Buriavimas Lietuvoje turi turtingą ir įvairią istoriją, kupiną entuziastų, iššūkių ir įspūdingų pasiekimų. Nors tiksli buriavimo pradžia Lietuvoje nežinoma, šis sportas išgyveno pakilimus ir nuosmukius, prisitaikė prie politinių ir ekonominių sąlygų, ir galiausiai išvedė Lietuvą į tarptautinę areną.
Burių Sporto Užgimimas ir Tarpukario Aukso Amžius
Nėra tiksliai žinoma, kada buriavimas atsirado Lietuvoje, tačiau XIX amžiuje burinės jachtos jau plaukiojo Kuršių mariose ir kituose Lietuvos vandenyse. 1926 m. Klaipėdos jūrų skautai įsigijo pirmąją jūrinę Lietuvos jachtą "Budys". Burių sportas sparčiai augo, ir 1935 m. birželio 4 d. buvo įkurta Lietuvos buriuotojų sąjunga.
1937 m. Lietuvos įgula su jachta "Žalčių karalienė" iškovojo pirmąją vietą tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą, aplenkdama pajėgias Baltijos jūrines valstybes. Tai buvo didelis pasiekimas, parodęs Lietuvos buriuotojų meistriškumą ir atsidavimą sportui. Tarpukariu Kazio Mažono jachta "Gulbė", vėliau atitekusi poetui keturvėjininkui Saliui Šemeriui-Šmerauskui ir pervadinta "Tegu", aplankė ne vieną Baltijos ir Šiaurės jūrų uostą. 1936 m. Klaipėdoje buvo įsteigta Lietuvos buriuotojų sąjungos buriavimo mokykla.
Burių Sportas Karo ir Pokario Metais
II pasaulinis karas padarė didelę žalą Lietuvos buriavimo sportui. Daug jachtų buvo sunaikintos ar dingo. Po karo sovietų okupuotoje Lietuvoje laivų liko labai nedaug.
Klaipėdoje pirmuosius kelis metus buvo vedami tik teoriniai buriavimo kursai, kuriuos dėstė ikikarine buriavimo patirtimi besidalinantys buriuotojas Stasys Marcinkevičius bei poetas keturvėjininkas Salys Šemerys Šmerauskas. Entuziastai traukė jachtas net iš Kuršių marių dugno, remontavo ir prikėlė antram gyvenimui. Kaune entuziastai buriavo Nemune ir Nevėžyje, nes Kauno marios atsiras tik 1959 m. 1951 m. Trakų ežeryne buriuotojai rado ir visiškai sveikų jachtų, tad šalies buriavimo pirmenybės keliais pirmaisiais pokario metais vyko būtent Trakuose. 1954 m. vilniečiai suorganizavo pirmąją regatą "Aplink Kuršių marias".
Taip pat skaitykite: Burlenčių sportas: nuo istorijos iki ateities
Burių Sportas Sovietmečiu
Visose Lietuvos akvatorijose pamažu ėmė rastis tuometinių olimpinių jachtų klasių - "Drakon", "Žvaigždė", "Finn". Tiesa, tiek pačių jachtų, tiek joms būtinų burių, virvių be galo trūko. Pajūrio buriuotojai sovietmečio pradžioje liko be jūros - į ją išplaukti buvo draudžiama.
Tuo tarpu Kaunas susiorganizavo nuosavą "jūrą". Atidarius Kauno hidroelektrinę, buriuotojai pasirūpino, kad susidariusiame vandens telkinyje - Kauno mariose - atsirastų jachtklubas. 1967 metais buriuotojo J. R. Būdvyčio pastangomis suorganizuota pirmoji pokarinė jūrinė lenktyninė jachta "Banga 2" pirmoji išplaukė į Baltijos jūrą ir pasiekė Lenkijos uostus. Jau 1968 m. "Banga 2" įgula laimėjo sidabrą Gdansko įlankos savaitės regatoje, aplankė net tik Baltijos pakrantes, bet ir Juodąją jūrą. 1971 m. Marijampolėje įsteigiamas Marijampolės jachtklubas. Skirtingose Lietuvos vietose žiemomis populiarėjo ledrogių sportas.
