Įvadas
„Balžeko teniso akademija“ - viena didžiausių teniso akademijų Lietuvoje, įkurta garsių Lietuvos teniso trenerių Remigijaus ir Arūno Balžekų. Anksčiau daugiausia dėmesio skyrę individualioms treniruotėms su aukščiausio lygio sportininkais, 2015 m. jie atvėrė akademijos duris visiems teniso entuziastams - mėgėjams ir profesionalams. Per septynerius metus akademija tapo viena didžiausių Lietuvoje ir toliau siekia plėstis bei tobulėti. Šiame straipsnyje apžvelgsime akademijos veiklą, trenerius, pasiekimus, vertybes ir viziją.
Akademijos Istorija ir Vizija
Remigijus ir Arūnas Balžekai, turintys didelę patirtį treniruojant aukščiausio lygio sportininkus, 2015 metais įkūrė „Balžeko teniso akademiją“. Akademijos tikslas - ugdyti teniso aistruolius, mėgėjus ir profesionalus. Per septynerius metus akademija tapo viena didžiausių Lietuvoje ir toliau siekia plėstis bei tobulėti.
Akademijos Treneriai
„Balžeko teniso akademijos“ treneriai - tikri savo srities profesionalai, išugdę ne vieną Europos čempioną ir pasaulio klasifikacijos reitingo žaidėją. Akademija nuolat siunčia savo trenerius į įvairius teniso kursus ir seminarus, kad jie nuolat tobulėtų. Kiekvienas profesionalas dirba su ta amžiaus grupe, kurioje jiems sekasi geriausiai.
Andrius Labunskas
Andrius treneriu dirba nuo 2004 metų. Jo specializacija - suaugusiųjų grupinės ir individualios treniruotės.
Jonas Butenis
Jonas treneriu dirba nuo 2000 m. Turi 12 metų teniso trenerės patirtį treniruojant vaikus ir suaugusiuosius.
Taip pat skaitykite: Sportas "Delfi TV": Tenisas
Kiti Treneriai
Akademijoje dirba ir daugiau patyrusių trenerių, kurie specializuojasi įvairiose amžiaus grupėse ir teniso disciplinose.
Mano.bank Arena
„Balžeko teniso akademija“ glaudžiai bendradarbiauja su mano.bank arena, vieninteliu moderniu sporto kompleksu, įsikūrusiu šalia Klaipėdos miesto. Daugiau kaip 3600 m2 ploto pastate įrengti 4 modernūs teniso kortai, sporto klubas, šokių studija, pirtis, specializuota sportinių prekių parduotuvė, masažo salonas, kineziterapijos klinika ir restoranas. Įrengta aukščiausios klasės parametrus atitinkanti teniso danga „Sportisca First Line 1400“ modelis „Comfort Plus“ 1600 g/m.
Parama Jauniesiems Sportininkams
„Balžeko Teniso Akademijos jaunųjų sportininkų labdaros ir paramos fondo“ tikslas - prisidėti prie talentingų ir aukščiausių rezultatų siekiančių vaikų ir sportininkų ugdymo. Fondas Akademijos sportininkams kasmet skiria 50-70 tūkst. eurų.
Interviu su Remigijumi Balžeku
- Ar pagalvojate, kaip gyvenimas būtų susiklostęs, jei būtumėte nepasirinkęs teniso trenerio profesijos?
- Ko gero, rimčiau apie tai nesusimąstydavau, nes man tenisas, kaip sakoma, buvo įdėtas į lopšį ir niekada negalvojau, kas galėčiau būti dar.
- Jei galėtumėte pakeisti ką nors iš to, kaip auklėjo tėvai, ką pakeistumėte?
- Nekeisčiau nieko. Augome mylimi, turėjome visas galimybes mokytis, sportuoti, tobulėti ir augti. Buvome pratinami prie darbo, disciplinos. Gal todėl ir dabar neleidžiu sau žiūrėti į darbą pro pirštus.
