Viešasis kalbėjimas dažnai lyginamas su viena didžiausių baimių, tačiau baimė eiti į sporto klubą vienam taip pat gali būti labai reali ir trukdanti. Ši baimė gali kilti dėl įvairių priežasčių: nepasitikėjimo savimi, nerimo dėl kitų žmonių nuomonės ar tiesiog nežinomybės, ką daryti sporto klube. Tačiau, kaip ir bet kurią kitą baimę, šią galima įveikti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti, remdamiesi tiek psichologinėmis įžvalgomis, tiek praktiniais patarimais.
Baimės priežastys ir jų įveikimas
Prieš pradedant ieškoti sprendimų, svarbu suprasti, kodėl jaučiate baimę. Ar tai susiję su nepasitikėjimu savimi, kūno įvaizdžiu, ar nerimu dėl to, ką pagalvos kiti?
Neigiamos mintys ir savęs lyginimas su kitais
Viena iš priežasčių gali būti nuolatinis savęs lyginimas su kitais. 2018 m. atliktas tyrimas patvirtino ryšį tarp pavydo ir savęs vertinimo. Galvojimas, kad kiti žmonės yra geresni ar kažko turi daugiau, menkina pasitikėjimą savimi. Kai tik pastebite, kad mintyse pradedate į kažką lygiuotis, prisiminkite, kad tai daro tik žalą.
Praeities klaidos ir nesėkmės
Praeities klaidų, nesėkmių ar suklydimų nuolatinis prisiminimas ir permąstymas ne tik neturi jokios apčiuopiamos naudos, bet ir trikdo jūsų asmenybę. Toks „atrajojimas“ ne tik sugadina nuotaiką, bet sumenkina pasitikėjimą savimi. Nuolatinis permąstymas, kaip ir nusiraminimo ieškojimas, duoda tik tariamą naudą. Laiko atgal nebeatsuksi. Kaip nustoti save kankinti? Paklauskite savęs - ar tikrai jūsų klaida verta tiek jai skiriamo laiko ir bemiegių naktų? Jaučiatės beviltiškai ir pasimetę? Priimkite save tokį, visi darome klaidų. Ar ne geriau žiūrėti pirmyn?
Perfekcionizmas
Savimi pasitikintys žmonės nėra perfekcionistai. Atvirkščiai - perfekcionizmas ir poreikis būti tobulam yra menko pasitikėjimo savimi ir žemos savivertės pamatas.
Taip pat skaitykite: Kaip jaustis patogiai sporto klube
Emocijų įtaka sprendimams
Didžiausias priešas tokiais atvejais tampa jausmai ir emocijos, nes jausmai ir emocijos nori, kad jaustumėmės gerai, nesvarbu, kad neilgai. Kai elgiamės pagal numatytą planą, smegenys ima mumis pasitikėti. Norite auginti pasitikėjimą savimi - keiskite santykius su savo emocijomis.
Kaip auginti pasitikėjimą savimi?
Pats geriausias būdas pradėti ugdyti pasitikėjimą savimi - įtikinti save, kad nieko nestokojate. Tie, kuriems sekasi versle, pasitiki savimi ne todėl, kad jiems pavyko įkurti verslą. Jie pasitiki savimi, nes nebijo suklysti. Jie supranta, kad nesėkmė - tai pamoka ateičiai. Klaidos - tai tik ženklas, kad kažkur pritrūko žinių ar patirties, ir tai nėra nevykėlio etiketė. Mums dažnai atrodo, kad jei susitaikysime su nesėkmėmis kaip neišvengiamybe, pasmerksime save būti nevykėliais. Pasitikintys savimi žmonės nebijo būti atstumti. Jie supranta, kad neįmanoma patikti visiems ir vertina kitų atvirumą bei tiesumą.
Praktiniai žingsniai įveikiant baimę
Pirmas žingsnis - mažas žingsnelis
Pradėkite nuo mažų žingsnelių. Vietoj to, kad iškart planuotumėte valandos trukmės treniruotę, pradėkite nuo 15-20 minučių. Galite tiesiog nueiti į sporto klubą, apsižvalgyti, susipažinti su aplinka ir išeiti. Tai padės sumažinti nerimą ir jausmą, kad turite iškart pasiekti kažkokį rezultatą.
Susipažinimas su aplinka ir personalu
Jei jaučiatės nedrąsiai, susisiekite su sporto klubo personalu. Daugelis sporto klubų siūlo įvadines treniruotes su treneriu. Treneris dažniausiai paklausia apie jūsų sveikatos būklę, fizinį pasirengimą ir lūkesčius: ar norite numesti svorio, sustiprėti, pagerinti laikyseną ar tiesiog jaustis geriau. Svarbu nebijoti klausti. Nėra „kvailų“ klausimų, ypač kai kalbame apie saugumą ir techniką. Treneris gali parodyti, kaip naudotis įranga, atsakyti į klausimus ir padėti susidaryti treniruočių planą. Tai padės jaustis labiau užtikrintai ir sumažins baimę, kad nežinote, ką daryti.
