Įvadas
Belgijos futbolo rinktinė, pravarde "raudonieji velniai", yra viena iš seniausių ir gerbiamiausių futbolo komandų Europoje. Per ilgą istoriją rinktinė patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau visada išliko aistringų sirgalių palaikoma. Šiame straipsnyje apžvelgsime Belgijos futbolo rinktinės istoriją, sudėtį ir svarbiausius pasiekimus.
Rinktinės istorija
Belgijos futbolo rinktinė pirmąsias rungtynes sužaidė 1902 m. gegužės 1 d. prieš Nyderlandų rinktinę. Rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1. Pirmasis Belgijos rinktinės treneris buvo Louis Muhlinghausenas.
Belgijos rinktinė dalyvavo daugelyje tarptautinių turnyrų, įskaitant pasaulio čempionatus ir Europos čempionatus. Geriausias rinktinės pasiekimas pasaulio čempionatuose yra trečia vieta 2018 m. Rusijoje. Europos čempionatuose rinktinė geriausiai pasirodė 1980 m., kai užėmė antrą vietą.
Svarbiausi pasiekimai
- Pasaulio čempionatai:
- Trečia vieta: 2018 m.
- Europos čempionatai:
- Antra vieta: 1980 m.
- Olimpinės žaidynės:
- Aukso medalis: 1920 m.
Dabartinė sudėtis
Belgijos rinktinė šiuo metu turi vieną talentingiausių sudėčių pasaulyje. Komandoje žaidžia tokios žvaigždės kaip Kevinas De Bruyne, Romelu Lukaku, Edenas Hazardas ir Thibautas Courtoisas.
Vartininkai:
- Thibaut Courtois ("Real Madrid")
- Simon Mignolet ("Club Brugge")
- Matz Sels ("Strasbourg")
Gynėjai:
- Toby Alderweireld ("Al-Duhail")
- Jan Vertonghen ("Benfica")
- Thomas Vermaelen (be klubo)
- Jason Denayer ("Lyon")
- Dedryck Boyata ("Hertha Berlin")
- Timothy Castagne ("Leicester City")
- Thomas Meunier ("Borussia Dortmund")
Saugai:
- Kevin De Bruyne ("Manchester City")
- Youri Tielemans ("Leicester City")
- Axel Witsel ("Borussia Dortmund")
- Leander Dendoncker ("Wolverhampton Wanderers")
- Dennis Praet ("Torino")
- Hans Vanaken ("Club Brugge")
Puolėjai:
- Romelu Lukaku ("Chelsea")
- Eden Hazard ("Real Madrid")
- Dries Mertens ("Napoli")
- Yannick Carrasco ("Atletico Madrid")
- Thorgan Hazard ("Borussia Dortmund")
- Jeremy Doku ("Rennes")
- Divock Origi ("Liverpool")
- Leandro Trossard ("Brighton & Hove Albion")
Treneris
Belgijos rinktinės treneris yra Roberto Martinezas. Jis prie rinktinės vairo stojo 2016 m. ir pasiekė puikių rezultatų, įskaitant trečią vietą 2018 m. pasaulio čempionate.
Taip pat skaitykite: Belgijos futbolo čempionato ištakos
Prognozės ir ateitis
Belgijos rinktinė laikoma viena iš favoričių laimėti artėjančius didžiuosius turnyrus, tokius kaip Europos čempionatas ir pasaulio čempionatas. Komanda turi talentingą sudėtį, patyrusį trenerį ir aistringus sirgalius. Tačiau norint iškovoti trofėjus, reikės įveikti stiprią konkurenciją iš kitų Europos futbolo galiūnių.
Velso rinktinė: kelias į pasaulio čempionatą
Jau lapkričio 20-tą dieną prasideda 22-asis pasaulio futbolo čempionatas. Beveik iki Kalėdų vyksianti sporto šventė sutrauks įvairiausių pasaulio rinktinių gerbėjus ir sirgalius palaikyti savo komandų. Šį kartą apžvelgiame B grupėje rungtyniausiančią Velso rinktinę.