Taip pat skaitykite: Išsamus YONEX raketės vadovas
- Kaip Jūsų gyvenime atsirado tenisas?
- Augau mokslininkų miestelyje, kuriame buvo labai išvystyta sporto, kultūros infrastruktūra. Ten buvo ir du grunto kortai, kuriuose nuo pat mažumės mušėme su draugais kamuoliukus. Ten atvykdavo net Lietuvos teniso rinktinė su to meto legendomis - Gracijum Remeikiu, Vytautu Mažeika, Kęstučiu Makarevičium. Su pastaruoju net draugišką mačą teko sužaisti. Aišku, pralaimėjau, bet 1 geimą vis tiek davė :)! Jau tuomet, būdamas vaikas, supratau, kad tai mano sporto šaka.
- Kokie jausmai ar emocijos Jums sukyla išgirdus šiuos žodžius: Lietuva, Šiauliai, Mama, bitės, anūkai, židinys?
- Labai platus klausimas. Galima knygą apie tai parašyti. LIETUVA - kas gali būti šventesnio už Tėvynę! Prisimenu, kai Italijoje R.Berankis laimėjo Europos Masters iki 14 m. turnyrą ir apdovanojant kilo Lietuvos trispalvė grojant mūsų šalies himnui, riedėjo džiaugsmo ašaros, ir pasididžiavimas savo Tėvyne buvo begalinis. Šiauliai - tai mano teniso „vaikas“. Kartu su Z. Sabaliu ir K. Petraičiu įkurta teniso mokykla sėkmingai dirba ir labai džiugu, kad iki šiol visiškai pateisina stipriausios teniso kalvės vardą. Čia išugdėme daug gerų sportininkų, kurie garsino ir tebegarsina Lietuvą pasaulyje. Čia pagrindus gavo ir geriausias mano mokinys R. Berankis, kuris ir toliau garbingai garsina Tėvynę! Čia išaugo daug gabių teniso trenerių, kurie kelia visos Lietuvos teniso kartelę į viršų. Mama - tai ŠVENTA, kaip ir Tėvynė. Bitės - tėtis, brolis. Židinys - šeima, namų jaukumas, ramybės oazė.
- Kas Jums padeda augti kaip asmenybei?
- Daug faktorių lemia asmenybės formavimąsi ir augimą. Vienas iš jų - bendravimas ir darbas su jaunimu. Visą savo gyvenimą paskyriau vaikams bei jaunimui ir labai dėl to džiaugiuosi. Sunku net apsakyti, kiek daug gali pasimokyti iš vaikų ir jaunimo! Tiesiog esu laimingas turėdamas tokią galimybę!!!
- Žaisdamas tenisą, kaip manote, kokias savybes gali išsiugdyti žaidėjas ir treneris?
- Tenisas - viena sudėtingiausių ir sunkiausių sporto šakų. Todėl, norint siekti ar pasiekti aukštų rezultatų, nuo pat mažumės būtina turėti arba išsiugdyti daug svarbių savybių. Paminėsiu tik keletą jų: darbštumas, disciplina, atsidavimas, tikėjimas. Tai tik kelios savybės, be kurių nei sportininkas, nei treneris negali tikėtis pasiekti aukštų rezultatų.
- Ką reiškia turėti draugą kaip žmogų Remigijų?
- Į šį klausimą galėtų atsakyti tikri draugai. O geriausi draugai yra šeima. Žinote, kartais ir draugai yra tik iki tam tikro momento, kol esi naudingas, bet laikui bėgant labai gerai pamatai, kas tavo tikri draugai, o kas tik norėjo pabūti šalia, kai sekėsi. Tokių tikrai buvo…
Taip pat skaitykite: Teniso Kortų Adresai
- Tenisas ganėtinai azartiškas žaidimas. Ar pats mėgstate rizikuoti gyvenime?
- Taip, tai labai azartiškas žaidimas. Man patinka, kai sportininkai nebijo rizikuoti aikštelėje, kai nebijo priimti neįtikėtinų sprendimų ekstremaliose situacijose. Tai daro šį sportą itin patrauklų ir nenuobodų. Pats mėgdavau rizikuoti būdamas jaunesnis, dabar nelabai.
