Aukštaitijos sporto grupė - tai terminas, apimantis įvairias sporto organizacijas ir klubus, veikiančius Aukštaitijos regione. Šiame straipsnyje apžvelgiama šio regiono sporto istorija, pradedant tarpukario laikotarpiu ir baigiant dabartimi, atkreipiant dėmesį į svarbiausius įvykius, asmenybes ir pasiekimus.
Tarpukario sportas Panevėžyje
Tarpukariu Panevėžys buvo aktyvus sporto centras, kuriame veikė įvairūs sporto klubai, atstovavę skirtingoms tautinėms bendruomenėms. Lietuviai, žydai ir lenkai turėjo savo sporto klubus.
Žydų sporto sąjunga „Makabi“
1920 m. Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“, o 1921 m. jos skyrius įkurtas Panevėžyje. Panevėžio „Makabi“ sporto klubą labiausiai garsino futbolo komanda ir stalo tenisininkai. Vienas iš „Makabi“ klubo įkūrėjų Panevėžyje buvo O. Dembo. 1921 m. antrasis metinis visos Lietuvos „Makabi“ suvažiavimas vyko Panevėžyje. 1927 m. susijungė du Panevėžio žydų sporto klubai „Makabi“ ir „Hakoach“. 4 dešimtmetyje „Makabi“ klubas keitė pavadinimą ir pervadintas „Hakibor“ („Sveikata“).
„Maisto“ sporto klubas
Greitai ši įmonė ir tapo viena iš sportinio judėjimo organizatorių Panevėžio mieste. „Maisto“ sporto klubas įregistruotas 1933 metų gegužės 6 dieną. Klubo būstinė buvo akcinės bendrovės ,,Maistas“ Panevėžio fabriko patalpose.1935m. įsteigtam Panevėžio apygardos sporto komitetui vadovauti paskirtas Pranas Aižinas. „Maisto“ sporto klubo sportininkai buvo vieni aktyviausių Panevėžio apygardoje.1934 metais įrengtas „MSK“ stadionas. 1934 metais naujame stadione vyko Panevėžio šaulių sportininkų lengvosios atletikos varžybos. Fabriko teritorijoje buvo įrengtos lauko teniso aikštelės. „Maisto“ sporto klube labai greitai išpopuliarėjo futbolas. Susikūrė futbolo klubas. 1937 metais birželio 1 dieną ,,Maisto“ sporto klubo futbolo komanda žaidė pirmas tarpvalstybines rungtynes su estų futbolo komanda „Tervis“ ir baigė lygiosiomis 2:2.1938 metais sporto klubo pirmininku tapo Vincas Ambraziūnas. 1939m. „Maisto“ futbolo komanda žaidė sritinėse Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. ,,Maisto“ sporto klube antra labai populiari sporto šaka buvo lengvoji atletika. ,,Maisto“ sporto klube buvo ir krepšinio komanda. Taip pat sporto klube buvo propaguojamas stalo ir lauko tenisas. Buvo ir šachmatų entuziastų.
Sporto infrastruktūros plėtra sovietmečiu
Po Antrojo pasaulinio karo, sovietmečiu, Panevėžyje buvo investuojama į sporto infrastruktūrą. 1965 m. pagal architekto Jono Putnos projektą pastatyti sporto rūmai. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Panevėžio sporto rūmai
Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 metais Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą. Sudaryta valstybinė komisija 1965 m. liepos 20 d. pastatytus sporto rūmus apžiūrėjo ir juos priėmė naudojimui. Kaip ir buvo numatyta, 1965 m. liepos 21 d. naujuose sporto rūmuose įvyko Sovietų Lietuvos 25-mečio minėjimas ir sporto rūmai oficialiai atidaryti. Juose yra 2000 vietų didžioji ir mažoji salės, du plaukymo didysis 25 metrų ir mažasis 12,5 metrų baseinai, patalpos sunkiaatlečių užsiėmimams, konferencijoms, kabinetai rūmų darbuotojams, viešbutis.
