Šiandieninėje Lietuvoje, sportas susiduria su iššūkiais, reikalaujančiais aiškaus strateginio plano. Straipsnyje nagrinėjama, kodėl valstybinė sporto strategija yra būtina, kokie jos pagrindiniai elementai ir kaip ji gali paveikti sporto plėtrą Lietuvoje, pradedant sveikatingumo skatinimu ir baigiant aukšto lygio sportininkų rengimu.
Sporto Strategijos Būtinybė
Viena didžiausių problemų Lietuvos sporte yra aiškios strategijos nebuvimas. Tai lemia neaiškius plėtros prioritetus ir tikslus, taip pat nesuderintus įvairių institucijų ir organizacijų veiksmus. Valstybės ir savivaldybių investicijos į sportą yra didelės - vien šiais metais siekia apie 120 mln. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2013-2020 m. valstybės investicijos į sportą sudarė 273 267 000 eurų. Finansavimas sportui 2020 m. padidėjo iki 51,2 mln. eurų, lyginant su 22,3 mln. eurų 2013 m. Nepaisant to, nuolat girdima apie lėšų trūkumą. Be to, federacijų veikla ir valstybės skiriamų lėšų panaudojimas nėra tinkamai prižiūrimas ir audituojamas. Paskutinė Lietuvos sporto strategija buvo patvirtinta 2011 m. ir galiojo iki 2020 m., tačiau 2019 m. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija konstatavo, kad ji nebuvo tinkamai įgyvendinta. Valstybė neturi aiškių tikslų, kuriuos siekia įgyvendinti sporto srityje, todėl lėšos naudojamos neefektyviai, be tinkamos kontrolės ir atsakomybės. Nauja Lietuvos sporto strategija yra būtina siekiant spręsti šias problemas.
Sporto Strategijos Apimtis ir Prioritetai
Strategija turėtų apimti visą sporto piramidę - nuo sveikatingumo ir fizinio aktyvumo skatinimo iki olimpinių čempionų rengimo. NSFA (pavadinimas ištrauktas iš vartotojo pateiktos informacijos) memorandume siekiama įvardinti esmines Lietuvos sporto problemas ir siūlomas jų sprendimo gaires.
Sveikatingumo ir Fizinio Aktyvumo Skatinimas
Sprendžiant sveikatingumo ir fizinio aktyvumo uždavinius, turėtų būti maksimaliai pritraukiamos ir įveiklinamos nevyriausybinės ir pelno siekiančios organizacijos. Jos prisidėtų skatinant aktyvų Lietuvos žmonių gyvenimo būdą ir sportinę veiklą. Taip pat būtina peržiūrėti šalies įstatyminę ir mokestinę bazę, reguliuojančią fizinio aktyvumo ir sveikatingumo veiklą. Valstybės, savivaldybių, seniūnijų ir sporto federacijų bendradarbiavimas yra būtinas siekiant šio tikslo.
Aukšto Sportinio Meistriškumo Sportininkų Rengimas
Aukšto sportinio meistriškumo sportininkų rengimo sistema, apimanti sporto gimnazijas, sporto klases, sporto mokyklas, sporto klubus ir federacijas, yra itin svarbi. Ne mažiau svarbus ir aukšto meistriškumo sporto sistemos klausimas. Aukšto meistriškumo sportininkų rengimas yra federacijų ir savivaldybių atsakomybė. Trenerių rengimas ir jų darbo užmokesčio sistema Lietuvoje turi būti pertvarkyta. Atlyginimas turi skatinti kvalifikuotus žmones ateiti ir kokybiškai dirbti. Šiuo metu trenerių atlyginimai savivaldybėse yra labai maži. Lietuvos sporto strategijoje turi būti aiškiai numatyta, kad už trenerių rengimą yra atsakingi universitetai, o kompetencijų tobulinimas - federacijų atsakomybė. Tačiau kol kas to neįmanoma realiai įgyvendinti, nes Lietuvoje nėra sukurtos sporto valdymo duomenų bazės/registro, kuris leistų prognozuoti trenerių poreikį. Sporto valdymo duomenų bazės/registro sukūrimas yra pirmas žingsnis link efektyvaus sporto valdymo. Valstybės finansuojamos aukšto meistriškumo programos biudžetas kasmet turėtų siekti ne mažiau kaip 20 mln. eurų nuo 2022 m. iki 2024 m. olimpinių žaidynių.
