Sportas - tai ne tik fizinė veikla, bet ir emocijų, prisiminimų bei asociacijų visuma. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias sporto šakas ir su jomis susijusias asociacijas, pradedant futbolu ir baigiant kalnų slidinėjimu, atskleidžiant, kaip skirtingi žmonės mato ir suvokia sportą.
Futbolas: Pilietiškumas, Lyderystė ir Iššūkiai
Portalas futbolas.lt pradėjo naują rubriką „Asociacijos su..“, kurioje pirmasis pašnekovas - Lietuvos futbolo klubų asociacijos prezidentas Deividas Šemberas. Jo asociacijos su įvairiais futbolo aspektais atskleidžia įdomų požiūrį į šią sporto šaką Lietuvoje.
Lietuvos Rinktinė: Pilietiškumo ir Patriotiškumo Komanda
Lietuvos rinktinė D. Šemberui asocijuojasi su pilietiškumo ir patriotiškumo komanda, ypač J. Couseiro vadovavimo laikotarpiu. Tuomet, pasak jo, aikštėje ir už jos ribų kiekvienas žinojo ką ir kaip privalo atlikti ir kaip deramai elgtis.
Kazlų Rūdos „Šilas“: Ne Visada Sportiniai Principai
Kazlų Rūdos „Šilas“ D. Šemberui asocijuojasi su ne visada sportinio principo besilaikiusia komanda.
Tomas Danilevičius: Tikro Kapitono Pavyzdys
Tomas Danilevičius D. Šemberiui yra atviras, inteligentiškas, komunikabilus, pareigingas, motyvuojantis, patikimas, lyderis - toks, koks turėtų būti tikras kapitonas. Tai pavyzdys, su kuriuo D. Šemberas džiaugiasi galėjęs visą savo karjerą pažinoti ir kartu žengti į aikštę.
Taip pat skaitykite: Moterų futbolo raida Lietuvoje
Lietuvos Sporto Žurnalistai: Ekspertai Viename Asmenyje
Lietuvos sporto žurnalistai D. Šemberiui yra geriausi visų sporto šakų ekspertai viename asmenyje. Jis pastebi žymiai profesionalesnį žurnalistų darbą futbole per paskutinius kelerius metus, kas labai džiugina.
Tvarkaraštis: Nuolatinis Neapmierkinimo Šaltinis
Tvarkaraštis kiekvienais metais sukelia galybę nepasitenkinimų. D. Šembero nuomone, tobulą tvarkaraštį turėsime, kuomet finansinių resursų galimybės bus, kad galėtumėm padengti visų pirmenybių filmavimo kaštus, t.y. apie 100 000 - 140 000 eurų.
Nacionalinis Stadionas: Išvogtų Milijonų Projektas
Nacionalinis stadionas D. Šemberui asocijuojasi su išvogtų milijonų valstybiniu mastu projektu, už kurį nėra nubaustas nei vienas valdininkas.
Krepšinis: Pavyzdys Futbolui
Krepšinis yra mylimiausia lietuvių sporto šaka, iš kurios futbolas turi ko pasimokyti sporto vadyboje, komunikacijoje, rinkodaroje.
Vacys Lekevičius: Karšto Charakterio Asmenybė
Vacys Lekevičius D. Šemberui, pažįstamam nuo senų „Atlanto“ laikų, asocijuojasi su karšto charakterio asmenybe, kuri niekada negalėdavo - nemokėdavo pralaimėti. Tačiau už aikštės ribų - tai teisybės pasakyti nevengiantis žmogus. Taip pat Vaciui „Atlantas“ yra visas gyvenimas.
Taip pat skaitykite: Futbolo teisėjai Lietuvoje
Sidabras: Tauriojo Metalo Imitacija
Sidabras D. Šemberiui yra taurusis metalas, kuris niekada nekelia jokių emocijų. Tik viena tauraus metalo rūšis egzistuoja - auksas, pirma vieta, laimėtojas. Visos kitos vietos, kaip sakydavo vienas garsus treneris, nevykėlių.
Rusija: Politinės Propogandos Šalis
Rusija D. Šemberiui yra politinės propogandos šalis. Rusai malonūs žmonės, kol su jais nediskutuojama politinėmis temomis.
