio teisėjo, bet protestas buvo atmestas. Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Dalies jų rezultatai buvo tiesiog šokiruojantys: latviai suomius sutriuškino rezultatu 108:7, lietuviai suomius įveikė 112:9, o žaisdami su artimais kaimynais estais suomiai vos nepralaimėjo „sausai“ - galutinis šio mačo rezultatas buvo 91:1.

Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę.

Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.

Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai Atgavus Nepriklausomybę

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų sportininkai jau kaip nacionalinių rinktinių nariai grįžo į didįjį pasaulio sportą. 1992 m. XXV vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje lietuvių krepšininkai iškovojo bronzos medalius. 1995-aisiais Atėnuose vykusiame XXIX Europos krepšinio čempionate Lietuva finale nusileido Jugoslavijai ir užėmė antrąją vietą.

Galiausiai vėl išmušė triumfo valanda: 2003 m. Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame Europos krepšinio čempionate mūsų vyrai finalinėse rungtynėse rezultatu 93:84 nugalėjo Ispanijos rinktinę ir tapo čempionais, pakartoję dar 1937 ir 1939 m.

Ukraina Krepšinyje

2015-aisiais iš garsaus amerikiečio Mike'o Fratello Ukrainos vairą perėmęs strategas Europos čempionate sugebėjo atvesti rinktinę tik į vieną pergalę. Mat netikėta pergalė prieš Gruziją gali tapti federacijos argumentu palikti J.Murziną. Kritiškesni ukrainiečiai baiminasi, kad šis treneris vadovaus nacionalinei komandai amžinai. Didelio užtarimo J.Murzinas neturi ir iš žaidėjų. Ypač kai ir rezultatai nebuvo stebuklingi.

Centras pelnė 19 taškų, atkovojo 8 kamuolius ir blokavo 2 metimus. Tai ryškiausias krepšininkas ukrainiečių gretose. Jis per vienas rungtynes pelno vid. A.Pustovyjus vienintelis Ukrainos žaidėjas, renkantis dviženklį taškų skaičių. Ukrainos rinktinės žaidimas paremtas krepšiniu du prieš du. O irklų ilgio rankų A.Pustovyjus yra puikus partneris tokiose situacijose, kuriam po užtvaros galima kabinti kamuolį virš krepšio. M.Fratello buvo įskiepijęs žaidėjams pasitikėjimo savimi, jie buvo patikėję, kad gali laimėti. Per pirmuosius du mačus buvau labai susinervinęs, bet dabar šiek tiek nusiraminau, nes krepšininkų akyse pamačiau tikėjimą. Net kai gruzinai bandė perlaužti rungtynes, mūsų vaikinai išstovėjo. O.Volkovui, ko gero, turėjo būti pikta dėl žmonių, kurie rinktinei linki blogo dėl to, jog nekenčia J.Murzino. Bet pergalės greitai keičia tautiečių nuomonę.

Pasaulio Krepšinio Čempionatai: Bronza 2010 Metais

2010 m. pasaulio krepšinio čempionate Lietuva iškovojo 3-ią vietą. Rinktinės sudėtyje žaidė Linas Kleiza, Mantas Kalnietis, Martynas Pocius, Jonas Mačiulis, Simas Jasaitis, Tomas Delininkaitis, Paulius Jankūnas, Martynas Gecevičius, Tadas Klimavičius, Robertas Javtokas, Martynas Andriuškevičius ir Renaldas Seibutis. Treneris: Kęstutis Kemzūra. Rezultatyviausi rinktinės žaidėjai: L. Kleiza (vid. 19 taškų per mačą), M. Kalnietis (9,8 tšk.), M. Pocius (9,6 tšk.), J. Mačiulis (9 tšk.) ir T. Delininkaitis (7,6 tšk.).

Kelias Į Bronzą: Prisiminimai

Šiemet pasaulio čempionate neturėsime būrio žaidėjų, kurie dėl įvairių priežasčių nepadės rinktinei. Labai panašus scenarijus buvo prieš 13 metų, kai prieš 2010 m. pirmenybes vienas po kito krepšininkas rinktinei sakė „ne“. Tada dėl šeimyninių priežasčių nežaidė Rimantas Kaukėnas, sveikatos problemų kamuojamas Marijonas Petravičius, broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, taip pat ryškiausi rinktinės veidai Šarūnas Jasikevičius, Darius Songaila ir Ramūnas Šiškauskas. Daug kas net nenumanė, ko galima tikėtis iš komandos. Kad ir kaip ten bebūtų, jei ir buvo spektikų, jie buvo nutildyti gražiu ir svarbiausia pergalingu lietuvių žaidimu.

„Reikia paminėti, kad tai buvo čempionatas, kuriame nesisprendė olimpinio kelialapio likimas. Tai tuo atžvilgiu tuo metu jis buvo kitoks. Todėl kai kurie vyresni krepšininkai nusprendė nevažiuoti, pasinaudojo pertrauka, pailsėjo. Dėl to darėme ir išsamesnį sąrašą, nes norėjosi pasižiūrėti, įvertinti kitus, naujus veidus“, - kalbėdamas LKF tinklalaidėje yra sakęs K. Kemzūra.