Šiuo laikotarpiu, nepaisant nuolatinio inventoriaus trūkumo, Lietuvos sportininkai demonstruoja išskirtinius sportinius pasiekimus tuo nemenkai erzindami okupantę Sovietų Sąjungą. Kauno "Žalgirio" buriavimo mokyklos auklėtinis Gintautas Mincė 1983 m. pirmą kartą laimėjo tiek SSRS buriavimo čempionatą, tiek SSRS tautų spartakiadą, o 1985 m. pasaulio čempionate užėmė 13 vietą olimpinėje "470" klasėje. Stiprias buriuotojų kartas išugdo ir Vilnius, Klaipėda, Nida. 1976 m. po dešimtmečio pertraukos atgimė "Kuršių marių regata". Tais pačiais metais šalyje atsirado iki pat šių dienų mus garsinanti jachta "Lietuva".
Nepriklausomybės Metai: Nauji Iššūkiai ir Pasiekimai
Lietuvos buriuotojai visuomet pasižymėjo bekompromise meile savo šaliai, tad atsikuriant Nepriklausomybei aktyviai prisideda prie pilietinių veiksmų. Jau 1989 m., iškėlusios trispalves ir taip lyg pranašaudamos laisvę, trys jachtos - "Lietuva", "Audra" ir "Dailė" - iškilmingai kirto Atlantą. 1991 m. atstačius Lietuvos buriuotojų sąjungos narystę Tarptautinėje buriavimo federacijoje, 1992 m. Lietuva vėl galėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Atsivėrus pasauliui pasipila ir laisvės, nuotykių bei atvirų horizontų ištroškusių buriuotojų jūriniai žygiai. 1992-1993 m. jachta "Lietuva" (kpt. Steponas Kudzevičius), tampa pirmąja Lietuvos jachta apiplaukusia pasaulį. 1993-1995 m. pasaulį apiplaukia ir jachta "Laisvė" (kpt. Ignas Miniotas), kuri 1994 m. pirmoji apsuka ir buriuotojų Everestu vadinamą Horno kyšulį. 1995 m. Horno kyšulį apiplaukia jachta "Aura". 1992 m. Raimondas Šiugždinis ir Valdas Balčiūnas tapo pirmaisiais Lietuvos buriavimo olimpiečiais.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Visuose buriavimo frontuose Lietuva siekia įtvirtinti savo vardą ir parodyti, kad 1990-aisiais atgimė dar viena jūrinė valstybė. 1997 m. Raimondas Šiugždinis padovanojo Lietuvai pirmuosius aukso medalius pasaulio bei Europos čempionatuose. 1998 m. sukuriama kol kas vienintelė nacionalinė jachtų klasė "RS 280". Nuo 2004 m. jachta "Lietuva" ima aktyviai dalyvauti "Tall Ship Race" regatose ir jau 2008 m. tampa absoliučiais nugalėtojais D klasėje bei pergalių seriją tęsia ir vėlesniais metais.
Šiuolaikinis Burių Sportas Lietuvoje: Naujos Kartos ir Olimpinės Viltys
Dešimtmetis, kurio metu Lietuva triumfuoja ir olimpiniame, ir jūriniame buriavime. 2008 m. Gintarė Volungevičiūtė Scheidt Pekino olimpiadoje padovanojo Lietuvai pirmąjį olimpinį buriavimo sidabro medalį. Šiame dešimtmetyje ji taip pat iškovoja Lietuvai pirmuosius olimpinės jachtų klasės pasaulio čempionato auksą bei Europos čempionato sidabrą ir bronzą. 2008-2009 m. buriuotojai įsigyja tuo metu pažangiausią "Volvo 60" klasės sportinę jachtą "Ambersail" ir su ja leidžiasi į "Tūkstantmečio odisėją" - Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti skirtą kelionę aplink pasaulį. Šis žygis kulminuoja padovanodamas Lietuvai modernią tradiciją - liepos 6 d. Po "Tūkstantmečio odisėjos" buriuotojai su jachta "Ambersail" ima sėkmingai startuoti prestižiškiausiose pasaulio regatose Baltijos, Viduržemio, Karibų jūrose ir net akvatorijose ties Australijos krantais. 2011 m. "Jigy Jigy Somi" jachta (kpt. Šarūnas Sodeika) laimi regatą aplink Gotlando salą.
