Beisbolo lazda kaip savigynos priemonė: teisinis ir praktinis aspektai Lietuvoje

Įvadas

Savigyna yra kiekvieno žmogaus teisė, o priemonės, kuriomis galima apsiginti, nuolat kelia diskusijas. Vienas iš tokių įrankių, dažnai svarstomų kaip potenciali savigynos priemonė, yra beisbolo lazda. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar beisbolo lazda gali būti naudojama savigynai Lietuvoje, kokie yra teisiniai apribojimai ir kokios alternatyvos galimos.

Istorinis kontekstas: nuo billy club iki šiuolaikinių priemonių

Policijos pareigūnai nuo seno naudoja įvairias priemones viešajai tvarkai užtikrinti ir savigynai. XIX a. pradžioje atsirado vadinamieji "billy club" - medinės lazdos, kurias naudojo policijos pareigūnai. Laikui bėgant, atsirado modernesnių priemonių, tokių kaip elektros impulsiniai prietaisai TASER, pipirinių dujų balionėliai ir teleskopinės lazdos.

Pirmasis policijos komisariatas Londone buvo įkurtas 1829 m., ministro pirmininko sero Roberto Peelio iniciatyva. Jo modernios policijos idėja buvo "ne bauginti, o užsitarnauti visuomenės pasitikėjimą". Todėl policijos pajėgos neturėjo jokio kito ginklo, išskyrus billy club - medines, tiesios formos lazdas, kurių ilgis skirdavosi priklausomai nuo policininko fizinių duomenų. Karalienės Viktorijos valdymo metais, angliškosios billy club lazdos būdavo dekoruojamos Karališkuoju herbu ir lazdos savininko inicialais. Iš pat pradžių, policijos pareigūnams būdavo nerekomenduojama billy clubs naudoti grumiantis su pažeidėjais.

Amerikoje, Baltimorėje policijos pareigūnai taip pat turėjo ilgas medines lazdas, tačiau jos būdavo platesnės ir turėjo odinę virvelę gale. Už virvelės paimtą lazdą policininkai sukdavo rankose patruliuodami gatvėse. Taigi įprastas medines, tiesios formos billy club lazdas buvo nuspręsta pakeisti lazdomis, sudarytomis iš dviejų dalių - rankenos su bumbulu ir rankenai statmeno strypo. Šios policininko lazdos dar vadinamos T-formos lazdomis arba tonfomis (įprastai ~61 cm ilgio). Jau 1972 m. tonfos buvo pradėtos naudoti Amerikos policijos pareigūnų. Šis tonfos modelis PR-24’s suteikė galimybę lazdą naudoti ne tik puolimui, bet ir savigynai. Pareigūnai laikydami lazdos rankeną galėjo prisidengti su ilgąja lazdos dalimi ir taip apsisaugoti nuo puolimo. Lazdos rankena ir stamenoji dalis suformuoja “Y” formos ertmę, kurią galima išnaudoti įtariamojo plaštakos, riešo ar kaklo kontrolei. Nors PR-24 modelio lazdos, turbūt, yra nebe tokios pavojingos kaip prieš tai naudotos medinės, tačiau jos daug efektyvesnės dėl platesnių panaudojimo galimybių. Šiuo metu tonfos gali būti ir išskleidžiamos, t.y. teleskopinės.

Beisbolo lazda: sporto inventorius ar ginklas?

Beisbolo lazda, iš pirmo žvilgsnio, yra sporto inventorius. Tačiau situacija keičiasi, kai ji naudojama ne sporto tikslais, o kaip ginklas. Lietuvos teisės aktai apibrėžia, kokie daiktai laikomi ginklais, o kokie - ne. Svarbu suprasti, kad daikto priskyrimas ginklui priklauso nuo jo paskirties ir panaudojimo aplinkybių.