Maniežai: Mėgėjiško Futbolo Simbolis
Maniežai D. Šemberui, nesužaidusiam nei vienų oficialių futbolo rungtynių manieže per visą savo karjerą, asocijuojasi tik su mėgėjišku futbolu arba treniruotėmis šaltuoju metų laiku.
Finansavimo Iššūkiai: Rankinio Pavyzdys
Keliolika rankinio sporto organizacijų, prašiusių paramos reikalingam inventoriui įsigyti, liko nieko nepešę. „Federacija anksčiau apskritai neteikė paraiškų inventoriui gauti, tad negalima pasakyti, kad mums finansavimo neskyrė dėl to, kad ankstesniais metais gavome didelį finansavimą. Inventoriui paraišką teikėme pirmą kartą, nes padidėjo tarptautinėse varžybose dalyvaujančių nacionalinių rinktinių skaičius. Dabar rinktinių jau yra dešimt. Visada stengėmės patys aprengti sportininkus, suteikti reikalingą inventorių ieškodami partnerių, rėmėjų, rašydami projektus Europos rankinio federacijai ir mums tai sekėsi visai neblogai. Nesėdime sudėję rankų ir neprašome tik fondo pagalbos, tačiau dabar dėl didesnio sportininkų skaičiaus nebesugebame jų visų aprengti ir prašėme skirti bent kelių tūkstančių eurų finansavimą. Pasak jo, buvo sukurtos naujos taisyklės, nurodyta, kad paraiškos, surinkusios iki 55 balų, negali pretenduoti į finansavimą. „Balai parašyti vienaip, o finansavimas paskirstytas kitaip. Tai nesuprantama, atrodo neskaidru ir nelabai siejasi su mūsų valstybės sporto politika, kuri yra išdėstyta Lietuvos 2014-2020 metų sporto strategijoje. Čia kalbu ne vien apie rankinį, bet ir apie kitus komandinių žaidimų atstovus. „Buvo daug projektų, kurie surinko mažiau balų, bet gavo finansavimą. Suskaičiavau, kad inventoriui įsigyti finansavimą gavo 136 projektai, iš kurių mes aplenkėme 102. Tuomet darosi nelabai suprantama, kam reikalingi tie ekspertai, kur viešumas, skaidrumas? Kodėl paraiškai, surinkusiai 78 balus, neskiriamas finansavimas? Matėme, kad net keliolikos tūkstančių eurų finansavimas buvo skirtas paraiškai, kuri surinko tik 44 balus.
Vertinimo peripetijomis stebėjosi ir Lietuvos rankinio lygos (LRL) valdybos pirmininkas Algis Mikučionis. „Mes ne pirmą kartą kreipėmės į departamentą gauti finansinę paramą iš fondo, bet neatsimenu, kada būtume kažką anksčiau gavę. Mums kartą net buvo pasakyta, kad galime paraiškų net nerašyti, nes paramos negausime. Šiemet nusprendėme paprašyti pinigų reikalingoms technologijoms įsigyti - rankinio rungtynių statistikos programai, kuri leistų klubams operatyviai pranešti rungtynių eigą, rezultatus, sukurti ir pildyti žaidėjų ir komandų duomenų bazę. Manau, tai progresyvus dalykas ir vadinamieji ekspertai turėjo į tai atkreipti dėmesį. Tačiau net į šį projektą departamentas neatkreipė dėmesio“, - sakė A. Pasak jo, Lietuvos rankinio lyga yra viena aukščiausio rango rankinio organizacijų Lietuvoje. „Mes ruošiame nacionalinei rinktinei žaidėjus, ne kas nors kitas. Tačiau ką kalbėti apie lygą, jeigu Lietuvos rankinio federacija, prašiusi inventoriaus rinktinėms, liko be nieko. Atrodo, kad skaidrumo kaip nebuvo tose dalybose, taip ir nėra. „Ką rankininkams reikia padaryti, kad gautume finansavimą? Kuo mes esame blogesni? Kyla klausimas, ką vertina ekspertai. Įsivaizduokite - tas pats žmogus parašo dvi paraiškas dviem klubams. Vienas jų yra daugkartinis čempionas, dalyvauja Lietuvos ir Europos turnyruose, o kitas rungtyniauja tik Lietuvoje ir titulų praktiškai neturi. Daugiau pasiekęs klubas surenka net mažiau balų už mažiau pasiekusįjį, o finansavimo negauna nė vienas klubas. Pasak trenerio, norisi išgirsti aiškų atsakymą, kodėl KKSD ekspertams rankinio atstovų paraiškos pasirodė nevertos finansavimo. „Mums