Šiame straipsnyje apžvelgiama Aukštaitijos teniso klubo istorija, pradedant nuo teniso populiarumo Lietuvoje ištakų, apžvelgiant svarbiausius įvykius ir asmenybes, dariusias įtaką teniso raidai Aukštaitijos regione, ir baigiant šiuolaikinėmis tendencijomis bei iššūkiais.
Tenisas Lietuvoje: istorinis kontekstas
Nors konkrečios Aukštaitijos teniso klubo ištakos nėra detaliai aprašytos, svarbu pažvelgti į teniso raidą Lietuvoje, kuri padėjo pagrindus šios sporto šakos populiarumui regione. Prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, lietuviškoji veikla visose srityse atgijo ir suspartėjo. Sportininkai taip pat neliko nuošalyje. E. Simonaičio ir J. Saugos dėka, iš vietinių lietuvninkų buvo įkurta Klaipėdoje sporto sąjunga "Šarūnas".
Kiekviena pradžia yra nelengva. Nelengva buvo ir KSS pirmaisiais metais. Trūkumas lėšų, sportinės aprangos, įvairių sporto reikmenų, neleido sąjungai plačiau pasireikšti, išskyrus pavienias sporto šakas. Laikui bėgant, turėti pradžioje įvairūs sunkumai, buvo nugalėti pačių sportininkų ir pagalba tekių žmonių, kuriems KSS reikalai labai rūpėjo. Prie tokių didelių KSS rėmėjų, pirmoj eilėj, reikėtų priskirti tuometinį Klaipėdos įgulos viršininką plk. P. Genį. Per visą jo buvimo laiką Klaipėdos įgulos viršininku KSS buvo gavusi iš jo vadovaujamo pulko nesuskaitomą skaičių futbolo kamuolių, batų futbolininkams, įvairių sporto įrankių, bei reikmenų. Toji parama, tas didelis rūpestis visais KSS reikalais, buvo nors tuo atžymėtas ir atsidėkota, kad pik. Genys buvo išrinktas KSS garbės nariu. Nė kiek nemažiau rūpesčių dėl KSS buvo parodęs ir sekantis Klaipėdos įgulos viršininkas gen. štabo plk. Lanskoronskis. Beveik kiekvieną KSS futbolo komandos išvykimą rungtynėms į Kauną, pats lydėdavo ir vykdavo kartu. Visur mėgdavo pabrėžti, kad tai “mūsų KSS”, ir net buvo sakoma, kad yra “įsimylėjęs į KSS”. Daug pasidarbavo dėl KSS ir kiti asmenys, būtent: karininkai J. Černius, St. Šaulys, Bartkus, A. Saunoris, K. Vygontas, mokytojas A. Bajoras, 7 pėst. pulko civ. tarnautojas A. Dzecevičius-Rainys ir visa eilė kitų.
KSS galėjo plačiau ir sėkmingiau pasireikšti, turėdama pinigo. Vien iš narių mokesčių ir iš vienkartinės metinės pašalpos, kuri buvo gaunama iš Lietuvos Sporto Apygardos, nedaug ką buvo galima nuveikti. Didžioji dalis metinių pajamų eidavo sąskaitoms už futbolo kamuolius, bucus, sportinę aprangą. Laimė, kad ilgus metus Klaipėdos krašto gubernatorium išbuvo plk. A. Merkys, kuris daug rūpinosi ir domėjosi visais KSS reikalais. Iš skiriamų gubernatūrai kultūriniams tikslams lėšų tam t krą dalį kasmet pervesdavo KSS. Tai būdavo pati stambiausia piniginė parama, kurią KSS susilaukdavo metų bėgyje. Tokiu būdu ir pati sportinė veikla galėjo plačiau ir gyviau pasireikšti. Už tikrai didelius nuopelnus Sąjungai plk. KSS tikslas buvo - lavinti savo narius, vadovaujantis principu: sveikame kūne - sveika siela. Kultyvavo šias sporto šakas: gimnastiką, lengvąją atletiką,šaudymo sportą, futbolą, krepšinį, kumščiasviedį, lauko tenisą, ledo rutulį, stalo tenisą ir kt.