- Ką Jums kaip žmogui davė sportas ir galbūt ką jis iš Jūsų atėmė?
- Banalu tai sakyti, bet davė visą gyvenimą. Atėme labai daug laiko nuo šeimos.
- Kokiais momentais dažniausiai auga trenerio ego? Ir kodėl?
- Tai žmogiška. Po didelių laimėjimų, po sėkmių, žiūrėk, ir paauga tas ego, tačiau tai trunka tik akimirką, iki kol supranti, kad ryt vėl nauja diena, vėl nauja kova. Manau, iš tuščios savigarbos įtikėtas ego - didžiulis asmenybės ribotumas (švelniai tariant).
- Dėl kokių ambicijų vis dar dirbate teniso trenerio darbą?
- Visą gyvenimą dirbau tik dėl aukščiausių tikslų, todėl ir toliau yra tokios pačios didelės ambicijos siekiant rezultatų, vystant Mūsų akademiją. Kartu su sūnumi Arūnu įkūrėme Balžeko teniso akademiją, su sūnumi turime nepaprastai gerą ryšį, nors ir pasibarame kartais, bet todėl ir surandame labai gerus ir teisingus sprendimus. Subrandinome jauną ir labai motyvuotą kolektyvą, pasikvietėme Aistį Šlajų ir patikėjome jam vyriausiojo akademijos trenerio postą, turime nuostabias bazes, už kurias esame labai dėkingi mūsų draugams Ivanui Paleičikui ir Maksimilijanui Dolženko. Į teniso ir į Balžeko teniso akademijos bendruomenę jungiasi vis daugiau vaikų, suaugusiųjų, o tai, matyt, yra tikra pergalė. Turime labai gražių planų, naujų projektų. Vienas iš jų - su partneriais Ramune ir Ričardu Rybakais nauja teniso bazė ir akademija Klaipėdoje.
- Ar Remigijus Balžekas skandalinga asmenybė?
- Gal greičiau charizmatiška. Į skandalus niekada nesivėliau ir nesiveliu. Esu auklėtas būti atviru žmogumi, todėl visada sakau taip, kaip matau ir kaip jaučiu.
- Ar buvo momentas trenerio karjeroje, kad norėjote pasitraukti iš teniso? Jei buvo, tai dėl ko?
- Buvo nelengvų momentų, bet pasiduoti niekada nenorėjau. Tai užgrūdina, tampi stipresnis.
- Kokį Jūs pats save kaip žmogų matote iš šono už teniso aikštelės ribų?
- Geranorišką, geros nuotaikos, mylintį šeimą, su anūkais linksmai leidžiantį laiką, pjaunant sodyboj žolytę, žiūrint tėčio paliktas bitutes ir t. t.
- Geriausia, kas gauta iš tėčio ir mamos?
- Iš mamos - meilė šeimai, vaikams, švelnumas, rūpestingumas. Viskas, kas geriausia pasaulyje, telpa į žodį MAMA! Iš tėčio - nepaliaujamas darbštumas, disciplinuotumas, pareigos jausmas ir tikslo siekimas!
- Jei pradėtumėt dirbti iš naujo teniso treneriu, ką darytumėte dabar jau kitaip?
- Kai pradėjau dirbti, neturėjau patirties, nei pedagoginės, nei jokios kitos. Viską reikėjo patiems kurti, mokytis ir tobulėti. Bet ambicijos buvo didelės, todėl nestoviniavome vietoje. Sunku pasakyti, ką dabar daryčiau kitaip. Gal būčiau atlaidesnis, labiau įsiklausantis, kantresnis. Bet labai ko ir nekeisčiau, nes tai, ką darėme, davė gerus rezultatus.
- Pasakykite, jei galite, bent tris linkėjimus sau (penkeriems metams).