Sporto klubo pasirinkimas
Pasirinkite sporto klubą, kuriame jaučiatės patogiai. Kai kurie sporto klubai yra labiau orientuoti į profesionalius sportininkus, o kiti - į pradedančiuosius. Ieškokite vietos, kurioje jaučiatės priimtas ir palaikomas. Atkreipkite dėmesį į aplinką, personalo požiūrį ir kitų lankytojų elgesį.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti baimės sporto salėje
Treniruočių planas
Susidarykite treniruočių planą. Tai gali būti paprastas planas, kuriame numatysite, kokius pratimus darysite ir kiek laiko jiems skirsite. Turint planą, bus lengviau susikoncentruoti ir nepasimesti sporto klube.
Apranga ir pasiruošimas
Tinkama apranga yra ne tik patogumo, bet ir saugumo klausimas. Geriausia rinktis drabužius, leidžiančius kūnui kvėpuoti ir nevaržančius judesių. Medvilnė, poliesteris su elastingais intarpais ar specialūs „dri-fit“ audiniai - puikus pasirinkimas. Avalynė - vienas svarbiausių aspektų. Jei planuojate dirbti su svoriais, tvirtas padas suteiks stabilumo, o kardio treniruotėms tiks lengvi, amortizuojantys batai.
Sportas su draugais
Jei nedrąsu eiti į sporto klubą vienam, galima pasikviesti į kompaniją artimą žmogų. Dviese daug smagiau džiaugtis teigiamais rezultatais ir lengviau įveikti iškilusius sunkumus. Taip pat galite susirasti bendraminčių grupę, kurioje galėsite kartu sportuoti ir palaikyti vienas kitą.
Individualios treniruotės
Jei jaučiatės patogiau, galite pradėti nuo individualių treniruočių su treneriu. Treneris padės jums išmokti taisyklingos technikos, parodys, kaip naudotis įranga, ir sudarys individualų planą. Tai investicija į saugumą ir motyvaciją.
Pozityvus požiūris ir savęs apdovanojimas
Po treniruotės padėkokite sau už pastangas, pagirkite save už puikų darbą. Pirmasis žingsnis į sporto klubą daugeliui kelia jaudulį ir net šiek tiek baimės. Svarbiausia - suprasti, kad sporto salė nėra vieta varžyboms su kitais, o erdvė tobulėjimui ir savijautos gerinimui.
Taip pat skaitykite: Patarimai, jei sportuojate sergant sloga
Sporto nauda psichinei sveikatai
Sportas gerina miego kokybę. Intensyvios treniruotės padeda greičiau užmigti ir pagilina miegą. Tačiau iš tikrųjų gerai psichinei savijautai svarbesnis gali būti ne miego valandų kiekis, bet miego kokybė, fizinis aktyvumas ir mityba, rodo naujas tyrimas, kurį su jauno amžiaus suaugusiais žmonėmis atliko Otago universitetas Naujojoje Zelandijoje.
Sportas gali būti laikomas natūraliais antidepresantais, nes, kaip ir vaistai, skirti gydyti depresiją, skatina serotonino ir dopamino - hormonų, atsakingų už nuotaikų reguliavimą bei malonumo jausmą, išsiskyrimą.
Fizinio aktyvumo metu organizmas išskiria endorfinus - chemines medžiagas, kurios mažina skausmą ir stresą. Tyrimai rodo, kad 20-30 minučių fizinio aktyvumo per dieną pakanka, kad žmonės jaustųsi ramesni.
Ką daryti, jei jaučiatės perdegęs?
Perdegimas yra būsena, kai jaučiamės emociškai, fiziškai ir psichiškai išsekę. Tai gali atsirasti dėl ilgalaikio streso, ypač darbe. Perdegimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant nuovargį, sumažėjusį pasitenkinimą darbu, irzlumą ir net fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai ir virškinimo problemos.
Jei jaučiatės perdegęs, svarbu imtis veiksmų, kad atkurtumėte savo energiją ir gerovę. Štai keletas patarimų:
- Skirkite laiko poilsiui. Stenkitės kiekvieną dieną skirti laiko veikloms, kurios jums patinka ir padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti skaitymas, klausymasis muzikos, buvimas gamtoje ar tiesiog laikas su artimaisiais.
- Nustatykite ribas. Išmokite pasakyti „ne“ papildomiems įsipareigojimams ir užduotims. Svarbu nustatyti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas yra būtini norint įveikti perdegimą.
- Kreipkitės pagalbos. Jei jaučiatės perdegęs, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistą. Psichologas ar psichoterapeutas gali padėti jums įveikti stresą ir išmokti valdyti emocijas.