Taip pat skaitykite: LBA veikla ir pasiekimai

LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas labai slidus yra. Rašo vienaip, o teismų praktikoj pritaiko visai kitaip. Paimant vieną iš PVZ: paimkim kabar tdi peilių seriją. Lietuvoj nueini, nusiperki… pardavinėti jiems (arenalas prekiauja) leidžia. Dauguma "mentų" gal net ir neprisikabins, jeigu ta kabar tdi nešiosiesi, kaip įstatymas leidžia nešiotis tam tikrus peilius. (t.y. esant neapsvaigus, taip, kad pašaliniai asmenys nematytų, negalima neštis į masinio susirinkimo vietas ir pan.) BET: teismo ekspertizėj kabar tdi labai nesunkiai gali įrodyt, kaip smogiamąjį ginklą. (taip jį ir traktuoja). Ir tokių dalykų , kurie vienas kitam prieštarauja yra nemažai. nors dabar buvo 2013 09 30 pakeitimas, kuris kiek stipriau apibrėžė, kokius būtent peilius galima nešiotis. tas yra gan neblogai, o grįžtant prie beisbolo ar golfo lazdų, tai čia kaip ir su viskuo, jeigu sugebėtų įrodyti, kad tu su savim gabeniesi tą daiktą panaudoti, kaip smogiamąjį ginklą, tada ikiteisminis tyrimas iškart pakabintas būtų…

Teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje ginklų apyvartą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šis įstatymas nustato ginklų kategorijas, įsigijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo tvarką. Svarbu pažymėti, kad D kategorijos šaltiesiems ginklams priskiriami: kardai, kalavijai, durklai, stiletai, durtuvai, špagos; svaidomieji peiliai. D kategorijos ginklų negalima nešiotis (išskyrus gabenimą), o prekyba jais yra licencijuota. Ginklams nepriskiriami: žuvies dorojimo, turistiniai, medžiokliniai, koviniai, „išgyvenimo“ („survival“) peiliai; sportinės, ūkinės bei buitinės paskirties įrankiai bei įrenginiai. Taigi, beisbolo lazda, kaip sporto inventorius, nėra priskiriama ginklams. Tačiau, jei įrodoma, kad ji gabenama su tikslu panaudoti kaip smogiamąjį ginklą, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ginklų kategorijos Lietuvoje

Ginklai Lietuvoje skirstomi į keturias kategorijas (A, B, C, D), nuo ko priklauso galimybės juos įsigyti, turėti ir naudoti. Ginklais Lietuvoje laikoma daug daiktų: ir dujiniai ar oriniai pistoletai, peiliai, šaudmenys, net ir ginklų kopijos ar vien šviesos signalą duodantys prietaisai. Ginklai priskiriami pavojingesnėms kategorijoms dėl dviejų priežasčių: arba jais galima padaryti didesnę žalą, arba juos lengviau paslėpti / jais užmaskuoti nusikaltimą.

  • A kategorijos ginklai: tai arba galingi kariniai ginklai (pabūklai, liepsnosvaidžiai, granatos, bombos, torpedos, raketos, šarvamušiai ginklai, snaiperio šautuvai, taip pat visi automatai), arba slaptam panaudojimui pritaikyti ginklai ir jų priedai (atrodantys tarsi ne ginklai, išardomi ginklai, duslintuvai, naktiniai taikikliai). Nors ir nepriskirti A kategorijai, civilinėje apyvartoje (t.y. Dalis A kategorijos arba išvis kategorijoms nepriskirtų ginklų visiškai Lietuvoje uždrausti tarptautinėmis sutartimis (pvz. masinio nakinimo ginklai), ar iš dalies uždrausti (pvz. priešpėstinės minos).
  • B ir C kategorijų ginklai: tai šautuvai, pistoletai, revolveriai, taip pat templiniai ginklai (lankai ir pan.) su 200N-1200N įtempimo galia. Juos gali įsigyti eiliniai piliečiai, bet tam reikia leidimo. Be to, žmogus turi atitikti kriterijus: nebūti įskaitoje dėl alkoholio ir narkotikų, nesirgti tam tikromis ligomis, išlaikyti egzaminą, būti neprikaištingos reputacijos, turėti sąlygas laikyti ginklą. Leidimas išduodamas nuo 16 metų (sportui), 18 metų (medžioklei) arba 23 metų (savigynai, kolekcijoms). Užtaisytą ginklą nešiotis gali tik tas, kuris turi leidimą nešiotis ginklą (o ne tiesiog leidimą laikyti ginklą), bet ir tuo atveju jo negalima nešiotis atvirai. Daliai C kategorijos ginklų įsigyti taikomi paprastesni kriterijai. Tai dujiniai pistoletai, senoviniai (iki 1870 m. gaminti) ginklai bei kiti ginklai, kurių šūvio galia nuo 2,5 J iki 7,5 J. Iki 2010 m. šie ginklai būdavo priskiriami D kategorijai, jiems leidimo nereikėjo. Šiandien reikia leidimo, bet jo gavimui nebūtinas egzamino išlaikymas, sąlygos laikyti ginklą, mažiau reiklavimų sveikatai. Be to, dujiniam ar mažos galios ginklo laikymui savigynai leidimą galima gauti ir nuo 21 metų.
  • D kategorijos ginklai: nereikia leidimo, bet jų naudojimas vis tiek ribojamas. Tai - signaliniai šautuvai, pneumatiniai (oriniai) ginklai nuo 2,5 J iki 7,5 J galios, dujų balionėliai, šaltieji ginklai (pvz. nunčakai), elektrošoko prietaisai (tazeriai). Taip pat D kategorijai priskiriami ir nepataisomai sugadinti ginklai (t.y. tokie, kuriuos pataisyti galima tik keičiant pagrindines dalis) ar realaus dydžio ir formos ginklų muliažai. Šiuos ginklus gali įsigyti žmonės nuo 18 metų (jei sportui - nuo 16). D kategorijos ginklus (išskyrus elektrošoką ir dujų balionėlius) iš viso draudžiama nešiotis: šia prasme jie dar labiau ribojami nei B ir C kategorijų ginklai. Pagal įstatymą nekontroliuojami (taigi ir kategorijoms nepriskiriami) tokie ginklai, kurių kinetinė energija iki 2,5 J, startiniai įtaisai, daiktai, neskirti naudoti kaip ginklai, nors teoriškai galintys būti šitaip panaudoti (pvz.

