Įvadas
Banglenčių sportas, žavintis savo dinamiškumu ir estetika, vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Debiutavęs olimpinių žaidynių programoje, jis sulaukė didžiulio susidomėjimo ir Lietuvoje. Nors Baltijos jūra nėra tradiciškai laikoma banglenčių sportui idealia vieta, entuziastai atranda galimybių mėgautis šia sporto šaka ir mūsų šalyje. Šiame straipsnyje apžvelgiama banglenčių sporto istorija Lietuvoje, dabartinė situacija ir ateities perspektyvos.
Banglenčių sporto užuomazgos Lietuvoje
Banglenčių sportas Lietuvoje nėra senas, tačiau jis sparčiai populiarėja. Pradininkai, tokie kaip Girmantas Neniškis, prieš dešimtmetį pradėjo organizuoti vasaros stovyklas, siekdami paneigti mitą, kad Baltijos jūra netinkama banglenčių sportui. Šios stovyklos tapo populiarios ir pritraukė daug entuziastų.
Donatas Meškauskas, grįžęs iš Australijos, kur mėgavosi puikiomis bangomis Sidnėjuje, taip pat prisidėjo prie banglenčių sporto populiarinimo Lietuvoje. Jis išbandė įvairias „lentas“ - snieglentes, riedlentes, vandenlentes, tačiau ant banglentės pirmą kartą atsistojo Indijoje ir iškart pamėgo šį užsiėmimą.
Banglenčių sporto sąlygos Lietuvoje
Nors Baltijos jūra negali pasigirti tokiomis didelėmis ir taisyklingomis bangomis kaip vandenynuose, Lietuvoje yra vietų, kur galima užsiimti banglenčių sportu. Klaipėda, ypač Melnragės paplūdimys, laikoma viena geriausių vietų Lietuvoje. Čia bangos gali pasiekti 4-5 metrų aukštį, ypač pučiant stipriam vakarų vėjui.
Marius Ščerbinskas, vienas geriausių Lietuvos banglentininkų, teigia, kad Lietuvoje yra nuostabios sąlygos banglenčių sportui: „Čia nėra pavojinga, nes nėra jokių piktų žuvų, rifų, jūros ežių ir pan. dalykų.“ Tačiau jis įspėja, kad nusiirklavus prie pat molo, pučiant stipriam vakarų vėjui, gali kilti pavojus.
Taip pat skaitykite: Treniruotės ir naujos patirtys
Girmantas Neniškis paaiškina, kad „Melnragė pasižymi geriausiomis bangomis rytinėje Baltijos pakrantėse, dėl Kuršių marių žiočių, uosto molų, turime dideles duobes, didelius gylio perkritimus, ant duobių krašto lūžta labai aštrios bangos.“
Vis dėlto, Baltijos jūros bangos nėra tokios taisyklingos kaip vandenynuose, nes čia dažniausiai vienu metu būna ir vėjas, ir bangos. Vandenynuose bangos ateina iš audros, kuri siaučia vandenyno viduryje. Tačiau nuo Danijos krantų iki Klaipėdos yra visiškai atvira erdvė ir vakarų vėjas atneša dideles bangas per visą Baltijos jūrą. Bėda ta, kad vandenyne tos bangos gali būti tris ar keturias dienas, pas mus - tik tris ar keturias valandas. Turi atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje.
Banglenčių sporto inventorius ir kainos
Pradedantiesiems tinkama lenta ir hidrokostiumas gali kainuoti apie 600-700 eurų. Lietuvoje su viena lenta galima plaukti trejus ketverius metus. Aišku, kai pradedama plaukti didesnėse bangose ir atlikti sudėtingesnius manevrus, kyla grėsmė sulaužyti įrangą. Profesionalūs sportininkai per sezoną sulaužo ir 80 lentų. Dažniausiai tie lūžiai įvyksta po manevrų ore.
Banglenčių sporto varžybos Lietuvoje
Lietuvoje rengiami banglenčių čempionatai, kuriuose dalyvauja sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių. Lietuvos čempionatas jau tapo prestižiškiausiu renginiu rytinėje Baltijos pakrantėje. Kaimynai su pavydu klausia, kaip mums tai pavyksta. Pirmiausia už tai turime būti dėkingi LTOK, nes skirta dotacija naujosioms olimpinėms sporto šakoms leido mums paruošti trenerių, teisėjų ir sutvarkyti čempionato struktūrą.
Lietuvos banglenčių sporto čempionate lietuviams rezervuota 16 iš 24 vietų. Mūsų čempionatas atviras, tad čia atvažiuoja sportininkų iš kitų šalių. Tai labai gerai, nes norint kelti banglenčių sporto lygį, mūsiškiams reikia pavyzdžių, į kuriuos būtų galima lygiuotis. Lietuviai per trejus metus dukart buvo treti, o čempionais yra tapę Latvijos ir Rusijos atstovai. Mūsiškiai dažnai lipa ant podiumo ir Latvijos čempionate, tačiau kitose tarptautinėse varžybose kol kas beveik ne.