Panevėžio internatinė sporto mokykla
Pagerėjus sąlygoms sportuoti, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto prašymu dar tais pačiais 1965 metais Panevėžyje buvusi mokykla internatas buvo perorganizuota į Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Joje kartu su bendrojo lavinimo dalykais buvo vedamos ir įvairių sporto šakų pamokos, ugdomi sporto meistrai visai Lietuvai.
Krepšinio klubas „Lietkabelis“
Panevėžio sporto rūmai buvo 1964 metais įkurto krepšinio klubo „Lietkabelis“ namų arena. Vidmanto Paškevičiaus treniruojamas „Lietkabelis“ 1985 ir 1988 metais tapo Lietuvos čempionais. 1978 - 1986 metais ši Panevėžio komanda atstovavo Lietuvą Sovietų Sąjungos I lygos krepšinio čempionate.
„Lietkabelio“ istorija po nepriklausomybės atkūrimo
1993 metais krepšinio klubas „Lietkabelis“ buvo vienas iš aštuonių Lietuvos krepšinio lygos steigėjų. Nuo 1996 m., trisdešimt du metus panevėžiečius rėmusiai „Lietkabelis“ gamyklai pasitraukus iš krepšinio pasaulio, klubo pavadinimas nuolatos kito: „Kalnapilis“ (1996-1999), „Sema“ (1999-2000), „Panevėžys“ (2000-2001 ir 2004-2007), „Preventa-Malsena“ (2001-2003), „Aukštaitija“ (2003-2004) ir „Techasas“ (2007-2012). Legendinį pavadinimą klubas susigrąžino 2012 m. sausio mėnesį. 2008 metais spalio mėnesį duris atidarė naujoji „Cido“ arena, talpinanti 5656 krepšinio žiūrovų. 2016 m. Panevėžio klubas pirmą kartą dalyvavo FIBA Čempionų lygos turnyre.
Teisiniai ginčai ir valdymas
2019 m. liepos 17 d. įvyko visuotinis VšĮ „Krepšinio klubas „Lietkabelis“ dalininkų susirinkimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį civilinėje byloje ir pripažino dalį viešosios įstaigos Krepšinio klubo „Lietkabelis“ neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų negaliojančiais.
Taip pat skaitykite: Aukštaitijos krepšinis
Bendradarbiavimas ir ateities planai
Dvi Panevėžio miesto krepšinio organizacijos suvienijo savo jėgas dėl bendro tikslo - krepšinio populiarinimo Aukštaitijos sostinėje. Panevėžio „Lietkabelio“ marketingo ir projektų vadovas Rokas Mickevičius įsitikinęs, kad toks bendradarbiavimas bus naudingas didinant krepšinio susidomėjimą.
Istoriniai pasiekimai ir legendos
Dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje „Lietkabelis“ keliskart iškovojo Lietuvos pirmenybių medalius, o 1985 ir 1988 metais tapo šalies čempionu. 1991 metais panevėžiečiai Lietuvos pirmenybėse atsiliko tik nuo „Žalgirio“ bei „Statybos“ ir vėl iškovojo bronzos medalius.
Sporto infrastruktūros atnaujinimas
Šiuo metu Panevėžys garsėja plaukikais, skinančiais medalius tarptautinėse varžybose, tačiau joms ruoštis sąlygos nėra pačios geriausios. Miesto valdžia yra paskelbusi atvirą rekonstrukcijos architektūrinių idėjų konkursą sporto ir sveikatingumo kompleksui „Aukštaitija“ rekonstruoti. Norima pastatyti naują 50 metrų ilgio 10 takų baseiną, atitinkantį tarptautinius FINA standartus, įrengti sveikatingumo zoną, sporto sales, kavinę. O esamą 4 takų 25 metro baseiną „Aukštaitijos“ komplekse, pastatytą 1965 metais, ir nė karto kapitališkai nerenovuotą - ketinama rekonstruoti.