- Būti sveikam ir ilgo darbingo amžiaus; mylėti ir rūpintis savo šeima, savo sportininkais kaip ir iki šiol; išlikti pozityviu ir optimistišku žmogumi likusį savo gyvenimą.
- Ar yra gyvenime žmogus, kuriam norėjote, bet nepasakėte „ačiū“?
- Dėkingumas - ko gero, pats tiesiausias kelias į sėkmę. Dėkingumas ir yra tai, ko kiekvienas iš mūsų labiausiai ilgimės: pripažinimo, įvertinimo, paprasčiausio „ačiū“. Noriu tikėti, kad nesu pamiršęs pasakyti „ačiū“ visiems, kuriems buvau arba esu dėkingas.
- Geriausias Jūsų sutiktas žmogus tenise?
- Vienareikšmiškai galiu pasakyti: tai - gerb. Zenonas Sabalys. Tik jo dėka tapau treneriu, tik jo dėka tenisas populiarėjo tais laikais kaip ant mielių! Be jo tenisas niekada nebūtų toks, koks yra dabar! Z. Sabalys pakvietė mane į Šiaulius, pasitikėjo manimi, suteikė didžiules galimybes dirbti ir tobulėti. Tai nepaprastai garbus žmogus, kuriam norisi pasakyti nuoširdžiai AČIŪ ir palinkėti geros sveikatos ir nenuilstančios energijos!
- Teniso trenerio profesijos trūkumai ir privalumai?
- Profesionalaus trenerio profesija nėra lengva. Tie, kurie mato tik šokoladinę pusę, įsivaizduoja, kad tai tik kelionės, pergalės, dideli pinigai ir t. t. Anaiptol taip nėra. Kasdienis alinantis darbas, gyvenimas ant lagaminų, pralaimėjimai, traumos. Tai nėra lengva. Todėl ne visi gali ištverti tokį pasiaukojimą ir pasirenka lengvesnius variantus, pvz., darbą su mėgėjais.
- Ką Jums reiškė tenisas, kai buvote 30 m., 40 m., 50 m., 60 m.?
- Visais laika tenisas man buvo džiaugsmas! Nėra man tai darbas; tai ir hobis, ir gyvenimo būdas, prasmingas laikas, suteikiantis nuostabių emocijų. Ir dabar kasdien einu į treniruotes kaip į šventę, nors ne tiek mažai metų praleista kortuose.
- Kokia situacijoje jaučiatės emocingesnis: kai stebite auklėtinius žaidžiant ar kai pats žaidžiate?
- Be jokios abejonės - stebėdamas savo auklėtinių žaidimą. Tačiau su laiku emocijas išmokau valdyti ir per mačus sėdžiu ramus (bent jau išoriškai taip atrodo).
- Per trenerio karjerą, kokie rezultatai Jus labiausiai džiugino kaip trenerį ir žmogų?
- Labiausiai tai susiję su Ričardo Berankio pasiekimais. Laimėta gausybė įvairių turnyrų, išskirčiau šiuos: 14 m. Europos Masters; 14 m. 0range Bowl (neoficialus pasaulio čempionatas); 18 m. US Open; 18 m. Orange Bowl; 1 vieta pasaulio jaunių reitinge. Be jokios abejonės, negaliu nepaminėti Davis Cup mačo prieš Didžiąją Britaniją. Tai - nepakartojama.
- Teniso varžybos, kurias labai norėtumėt pamatyti gyvai?
- Per ne tokią trumpą ATP ture karjerą mačiau labai daug įvairiausio lygio mačų, todėl - reikėtų pagalvoti. Labai patinka jauni žaidėjai: S. Tsitsipas, A. Zverevas, A. Rubliovas. Turėjau galimybę stebėti jų mačus. Šiuo metu esu labiau įsigilinęs į moterų tenisą - gėriuosi N. Osakos, C. Gauff, S. Kenin žaidimu. Bet ką tikrai būtų įdomu dar kartą patirti, tai tokio energetinio užtaiso mačą kaip prieš Angliją Davis Cup. Atmosfera, žiniasklaidos dėmesys komandoms, begalinė įtampa, žiūrovų neįtikėtinas palaikymas ir galų gale - pergalė! Tai nepamirštama!!!
