Peršalimas - dažnas negalavimas, ypač šaltuoju metų laiku. Vienus, pajutus slogą ar gerklės perštėjimą, apima noras nedelsiant nutraukti bet kokią fizinę veiklą, o kiti, priešingai, tikisi „išprakaituoti“ ligą sporto salėje. Tad kaip elgtis teisingai? Ar sportas sergant sloga yra leidžiamas, ar vis dėlto geriau pailsėti? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kada sportas gali būti naudingas, o kada - žalingas sergant sloga.
Kada Sportuoti Galima: "Aukščiau Kaklo" Taisyklė
Jei jaučiatės neblogai ir norite šiek tiek pajudėti, svarbu tai daryti aplinkoje, kurioje negalite užkrėsti kitų. Jei jaučiate lengvus peršalimo simptomus, tokius kaip sloga, čiaudulys ar lengvas gerklės skausmas, sportas gali būti saugus, tačiau svarbu laikytis lengvesnio intensyvumo treniruotės.
Ekspertai pataria laikytis vadinamosios „aukščiau kaklo“ taisyklės. Tai reiškia, kad jei visi simptomai yra virš kaklo, lengvai ir su saiku pasimankštinti galima. Vadovaujantis šia taisykle, galite lengvai pajudėti, turėdami šiuos simptomus:
- Nedidelė sloga
- Nosies užgulimas
- Gerklės skausmas
- Nedidelis ausies maudimas
Kalanetikos trenerė, studijos „Aditi studija: kalanetika ir mindfulness“ įkūrėja Aistė Gustė-Jančiukienė teigia, kad šiek tiek švelnaus judėjimo iš tikrųjų gali sustiprinti imuninę sistemą, priklausomai nuo to, kiek sergate. Suaktyvinama kraujotaka, limfos tekėjimas, išsiskiria endorfinai. Atliekant tempimo, jogos pratimus - raminama nervų sistema. Visą tai padeda pasijusti geriau.
Jei pagal „aukščiau kaklo“ taisyklę nusprendžiate pasimankštinti, tai nereiškia, kad reikia atlikti intensyvią, ilgą mankštą. Trenerė A. Gustė-Jančiukienė pataria gerokai sumažinti ir mankštos intensyvumą, ir trukmę. Malonus pasivaikščiojimas gryname ore, ypač šviečiant saulei ir leidžiant pasigaminti vitaminui D, taip pat gali padėti pasijusti geriau.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas žiemą
Kada Sporto Reikia Atsisakyti: Simptomai Žemiau Kaklo ir Kiti Pavojingi Požymiai
Vis dėlto, yra ir tokių peršalimo simptomų, kuriuos jaučiant, sportuoti griežtai nerekomenduojama. Užklupęs virusas ir taip reikalauja visų jūsų organizmo jėgų tam, kad jį įveiktumėte, todėl papildomai apkrauti organizmo nereiktų. Kokius simptomus jaučiant reiktų mankštos laikinai atsisakyti? Čia taip pat galioja „kaklo“ taisyklė. Jei simptomai pasireiškia žemiau kaklo ir (arba) karščiuojate, ekspertų teigimu, tikrai geriau susilaikyti nuo fizinio krūvio. Pailsėkite ir leiskite kūnui pasveikti ir atsigauti.
Nesportuokite, jei turite bet kurį iš šių simptomų:
- Karščiavimas rodo, kad organizmas kovoja su infekcija, stiprus kosulys ar kvėpavimo problemosJei sergate kvėpavimo takų infekcija ar jaučiate sunkumų kvėpuojant, sportas gali padidinti apkrovą plaučiams ir širdžiai.
- Kūno skausmai ir nuovargisKai kūnas jaučia stiprų nuovargį, raumenų ar sąnarių skausmus, tai rodo, kad organizmas kovoja su uždegimu.
- Kosulys
- Dusulys
- Kūno skausmai
- Krūtinės ląstos užgulimas
- Viduriavimas, vėmimas, skrandžio skausmai
Po sunkesnės ligos taip pat reiktų neskubėti grįžti ant kilimėlio. Atsigaukite, sustiprėkite ir grįžę pradėkite ne nuo paties intensyviausio krūvio. Pavyzdžiui, kalanetikos mankštų metu dažnai galima rinktis - atlikti sunkesnį ar lengvesnį pratimo variantą, „pulsuoti“ ilgiau ar trumpiau. Bet kokiu atveju svarbu tausoti save ir prie įprastinių fizinių krūvių sugrįžti po truputį.
Klausykite Savo Kūno ir Pasirinkite Tinkamą Judėjimo Būdą
Svarbiausia - stebėti save. Bent 24 val. Sportuoti sergant lengvu peršalimu be karščiavimo galima, bet tik pasirinkus lengvą veiklą ir klausant savo kūno. Jei liga rimtesnė - geriau pailsėti. Vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra, viskas priklauso nuo jaučiamų simptomų, taip pat praktikuojamo mankštinimosi būdo.
Tinkamiausias judėjimas peršalus - vaikščiojimas, lengvas pabėgiojimas, šokiai, plaukimas joga, blogiausias - sporto klubas, komandiniai žaidimai, sportas lauke. Jei neišeina nesportuoti, tokiais atvejais reikėtų bent sumažinti krūvį.
Taip pat skaitykite: Pasekmės už važiavimą prie raudono šviesoforo signalo
Klausytis savo kūno „Svarbu įsiklausyti į savo kūną ir jo signalus. Jei jaučiatės prasčiau, ir norisi pagulėti - gulėkite. Jei norisi judėti - judėkite. Jei pradėjus mankštą pasijutote prasčiau: muša karštis, nemaloniai plaka širdis, svaigsta galva, mankštą nutraukite“, - akcentuoja A. Gustė-Jančiukienė.
