Sportas Lietuvoje užima ypatingą vietą, o krepšinis yra karalius be karūnos. Šiame straipsnyje nagrinėsime aukštojo sportinio meistriškumo mokyklų (ASMM) vaidmenį ugdant krepšinio talentus ir puoselėjant sporto dvasią Lietuvoje.
Krepšinio Populiarumas Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje yra daugiau nei sportas - tai kultūrinis fenomenas. Jo populiarumas kyla iš istorinių pergalių ir stiprių žaidėjų, pripažintų tarptautiniu lygiu. Vaikai krepšinio mokosi beveik nuo tada, kai išmoksta vaikščioti, o profesionalūs klubai ugdo talentus nuo jauno amžiaus. Vietiniai turnyrai pritraukia dideles minias, o profesionalios rungtynės primena nacionalines šventes. Lietuvos krepšinio lyga (LKL) ir garsūs krepšinio klubai pritraukia tūkstančius sirgalių. Lietuvos krepšinio rinktinė laimėjo Europos krepšinio čempionatą 1937, 1939 ir 2003 metais, taip pat laimėjo sidabro ir bronzos medalius.
Aukštojo Sportinio Meistriškumo Mokyklų Istorija ir Raida
Aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos (ASMM) Lietuvoje atsirado sovietmečiu, siekiant centralizuotai rengti aukšto lygio sportininkus. 1963 m. sausio 2 d. prie Kūno kultūros instituto buvo įkurta Aukštojo sportinio meistriškumo mokykla (ASMM). Joje kultivuota 17 sporto šakų: akademinis irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, lengvoji atletika, žirginis sportas, plaukimas, stalo tenisas, dziudo imtynės, šiuolaikinė penkiakovė ir kt. 1971 m. šioje mokykloje liko 13 sporto šakų, 1978 m. - 10, o 1982 m. - 8: dziudo, imtynės, akademinis irklavimas, lengvoji atletika, plaukimas, šiuolaikinė penkiakovė, kulkinis šaudymas ir vandensvydis. 1977 m. ASMM įkuriamas olimpinio rezervo centras. Jame treniravosi geriausi sportininkai, kurie atstovavo Lietuvą tarptautinėse varžybose, Pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpiadose.
1992 m. Aukštojo sportinio meistriškumo mokykla pervadinama į Kauno sporto mokyklą „Gaja“. 2001 m. 2016 m. kovo 1 d. Kauno miesto Tarybos sprendimu sporto mokykla „Gaja“ buvo sujungta su „Jaunalietuvių sporto organizacija”. Naujajai mokyklai buvo suteiktas „Gaja“ pavadinimas. Mokykloje veikė 14 sporto šakų. 2020 m. kovo 1 d. reorganizuota ir prie Kauno sporto mokyklos „Gaja“ prijungta Kauno sporto mokykla „Tauras“. Kauno sporto mokykloje „Gaja“ pradėtos kultivuoti dar 4 sporto šakos - rankinis, regbis, beisbolas ir žolės riedulys. Nuo 2024 m. balandžio 23 d. sporto mokykloje nebekultivuojamas badmintonas bei šaškės.
Kauno Sporto Mokyklos „Gaja“ Istorija
Kauno sporto mokykla „Gaja“ miesto savivaldybės tarybos sprendimu veikia nuo 2016 m. kovo 1 d., tačiau šios mokyklos istorija siekia 1951 m. 1951 m. sausio 1 d. įkurta Kompleksinė vaikų ir jaunių sporto mokykla (KVJSM) - pirmoji sporto mokykla ne tik Kauno mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Šioje mokykloje veikė gimnastikos, lengvosios atletikos, dailiojo čiuožimo, plaukimo, teniso ir krepšinio skyriai.
Taip pat skaitykite: Istorinis žvilgsnis į Lietuvos krepšinio rinktinės aprangą
1967 m. nuo KVJSM atsiskyrė specializuota krepšinio mokykla. 1970 m. įkurtos atskiros gimnastikos ir rankinio mokyklos. 1972 m. atsiskiria tinklinio mokykla, 1974 m. įkuriama atskira futbolo mokykla. 1971 m. KVJSM įkurtas naujas stalo teniso skyrius, 1979 m. prijungtos klasikinės imtynės, 1981 m. - rankinis, o klasikines imtynes pakeitė dziudo imtynės. 1984 m. įkurtas teniso skyrius. 1986 m. dziudo skyrius buvo pervestas į „Dinamo“ draugiją. 1991 m. KVJSM veikė 9 skyriai: dviračių sporto, ledo ritulio, rankinio, stalo teniso, teniso, šaudymo, šachmatų, šaškių bei imtynių.
