Panevėžys, vienas sportiškiausių Lietuvos miestų, didžiuojasi turtinga sporto istorija ir tradicijomis. Šiame mieste išugdytas ne vienas garsus sportininkas, o svarbiu sporto židiniu tapo Aukštaitijos sporto kompleksas. Šiame straipsnyje apžvelgiama komplekso istorija, nuo jo ištakų iki šių dienų, atskleidžiant jo svarbą miesto sportiniam gyvenimui.
Panevėžys - Sporto Miestas
Panevėžys ne kartą buvo minimas kaip sportinis miestas tiek renginiais, tiek ir pasiekimais. Miestas yra surengęs aukšto lygio varžybas, tokias kaip Europos dviračių treko elito čempionatas ir Europos vyrų krepšinio čempionato grupės varžybos. Šie renginiai tapo miesto vizitine kortele, patvirtinančia jo sportinį statusą.
Panevėžio Sporto Centras: Kalvė Būsimiems Čempionams
Viena iš būsimų garsių sportininkų kalvių - Panevėžio sporto centras, kuriame kultivuojama 16 sporto šakų: lengvoji atletika, dziudo, graikų ir romėnų imtynės, boksas, triatlonas, dviračių (plentas ir trekas) sportas, sunkioji atletika, orientavimasis, irklavimas, krepšinis, rankinis, tinklinis, stalo tenisas, šachmatai, regbis, žolės riedulys. Panevėžio sporto centras sėkmingai įgyvendina pagrindinį tikslą: propaguoti masinį ir profesionalųjį sportą mieste, rengti pamainą Lietuvos nacionalinėms rinktinėms.
Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.1-11-10 „Dėl Panevėžio miesto sporto mokyklų reorganizavimo“ nuo 2004 m. liepos 1 dienos reorganizuotos „Aukštaitijos“, „Olimpo“, V. 2020 m. sausio 7 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 19 d. Įstaigos direktorius - Saulius Raziūnas.
Sporto Rūmų Statyba ir Atidarymas
Pagal architekto Jono Putnos projektą šie sporto rūmai Panevėžyje pastatyti 1965 metais. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 metais Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą. Pirminė stadiono ir sporto rūmų statybos sąmatinė vertė buvo 495,0 tūkst. rublių. Šių pinigų neužteko ir sporto rūmų statyba užsitęsė. Jų užbaigimui 1965 metais Panevėžio miesto vykdomasis komitetas Ministrų Tarybos paprašė papildomai skirti 200 tūkst. rublių. Sporto rūmų statybos darbus vykdžiusi Panevėžio statybos tresto Statybos valdyba Nr. Sudaryta valstybinė komisija 1965 m. liepos 20 d. pastatytus sporto rūmus apžiūrėjo ir juos priėmė naudojimui. Nustatyti iki galo neužbaigti darbai turėjo būti atlikti iki rudens. Kaip ir buvo numatyta, 1965 m. liepos 21 d. Dešiniajame Nevėžio krante iškilę sporto rūmai to meto spaudos pristatyti kaip puikus sporto židinys visoje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Sporto Rūmų Svarba ir Poveikis
Pagerėjus sąlygoms sportuoti, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto prašymu dar tais pačiais 1965 metais Panevėžyje buvusi mokykla internatas buvo perorganizuota į Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Panevėžio sporto rūmai buvo 1964 metais įkurto krepšinio klubo „Lietkabelis“ namų arena. Vidmanto Paškevičiaus treniruojamas „Lietkabelis“ 1985 ir 1988 metais tapo Lietuvos čempionais. Dabar sporto rūmai priklauso Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro „Aukštaitijos“ sporto kompleksui.
"Aukštaitijos" Baseinas: Pusė Amžiaus Istorijos
1965-aisiais duris atvėręs ir pusę amžiaus istoriją skaičiuojantis „Aukštaitijos“ baseinas daugeliui skirtingu laikotarpiu tapo kone antraisiais namais. Tokio tipo objektas buvo antrasis Lietuvoje po Kauno sporto Halės ir pirmasis, pastatytas tarybiniu laikotarpiu.
Gruodžio 12-ąją, šeštadienį 15 val. „Neeilinis, istorinis įvykis, vertas mūsų dėmesio. Kviečiame tiek dabartinius žinomus mūsų plaukikus, tiek ir sporto senjorus vandesvydininkus, šuolininkus į vandenį, triatlonininkus, buvusius plaukimo meistrus bei trenerius. Juk visi dabartiniai mūsų plaukimo specialistai sportavo šiame baseine. Dabar nedaug kas žino, kad pusės amžiaus istoriją skaičiuojantis baseinas - pirmasis toks Lietuvoje, kuriame buvo įrengtas 10-ies metrų šuoliams į vandenį bokšas.