Taip pat skaitykite: Sporto laimėjimų finansavimas Lietuvoje
Profesionalūs Sportininkai ir Stipendijos
Vienas svarbiausių klausimų, kalbant apie profesionalius sportininkus, turėtų būti skiriamas jų stipendijoms. Stabilios ir motyvuojančios stipendijos privalo būti užtikrintos iš valstybės biudžeto ir skiriamos pagal skaidrius kriterijus, priklausomai nuo pasiektų ir planuojamų pasiekti rezultatų. Ne mažiau svarbus klausimas - profesionalių sportininkų dviguba karjera. Lietuvoje nėra sukurtos dvigubos karjeros programos, todėl profesionalūs sportininkai, baigę karjerą, dažnai lieka be veiklos ir neranda, kaip save realizuoti.
Sporto Politikos Formavimas ir Federacijų Veikla
Šiuo metu sporto sritį kuruojanti LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų aktyviai formuoti ir įgyvendinti sporto politiką per pavaldžias įstaigas. Sporto šakų federacijos turėtų užsiimti sporto šakų vystymu, kuris apimtų sporto šakos strategijos rengimą ir įgyvendinimą, nacionalinių čempionatų organizavimą, dalyvavimo pasaulio ir Europos čempionatuose užtikrinimą.
Sporto Infrastruktūros Plėtra
Pastaraisiais metais Lietuvoje sporto infrastruktūra vystoma neturint aiškių kriterijų, prioritetų ir kontrolės bei priežiūros mechanizmų. Valstybės lėšomis turėtų būti kuriama infrastruktūra, reikalinga tarptautiniams ir nacionaliniams poreikiams tenkinti. Savivaldybėse valstybės lėšomis turėtų būti kuriama infrastruktūra, tenkinanti nacionalinius ir federacijų poreikius. Savivaldybių lėšomis turėtų būti kuriama infrastruktūra, skirta sveikatingumui ir fiziniam aktyvumui bei mėgėjiškam sportui. Savivaldybės gali projektus įgyvendinti iš savų lėšų arba per PPP (viešojo ir privataus sektorių partnerystė). Lietuvos sporto centras valdo daug sporto infrastruktūros, tačiau nėra sukurto efektyvaus ir skaidraus jo valdymo modelio. Būtina suformuoti Lietuvos sporto centro valdybą, kurioje dirbtų ir sporto federacijų atstovai.
Sporto Federacijų Finansavimas
Pastaraisiais metais iš Lietuvos valstybės biudžeto skiriama apie 9 mln. eurų programinio finansavimo šalyje veikiančioms sporto federacijoms. Siekiant užtikrinti sklandžią sporto federacijų veiklą ir sporto šakų vystymą, iš valstybės biudžeto turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 20 mln. eurų. Tokio dydžio finansavimas leistų užtikrinti sklandų valstybės prioritetų sąraše esančių sporto federacijų veikimą, plėtrą ir aukšto sportinio meistriškumo rezultatų siekimą. Finansuojant sporto federacijas, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas strateginėms sporto federacijoms. Lietuvoje veikia Sporto rėmimo fondas, kuris sukuria sąlygas vystytis ir veikti prioritetinių sporto šakų sąraše šiuo metu nesančioms federacijoms bei kitoms organizacijoms, veikiančioms mėgėjiško sporto ir sveikatingumo plėtojimo srityse. 2021 m. Sporto rėmimo fonde paskirstyti 21,4 mln. eurų, kurie sudaro beveik pusę iš 47,9 mln. eurų, skiriamų sportui iš valstybės biudžeto lėšų.
