Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o Baltarusijos futbolo federacija (BFF) yra svarbi viso regiono futbolo dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime BFF istoriją, jos sąsajas su Lietuvos futbolu, taip pat aptarsime įvairius aspektus, susijusius su futbolu Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Futbolo užuomazgos Lietuvoje
Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje pradėjo kurtis dar 1909 m., kai Rusijos karininkas V. Petrauskas grįžo į Lietuvą. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų, kurias 10:5 laimėjo vilniečiai. Tais pačiais metais Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais.
1919 m. liepos 13 d. sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės, kurias 4:2 laimėjo LSS. 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 m. LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda.
Pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas ir įstojimas į FIFA
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuvos sporto lyga (1923 m. lapkričio 25 d. joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) buvo priimta į FIFA (narystė 1946 m. suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas „Sportas“.
1924 m. suorganizuoti teisėjų kursai, surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo „Kovą“). „Kovas“, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną „Sportverein“, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9).
Taip pat skaitykite: Baltarusijos rinktinės istorija
Futbolo plėtra tarpukario Lietuvoje
1926 m. įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija. 1932 m. sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 m. joje įsteigta futbolo sekcija (vėliau komitetas, vadovas V. Balčiūnas). 1936 m. pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų.
1937 m. sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, Kauno aukščiausios klasės komandas treniravo K. Jiszda (Austrija), rinktinę - W. Hahnas, sudarytos 2 rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę.
Futbolas sovietmečiu ir nacių okupacijos metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 m. pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., „Dinamo“, „Spartakas“, „Spartuolis“). 1941 m. pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas.
Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės su vokiečių karių komandomis „Luftvaffe“, „Reichsbahn“, „Vermacht“. 1942, 1943 m. vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
Pokario futbolas Lietuvoje
1945 m. vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“), sudaryta laikinoji futbolo sekcija. Nuo 1946 m. veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija. 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 m. „Tiesos taurės“) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulio ateitis Lietuvoje
1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1948 m. Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau „Žalgirio“, baigtas 1950 m.) ir Jaunimo (baigtas 1949 m., veikė iki 1976 m.) stadionai. 1957 m. atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono.
Futbolo populiarumo augimas ir LSSR futbolo federacija
1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 m. paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961 m.), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969 m.).
1964 m. rekonstruotas Klaipėdos „Žalgirio“ stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 m. Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 m. paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus.
Futbolas aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose
1974 m. šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 m. pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai. 1983 m. Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą - Panevėžio rinktinė.
Lietuvos futbolo sąjunga atkūrus nepriklausomybę
1989 m. įkurta Lietuvos futbolo sąjunga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos.
Taip pat skaitykite: „Energija“: istorinis klubas
Futbolo vystymasis nepriklausomoje Lietuvoje
1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus „Sandoris“, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos.
1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija, 1999 m. - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos, įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 m. - paplūdimio futbolo čempionatas.
Vaikų ir jaunimo futbolas
1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos. 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 m. - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas.
1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 m. - Kauno futbolo mokykla, 1975 m. - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 m. įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija, 2003 m. - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija.
Moterų futbolas
1970 m. žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės (Vilniaus „Elektronas“ 4:1 nugalėjo Kauno „Atletą“).
Lietuvos futbolininkai SSRS varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 m. rudenį. 1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus „Dinamo“. 1949 m. Vilniaus „Spartako“ futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate, D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai. 1950 m. ir 1953 m. Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 m. ir 1957 m. Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą.
1953 m. Vilniaus „Spartakas“ žaidė SSRS A klasės čempionate. 1956 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 m. Šiaulių „Elnias“ debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje).
1960 m. pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą „Draugystė“ laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 1963 m. SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse 2 vietą užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 m. SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus „Žalgiris“, 1967 m. SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai.