Rinktinės istorija ir pasiekimai
Pirmąsias rungtynes Velso rinktinė sužaidė prieš beveik 150 metų - 1876 metais. Tą kartą Velsas rungtyniavo prieš Škotiją ir pralaimėjo 0:4. Velsui tai bus antrasis pasaulio čempionatas šalies istorijoje, o pirmasis buvo 1958 metais, kuris Britų salos atstovams klostėsi labai gerai - pasiektas ketvirtfinalis. Jame Velsas 0:1 nusileido Brazilijai, o vienintelį įvartį pelnė 17-metis Pele, kuris tapo jauniausiu įvartį pasaulio čempionate pelniusiu futbolininku.
Iki kito rinktinių pagrindinio etapo turnyro Velsas laukė net 58-erius metus. 2016 metais Velsas pateko į pirmąjį Europos čempionatą ir ten pademonstravo įspūdingą rezultatą nužygiuodami iki pusfinalio. Ketvirtfinalyje velsas 3:1 įveikė vienus turnyro favoritų Belgijos rinktinę. Pusfinalyje buvo nusileista čempionais tapusiems portugalams (0:2). Paskutinis šios rinktinės čempionatas buvo 2020 metais, kuomet Europos čempionate pavyko įveikti grupės etapą. Tiesa, aštunfinalyje net 0:4 buvo pralaimėta Danijos rinktinei.
Prognozuojama rinktinės sudėtis
Vartininkai: Wayne‘as Hennessey („Nottingham Forest“), Danny Wardas („Leicester City“), Tomas Kingas („Salford City“).
Taip pat skaitykite: Belgijos krepšinio rinktinės istorija
Gynėjai: Chrisas Gunteris (AFC „Wimbledon“), Benas Daviesas („Tottenham“), Ethanas Ampadu („Spezia“), Chrisas Mephamas („Bournemouth“), Joe Rodonas („Rennes“), Neco Williamsas („Nottingham Forest“), Rhysas Norringtonas-Daviesas („Sheffield United“).
Saugai: Aaronas Ramsey („Nice“), Joe Allenas („Swansea City“), Harry Wilsonas („Fulham“), Wesas Byrnsas („Ipswich Town“), Jonny Williamsas („Swindon Town“), Joe Morrellas („Portsmouth“), Matthew Smithas („MK Dons“), Dylanas Levittas („Dundee United“), Rubinas Colwillas („Cardiff City“).
Puolėjai: Garethas Bale‘as („Los Angeles“), Danielis Jamesas („Fulham“), Kieferis Moore‘as („Bournemouth“), Tyleris Robertsas (QPR), Brennanas Johnsonas („Nottingham Forest“), Rabbi Matondo („Rangers“).
Rinktinės treneris
Velso rinktinę treniruoja Robas Page‘as. 48-erių strategas yra buvęs futbolininkas, o didžiausią karjeros dalį praleido „Watford“ ir „Sheffield United“ klubuose. 1996-2005 metų laikotarpyje R. Page‘as atstovavo Velso rinktinei ir savo šalies marškinėlius vilkėjo 41 rungtynėse.
Nuo 2014 metų, R. Page‘as pradėjo trenerio karjerą „Port vale“ ekipoje, o po dviejų sezonų persikėlė į „Northampton town“ klubą. Nuo 2017 metų Robas Page‘as dirba Velso rinktinėje. 2017-2019 metų laikotarpyje strategas treniravo Velso U21 rinktinę, o nuo 2020 metų stojo prie vyrų rinktinės. Page‘as už Velso rinktinės vairo stovėjo 28 rungtynėse. Per jas iškovojo 10 pergalių, pasiekė 9 lygiąsias bei patyrė 9 nesėkmes.