tereikia atsakymo. Jeigu pasakys, kad nesame verti paramos, pretenzijų neturėsime. „Dragūnas“ kaip nors išgyvens, tikime, kad mums padės Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau rinktinei yra sunkiau. Mes stengiamės iš paskutiniųjų, kabinamės, rungtyniaujame, stengiamės nugalėti. Departamentas deklaruoja, kad yra atviri, tad dabar mes ir laukiame atvirumo, paaiškinimo, kuo nusikalto rankinio visuomenė, kad ankstesniais metais gaudavę bent šiek tiek pinigų inventoriui, šiemet negavome nieko. Nejau mes blogiau pradėjome dirbti? „Rašysime projektus kitur, ieškosime finansavimo. Federacija auga, daugėja rinktinių. „Mes kiekvienais metais gavę finansavimą inventoriui iš tų pinigų aprengdavome komandos žaidėjus. Be abejo, mums ši parama yra labai svarbi - kokybiška apranga yra vienas svarbiausių dalykų. Dabar reikės ieškoti kitų finansavimo šaltiniu. Žinia, kad KKSD reikiamam inventoriui neskirs nė euro, pribloškė ir praėjusio sezono čempioną Alytaus „Varsą-Stronglasą“. „Rezultatai nemaloniai nustebino. Jeigu būtų buvęs „užmirštas“ vienas ar kitas klubas, būtų kitokia nuomonė, tačiau dabar „užmirštos“ praktiškai visos komandos ir organizacijos, įskaitant federaciją ir lygą. Susidaro toks įspūdis, kad rankinis ir rankininkai, kuriems reikia apsirengti, apsiauti, įsigyti inventoriaus, neegzistuoja. Pasak trenerio, praėjusiais metais klubas iš departamento buvo gavęs 4000 eurų sumą. Ji palyginti nedidelė, tačiau komandai buvo labai didelė paspirtis. „Mintyse jau dėliojomės, ką reikalingo galėtume įsigyti gavę finansavimą, tikėjomės kažką gauti, bent panašią sumą kaip pernai. Tačiau dabar reikės koreguoti, skaičiuoti biudžetą. O žinant rankinio situaciją - nesame turtingi, eurą dedame prie euro, kad galėtume kuo geriau pasiruošti ir rungtyniauti. Pasak M. Astrausko, rankinio bendruomenei skaudu ir tai, kad rankinis, kaip ir futbolas, buvo išbrauktas ir iš strateginių sporto šakų sąrašo. „Darosi aišku, kad mūsų sporto rėmimo kriterijai yra tik medaliai. Laimėjai medalį - gali pretenduoti į finansavimą. Tačiau žaidimuose tai yra sunku padaryti. Ne visada vienu metu gali gimti septynios rankinio meilutytės ar vienuolika futbolo meilutyčių. Manau, kad vertinimas atsižvelgiant tik į medalius yra atgyvenęs požiūris. Sakoma, kad medaliai yra reklama Lietuvai, tarsi šalies įvaizdis. Tačiau pasakykite, jeigu Lietuvos futbolo rinktinė Anglijoje sužais lygiosiomis su Anglijos rinktine, o koks, pavyzdžiui, greitojo čiuožimo atstovas iškovos medalį olimpinėse žaidynėse, kuriuo atveju apie Lietuvą bus garsiau kalbama? Lygiai taip pat kai Lietuvos rankinio rinktinė Vilniuje laimėjo prieš pasaulio vicečempionę Norvegiją, Europa plačiai sužinojo apie Lietuvą ir mūsų sportininkus. Apie tai rašė ir Vokietijos, ir Skandinavijos portalai, tarptautiniai rankinio naujienų portalai. Olimpinis čempionas V.Novickis apgailestavo, kad dabar didžiulės sumos atitenka tik keletui sporto šakų. M.Astrausko nuomone, kalbant apie paramą sportui reikėtų nepamiršti ir ekonominio kriterijaus. „Mūsų federacija 95 procentus savo biudžeto išleidžia Lietuvoje, taigi pinigai grįžta į valstybės biudžetą - mokame viešbučiams, kurie moka savo darbuotojams, mokesčius ir taip toliau. Praėjusiais metais Europos čempionatui Kaune vykdyti gavome 27 tūkstančius eurų iš valstybės biudžeto, čempionate dalyvavo apie 220 žmonių, kurių kiekvienas išleido vidutiniškai po 50-100 eurų. Komandos buvo iš tokių šalių kaip Olandija, Austrija, Izraelis. Plius mūsų čempionato išlaidos buvo apie 200 tūkst. eurų, taigi bendra apyvarta siekė per 300 tūkstančių eurų.