Šis dešimtmetis Lietuvai padovanoja dar du aktyviai Lietuvos vardą garsinančius olimpiečius - Viktoriją Andrulytę bei Rytį Jasiūną. Aukštus pasiekimus daugelyje vaikų ir jaunimo čempionatų demonstruoja Erikas Scheidt bei Lietuvoje augančio "RS Feva" laivyno buriuotojai. Jūriniame buriavime Lietuva siekti žengti koja kojon su tendencijomis ir įsigyja profesionalią "Volvo 65" klasės jachtą "Ambersail 2" su kuria tęsia sėkmingus startus prestižinėse pasaulio regatose. 2021 m. Lietuva nepraleidžia šanso startuoti ir absoliučiai naujo formato "SSL Gold Cup" varžybose, kur, varžydamasi su didžiausiomis pasaulio jūrinėmis valstybėmis, patenka į geriausiųjų 16-tuką. Jūrinio buriavimo entuziastai aktyviai startuoja jūriniuose ORC čempionatuose, o Nida pamažu tarptautiniu mastu atrandama kaip puiki vieta sportinio buriavimo varžyboms: 2021 m. čia vyksta "Platu 25" pasaulio čempionatas, 2023 m. - "470" pasaulio jaunimo čempionatas, 2024 m.
Viktorija Andrulytė - dukart olimpietė, 2021 m. iškovojusi Lietuvai olimpinės ILCA 6 jachtų klasės pasaulio čempionato bronzą bei 2024 m. Europos čempionato sidabrą. Rytis Jasiūnas - Lietuvos olimpietis atstovavęs Lietuvai 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių metu IQFOIL burlenčių klasėje. Laura Jūdvytytė užėmė III vietą pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionate Nidoje, 2024 m. Erikas Scheidt demonstruoja itin aukštus pasiekimus vaikų ir jaunimo "Optimist" bei ILCA 4 jachtų klasėse. Lietuvoje vykdomi projektai, kurių metu sudaroma galimybė buriuoti žmonėms su negalia.
Burlenčių Sportas Lietuvoje
Lietuvoje yra gyvybinga burlentininkų bendruomenė, siekianti apie 400 žmonių. Lietuvos burlentininkų asociacijos tikslas - burti visus Lietuvos burlentininkus ir besidominčius šiuo sportu žmones, išlaikyti šio sporto tradicijas ir toliau jas tęsti, plėtoti ir populiarinti burlenčių sportą kaip laisvalaikio ir sveiką gyvenimo būdą, o taip pat ir profesionalų sportą.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Lietuvos burlentininkų asociacijos šaknys prasideda jau 1991 m., kai burlenčių sportą propaguojantis bendraminčių būrelis pastebėjo, jog burlenčių sporto populiarumas Lietuvoje mažėja. 2005 m. sausio 25 d. Lietuvoje gimė nauja organizacija, pavadinta Lietuvos burlentininkų asociacija.
2017 m. Visą rugsėjo mėnesį, atskirais etapais vyko Lietuvos Respublikos burlenčių čempionatas, kurį vykdo VšĮ „Ekstremalus sportas“. Pirmą kartą per visą istoriją čempionato metu pavyko surengti beveik visų burlenčių rungčių varžybas. Iš viso čempionate dalyvavo beveik devyniasdešimt sportininkų, buvo duota aštuoniasdešimt startų.
Rytis Jasiūnas: Nuo Kauno Iki Olimpinės Burlenčių Rinktinės
Sunku pasakyti, kur - ant žemės ar vandens - buriuotojas Rytis Jasiūnas jaučiasi tvirčiau. Bet faktas, kad neblėstanti meilė buriavimo sportui ir daugybė valandų, praleistų ant vandens gaudant vėją su burlente, atvedė 30-metį kaunietį į olimpines žaidynes.
Balandžio pabaigoje Prancūzijoje, Hjere, R.Jasiūnas, varžydamasis su naujos iQFoil burlenčių klasės atstovais, skriejančiais ant pakilusio povandeninio sparno, paskutinio šanso regatoje iškovojo olimpinį kelialapį. Baigiantis gegužei lietuvis jau raižė Marselio vandenis - būtent juose vyks olimpinės batalijos, iki pat kurių R.Jasiūnas čia ir rengsis savo olimpiniam debiutui.
Olimpinėse žaidynėse laukia atkakli kova. Vairavimo kultūra lietuviui irgi paliko įspūdį.