Jūratė Šimonienė šiuo metu dirba „Saulėtekio“ progimnazijos kūno kultūros mokytoja, o vaikystėje jos pažintis su sportu prasidėjo būtent nuo šuolių į vandenį užsiėmimų. „Treniruotes pradėjau lankyti 1967-aisiais. Sportavau nuo pirmos iki 11-tos klasės, pabaigus Kūno kultūros institutą penkerius metus dirbau šuolių vandenį trenere. Pamenu, tikrai pakako šuolių į vandenį entuziastų. Puikiai šios sporto šakos raidą mūsų mieste galėtų papasakoti panevėžietė Stanislava Adomaitienė. Ji - mano trenerė, Lietuvos čempionė“, - kalbėjo J. Šimonienė.
Beje, S. „Aukštaitijos“ baseine 1979-aisiais sportuoti pradėjo dabartinė plaukimo trenerė Mintara Labanauskienė. „Į šventę kviečiame visus buvusius plaukikus ir trenerius. Nesuklysiu pasakiusi, kad čia treniravosi, ko gero, visi žinomi mūsų miesto plaukikai. Štai, praėjusiais metais „Aukštaitija“ priglaudė visus miesto plaukikus, kai „Žemynoje“ vyko renovacija“, - kalbėjo M. Labanauskienė.
Taip pat skaitykite: Aukštaitijos krepšinis
Atgavus Nepriklausomybę, apie 1990-uosius porai metų baseinas neveikė: šalyje vyravo sudėtinga ekonominė situacija, tad paprasčiausiai trūko lėšų baseino išlaikymui. Ši priverstinė pertrauka turėjo skaudžių padarinių vandensvydžiui, šuolių į vandenį sporto šakos atstovams. Sausakimšos tribūnos 1999-aisiais stebėjo Vidmanto Urbono unikalų 100 km plaukimą, tą padaryti pavyko per 34-ias val. Žinomo triatlonininko sportinė karjera prasidėjo būtent 1965-aisiais „Aukštaitijos“ baseine: 7-metis V.
Kalbant apie sporto objekto valdytojus, nuo 2004-ųjų jį administruoja tais metais įsteigtas Kūno kultūros ir sporto centras (KKSC), iki to laiko baseinas priklausė „Aukštaitijos“ sporto mokyklai. Nuo pat jo atidarymo viso sporto centro komplekso išlaikymu rūpinasi miesto savivaldybė.
Rekonstrukcijos Planai ir Ateities Vizija
Laukia rekonstrukcijos. Panevėžys garsėja plaukikais, skinančiais medalius tarptautinėse varžybose, tačiau joms ruoštis sąlygos nėra pačios geriausios. Neskaitant privačių baseinų, mieste yra du 25 metrų sporto baseinai (sporto ir sveikatingumo komplekse „Aukštaitija“ ir „Žemynos“ progimnazijoje), kurie neatitinka tarptautinėms varžyboms rengti keliamų sąlygų.
Šiuo metu miesto valdžia yra paskelbusi atvirą rekonstrukcijos architektūrinių idėjų konkursą minėtam sporto ir sveikatingumo kompleksui „Aukštaitija“ rekonstruoti. Norima pastatyti naują 50 metrų ilgio 10 takų baseiną, atitinkantį tarptautinius FINA standartus, įrengti sveikatingumo zoną, sporto sales, kavinę. O esamą 4 takų 25 metro baseiną „Aukštaitijos“ komplekse, pastatytą 1965 metais, ir nė karto kapitališkai nerenovuotą - ketinama rekonstruoti. Tačiau kol kas sovietmečiu alsuojančiame baseine bene kasdien plauko mokiniai, miesto gyventojai, sportininkai.
KKSC direktorius atkreipia dėmesį, kad naujo baseino reikia ne tik sportininkams treniruotis, bet ir miesto gyventojams. „Negali pasakyti, kad vien tik tai aukštam meistriškumui reikalingas tas baseinas. Tas baseinas reikalingas apskritai miesto gyventojams. Kuo daugiau tų gerų rezultatų, tuo daugiau norinčių plaukioti. Čia natūralu“, - kalbėjo jis. S.Raziūnas tikisi, kad renovuotame sporto ir sveikatingumo komplekse paslaugos bus pigesnės ir labiau prieinamos gyventojams, nei siūlo privačios įmonės, o norinčių komplekse apsilankyti, pasak jo, tikrai netrūks.