Taip pat skaitykite: Klubo "Saltas" veikla
Alpinizmas: Baltijos Šalių Draugystė
1958 - 60 metų 1-jai Baltijos alpiniadai (atvyko 1 alp. Plačiau žiūrėkite Alpinizmo vikyje. Į renginį atvyko 11 alpinistų iš Estijos, 12 - iš Latvijos ir 35 šeimininkai iš Lietuvos. Įvyko ekskursija Taujėnų dvarą. Atidarymo metu pagerbėme Baltijos kelio 30-metį, kuris gražiai siejasi su ilgamete Baltijos šalių alpinistų draugyste. stovyklose mūsų atstovai visada išsiskyrė organizuotumu, gražia apranga, …😀 Turėjome nemažai bendrų renginių ir daug bendrų įkopimų. O dabar planuojame keliones po visą pasaulį.
Tauragės Moksleivių Veiklinimas: Pažintis Su Verslo Pasauliu
Tauragės apskrities verslininkų asociacija (TAVA) organizavo „Atviro verslo savaitę“, kurios metu moksleiviai turėjo galimybę susipažinti su įvairiomis įmonėmis ir profesijomis.
Vizitai Į Įmones: Nuo Ligoninės Iki Viešbučio
Įsibėgėjus „TAVA“ savaitei, I a klasės mokiniai lankėsi VšĮ Tauragės ligoninėje. Vizito metu gimnazistai susipažino su įvairiais ligoninės skyriais ir jų darbu. Pirmiausia mokiniai apsilankė Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, kur sužinojo, kad visi pacientai ir darbuotojai - nesvarbu, kas jie būtų - yra lygūs ir vienodai svarbūs. Vėliau mokiniai lankėsi radiologijos skyriuje, kur pamatė tyrimams naudojamą įrangą ir sužinojo, kaip daromos rentgeno nuotraukos. Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje gimnazistai stebėjo, kaip specialūs aparatai tiria kraują, šlapimą ir kitus mėginius. Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje jie apžiūrėjo druskos kambarį, baseiną ir vonias, o geriatrijos skyriuje sužinojo, kaip rūpinamasi vyresnio amžiaus pacientais. Tai buvo įdomi ir prasminga išvyka, suteikusi daug naujų žinių apie gydytojų ir kitų medicinos darbuotojų darbą.
III a klasės mokiniai vyko į UAB ,,Elka Rainwear” daniško kapitalo įmonę, kur susipažino su lietaus rūbų gamyba. Ekskursijos metu mokiniai sužinojo, kaip vyksta gamybinis procesas, kokių specialybių darbuotojai dirba įmonėje, kokių įgūdžių ir žinių reikia norint dirbti tokio tipo darbą. Patys išbandė kai kuriuos gamybos etapus ir turėjo galimybę stebėti modernias technologijas, naudojamas drabužių siuvimo ir kokybės tikrinimo procesuose. Buvo pasakojama, kaip planuojamas darbas įmonėje, kaip organizuojamas gamybos laikas ir kaip užtikrinama produkcijos kokybė.