Įspūdinga Pergalė Prieš Ispaniją

Lietuvos rinktinė čempionate žaidė D grupėje, kur jos varžovai buvo Ispanija, Prancūzija, Naujoji Zelandija, Libanas ir Kanada. Lietuviai pergalėmis prieš kanadiečius ir zelandus pradėjo pirmenybes, o tada atėjo eilė tuomet titulą gynusiems ispanams. Ten viskas klostėsi dramatiškai. Varžovai dominavo bemaž tris kėlinius, vienu metu pirmavo ir 61:43. Visgi L. Kleizos ir kitų tempiama rinktinė fantastiškai sugrįžo. Lemiamame kėlinyje jie spurtavę visiškai priartėjo prie varžovų, o galiausiai ir nuskynė pergalę 76:73. Pakylėta komanda su vėjeliu įveikė ir likusius du varžovus ir užtikrintai tapo grupės nugalėtojais.

„Mano filosofija nėra penki ar dešimt geriausių žaidėjų, o dvylika tų, kurie tinka šalia vienas kito įvairiomis prasmėmis. Juk kartais kamuolio gali neužtekti vieno, reikia, kad visi 12 žaistų kartu“, - yra sakęs K. Kemzūra.

„L. Kleiza buvo turbūt geriausios savo karjeroje sportinės formos. Kitų veteranų netektis išryškino Lino lyderystę puolime, suteikė jam daug laisvės. Galbūt ir kiti žaidėjai, kurie iš pradžių abejojo, ar gali žaist ant tokios krepšinio scenos, patikėjo savo jėgomis. Man patiko ir tiko, kad žaidėme su komandomis, kurios žaidė greitą krepšinį, mes prie to prisitaikėme“, - LKF pasakojo K. Kemzūra.

Prisiminimais prieš bronzinį čempionatą su portalu tv3.lt pasidalino ir Martynas Gecevičius, kuriame tai buvo apskritai pirmasis turnyras, vilkint rinktinės marškinėlius. „Aš tai važiavau kaip į normalią rinktinę ir tiek. Po gero sezono važiavau kovoti dėl vietos dvyliktuke. Taip, kai kurie kurie atsisakė atvykti, buvo nemažai permainų, bet buvo L. Kleiza, Paulius Jankūnas, Mantas Kalnietis. Faktas, kad nebuvo kai kurių garsių pavardžių. Gal ir buvo tų kalbų, ko čia tikėtis, bet tada ir prieiga buvo mažesnė, pavyzdžiui, socialinių tinklų ir pan., tad ir mes ne viską matėme, ne visas galbūt sklindančias kalbas girdėjome. Trenerių štabas irgi buvo jaunas. L. Kleiza buvo aiškus lyderis ir tempė komandą į priekį. Buvo dar ir J. Mačiulis, tad solidi komanda, nors ir jauna“, - sakė M. Gecevičius.

Pasak krepšininko, dabar prisiminus tą čempionatą galima sakyti, kad grupės mačas su ispanas veikiausiai buvo ir lemiamas, kadangi po jo komanda tiesiog patikėjo savimi dar labiau. „Čempionatą pradėjome pergalėmis ir tas gerai, bet kai sugebėjome ispanams pralaiminėdami trečiajame kėlinyje 19 taškų persvarą tą mačą laimėti, tada dar labiau patikėjome savo jėgomis. Tada veikiausiai viskas ir apsivertė, pamatėme, kad galime, o paskui lipant į kalną atsirado daugiau jėgų. Juk psichologinis dalykas daug ką lemia. Tada taip buvo, manau, šiemet irgi taip gali būti. Tu gali laimėti prieš favoritus pradžioje, gerai pasijusti ir kilti į viršų. Arba laimėti prieš silpnesnes komandas čempionato pradžioje, tačiau, nepaisant pergalių, jaustis kiek kitaip. Tuo metu mes nežinojome savo pajėgumo, bet, kai laimėjome prieš ispanus, įgavome pasitikėjimo, atsirado tų jėgų ir galvojimas, kad mes galime. Jei sugebame taip laimėti prieš tokį galingą varžovą, vadinasi, tikrai turime šansų pasiekti ir daugiau“, - bronzinį pasaulio čempionatą prisiminė M. Gecevičius.

Po ispanų mačo lietuviai 69:55 pranoko ir prancūzus, o paskui 84:66 įveikė Libaną. D grupėje mūsiškiams nebuvo lygių.

„Buvome kaip kumštis, - prisiminimais su portalu tv3.lt dalinosi ir Tomas Delininkaitis. - Neverkėme dėl minučių, kiek treneris išleisdavo į aikštę tiek ir žaisdavome, atiduodavome visas jėgas. Buvo vienas kertinis žaidėjas, o mes pagalbiniai, kurie stengdavosi padėti laiku ir vietoje. Buvo viskas sustyguota. Kaip dabar visi kalba apie įžaidėjo problemą, tada pas mus juo būdavo ir antri ar treti numeriai.