- Paskutinė Jūsų išgirsta arba suvokta tiesa gyvenime?
- Tikima, kad laikas - vienintelis teisėjas, atrenkantis, kas tikra, kas ne. Deja, kartais net 100 metų prabėgus, nugalėtojais skelbiami ne tie… Tačiau laikas, tikiu, sudėlioja viską ir visus į vietas. Lieka tai, kas tikra.
- Jei turėtumėt galimybę pokalbiui su ryškiausiomis teniso žvaigždėmis, su kuo norėtumėt pasikalbėti ir apie ką?
- Nemažai teko bendrauti su šio laikmečio žvaigždėmis: R. Federeriu, K. Nishikoriu, M. Raoničiumi, A. Murray ir kitais. Ypač nemažai bendrauta su R. Federeriu, kai dalyvaudavome treniruočių stovyklose pas jį. Šiuo metu labiausiai norėčiau pabendrauti su R. Berankiu, visgi į jį įdėta daug. O pasikalbėti su juo būtų įdomu apie labai daug ką. Praleista daug metų siekiant bendrų tikslų.
- Geriausia išgirsta sentencija, kuri buvo skirta Jums, ir Jūsų sentencija, pasakyta auklėtiniams?
- Neįmanoma - tai ne faktas, tai nuomonė! Neįmanoma - tai ne deklaracija, tai iššūkis! Neįmanoma - tai potencialas, neįmanoma - tai laikina. Neįmanoma - tai niekas! (Muhamed Ali)
- Ar kada nors kaip treneris sirgote žvaigždžių liga?
- Be abejo:), bet tai tęsėsi trumpai, nes kai įžengi į kitą turnyrų lygį, euforija ir žvaigždžių liga labai greitai praeina ir nusileidi ant žemės. Tuomet supranti, kad viskas labai laikina ir trapu ir nėra jokio reikalo nei sirgti, nei pūstis.
- Ką patartumėte teniso aikštelėje sportininkui labiau tobulinti: racionalų protą ar kūną?
- MENS SANA IN CORPORE SANO. Tai, savaime suprantama, ne duotybė, tai - siekiamybė.
- Kaip manote, kokie yra Jūsų kaip trenerio privalumai ir kokie, jeigu yra, trūkumai?
- Sunku pačiami pasakyti, kokie tie privalumai ir kokie trūkumai. Galėtų pasakyti sportininkai, su kuriais dirbau. Privalumai, galbūt, darbštumas, tikėjimas savo sportininkais, disciplina, humoro jausmas. Trūkumai, galbūt, ypač jaunystėje, kantrybės stoka, skubėjimas, per didelis griežtumas ir reiklumas.
- Kas šiuo metu yra Jūsų gyvenimo treneris?
- Tai ir anūkai, ir Akademijos mažoji ir jaunoji karta. Jei nori būti progresyvus, bendrauk, stebėk ir mokykis iš augančiųjų.
- Pirmojo trenerio geriausi Jums skirti žodžiai?
- Neatmenu…
- Jei turėtumėt artimą draugą, pasakykite, ką svarbaus apie Jus jis turėtų žinoti?
- Kad bet kuriuo paros metu gali eiti su manim į žvalgybą.
- Kaip manote, už kokias vertybes žmonės turėtų Jus gerbti, vertinti kaip trenerį ir žmogų?
- Už žmogiškąsias vertybes, už nuveiktus darbus ir pasiekimus. Indėlis į Lietuvos teniso populiarinimą ir vystymą įdėtas nemažas. Pasiekti rezultatai taip pat. Tai greičiausiai už tai.
- Kokį Remigijų Jūs norėtumėte, kad matytų žmonės aplinkui?
- Tokį, koks esu - pozityvų ir optimistišką, kas benutiktų.