Rekonstrukcijos planai
Planuojama, kad bendras sporto ir sveikatingumo komplekso plotas bus apie 7,7 tūkst. kv. metrų, o biudžetas - 15 mln. eurų. Tikimasi, kad rekonstruotas sporto ir sveikatingumo kompleksas „Aukštaitija“ su nauju olimpiniu baseinu duris turėtų praverti 2023 metais.
Kiti sporto klubai ir organizacijos
Be „Lietkabelio“, Panevėžyje ir visoje Aukštaitijoje veikia ir kitos sporto organizacijos bei klubai, kultivuojantys įvairias sporto šakas. Panevėžio sporto centras sėkmingai įgyvendina pagrindinį tikslą: propaguoti masinį ir profesionalųjį sportą mieste, rengti pamainą Lietuvos nacionalinėms rinktinėms.
Taip pat skaitykite: Nuo ištakų iki šių dienų
Klaipėdos sporto sąjunga „Šarūnas“
Prijungus Klaipėdos Kraštą prie Lietuvos, tame gražiame mūsų pajūrio kampelyje, atgijo ir suspartėjo lietuviškoji veikla visose srityse. Neatsiliko ir sportininkai. Pirmiausiai, dėka E. Simonaičio ir J. Saugos, iš vietinių lietuvninkų buvo Įkurta Klaipėdoje sporto sąjunga “ŠARŪNAS”. Pirmuoju KSS valdybos pirmininku buvo plk. ltn. J. Vidugiris, o nariais: V. Bajoras kpt. J. Černius, ltn. A. Saunoris ir ltn. K.
KSS tikslai ir sporto šakos
KSS tikslas buvo - lavinti savo narius, vadovaujantis principu: sveikame kūne - sveika siela. Kultyvavo šias sporto šakas: gimnastiką, lengvąją atletiką,šaudymo sportą, futbolą, krepšinį, kumščiasviedį, lauko tenisą, ledo rutulį, stalo tenisą ir kt. KSS savo nuosavos sporto aikštės neturėjo.
Nariai ir valdymas
KSS nariais galėjo būti kiekvienas Lietuvos pilietis, abiejų lyčių, pasižadėjęs laikytis sąjungos statuto ir turėjęs dviejų sąjungos narių rekomendacijas. Sąjungos nariai skirstėsi į garbės, aktyvius, pasyvius narius ir jaunius. KSS organus sudarė: valdyba iš 5 narių, revizijos komisija iš 3 narių ir garbės teismo, renkamų vieneriems metams. Sąjungos lėšas sudarė: narių mokesčiai, įvairios aukos, valdžios subsidijos ir pelnas iš ruoštų įvairių rungtynių, vakarų bei paskaitų.
Futbolo komanda
Jau 1925 m. rudenį buvo sudaryta KSS futbolo komanda, į kurią įėjo šie žaidėjai: J. Igovinas, L. Kudrickas, J. Racevičius, A. Saunoris, J. Gunga, V. Bajoras, A. Leksas, Virpša, Trumpjonas, Puskepalaitis, Stepas Vilimavičius ir kiti. Visiems jiems KSS buvo arti širdies ir visi jie kiek kas galėdamas ir sugebėdamas, padėjo KSS iškovoti per ištisą eilę metų nevien tik Klaipėdos pirmenybes, bet ir Lietuvos futbolo meisterio vardą. O garbingą Lietuvos futbolo meisterio vardą KSS buvo iškovojusi net penkeris kartus. KSS futbolininkai palaikydavo sportinius ryšius, susitikdami ir su įvairiomis užsienio komandomis, kaip tai: Estijos “Sport”, “Kalev”; Latvijos “Olimpija”, “Wanderers”; Tilžės “SC-Tilsit”; Karaliaučiaus “VfB Koenigsberg”.
tags: #aukstaitijos #sporto #grupe