Taip pat skaitykite: Belgijos rinktinės apžvalga
Grupės etapo varžovai
Velsas B grupėje rungtyniaus su Anglija, JAV ir Iranu. Didžiausia tarpusavio istorija, be abejonės, vyko prieš Anglijos rinktinę, su kuria Velsas rungtyniavo net 103 kartus. Velsas per šią tarpusavio istoriją iškovojo 14 pergalių, pasiekė 21 lygiąsias bei patyrė 68 nesėkmes. Paskutinis rinktinių susitikimas įvyko 2020 metais, kuomet draugiškose rungtynėse Velsas 0:3 nusileido Anglijai.
Prieš JAV rinktinę Velsas yra žaidęs du kartus. 2003 metais draugiškose rungtynėse nusileista rezultatu 0:2, o 2020 metais, taip ogi, draugiškose rungtynėse sužaista nulinėmis lygiosiomis. Prieš Iraną šiame čempionate Velsas žais pirmą kartą istorijoje.
Apibendrinimas
Velsas pateko į grupę su akivaizdžiu favoritu ir autsaideriu. Velsas turi potencialo ir talento užimti antrąją vietą nukonkuruodami JAV rinktinę. Ši rinktinė gali tapti nepatogiu varžovu dėl savo žaidžiamo kieto futbolo.
Pirmieji žingsniai Lietuvos futbole: nuo idėjos iki realybės
Lietuvos futbolas pernai ir šiemet vieną po kitos švenčia garbingas sukaktis. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą supažindinama su futbolo žaidimu, 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės, o prieš devyniasdešimt metų - 1922 m. - startavo pirmasis Lietuvos čempionatas.
Asmenybės, įkvepiančios futbolui
Vladas Petrauskas: Vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos - Lietuvos sporto lygos (LSL) - steigėjų. Be to, jis buvo vienas iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių. 1933 m. liepą V. Petrauskas buvo išrinktas Kauno LDS pirmininku.
Steponas Darius: S. Darius, pamiršęs JAV inžinerinius mokslus, pasuko gyvenimo ratą nauja kryptimi - 1920 m. lapkričio 15 d. įstojo į Kauno karo mokyklą, o 1922 m. nusprendė mokytis aviacijos, 1927 m. gegužės 1 d. S. Dariui Lietuvos sporto istorijoje niekas neprilygsta - jis ne tik futbolo žaidėjas, neoficialus treneris, teisėjas, propagandininkas, bet ir kitų, tuo metu Lietuvoje dar tik gimstančių sporto šakų - krepšinio, beisbolo, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, bokso - aktyvus dalyvis, pradininkas. S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Darius - vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925-1926) - dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
Adomas Saunoris: 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione.
Liudas Juozapaitis: 1923-1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924).
Bronius Štencelis: 1930 m. įkūrus Fiziško auklėjimo draugiją, B. Štencelis tapo jo pirmininku, 1932 m. - LSL vicepirmininku.
Romualdas Marcinkus: 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927-1938). 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis.
Stasys Garbačiauskas: 1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę - lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920-1923 m. priklausė LFLS, 1924-1925 m. - KSK, 1925-1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas - vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“.
Vincas Balčiūnas: 1923-1927 m. sudarė Lietuvos futbolo vartininkų elitą. 1924-1927 m. penkis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje. Vienas iš Kauno Šančių „Kovo“ klubo steigėjų. Žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, pasiekė tris lengvosios atletikos rekordus.
Juozas Eretas: Po Pirmojo pasaulinio karo 1919-1920 m. Lietuvoje pradėjęs atgimti futbolas iš mirties taško pajudėjo 1921 metais. Impulsu tapo J. Ereto ir S. Garbačiausko surengtos trejos futbolo rungtynės tarp užsienio diplomatų ir LFLS komandų.
Nykolas Čerekas: Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes.
Antanas Lingis: Geriausias Lietuvos futbolo aušros rinktinės puolėjas. Rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu - 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK).
Olimpinės žaidynės Paryžiuje (1924 m.)
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo.
Pirmosios rungtynės ir pergalės
Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 metų birželio 24 dieną. Jas pralaimėjo Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmosios pergalės teko laukti bent porą mėnesių. Prieš tuos pačius estus tuomet laimėjo rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė.