1991 m. Kompleksinė vaikų ir jaunių sporto mokykla pervadinama į Kauno m. sporto mokyklą. 1992 m. prie jos prijungtos graikų-romėnų imtynės ir boksas. 2000 m. įkuriamas naujas grindų riedulio (neįgaliųjų) skyrius. 2001 m. Kauno m. sporto mokykla pavadinta „Jaunalietuvių sporto organizacija“. Tais pačiais metais bokso, dziudo, rankinio, ledo ritulio ir neįgaliųjų sporto šakos perkeliamos į sporto mokyklas „Gaja“, „Baltų ainiai“ ir „Kauno centro sporto mokyklą“. „Jaunalietuvių sporto organizacijoje“ įsteigtas badmintono skyrius.
ASMM Struktūra ir Veikla
ASMM struktūra apima sportininkų atranką, treniravimo procesą, varžybų organizavimą ir dalyvavimą jose. Mokyklose dirba kvalifikuoti treneriai, sporto medikai ir kiti specialistai, užtikrinantys aukštą sportininkų rengimo lygį. ASMM veikla orientuota į individualų sportininkų tobulėjimą, atsižvelgiant į jų amžių, fizines galimybes ir sportinius tikslus.
Krepšinio Treniravimo Programos ASMM
Krepšinio treniravimo programos ASMM apima įvairius aspektus:
- Fizinį pasirengimą: jėgos, ištvermės, greičio ir lankstumo ugdymas.
- Techninį pasirengimą: krepšinio technikos (metimų, perdavimų, kamuolio varymo) tobulinimas.
- Taktinį pasirengimą: individualių ir komandinių veiksmų strategijos mokymas.
- Psichologinį pasirengimą: pasitikėjimo savimi, koncentracijos ir streso valdymo ugdymas.
Treniravimo programos yra pritaikomos pagal sportininkų amžių ir meistriškumo lygį. Jaunesniems sportininkams skiriamas didesnis dėmesys bendram fiziniam pasirengimui ir krepšinio technikos pagrindams, o vyresniems - specializuotam treniravimui ir taktinių įgūdžių tobulinimui.
Taip pat skaitykite: Transliacijų Tvarkaraštis
ASMM Absolventų Pasiekimai
ASMM absolventai garsėja savo pasiekimais tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje krepšinio arenoje. Daugelis jų tapo profesionaliais krepšininkais, atstovaujančiais Lietuvos rinktinei ir žaidžiančiais stipriausiuose Europos ir pasaulio klubuose. ASMM ugdė tokius žymius krepšininkus kaip Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis ir daugelis kitų.
ASMM Reikšmė Lietuvos Krepšiniui
ASMM atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos krepšinio sistemoje. Jos užtikrina nuolatinį jaunų talentų ugdymą ir rengimą, kurie vėliau papildo profesionalių krepšinio klubų ir rinktinės gretas. ASMM taip pat prisideda prie krepšinio populiarinimo Lietuvoje, organizuodamos įvairius renginius ir varžybas.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nepaisant svarbaus vaidmens, ASMM susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas iš jų - finansavimo trūkumas, kuris riboja galimybes įsigyti modernią įrangą, samdyti kvalifikuotus trenerius ir organizuoti aukšto lygio varžybas. Kitas iššūkis - konkurencija su kitomis sporto šakomis, kurios taip pat siekia pritraukti jaunus talentus.
Nepaisant šių iššūkių, ASMM turi dideles perspektyvas. Tobulinant treniravimo programas, pritraukiant daugiau finansavimo ir bendradarbiaujant su kitomis sporto organizacijomis, ASMM gali toliau sėkmingai ugdyti krepšinio talentus ir prisidėti prie Lietuvos krepšinio klestėjimo.
Krepšinis Kaip Vertę Kurianti Veikla
VU KNF dėstytojas asist. dr. Antanas Ūsas kviečia prisiminti, kad krepšinis Lietuvoje yra ne tik sporto šaka, bet ir unikalus jaunųjų sportininkų ugdymo metodas, būdas atrasti aktyvų gyvenimo būdą ar net karjeros kelią. „Krepšinis, kaip tikslų įgyvendinimo simbolis, skatina tikėti savimi ir siekti tikslų ne tik sporte, bet ir gyvenime. Norisi daugiau kalbėti apie tai kaip vertę kuriančią veiklą, akcentuojant pusiausvyrą tarp pasiekimų sporte ir brandžios asmenybės ugdymo, ne vien šlovės siekimo“, - sako A. Ūsas. Jis taip pat pastebi, kad šiandienės sporto garsenybės renkasi ne vien tiesiogiai su sportu susijusius mokslus, įgyja aukštojo mokslo diplomus, siekia magistro laipsnio.
Taip pat skaitykite: Knygos apie Lietuvos krepšinį
Nauji Vėjai Palangos Krepšinyje
Palangos didžiajame krepšinyje įvyko perversmas. Krepšinio klubo BC „Palanga“, kuriai dirigavo verslininkas Arūnas Vaitulionis, po nesėkmingo sezono Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) neliko. Naujajame NKL sezone rungtyniaus nauja komanda „Palangos kuršiai“. Jai teisė rungtyniauti NKL buvo suteikta komercine tvarka.