KSS savo nuosavos sporto aikštės neturėjo. Naudojosi Klaipėdos miesto stadionu ir kareivinių aikšte. Futbolininkai daugiausia treniravosi kareivinių aikštėje. Nuo jų neatsilikdavo ir kumščiasviedininkai. Žiemos metu kareivinių kieme vykdavo be treniruočių dar ir įvairios futbolo rungtynės. Vėliau A. Dzecevičiaus-Rainio ir 4-os baterijos vado iniciatyva, pulko užsiėmimų aikštėje buvo įrengta viena teniso aikštelė. Toji aikštelė buvo statoma savomis jėgomis, išvengti perdidelių išlaidų. Prie jos statymo darbų prisidėjo visi tie, kam reikalas daugiausia rūpėjo. Nemažai prie tos statybos prisidėjo ir baterijos kariai. Todėl vėliau ir buvo sakoma, kad tai esanti “batareičikų aikštelė”.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
KSS nariais galėjo būti kiekvienas Lietuvos pilietis, abiejų lyčių, pasižadėjęs laikytis sąjungos statuto ir turėjęs dviejų sąjungos narių rekomendacijas. Iš svetimšalių sąjungai priklausė tik vienas narys - W. Gvildys (buvo optavęs už Vokietiją, bet pasiliko gyventi Klaipėdoje). Jis stojo į KSS, palikęs Klaipėdos vokiečių sporto klubą “Spielvereinigung-Memel” ir išbuvo KSS gana ilgus metus. Sąjungos nariai skirstėsi į garbės, aktyvius, pasyvius narius ir jaunius. KSS organus sudarė: valdyba iš 5 narių, revizijos komisija iš 3 narių ir garbės teismo, renkamų vieneriems metams. Sąjungos lėšas sudarė: narių mokesčiai, įvairios aukos, valdžios subsidijos ir pelnas iš ruoštų įvairių rungtynių, vakarų bei paskaitų.
Su KSS įsikūrimu pagyvėjo visa lietuviškoji veikla Klaipėdoje. Dėka KSS lietuviškasis jaunimas neišsiblaškė po įvairius vokiečių sporto klubus, bei sąjungas, o jungėsi po KSS vėliava. Narių skaičius kasmet didėjo. 1932 m. sąjunga pasiekė daugiau keturių šimtų aktyvių ir pasyvių narių skaičiaus, įskaitant ir jaunius. Nuo pat KSS įsikūrimo pradėjo pasireikšti jos futbolininkai. Tą pastebėjo ir vietinės vokiečių sąjungos. Ypač KSS futbolininkais susidomėjo “Spielvereinigung”, kuris tuo metu neturėjo sau lygaus priešo Klaipėdoje. Tos vokiečių sporto sąjungos futbolininkai atsilankydavo į KSS treniruotes nekviečiami, kad dar jaunus ir neprityrusius KSS futbolininkus pamokintų, o vėliau galėtų susitikti ir rungtyniauti. Prie tokių savanorių-trenerių reikia paminėti G. Gvildį, Seidlerį, Kriegą ir kitus. Įsikūrusi KSS tuojau buvo priimta nariu į Klaipėdos sporto apygardą. Tokiu būdu KSS sportininkai įsijungė į Klaipėdos apygardos pirmenybes. Tapusi Lietuvos sporto apygardos nariu, aktyviai dalyvavo visos Lietuvos sporto veikloje.
Aukštaitijos teniso klubas: įkūrimas ir veikla
Aukštaitijos teniso klubas (kodas 304222752) buvo įkurta 2016-04-05. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto organizacijos. Šiuo metu Aukštaitijos teniso klubas įsikūrusi adresu Nemuno g.
Finansinė padėtis
2024 metais Aukštaitijos teniso klubas pardavimo pajamos siekė 8 137 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Aukštaitijos teniso lyga
Aukštaitijos teniso lyga, VšĮ (kodas 307509533) buvo įkurta 2025-12-01. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto organizacijos. Įmonę valdo 1 akcininkas (fizinis asmuo). Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Aukštaitijos teniso lyga, VšĮ įsikūrusi adresu V. Kudirkos g.