Bosmano taisyklė: revoliucija futbole
Šių laikų futbole kiekvienas žaidėjas gali laisvai palikti klubą, kai jo sutartis pasibaigia galioti. Tačiau anksčiau taip nebuvo ir net pasibaigusią galioti futbolininko sutartį kitas klubas turėjo išpirkti. Ši taisyklė, leidžianti futbolininkui išvykti iš klubo, pasibaigus jo sutarčiai, vadinama Bosmano taisykle.
Kas buvo Jeanas-Marcas Bosmanas?
1990 metais, 25-erių metų J.M.Bosmano sutartis su Belgijos klubu „RFC Liege“ artėjo link pabaigos. Tačiau tais metais futbolininkas dar negalėjo laisvai palikti komandos, kai jo sutartis baigėsi. Kitas klubas vis tiek turėjo išpirkti futbolininko kontraktą arba dabartinė komanda turėjo sutikti atiduoti savo futbolininką nemokamai.
Dėl to saugas pradėjo teisiškai kovoti prieš „Liege“ klubą ir tik po penkių metų kovos, 1995 metų gruodžio 15 dieną, teismas priėmė sprendimą palankų J.M.Bosmanui, o kartu šis sprendimas padėjo pamatus moderniam futbolui.
Ką davė J.M.Bosmano pergalė?
Ši pasiekta pergalė paženklino ir Bosmano taisyklės pradžią. Nuo tada bet koks žaidėjas galėjo laisvai palikti savo klubą, kai tik jo turima sutartis pasibaigia galioti, o tai taip pat leido žaidėjams prašyti didesnių algų iš klubų, nes kitu atveju jie tiesiog galėjo palikti komandą ir ji negautų nė skatiko.
Pasekmės
Bosmano taisyklė visą jėgą perdavė į žaidėjų rankas, o tai taip pat padėjo iškilti futbolo agentams, kurie iš naujų pelningų žaidėjų sutarčių užsidirbdavo ne ką mažiau.
Europos futbolo čempionatas (1972 m.)
1972 m. čempionate dalyvauti norą pareiškė 32 šalys. Atrankos varžybų formatas buvo paprastas - 32 rinktinės suskirstytos į 8 grupes, kurių nugalėtojai vėliau ketvirtfinalyje kovojo dėl keturių kelialapių į finalinį turnyrą.
Finalinis ketvertas
Finalinio ketverto turnyras vyko 1972 m. Belgijoje. Šeimininkams pusfinalyje teko rimtas varžovas - tuo metu Gerdo Mullerio vedina Vakarų Vokietija. Už savo varžovus visa galva pranašesni vokiečiai nuo rungtynių Antverpene pradžios ėmė atakuoti. Belgai tuo tarpu atsitraukė į gynybą. Tuo pačiu metu Briuselyje kovojo Vengrija ir SSRS. Sovietų futbolininkai nuo rungtynių pradžios atsitraukė į gynybą ir žaidė labai atsargų futbolą.
Finalas
Birželio 18 dienos pavakare finale į Briuselio "Roi Baudouin" stadiono veją žengė Vakarų Vokietijos ir SSRS rinktinės. Totalinį futbolą žaidę vokiečiai į priekį įsiveržė jau 24 min. 52 min. po J.Heyncke perdavimo kairiuoju kraštu pabėgo Herbertas Wimmeris, ir netrukus pasiuntė kamuolį į tolimąjį vartų kampą. Nespėjus SSRS futbolininkams nė atsitokėti, krito trečiasis įvartis.
Įdomūs faktai
- Islandija buvo vienintelė UEFA narė, nepareiškusi noro dalyvauti 1972 m.
- Gerdas Mulleris finaliniame turnyre pelnė 4 įvarčius. Dar 7 tikslius smūgius jis atliko atrankos varžybose.
- Pergalė 1972 m. Europos čempionate pradėjo Vokietijos futbolininkų dominavimą - iki 1996 m. jie žaidė net 9 iš 13 Europos ir pasaulio čempionatų finalų.