Tarptautinė komanda. Marselyje lietuvis treniruojasi su Vokietijos rinktine, o pasaulio čempionas vokietis Sebastianas Kördelis - nuolatinis jo treniruočių partneris. Tarptautinė ne tik Lietuvos buriuotojo treniruočių partnerių komanda. Margas ir specialistų, padedančių jam ruoštis varžyboms, būrys. Buriavimo treneris - prancūzas Fabianas Picas, pas kurį R.Jasiūnas pradėjo treniruotis praėjusiais metais.
Prancūziška buriavimo virtuvė. Neužtenka vien norėti treniruotis olimpiniame Marselyje. Tai, kad lietuvis turi tokią galimybę, - ir Vokietijos rinktinės, ir jo trenerio prancūzo nuopelnas.
Sulaukė savo valandos. Olimpinį kelialapį pelnęs buriuotojas R.Jasiūnas neslepia džiaugsmo iškovota galimybe, tačiau prisipažįsta, kad olimpinės svajonės nepuoselėjo ne tik tada, kai būdamas aštuonerių pirmą kartą atsistojo ant burlentės, bet ir vis labiau didėjant buriavimo patirčiai. Pasak jo, ankstesnė olimpinė burlenčių klasė buvo labai stipriai nutolusi nuo šiuolaikinio plaukimo burlente ir visiškai netiko jo kūno sudėjimui.
Azartas nugalėti suaugusiuosius. O viskas prasidėjo tada, kai burlentėmis susidomėjo Ryčio tėvai. Išvykę porai savaičių į Italiją prie Gardos ežero, tėvai užsirašė į vietinę buriavimo mokyklą, o jį, aštuonmetį, nuvedė į vaikų grupę. Kartu su tėčiu į varžybas vykdavo ir sūnus. Varžybų organizatoriams pasiūlius dalyvauti varžybose ir jam, pabandė.
Pasikinkęs vėją Rytis nuplaukė iki olimpinės rinktinės, vėjus savo malonumui tebegaudo ir jo tėvai: mama su tėčiu išplaukia į vandenis su jėgos aitvarais, tėtis - dar ir su burlente. Pirmosioms olimpinėms žaidynėms besiruošiantis buriuotojas, kai neburiuoja, laiką leidžia sporto salėje, o kai nesportuoja, vis tiek sportuoja: "Su banglente labai mėgstu plaukioti, nors šią žiemą, kai ruošiausi olimpiadai, mažiau tą pavyko daryti, taip pat su vandensparniu, dar patinka kalnų slidinėjimas. Sėdintį ar gulintį pliaže retokai pamatysite, nes aktyviai leisti laiką gamtoje - geriausias pasirinkimas."
Žavi stichija. Buriavimas, kuriam R.Jasiūnas iš savo trisdešimties jau atidavė daugiau nei du dešimtmečius, - ne vienintelė sporto šaka, kurią jis išbandė. Kuo R.Jasiūną užbūrė buriavimas? "Tai pirmiausia buvimas gamtoje, o ne salėje, kur kitų prakaitu reikia kvėpuoti. Susiliejimas su gamta, bandymas kovoti ar išnaudoti gamtos jėgas - vėją, vandenį - tikrai žavi. Kai plaukimas lengvas, gali tiesiog grožėtis gamta, kai vėjas 20 m/s, o bangos - iki 5 m aukščio, pajunti beribę gamtos galią. Adrenalino pojūtis, ekstremalumas yra tai, ko man trūko kitose sporto šakose", - meilės buriavimui priežastis atskleidžia būsimasis olimpietis.
Buriavimo apskaita. Šiuo metu buriavimas - pagrindinė R.Jasiūno veikla. Finansų apskaitos žinios jam praverčia ir šiandien. Praverčia ir mokyklinės žinios, kurių nepamiršo iš mėgstamų pamokų: fizikos, geografijos, istorijos.
Burių Sporto Perspektyvos Lietuvoje
Lietuvos buriavimo sportas turi didelį potencialą augti ir tobulėti. Jaunų talentų ugdymas, infrastruktūros plėtra ir tarptautinių ryšių stiprinimas yra svarbūs veiksniai, lemiantys sėkmę ateityje. Tikėkimės, kad Lietuvos buriuotojai ir toliau garsins šalies vardą pasaulyje ir džiugins mus naujais pasiekimais.