III b klasės mokiniai apsilankė Tauragės viešbutyje, kur sužinojo, kaip organizuojamas viešbučio darbas ir kokios paslaugos teikiamos svečiams. Veiklinimo metu mokiniai apžiūrėjo sporto salę bei du skirtingų tipų kambarius, išgirdo apie viešbučio veiklos ypatumus ir darbuotojų atsakomybes. Mokiniai sužinojo, kad darbuotojams itin svarbi gera komunikacija, mandagus bendravimas su klientais ir užsienio kalbų mokėjimas, nes čia apsilanko svečiai iš įvairių šalių. Apsilankymo pabaigoje visų laukė malonus siurprizas - viešbutis pavaišino skaniu desertu „Panakota“.
IV f klasės mokiniai turėjo puikią galimybę dalyvauti profesiniame veiklinime Tauragės įmonėje „Motoway, MB“. Ši išvyka buvo ne tik edukacinė, bet ir labai įdomi - ji leido geriau pažinti keturračių technikos pasaulį. Įmonės vadovas Ernestas pasidalijo savo asmenine patirtimi - papasakojo, kaip įkūrė servisą ir pradėjo dirbti šioje srityje. Veiklinimo metu sužinojome daug įdomių dalykų apie keturračius. Vadovas parodė įvairius jų modelius, paaiškino, kuo jie skiriasi, ir aptarė keturračių panaudojimo galimybes bei privalumus. Mokiniai taip pat diskutavo apie šios srities rinką ir kainas, kas padėjo geriau suprasti technikos verslo subtilybes. Viena įspūdingiausių akimirkų buvo tada tai, kai vadovas užvedė vieną iš keturračių - galėjome išgirsti variklio garsą ir pamatyti, kaip viskas veikia - tai tikrai paliko didelį įspūdį visiems dalyviams!
STEAM Centras: Lego Prime Lenktynės
1a klasės mokinukai lankėsi STEAM centre, dalyvavo ,,Lego Prime lenktynėse“ ir ,,Spalvų šokis“ veiklose. Pirmokus pasitiko centro darbuotojas, kuris mokė konstravimo gudrybių. Vaikai patys konstravo automobilius - robotukus, po to programavo ir lenktyniavo jų sukurti automobiliai lenktynėse.
Aplinkosauga ir Tvarumas: Integruota Pamoka
I TB klasės mokiniai dalyvavo integruotoje dizaino ir karjeros ugdymo pamokoje, skirtoje aplinkosaugai ir tvarumui. Pamokos metu mokiniai sužinojo, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, kodėl tai svarbu ir kokią reikšmę turi atsakingi kasdieniai mūsų pasirinkimai. Jie taip pat išgirdo apie darbuotojus, kurie rūšiuoja atliekas ir savo darbu prisideda prie švaresnės, tvaresnės aplinkos kūrimo.
Susipažinimas Su Darbo Pasauliu: Įvairios Profesijos
Ib klasės mokiniai dalyvavo „TAVA savaitės“ organizuotoje veikloje. Karjeros specialistės lydimi mokiniai vyko į Tauragės profesinio rengimo centrą, kur susipažino su įvairiomis mokymo programomis. Vaikinai domėjosi staliaus - dailidės, transporto priemonių remontininko ir apdailininko profesijomis, o merginos - kirpėjo kosmetiko specialybėmis. Vėliau mokiniai apsilankė Tauragės šilumos tinkluose, kur susipažino su elektriko, inžinieriaus bei administratoriaus darbo specifika. Kelionę užbaigė apsilankymu Tauragės užimtumo tarnyboje, kur Karjeros centro specialistės pristatė veiklinimo, įdarbinimo, gyvenimo aprašymo (CV) rašymo, kvalifikacijos kėlimo bei pagalbos jaunimui galimybes.