Atsakomybė už neteisėtą ginklo naudojimą

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pateikiamose įvykių suvestinėse nesiliauja pranešimai apie nusikaltimus, susijusius su fizinio skausmo suteikimu, kūno sužalojimais, apiplėšimais bei grasinimais nužudyti. Akivaizdu, kad dažniausiai tokiais atvejais nusikaltėliai sau į pagalbą pasitelkia atitinkamą amuniciją, kuri, pasak pareigūnų, ja disponuojantiems asmenims gali užtraukti nemenką atsakomybę.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso viename iš straipsnių numatyta, jog tokių ginklų įgijimas, laikymas bei naudojimas užtraukia baudą nuo dviejų iki keturių šimtų litų su šių daiktų konfiskavimu. Tuo tarpu Baudžiamajame kodekse už disponavimą ginklais ar šaudmenimis, priklausomai nuo jų kiekio, bausmė gali siekti nuo arešto iki aštuonerių metų nelaisvės.

Taip pat skaitykite: Apleistas beisbolo stadionas: ar bus pokyčių?

Savigyna: būtinoji gintis ir jos ribos

Savigyna yra teisė gintis nuo neteisėto kito asmens kėsinimosi. Tačiau būtinoji gintis turi ribas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, būtinoji gintis yra veiksmai, padaryti ginantis nuo pavojingo kėsinimosi, neviršijant būtinosios ginties ribų. Tai reiškia, kad gynyba turi būti proporcinga puolimui. Jei gynyba yra akivaizdžiai per stipri, gali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, o tai jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Alternatyvios savigynos priemonės

Jei beisbolo lazda nėra pats tinkamiausias pasirinkimas savigynai dėl teisinių apribojimų, yra kitų legalių alternatyvų:

  • Pipirinės dujos: Lietuvoje civiliai asmenys gali turėti ir nešiotis pipirinių dujų balionėlius. Tai efektyvi priemonė apsiginti nuo užpuoliko, nesukeliant jam rimtų sužalojimų.
  • Teleskopinė lazda: Tiek teleskopinės lazdos, tiek tonfos pagal LR įstatymus yra legalūs D kategorijos ginklai, kuriuos be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų. Kitaip tariant šiuos ginklus turėti nuosavybės teise, įstatymas nedraudžia, tačiau nešiotis su savimi kaip savigynos priemonę yra leidžiama tik pipirinių dujų balionėlį. Taigi civiliams asmenims teleskopinę lazdą ar tonfą nešiotis ir naudoti savigynos tikslais yra draudžiama. Nors teleskopines lazdas ir tonfas yra draudžiama naudoti savigynai ir nešiotis su savimi šiuo tikslu, tačiau jas galima teisėtai gabenti. Žinoma, gabenimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, nurodytus LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 28 dalyje: “ginklo transportavimas (pervežimas, pernešimas) iš ginklo laikymo vietos į tam tikrą objektą ar vietovę tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina, kad ginklo nebus galima panaudoti nedelsiant (ginklas neužtaisytas, įdėtas į dėklą ar kitą tam tinkamą daiktą <…>)”. Labai svarbu, kad ginklas nebūtų matomas, atvirai demonstruojamas aplinkiniams ir paruoštas jį panaudoti.
  • Kastetas: Kastetas (arba žalvarinis kumštis) - tai klasikinis, kompaktiškas gynybinis ginklas, sukurtas sustiprinti rankos smūgio poveikį artimo kontakto situacijose. Iš pirmo žvilgsnio minimalistinis, tačiau konstrukciškai tai išgrynintas įrankis: tvirtas, ergonomiškas ir sukurtas atgrasyti užpuoliką sekundžių bėgyje. Istorija ir evoliucija (variantas: nuo 1918 m. 1918 Mark I modelius, sujungusius geležinį kumštį ir durklą į vieną ginklą. Klasikinis žalvarinis kastetas pasižymi puikiu svorio ir atsparumo balansu, todėl jis itin patikimas kaip atgrasymo priemonė. Plieninis kastetas suteikia dar daugiau tvirtumo, o polimeriniai ar aliumininiai modeliai tinka tiems, kurie nori lengvesnio, bet vis tiek efektyvaus sprendimo. Kastetas skirtas ne agresijai, o kontroliuojamai savigynai: sustabdyti, išbalansuoti, atgrasyti. Jis veikia artimoje distancijoje, todėl svarbiausia yra rankos stabilumas, rankenos ergonomika ir išdėstytų angų forma. Šiuolaikiniai gamintojai siūlo kastetus su integruotomis funkcijomis: diržo sagtis, raktų laikiklis, mini žibintuvėlis ar net šokiruojantis kontaktinis elektros impulsas. Tokie modeliai, kaip elektrinis žiedas ar kubotanas, užtikrina diskretišką, bet realų apsaugos lygį. Mūsų kataloge rasite platų gynybinių kastetų pasirinkimą - nuo klasikinių žalvarinių kumščių iki modernių taktinių modelių su papildomomis funkcijomis. Visi produktai pateikiami su techniniais aprašymais (svoris, matmenys, medžiaga, ergonomikos tipas) ir nuotraukomis. Atsakingas naudojimas - pagrindinė taisyklė: kastetas skirtas tik savigynai ir niekada neturi būti naudojamas kaip puolimo priemonė. Derinkite jį su kitomis apsaugos priemonėmis, pvz.

Praktiniai patarimai ir pasiruošimas

Bendrai paėmus, koks skirtumas ką tu turi, jeigu neturi svarbiausio - pasiruošimo ginklą panaudoti, atidirbtos technikos ir svarbiausia nusistatymo priimti visas pasekmes savo pasirinkimo.

Del pasiruosimo ginklui panaudoti ir atidirbtos technikos tai nesutinku. Is patirties galiu pasakyti, kad svarbiausias ryztas ir atkaklumas ikresti i kaili priesininkui (kaip bet kokiose mustynese), o jei zmogus turi patirties kovos sportuose ir zino kaip judeti ir islaikyti atstuma tai bet koks astrus daiktas ar lazda jo rankose yra labai pavojinga. Aisku technika ir pasiruosimas tai neapsakomas privalumas naudojant ginkla kovoje, tiek tam kuris su ginklu rankoje puola, tiek tam kuris nuo ginklo ginasi bet siuo metu turi tik "karate" tai yra tuscias rankas.

Štai keletas patarimų, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje:

Taip pat skaitykite: Lietuvos beisbolo simbolika

  1. Įvertinkite situaciją: prieš imdamiesi veiksmų, įvertinkite grėsmės lygį ir galimybes pasitraukti.
  2. Būkite ryžtingi: jei nusprendėte gintis, darykite tai ryžtingai ir atkakliai.
  3. Naudokite turimas priemones: jei neturite specialių savigynos priemonių, panaudokite tai, kas yra po ranka - raktus, krepšį, ar net skėtį.
  4. Mokykitės savigynos: lankykite savigynos kursus, kad įgytumėte reikiamų įgūdžių ir pasitikėjimo savimi.

tags: #beisbolo #lazda #ginklas