Strateginių Sporto Šakų Apibrėžimas
Kuriant ir įgyvendinant Lietuvos sporto strategiją, svarbu nepamiršti, kad šalies savivaldybės taip pat finansuoja sporto sritį. Savivaldybės deklaruoja, kad kasmet sportui ir sveikatingumui skiria apie 60 mln. eurų. Rengiant ir įgyvendinant sporto strategiją, labai svarbu nepamiršti valstybės finansuojamų aukšto sportinio meistriškumo programų finansavimo kriterijų tobulinimo. Ypatingai svarbu - nepamiršti sporto šakų strategiškumo. Lietuvos sporto strategijos rengėjų vienas iš uždavinių turėtų būti - kuo skubiau sukurti valstybės strateginių sporto šakų apibrėžimą, o po to patvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomos strateginės sporto šakos.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Olimpinis Judėjimas
Olimpinis judėjimas - neatsiejama ir integrali sporto strategijos dalis. Valstybei numatant visos sporto srities finansavimą, turi būti numatytas atskiras olimpinio judėjimo ir jo idėjų skatinimo finansavimas pagal aiškius kriterijus.
2011-2020 m. Strategijos Įgyvendinimo Apžvalga
2021 m. gegužės 12 d. Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstė 2011-2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos įgyvendinimo klausimą ir aptarė dešimtmečiui užsibrėžtų pokyčių rezultatus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgdama į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos paklausimą, inicijavo strategijos įgyvendinimo apžvalgos parengimą. Viena pagrindinių problemų buvo tai, kad sporto finansavimas nebuvo siejamas su strategijoje numatytų priemonių realizavimu. Mokslininkai pažymėjo, kad sporto plėtros strategijos rezultatams pasiekti trūko ne tik sistemingai susietų ir įgyvendinamų valstybės sporto politikos prioritetų, bet ir profesionaliai veikiančios, kompetentingos valstybės tarnybos. Analizę atlikę mokslininkai nustatė, kad nepilnai atlikti didelio meistriškumo sporto valdymo pokyčiai, nepakankamai arba visiškai nerealizuojamos priemonės (programos), kurios turėjo būti prioritetinėmis: sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas; švietimas ir mokymas; savanoriškos veiklos ir nepelno siekiančių sporto organizacijų veiklos valdymas; socialinė įtrauktis sporte ir per jį, įskaitant neįgaliųjų sportą, lyčių lygybė sporte; tvarus piliečių sporto finansavimas ir gerasis valdymas bei kova su dopingu. Šioms ir kitoms apžvalgoje įvardintoms problemoms spręsti LSU atstovai pateikė rekomendacijas.
Strateginiai Tikslai ir Kriterijai (2011-2020 m. Strategijos Pavyzdžiu)
Kūno Kultūros ir Sporto Plėtros Strateginis Tikslas
- Sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų dalis Lietuvos visuomenėje:
- Dabartinė reikšmė (2006 m.): 52 proc.
- Siektina reikšmė (2020 m.): 75 proc.
- Organizuotai sportuojančių gyventojų dalis Lietuvos visuomenėje:
- Dabartinė reikšmė (2006 m.): 9 proc.
- Siektina reikšmė (2015 m.): 20 proc., (2020 m.): 25 proc.
- Sporto infrastruktūros objektų, tenkančių 10 000 gyventojų, skaičius:
- Dabartinė reikšmė (2005 m.): 17,1
- Siektina reikšmė (2015 m.): 30, (2020 m.): 40
- Seniūnijos, kuriose reguliariai organizuojamos bendruomenės sporto varžybos:
- Dabartinė reikšmė (2006 m.): parametras nematuojamas
- Siektina reikšmė (2015 m.): 100 proc.
- Bendrojo lavinimo sistemoje pirmos sveikatos grupės mokinių dalis:
- Dabartinė reikšmė (2006 m.): 40 proc.
- Siektina reikšmė (2020 m.): 60 proc.
- Nepilnamečių nusikalstamų veikų proporcija per metus:
- Dabartinė reikšmė (2006 m.): 11,2 proc.
- Siektina reikšmė (2006 m.): 5 proc.
- Mirtingumas dėl kraujotakos ligų (dalis bendroje mirtingumo struktūroje):
- Dabartinė reikšmė (2006 m.): 54 proc.
- Siektina reikšmė (2020 m.): 40 proc.
Tikslai ir Uždaviniai (2011-2020 m. Strategijos Pavyzdžiu)
- 1 tikslas: Sistemingai didinti suvokimą visuomenėje, kad fizinis aktyvumas, sportiškumas yra asmens darnos prielaida ir visuotinė vertybė.