Taip pat skaitykite: Banglenčių sporto ištakos
Girmantas Neniškis, Lietuvos bangų sporto asociacijos prezidentas, teigia, kad „Teisėjai vertina dalyvių pasirinktas bangas, kaip čiuožia banga, įvertina jų radikalumą, posūkių aštrumą, greitį, kontrolę, manevrų įvairovę ir kitus dalykus.“
Banglenčių sportas tarptautinėje arenoje
Lietuvos banglentininkai dalyvauja ir tarptautinėse varžybose, tokiose kaip pasaulio čempionatai. 2023 m. Salvadore vykusiame pasaulio banglenčių čempionate dalyvavo Jokūbas Vaitkevičius, Girmantas Neniškis ir Rokas Bakstys.
Nors lietuviams apie Paryžiaus olimpines žaidynes svajoti nereikėtų, nes tokių meistriškumo aukštumų dar nepasiekėme, Lietuvos bangų sporto asociacija žiūri į ateinančių dešimties metų perspektyvą. 2032 m. žaidynės vyks Brisbene. „Per 10 metų jau galima kalbėti apie atleto parengimą“, - į tokius tolius nukreiptos Lietuvos bangų sporto asociacijos vadovo akys.
Banglenčių sporto plėtros galimybės Lietuvoje
Banglenčių sportas Lietuvoje sparčiai auga. Vien „Surf Camp“ banglenčių stovykla šį sezoną surengė apie 3500 pamokų - tokios apimtys per trumpą vos dešimties savaičių mūsų vasaros sezoną yra nemažos. Be olimpinio pripažinimo to negalėjo būti.
Girmantas Neniškis teigia, kad „Atsivėrė naujos plėtros galimybės visame pasaulyje. Banglenčių sportas šiuo metu labai sparčiai auganti sporto šaka ir Lietuvoje.“
Taip pat skaitykite: Išmok banglenčių sporto pagrindus
Lietuva buvo gana arti, nes planavome natūralizuoti išeivijos lietuvį, kuris yra profesionalus banglentininkas - vieną iš trijų brolių Gudauskų, gyvenančių Kalifornijos valstijoje. Jie yra dalyvavę aukščiausio lygio varžybose. Bet galiausiai dėl moralinių principų nusprendė nekeisti pilietybės.
Jaunieji talentai ir ateities perspektyvos
Lietuvoje yra jaunų ir talentingų banglentininkų, kurie gali ateityje atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Viena iš tokių - Beata Valatkaitė, kuri įtraukta į olimpinės pamainos rinktinę. Ši vienuolikmetė Lietuvos moterų čempionate šiemet užėmė antrą vietą.
Girmantas Neniškis viliasi, kad „Jeigu mes sugebėsime sukurti sąlygas treniruotis ir jai pačiai užteks noro ir motyvacijos plaukti banglente, tai po dešimties metų turėsime 21-erių sportininkę. Tai jau tam tikra branda, kai banglentininkas gali parodyti rezultatą.“
Pasak jo, geriausių rezultatų banglentininkai pasiekia sulaukę 24-27 metų. Vien fizinių duomenų neužtenka, taip, jie labai svarbūs, bet banglentininkams labai svarbu išmokti skaityti bangas - suprasti, kaip ir kada jos susidaro, sukaupti patirties dalyvaujant varžybose skirtingose vietose, nes bangos labai skiriasi. Ir tos patirties neįmanoma greitai prisisotinti. Tam reikia ne vienerių metų.
Lietuvos bangų sporto asociacija
2016 m. spalio 14 d. įkurta Lietuvos bangų sporto asociacija (pirmasis prezidentas ir banglenčių sporto pradininkas Girmantas Neniškis). Nuo 2018 asociacija tapo Tarptautinės banglenčių asociacijos nare.
Čia didžiausia padėka LTOK, nes drauge su jo finansavimu atsirado realios galimybės kurti ir plėtoti banglenčių sporto sistemą Lietuvoje. Vienas pirmųjų darbų - suorganizavome teisėjų sertifikavimo kursus. Dabar esame sertifikavę apie dešimt teisėjų. Iš jų keturi yra pasiekę antrojo lygio tarptautinę teisėjo kvalifikaciją.
Banglenčių sporto nauda ir filosofija
Banglenčių sportas ne tik fizinis, bet ir psichologinis iššūkis. Jis reikalauja susikaupimo, koordinacijos ir psichologinės stiprybės. Irdamasis banglente esi viename taške, tai kaip meditacija, kai nelieka jokių papildomų minčių. Kita vertus, bangose gera pabūti su savimi.
Donatas Meškauskas teigia, kad „Vandenyno jėga, kurią jauti irdamasis per bangas, su niekuo nepalyginama emocija. Atrodo, lyg čiuoždamas banga tu pats valdai stichiją.“ Jis taip pat tiki, kad žmogaus organizmas, kurį sudaro apie 70% vandens, priklausomai nuo mūsų gyvenimo įpročių ir nuotaikų, skleidžia įvairias vibracijas. Visai kaip vandenynas. Būtent todėl kūno vibracijoms susijungus su vandens vibracijomis pagerėja mūsų nuotaika ir savijauta.
tags: #banglenciu #sportas #lietuvoje