Taip pat skaitykite: Aukštaitijos krepšinis
Tenisas Panevėžyje: naujos galimybės
Šių taisyklių, pasak V. Laurinaitienės, laikosi Panevėžio tenisininkai, susibūrę į Aukštaitijos teniso klubą. Jame pusšimtis teniso aistruolių, anot Vaidos, laukiančių teniso kortų po stogu atidarymo.
Investicijos į teniso infrastruktūrą Panevėžyje
Juos statantys panevėžiečiai, šios sporto šakos entuziastai Vaida ir Rokas Laurinaičiai, svarsto, kad per jų gyvenimą vargu ar atsipirks į tokias statybas investuoti 3 mln. „Visi keturi už Panevėžį didesni šalies miestai turi uždarus teniso kortus. Yra jų net Mažeikiuose ir Telšiuose. Panevėžio miesto ir rajono entuziastai tenisą bei padelį žaidžia atvirose aikštelėse, angare arba įprastoje sporto salėje“, - sako V. Ji - buvusio garsaus Panevėžio gydytojo, a. a. Jono Laurinaičio marti. Vaida pasakoja, kad būtent uošvis visą šeimą paskatino žaisti lauko tenisą, šia sporto šaka buvo užsidegęs ir pats. Staniūnų gatvėje dar šį rudenį duris atvers didžiuliai uždari teniso kortai.
Vaidos Laurinatienės indėlis į teniso populiarinimą
„Jau daugiau nei dešimt metų esame tikri teniso aistruoliai. Net mūsų atostogos yra teniso žaidimas. Vieni ilsėtis pasirenka pajūrį, kiti kopia į kalnus, o mūsų šeima žaisti teniso važinėja po Lietuvą, į kitas Europos šalis vykstame dalyvauti mėgėjų turnyruose“, - teigia V. Nuo jaunystės aktyviai žaidusi stalo tenisą, Vaida sako, kad lauko tenisas ją sužavėjo aristokratiškumu. Vaidai svarbu ir tai, kad žaidžiant tenisą vyrauja rimtis.
Naujų teniso kortų ypatybės
Pastato aukštis - 12,5 metrų - kortams reikalingas, kad skriejantis teniso kamuoliukas neatsimuštų į lubas. Staniūnų gatvėje baigiamas statyti 12,5 metrų aukščio pastatas - vienaaukštis. Pasak V. Pastatas neturi langų. Anot V. Virš teniso aikštelių įrengti savotiški balkonai - poilsio vietos, iš čia varžybas galės stebėti žiūrovai. Atėjusieji treniruotis, jei neatsineš savo rakečių ir teniso kamuoliukų, visa tai gaus.
Sporto infrastruktūra Panevėžyje: istorinis kontekstas
Pagal architekto Jono Putnos projektą šie sporto rūmai Panevėžyje pastatyti 1965 metais. Šalia jų įrengtas lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai pirmasis toks sporto kompleksas pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Nuo ištakų iki šių dienų
Sporto rūmų statybos istorija
Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 metais Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą. Pirminė stadiono ir sporto rūmų statybos sąmatinė vertė buvo 495,0 tūkst. rublių. Šių pinigų neužteko ir sporto rūmų statyba užsitęsė. Jų užbaigimui 1965 metais Panevėžio miesto vykdomasis komitetas Ministrų Tarybos paprašė papildomai skirt 200 tūkst. rublių. Sporto rūmų statybos darbus vykdžiusi Panevėžio statybos tresto Statybos valdyba Nr. 56 įsipareigojo juos atiduoti eksploatacijon iki liepos 21 d., kai bus minimos Sovietų Lietuvos 25-osios metinės. Sudaryta valstybinė komisija 1965 m. liepos 20 d. pastatytus sporto rūmus apžiūrėjo ir juos priėmė naudojimui. Nustatyti iki galo neužbaigti darbai turėjo būti atlikti iki rudens. Kaip ir buvo numatyta, 1965 m. liepos 21 d. naujuose sporto rūmuose įvyko Sovietų Lietuvos 25-mečio minėjimas ir sporto rūmai oficialiai atidaryti.