- Kokia yra Jūsų mentalinė higiena? (Kaip padedate sau psichologiškai, išsivalyti ar apsivalyti nuo viso purvo, intrigų, negatyvo ir t. t. sporte ir gyvenime?)
- Tai sudėtingas klausimas. Buvo laikas, kai būdavo labai liūdna dėl negatyvių ir piktų komentatorių+jų komentarų. Ir, kaip keista, tada jie keldavo galvas, kai mums pasisekdavo. Po pralaimėjimų tiesiog sumaišydavo su žemėmis. Laikui bėgant supranti, kad buvo ir yra piktų žmonių, kurie kenčia, kai tau gerai, kurie džiaugiasi, kai tau nepasiseka. Ateina laikas, kai išmoksti atsiriboti ir tiesiog gyventi tampa linksmiau. Mintis būtina švarinti, lygiai taip, kaip ir kūną. Yra erdvės mums, žmonėms, tobulėti
- Jei būtumėte kino režisieriumi, o Jums reikėtų sukurti filmą apie Remigijų Balžeką: apie ką jis būtų?
- Jei būčiau režisierius, tai nelabai ką norėčiau parodyti apie save. Galbūt visą nueitą trenerio kelią iki pasaulio čempiono išugdymo bei patekimo į ATP Top 100. Galbūt smulkiau norėčiau parodyti tenisininkų varžybas, pasiruošimą joms, sunkias būsenas varžybų metu. Sunkias akimirkas po varžybų, nemigo naktis, kaip sunku susigyventi su pralaimėjimu. Tai pat būtų įdomu parodyti bendravimą su sportininkais skirtingais rengimo etapais, prieš varžybas ir po jų. Smulkų visą sportininko gyvenimą. Galbūt įdomu būtų parodyti savo laisvalaikį su šeima bei anūkais.
- Žmogaus savybės, kurias Remigijus vertina? Be kokių vertybių būtų pačiam sunku?
- Pagrindines vertybės yra Meilė Šeimai ir Meilė Tėvynei. Manau, tai kertinės vertybės, į kurias telpa visos kitos ir be kurių gyvenimas būtų tuščias.
- Remigijus Balžekas, daugiau gyvenime būna personažu ar žmogumi?
- Esu toks, koks esu. Tikrai neprisiimu vaidmenų.
- Kas Jums buvo ar yra sunkiausia teniso trenerio profesijoje iki šiol?
- Be jokios abejonės - jaunų sportininkų traumos. Tai sunku matyti ir išgyventi.
- Kas Jus dabar įkvepia gyvenimui?
- Labiausiai - anūkai! Be jų kartais net dieną sunku išbūti! Taip pat jaunieji mūsų akademijos sportininkai, akademijos puoselėjimas. Žodžiu, yra daug veiklos, todėl per daug amžėti dar negaliu. Su metais daugiau supranti - įkvepia tai, kas amžina, kas tikra, kas vertinga.
- Norint tapti geru teniso treneriu, kokių įgūdžių reikia ir ko reiktų vengti?
- Tapti geru treneriu nėra lengva. Ir kaip tą gerumą vertinti? Vieni siekia tapti profesionalių sportininkų treneriais, kiti - mėgėjų, treti - vaikų. Ir visur reikalingas pats svarbiausias dalykas - meilė tenisui, meilė savo darbui. Visur reikalingas 100% atsidavimas, pagarba sportuojantiems, sąžiningumas atliekant darbą, kantrybė ir t. t. Be šių savybių geriau trenerio darbo nedirbti. Dirbant su vaikais turi iš tiesų būti geriausia savo kaip trenerio versija. Be telefono ausyse, be sėdėjimų ant suolelių, be…
Vertybės ir Požiūris
„Balžeko teniso akademija“ ne tik ugdo sportininkus, bet ir formuoja asmenybes. Akademijos treneriai pabrėžia darbštumo, disciplinos, atsidavimo ir tikėjimo svarbą. Jie taip pat skatina sportininkus rizikuoti aikštelėje ir priimti neįtikėtinus sprendimus ekstremaliose situacijose.