„Dainų Rinktinė“

Būtent tokia fraze buvęs rinktinės treneris K. Kemzūra yra apibūdinęs to meto komandą. Pasak jo, atmosfera komandoje buvo pakili visada, netrūko dainų. Aišku, prie to prisidėjo ir viena po kitos renkamos pergalės. Tą prisimena ir M. Gecevičius. „Komandoje buvo geras klimatas. Nebuvo gal super ryškių žvaigždžių, aišku, buvo L. Kleiza, bet tikrai vyravo geros nuotaikos, atvažiavo alkani žaidėjai, norintys įrodyti daug ką, tarp jų buvau ir aš. Daugiausiai uždainuodavo turbūt Kalnas(M. Kalnietis, - aut. past.), prisidėdavo ir S. Jasaitis. Aišku, kai laimi lengviau tada ir nuotaiką gerą išlaikyti“, - prisiminė M. Gecevičius.

„Esu ne vieną pavyzdį matęs, gal daugiau tik klubiniame krepšinyje, kai komanda pralaimi ir nuotaikos nėra. Jei lygintume 2009 m. čempionatą tai kokios ten galėjo būti dainos, kai pralaimi. O kai pergalės yra ir nuotaika geresnė, chebra tada ir padainuoja“, -pridūrė T. Delininkaitis.

Kelias Į Bronzą: Spartiečių Filmas

Pergalingai grupių etapą įveikę lietuviai ketvitfinalyje susitiko su Kinija. Ten lietuviai iškovojo pergalę 78:67. Kitame etape laukė pavojinga Argentina, kurioje netrūko ryškių žvaigždžių. Įdomu, kad trenerių štabas prieš rungtynes sakė ne tik įprastą motyvacinę kalbą, bet ir į pagalbą pasitelkė kitus metodus. Rinktinės krepšininkams buvo rodomos ištraukos iš puikiai žinomo spartiečių filmo „300“.

„Visas štabas ir komanda buvo užsivedę, buvome plačiąją ir visomis įmanomomis prasmėmis komanda. Visi norėjo prisidėti ir matė tame prasmę. Mes galvojome iš filmų išsikirpti tam tikras iškarpas ir taip užvesti žaidėjus. Paskui kažkas iš trenerių štabo surado spartiečių filmo ištraukas. Man norėjosi kuo daugiau agresyvumo ir net kraujo. Tada Linas Kunigėlis (tuometis rinktinės atstovas spaudai, - aut. past.) susuko klipuką, kuris atitiko visą filosofiją, rungtynių planą, kad mums reikia agresyvumo“, - prisiminimais dalijosi K. Kemzūra.

„Iš pradžių vyrai galvojo galbūt tai bajeris, vaikų žaidimai. Jie tą filmuką pažiūrėjo, vyko toliau pasitarimas ir jis paskui baigėsi. Bet paskui atkreipiau dėmesį į situaciją, kai anksčiau lipant į autobusą buvo šurmulys, o šįkart buvo tylu, visi tarsi buvo savyje. Vadinasi, kažkas gal tiko. Aišku, lengva kalbėti, kai laimėjome, jog toks dalykas suveikė, o ne pamaišė“, - pridūrė K. Kemzūra.

„Prisimenu, kai buvo rodomos ištraukos, - pokalbio metu su tv3.lt sakė M. Gecevičius. - Aš dabar galbūt kiek skeptiškesnis tokio dalyko atžvilgiu, bet tada visai kitaip žiūrėjau, yra tikrai kam padeda. O ir rezultatas gavosi puikus, taip kad, vadinasi, viskas pavyko“.

Tuo tarpu T. Delininkaitis šį trenerių sugalvotą manevrą ligi šiol prisimena su šiurpuliukais. „Dabar šiurpuliukai dar kyla apie tai šnekant. Tai buvo neįtikėtiną. Įprastai prieš kiekvieną mačą treneris sudėlioja akcentus, važiuojame į varžybas, ateiname į kambary, video peržiūrime ir t.t. O čia apie jokį krepšinį nešnekėjome, o tik uždėjo mums to filmo ištrauktas ir žiūrėkite. Iš pradžių atrodė nenormaliai, nes niekas taip nedaro. Juk esi čempionate, reikia kitus akcentus paskutinius prieš startą sudėti, o čia žiūri filmą. Bet jis buvo vau. Visus paveikė, išėjome visi kitokie. Argentina tikrai buvo labai stipri komanda. Žinoma, dabar galima tik paspėlioti, gal prieš JAV būtume pažiūrėję filmą ir juos būtume įveikę“, - šypsodamasis pasakojo T. Delininkaitis.

#

tags: #krepsinio #rezultatai #lietuva #ukraina