Sporto rūmų infrastruktūra ir paskirtis
Dešiniajame Nevėžio krante iškilę sporto rūmai to meto spaudos pristatyti kaip puikus sporto židinys visoje Lietuvoje. Juose yra 2000 vietų didžioji ir mažoji salės, du plaukymo didysis 25 metrų ir mažasis 12,5 metrų baseinai, patalpos sunkiaatlečių užsiėmimams, konferencijoms, kabinetai rūmų darbuotojams, viešbutis. Pagerėjus sąlygoms sportuoti, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto prašymu dar tais pačiais 1965 metais Panevėžyje buvusi mokykla internatas buvo perorganizuota į Panevėžio internatinę sporto mokyklą. Joje kartu su bendrojo lavinimo dalykais buvo vedamos ir įvairių sporto šakų pamokos, ugdomi sporto meistrai visai Lietuvai.
"Lietkabelis" ir sporto rūmų reikšmė Panevėžio krepšiniui
Panevėžio sporto rūmai buvo 1964 metais įkurto krepšinio klubo „Lietkabelis“ namų arena. Vidmanto Paškevičiaus treniruojamas „Lietkabelis“ 1985 ir 1988 metais tapo Lietuvos čempionais. 1978 - 1986 metais ši Panevėžio komanda atstovavo Lietuvą Sovietų Sąjungos I lygos krepšinio čempionate.
Sporto rūmai šiandien
Dabar sporto rūmai priklauso Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro „Aukštaitijos“ sporto kompleksui. Čia treniruojasi imtynių, triatlono sportininkai, vyksta krepšinio, tinklinio, sunkiosios atletikos varžybos, kiti sporto renginiai.
Kiti sporto klubai ir organizacijos Lietuvoje
Be Aukštaitijos teniso klubo, Lietuvoje veikia ir kitos sporto organizacijos, siūlančios įvairias sporto šakas ir paslaugas:
- Gym+: Didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais ir šviesti apie judėjimo naudą įvairaus amžiaus žmones. Kurdami patogias, inovatyvias sporto erdves, kurios išlieka atviros 24/7, Gym+ prisideda prie klientų ilgalaikių sporto tikslų siekimo.
- LEMON GYM: Vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių sporto klubų tinklų Lietuvoje. Modernios, erdvios salės su naujausia įranga, plačiomis kardio, funkcinių pratimų ir laisvų svorių zonomis pritaikytos patogiam sportui.
- FORUM sporto klubas: Nuo 2003 metų Lietuvoje siūlo aukščiausios kokybės visapusiško sveikatingumo paslaugas.
- CF Nexus Klaipėda: Šiuolaikiškas, profesionalus ir draugiškas CrossFit sporto klubas, įsikūręs Klaipėdoje.
Regioniniai sporto renginiai
Kovo 19 dieną Antazavės J. varžybose dalyvavo 42 žaidėjai iš Utenos, Utenos r., Rokiškio, Panevėžio, Visagino, Zarasų, Zarasų r., Biržų. Pirmame pogrupyje pirmąją vietą laimėjo antazaviškis D. Kuzma, antrąją - dusetiškis D. Barzda, ir trečiąją - antazaviškis A. Žemaitis. Antroje amžiaus grupėje pirmąją vietą, kaip ir daugelį metų, iškovojo P. Bagužis (Panevėžys), antrąją vietą - V. Lukša (Kėdainiai), trečiąją vietą - V. Lapinskas (Utena). Nugalėtojams įteiktos taurės bei medaliai. Papildomais medaliais buvo apdovanoti 4 ir 5 vietų dalyviai. Varžyboms teisėjavo rokiškiečiai V. Valantinavičius su dukra. Dalyvius linksmino Antazavės kaimo kapela.
tags: #aukstaitijos #teniso #klubas