Moksleivių Vizitas Į Lauksargių Vėjo Jėgainių Parką: Pažintis Su Žaliąja Energija
Tauragės „Aušros“ progimnazijos 7 klasės mokiniai įsijungė į Atviro TAVA verslo savaitės renginius. Vyko į Lauksargių apylinkėse esantį vėjo jėgainių parką susipažinti su žaliąja energija. Mokinių pažintis su vėjo energija prasidėjo istoriniais faktais apie vėjo energijos panaudojimą ir ilgą vėjo kelionę iki šiuolaikinių jėgainių. Pasakojimą papildė filmuotą medžiaga. Mokiniai, atlikdami grupėse užduotį, galėjo pasitikrinti fizikos žinias, reikėjo sumontuoti vėjo jėgainę ir išmatuoti gaunamą energiją. Su interaktyviais akiniais galėjo tyrinėti aplinkes nuo jėgainės viršaus. Sužinojo apie vėjo jėgainių plėtrą, žaliosios energijos panaudojimą ir pritaikymą, profesijų, susijusių su vėjo jėgainėmis, pasiūlą ir paklausą, taip pat apie matematikos žinių reikalingumą. Apsilankyti teko ir prie pačios jėgainės. Čia galima buvo pajusti jėgainės dydį ir galią.
Kalnų Slidinėjimas: Rutina, Užsispyrimas ir Tikslas
Kartą jau paragavusi olimpinių žaidynių skonio Lietuvos kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė dabar visas mintis sutelkusi į 2018 m. Pjongčango žaidynes.
Rutina Kaip Stabilumo Šaltinis
Rutina, matyt, daugeliui siejasi su pernelyg nuobodžiu gyvenimo ritmu. O kalnų slidininkei Ievai Januškevičiūtei rutina - tarsi mielas vaikystės meškinas. Visiems būna gerų ir prastesnių dienų, nes nuotaiką veikia savijauta, aplinka, orai ir net mėnulis. „Labai daug keliauju, gyvenu skirtinguose viešbučiuose, bet kasdien stengiuosi daryti tą patį. Pabundu, padarau tuos pačius dalykus ir jaučiuosi kaip būdama namie - ir vakar tą dariau, ir užvakar.
Treniruočių Bazė ir Lygiuotė Į Geriausius
Pagrindinė jos treniruočių bazė - Kronplacas. Ieva - ten esančios gabių kalnų slidininkų bazės „Kronplatz Racing Center“ viena mokinių. „Daugiausia treniruojuosi su gruzine Nino Ciklauri. Ji šiek tiek aukštesnio lygio sportininkė ir man tai labai gerai, nes turiu į ką lygiuotis. Pavyzdžiui, lyginu, kiek jai pralaimiu per treniruotes ir varžybas.
Tikslas - Olimpinės Žaidynės
Būtent į 2018 m. Pjongčango olimpines žiemos žaidynes Ieva dabar stengiasi sutelkti visas mintis. Dėl žaidynių Lietuvos sporto universitete baigusi kineziterapijos specialybės pusantro kurso pasiėmė akademines atostogas. „Man sekėsi ir sportuoti, ir mokytis, bet pamaniau, kad studijos vis tiek bus tas rūpestis, kuris turės įtakos mano planams. Dviejų dalykų nepadarysi taip pat gerai - vienas vis tiek kentės.
Kineziterapija: Žinios Sportui
Kineziterapiją ji rinkosi norėdama daugiau sužinoti apie tai, su kuo nuolat susiduria sportuodama. Žinios, įgytos slidinėjant, padeda studijuojant. „Pavyzdžiui, per sporto fiziologiją aiškinomės, kas vyksta su kūnu prieš startą. Perskaičiau apie priešstartinę apatiją ir sužinojau, kaip tai vyksta: dažnėja pulsas, pradeda prakaituoti delnai, sutrinka virškinimo sistema. Visi sportininkai stipriau ar silpniau tą jaučia.
Užsispyrimas ir Lanksktumas
Prieš šešerius metus ji lankėsi pas kineziterapeutę, kad išspręstų nugaros bėdas. Ieva ir pati retkarčiais treniruoja vaikus. Ne dėl uždarbio. Be kalnų slidinėjimo, Ievai dar labai patinka riedučiai, kalnų dviračiai ir irklentės. Viena jos treniruočių programos dalių - balanso pratimai. „Prieš šešerius metus austrai treneriai pasiūlė pamėginti eiti lynu. Padaryti špagatą irgi užtruko. Gal prieš dešimtmetį vienoje tarptautinėje stovykloje darant lankstumo pratimus Ievai labai nesisekė, bet ji užsispyrė išmankštinti sąnarius.
tags: #asociacija #visada #su #sportu