Lietuvos Sporto Istorija
Lietuvõs spòrtas. Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas. 1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė).
Kūno Kultūros Rūmai
1932 įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Lietuvos Čempionatai
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (LTOK)
1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų, 17 sporto šakų atstovų.
Tarptautiniai Ryšiai ir Varžybos
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 Kaune. Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
SSRS Okupacija
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją. 1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu.
Fizinės Kultūros ir Sporto Komitetas
Valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90). Komitetų pirmininkai: Aleksiejus Šimanas (1940-41 ir 1944-46), Jonas Uloza (1946-53), Benediktas Bračas (1954), A. Gudanovičius (1954-61), Vytautas Ostrauskas (1961-72), Algirdas Balčiūnas (1972-76), Z. Motiekaitis (1976-90).
Sporto Kolektyvai
Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. Tai: Vilniaus Statyba, Šviesa, Mokslas, Kibirkštis, Kauno Pluoštas, Banga, Atletas, Pilėnai, Politechnika, Jonavos Azotas, Elektrėnų Energija ir kiti. Mokyklinės kūno kultūros programos rengtos remiantis BPDG (Būk pasirengęs darbui ir gynybai) ir PDG (Pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksų reikalavimais. Mokyklinės ir sportininkų rengimo programos buvo bendros visoje SSRS, bet Lietuvoje jos turėjo savitumų, rėmėsi mokslininkų ir pedagogų rekomendacijomis.
Lietuvos Valstybinis Kūno Kultūros Institutas
1945 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (1999-2012 Kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas, 1992-2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011-18 Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1949 Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Dalyvavimas SSRS Rinktinėje
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950-54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m).
Pramoginiai Šokiai
1963 T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos. 1963, 1965, 1967 Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos (I. Bačiulytė, S. Bublytė, Sofija Korkutytė, Aldona Margenytė, A. Perevoruchova, L. Semaško, G. Striogaitė, R. Tamašauskaitė; treneris Eugenijus Vaitkevičius). 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai (Algirdas Brazys, V. Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, Mindaugas Lekarauskas, A. Sabonis, Arūnas Visockas; treneriai V. Garastas ir Henrikas Giedraitis). 1986 Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
Sporto Mokyklos
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. 1968 Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių (Sporto, Tiesos, Lietuvos radijo ir televizijos ir kitų) varžybos, Drąsūs, stiprūs, vikrūs (moksleivių), Odinio kamuolio (futbolo), Auksinio ritulio (ledo ritulio), mažojo krepšinio, vaikų dviračių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
LTOK Atkūrimas
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija.
Kūno Kultūros ir Sporto Departamentas
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Departamentui vadovo: A. Raslanas (1990-93 ir 2005-09), Vytas Nėnius (1993-96 ir 2001-05), R. Kurtinaitis (1997-2001), Klemensas Rimšelis (2010-14), Edis Urbanavičius (2014-18), Vytautas Vainys (2019).
Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynės
1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje). 1991 vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos.
Tarptautinis Olimpinis Komitetas
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 12 20), tapo tarptautinių federacijų narėmis. 1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė - biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas, slidininkai V. Vencienė ir R. Panavas, dailiojo čiuožimo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Lietuvos Sporto Federacijų Sąjunga
1993 įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 05 10 pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą. R. Gintautas, Vasilijus Gubanovas, Ignas Miniotas (kapitonas), Tadas Miniotas, Algimantas Patašius, Gintaras Žukauskas - jachta Laisvė rytų kryptimi pro Horno ragą 1993 10-95 01 10 apiplaukė Žemę (startavo ir finišavo Buenos Airėse). Unikalų rekordą 1998 pasiekė P. Silkinas: 1000 mylių (1609 km) nubėgęs per 11 d. Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose.
Lietuvos Kūno Kultūros Ženklas
Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos. Kasmet rengiamos moksleivių sporto žaidynės, nuo 2006 - olimpinis festivalis, konkursai Sportiškiausia mokykla, Sportas ir aplinka ir kiti (3 lent.).
Lietuvos Krepšininkai
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai (Giedrius Gustas, Š. Jasikevičius, K. Lavrinovičius, A. Macijauskas, Virginijus Praškevičius, Donatas Slanina, D. Songaila, Dainius Šalenga, R. Šiškauskas, S. Štombergas, Eurelijus Žukauskas, Mindaugas Žukauskas; treneriai Antanas Sireika, Gintaras Krapikas, V. Chomičius). 2005 Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione (Rolandas Alijevas, Michailas Anisimovas, Steponas Babrauskas, Paulius Jankūnas, Artūras Jomantas, Antanas Kavaliauskas, J. Mačiulis, Gediminas Navickas, Vaidotas Pridotkas, R. Seibutis, Darius Šilinskis; treneriai R. Butautas ir R. Kurtinaitis).