1969 m. gerai žaidęs „Žalgiris“ SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 m. I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą. 1976 m. Vilniaus pedagoginio instituto komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, „Žalgiris“ profsąjungų sporto draugijų turnyre - trečias. 1977 m. „Žalgiris“ grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 m. Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 m. „Perkėlos“ varžybų - 3 vietos laimėtojais.
1979 m. Vilniaus „Žalgiris“ SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą. 1981 m. „Odinio kamuolio“ varžybose Kauno „Vilija“ užėmė 2 vietą, Klaipėdos „Granitas“ laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno „Kelininkas“ buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose.
1982 m. „Žalgiris“ iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 m. čia pelnė 3 prizus. 1983 m. SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo rinktinė, „Odinio kamuolio“ jaunučių varžybas - Panevėžio „Saturno“ futbolininkai.
Žymūs Lietuvos futbolininkai SSRS rinktinėse
SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - 1985 m. S. Jakubauskas, 1988 m. V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - 1958 m. A. Kulikauskas, olimpinėje - 1983-1984 m. V. Kasparavičius, 1986-1988 m. A. Janonis, 1987-1988 m. S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - 1963 m. A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - 1962-1963 m. J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau - V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupskis, G. Staučė, A. Subačius, V. Šlekys, A. Štaliūnas, V. Talalajevas, S. Trainavičius, I. Urusovas, R. Zdančius, G. Žarkovas, A. Žemėnas ir kiti, jaunimo - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1985 m. pasaulio čempionate užėmė 4 vietą), S. Baranauskas, V. Buzmakovas, A. Kalinauskas, R. Kučinskas, E. Liaudanskas, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, jaunių (iki 18 m.) - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1984 m. Europos čempionate užėmė 2 vietą), G. Staučė (1988 m. Europos čempionas), jaunių (iki 16 m.) - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas ir D. Kazlauskas (1984 m. Europos čempionate užėmė 2 vietą), V. Baltušnikas (1985 m. Europos čempionas), R. Kapustas ir G.
Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas 1949 m. su Rygos „Daugava“ žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus, pakviestas į Maskvos „Spartaką“, tapo SSRS vicečempionu, čempionu, bronzos medalininku; žaidė Rygos „Daugavoje“. Pašaukti atlikti karinės tarnybos žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais.
Baltarusijos futbolo federacija
Informacijos apie Baltarusijos futbolo federacijos istoriją pateikta nedaug. Tačiau žinoma, kad Baltarusija, kaip ir Lietuva, patyrė sovietinį laikotarpį, kuris turėjo įtakos futbolo vystymuisi. Atgavus nepriklausomybę, Baltarusijoje buvo įkurta nacionalinė futbolo federacija, kuri rūpinasi futbolo plėtra šalyje.
Baltarusijos futbolo federacijos ir Lietuvos futbolo sąsajos
Lietuva ir Baltarusija yra kaimyninės šalys, todėl natūralu, kad tarp jų egzistuoja tam tikri ryšiai futbolo srityje. Komandos iš Lietuvos ir Baltarusijos dažnai susitinka draugiškose rungtynėse, taip pat dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Pastaruoju metu Lietuvos futbolo federacija (LFF) viešumoje pasižymėjo prieštaringu sprendimu spalio 11 dienos UEFA tautų lygos rungtynėse tarp Lietuvos ir Baltarusijos rinktinių. Vienu iš politinių palaikymo simbolių yra laikoma ir istorinė Baltarusijos vėliava, tačiau, kaip pranešė vienas iš LFF vadovų, jos įsinešti taip pat nebuvo leista.
LRT.lt pabandė susisiekti su LFF gen. sekretoriumi E. E. teigė, kad kiekvienose UEFA rungtynėse yra priskiriamas delegatas, kuris atstovauja UEFA ir prižiūri, kad būtų laikomasi visų UEFA nuostatų ir reikalavimų. Šio susitikimo metu ir buvo išreikšta delegato pozicija, kad, norint išvengti politinių žinučių ir nesklandumų, istorinių Baltarusijos vėliavų stadione neturėtų būti.
tags: #baltarusijos #futbolo #federacija