- 2 tikslas: Sukurti ir tobulinti horizontalią kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo struktūrą, apimančią daugelį valstybės valdymo sričių bei savivaldybes, o taip pat - plėtojančią bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis ir privačiu sportinės veiklos sektoriumi.
- 3 tikslas: Plėtoti žmogiškuosius išteklius kūno kultūros ir sporto srityje, kad jie būtų pakankami tarpinstitucinėms socialinėms programoms įgyvendinti.
- 4 tikslas: Sukurti ir/ar renovuoti bazinę kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išvystyta visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje ir sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti įvairių amžiaus grupių fizinį ugdymą, organizuoti visuotinį sportavimą ir vystyti mėgėjišką bei didelio meistriškumo sportą.
Politinių Partijų Įsipareigojimai ir Sporto Bendruomenės Lūkesčiai
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė kartu su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke Vilija Blinkevičiūte pasirašė susitarimą, kuriuo numatomas lyderystės sporte perdavimas nevyriausybinėms organizacijoms, valstybei pasiliekant tik esminius politikos formavimo bei kontrolės vykdymo mechanizmus. LTOK ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS), apimantys beveik visas Lietuvos sporto nevyriausybines organizacijas, imasi atsakomybės įgyvendinti sporto politiką. Socialdemokratai įsipareigoja sukurti naują sporto strategiją, pertvarkyti ir atnaujinti galiojančius įstatymus bei pasirūpinti, kad biudžeto lėšos sporto sektoriui būtų skirstomos skaidriai, atsižvelgiant į pagrindinius sporto bendruomenės lūkesčius. Susitarimu ketinama sukurti sporto strategiją, numatant aiškius valstybės prioritetus bei tikslus. Galiojantį įstatymą pakeisti į aiškesnį bei konkretesnį, numatyti konkretų procentą iš Švietimo, mokslo bei sporto ministerijos biudžeto, kuris kiekvienais metais būtų skiriamas sporto sričiai. Taip pat siekiama, prieš paskiriant viceministrą, kuruosiantį sportą, suderinti jo kandidatūrą su sporto bendruomene. Numatoma kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis nutarti, kaip bus paskirstomas sporto biudžetas konkrečioms sporto sritims. Remiantis susitarimu, neįgaliųjų sportas yra bendra sporto sistemos dalis su savo savivalda, susitarime aptariami centralizuoto sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms, stipendijų skyrimo ir jų atšaukimo, regioninių sporto centrų sukūrimo bei kiti aktualūs klausimai.
Finansavimo Skaidrumas ir Efektyvumas
Per pastaruosius metus liberalai palaikė ir prisidėjo prie darbų skaidrinant sporto finansavimą. Priimti įstatymų pakeitimai, po kurių finansavimas vykdomas tiesiogiai per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) ir Nacionalinę sporto agentūrą (NSA). Valstybės lėšos, skiriamos sportui, kasmet sudaro apie 60 mln. Vis dėlto trūksta duomenimis grįstos analizės, kokius pokyčius kuriame, nuolat vyksta įvairių partijų ir sporto organizacijų diskusijos, ar tinkamai taikomi finansavimo kriterijai pagal kintančius sporto bendruomenės poreikius ir formuojamos valstybės sporto politikos gaires.
Nacionalinės Sporto Agentūros (NSA) Vaidmuo
NSA įkūrimas buvo svarbus ir reikšmingas kokybinis pokytis įgyvendinant valstybės sporto politiką, tačiau pagrindinė problema, kad NSA kol kas daugiau veikia kaip sportą administruojanti institucija, trūksta glaudesnio tarpinstitucinio strateginio bendradarbiavimo su ŠMSM ir savivaldybėmis.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Iššūkiai ir Perspektyvos
Šiuo metu šalyje stebimi ne tik žemi vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų fizinio aktyvumo rodikliai, bet ir vieningo politinio sutarimo dėl svarbiausių sporto politikos tikslų. Atsakomybę už aukšto sportinio meistriškumo rezultatus ir profesionalaus sporto vystymą turi prisiimti sporto šakų federacijos. Turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos visiems fizinio aktyvumo srityje veikiantiems subjektams vykdyti bei vystyti veiklas.
tags: #valstybine #sporto #strategija