Taip pat skaitykite: Jaunimas Rytų Aukštaitijos krepšinyje
Atviras rekonstrukcijos architektūrinių idėjų konkursas „Aukštaitijos“ kompleksui rekonstruoti paskelbtas šių metų rugsėjį. Planuojama, kad bendras sporto ir sveikatingumo komplekso plotas bus apie 7,7 tūkst. kv. metrų, o biudžetas - 15 mln. eurų. „Tikrai žinome, kad patys statybiniai darbai prasidės geriausiu atveju 2021 metais“, - 15min sakė Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė. Pasak jos, rekonstruotas sporto ir sveikatingumo kompleksas „Aukštaitija“ su nauju olimpiniu baseinu duris turėtų praverti 2023 metais.
„Valstybės investicijų programoje“ (VIP) nurodoma, kad „Aukštaitijos“ sporto komplekso plaukimo baseino Panevėžyje (Jakšto g. 1) statybai 2021 metais bus skiriama 200 tūkst. eurų, o 2022 m. - 712 tūkst. eurų. D.Gasiūnienė teigė, kad be VIP numatomų lėšų, finansavimo gali tekti prašyti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų arba privataus sektoriaus.
"Maisto" Sporto Klubas: Priešistorė
1930 m. Panevėžyje pradėta akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabriko statyba. 1931 metais balandžio mėnesį jis pradėjo savo darbą. ,,Maisto“ sporto klubas įregistruotas 1933 metų gegužės 6 dieną. Klubas vadinamas „Maisto“ sporto klubas sutrumpintai „M.S.K.“ . Klubas turėjo savo vėliavą, ženklą ir uniformą. Vėliava buvo mėlynos spalvos. Pirmasis klubo pirmininku buvo Antanas Kubilius, vicepirmininku Erikas Landigas, sekretoriumi Jonas Stašys, ūkio dalies vedėju Jasutis Kazys. Sporto klubas turėjo tikslą jungti visus akcinės bendrovės ,,Maistas“ Panevėžio fabriko darbininkus ir tarnautojus, taip pat aplinkinių rajonų gyventojus ir plėsti visas sveikas ir racionalias sporto šakas. Sporto klube buvo kultivuojamos įvairios sporto šakos: gimnastika, lengvoji atletika, futbolas, krepšinis, žiemos sporto šakos , įvairios kitų žaidimų sporto šakos.
1933 metais Lietuvos teritorija padalinta į 7 sporto apygardas. 1933 metais gegužės 14 dieną įsteigta Panevėžio sporto apygarda. 1935m. įsteigtam Panevėžio apygardos sporto komitetui vadovauti paskirtas Pranas Aižinas. „Maisto“ sporto klubo sportininkai buvo vieni aktyviausių Panevėžio apygardoje.1934 metais įrengtas „MSK“ stadionas. Kaip rašė Panevėžio spauda 1934 metais gegužės mėnesį stadionas jau įrengtas. Jis įrengtas tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto. Stadionas aptvertas tvora. Vien tvoros įrengimas kainavo 2000 litų. Fabriko teritorijoje buvo įrengtos lauko teniso aikštelės.
„Maisto“ sporto klube labai greitai išpopuliarėjo futbolas. Susikūrė futbolo klubas. 1935m. Panevėžio M.S.K. futbolo komanda žaidė su Tauragės M.S.K. futbolo komanda ir laimėjo 3:1. 1936 metais šis klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju. 1937 m. rugsėjo 12 dieną „Maisto“ futbolo komanda žaidė su Panevėžyje viešėjusia Lietuvos fizinio lavinimosi komanda iš Kauno ir pralaimėjo 0:3.Rungtynes stebėjo 300 žiūrovų. 1938 metais sporto klubo pirmininku tapo Vincas Ambraziūnas. Jis buvo akcinės bendrovės ,,Maistas“ Panevėžio fabriko direktorius. Jo pavaduotoju buvo Erikas Landigas. Jis dirbo fabrike buhalteriu. Ūkio dalies vedėju dirbo Vladas Raudonikis. 1939 metų sausio 1 dienai klube buvo 52 nariai. 1939m. „Maisto“ futbolo komanda žaidė sritinėse Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Ji vienintelė iš Panevėžio futbolo komandų dalyvavo tokio lygio varžybose.
,,Maisto“ sporto klube antra labai populiari sporto šaka buvo lengvoji atletika. ,,Maisto“ sporto klube buvo ir krepšinio komanda. Taip pat sporto klube buvo propaguojamas stalo ir lauko tenisas. 1939 metais iš šaulių sporto klubo į Panevėžio „Maisto“ sporto klubą perėjo garsiausia Panevėžio lengvaatletė Ona Šepaitienė.
tags: #aukstaitijos #sporto #kompleksas #vikipedija