Sportas ir Peršalimas: Mitai ir Faktai
Šaltuoju metų laiku beveik į kiekvienus namus užsuka nelauktos ir nekviestos viešnios -peršalimo ligos. Tačiau, nepaisant to, jog su šia liga esame susidūrę visi, apie peršalimo ligas vis dar galima išgirsti daugybę mitų.
Mitas Nr. 1. Peršalimo ligas sukelia peršalimas. Žmonės vis dar dažnai klaidingai peršalimo ligas sieja su šaltu oru. Tačiau šių ligų sukėlėjai yra virusai, kurie plinta oro lašeliniu arba kontaktiniu būdu. Todėl užsikrėsti tokiomis ligomis galima nuo sergančio žmogaus, o sušalimas gali sumažinti organizmo atsparumą virusams.
Mitas Nr. 2. Antibiotikai padeda pasveikti nuo peršalimo ligų. Antibiotikai padeda gydyti bakterijų sukeltas ligas, todėl gydant peršalimą, kurį sukelia virusai, jie ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti.
Mitas Nr. 3. Peršalimas nėra užkrečiama liga. Kaip jau minėta, peršalimas yra virusinė liga, kuri plinta oro lašeliniu arba kontaktiniu būdu. Todėl ne tik kontaktuojant, kalbant, bet ir liečiant tuos pačius daiktus, kuriuos lietė sergantysis, ar net būnant vienoje patalpoje galima lengvai užsikrėsti peršalimo virusais.
Taip pat skaitykite: Važiavimas esant raudonam šviesoforo signalui: pasekmės
Mitas Nr. 4. Peršalimo ligas galima „išprakaituoti“. Vienas iš populiariausių peršalimo ligų gydymo būdų yra šilti kompresai, karštas dušas ir daug apklotų lovoje, norint, kad ligonis kuo daugiau prakaituotų. Deja, tačiau šis gydymo būdas nepadeda nugalėti ligos, tik padeda organizmui apsivalyti nuo organizmą teršiančių ir blogą savijautą sukeliančių viruso toksinų. Nepaisant to, jog trumpalaikis efektas yra akivaizdus, tačiau tai nepadeda visiškai pasveikti, būtina naudoti ir viruso dauginimąsi slopinančius preparatus.
Mitas Nr. 5. Peršalimas gydomas ar negydomas visiems praeina per 7 dienas. Yra klaidingai manoma, kad peršalimo ligos, net ir negydomos, praeina per 7 dienas. Deja, bet negydomas peršalimas gali sukelti komplikacijų: sinusitą, bronchitą, tonzilių uždegimą. Ypatingai saugotis reikia žmonėms, kurie serga kitomis ligomis, vaikams bei senjorams, kurių imuninė sistema dažnai yra silpnesnė. Vos pasireiškus pirmiesiems peršalimo ligos simptomams reikalinga specialisto (vaistininko) pagalba.
Mitas. Nr. 6. Aukšta temperatūra - sunkios peršalimo ligos požymis. Pakilusi kūno temperatūra - tai vienas iš daugelio, peršalimo ligų simptomų. Tačiau negalima teigti, jog stipresni simptomai reiškia stipresnę ligą. Ne retai pakilusi aukštesnė temperatūra rodo, jog imuninė sistema stipriai kovoja su virusu.
Mitas Nr. 7. Peršalus svarbu valgyti daug ir riebiai. Yra įprasta manyti, jog sergant labai svarbu sočiai maitintis, kad organizmas turėtų pakankamai energijos kovoti su virusais. Visgi, negaluojant tikrai nėra būtina vartoti daug ir riebaus maisto. Svarbiau gerti daug skysčių ir gauti pakankamą kalorijų kiekį. Žinoma, susirgus reikėtų vengti drastiškų dietų ar badavimo.
Mitas Nr. 8. Vakcina nuo gripo gali tapti susirgimo priežastimi. Vakcina niekaip negali sukelti ligos, nes skiepuose nuo gripo nėra gyvo viruso. Vakcina gali sukelti imuninį organizmo atsaką - gali atsirasti lengvi ligos simptomai: nedidelis karščiavimas, raumenų skausmai ir t.t. Dažniausiai po vakcinavimo susirgę žmonės kaltina skiepus. O iš tiesų kalti gali būti tiesiog kiti virusai.
Mitas Nr. 9. Peršalimas gali sukelti gripą. Gana dažnai yra klaidingai manoma, jog viena iš peršalimo ligų komplikacijų yra gripas. Tačiau šių dviejų ligų nereikėtų painioti. Gripą sukelia tik gripo virusai, todėl nepaisant to, jog pirmieji ligų simptomai yra itin panašūs, šių dviejų ligų gydymas yra skirtingas.
Mitas Nr. 10. Sergant peršalimo ligomis negalima sportuoti. Daugeliui iš mūsų susirgus peršalimo ligomis norisi tik gulėti lovoje ir ilsėtis. Tačiau tiems, kam sportas yra neatsiejama gyvenimo dalis, nevertėtų jo atsisakyti net susirgus. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog sportuoti nerekomenduojama tik esant aukštai kūno temperatūrai.
Kaip Grįžti Prie Sporto Po Ligos
Po ligos pradėti sportuoti taip pat reikia atsakingai ir įvertinus visas aplinkybes. Jei liga buvo lengvos formos, užtenka 2-4 dienų nuo simptomų pabaigos, tačiau reikia vertinti, kiek laiko užtruko liga, kokie buvo jos simptomai ar nebuvo komplikacijų. Iš tikrųjų, svarbiausias momentas - kaip pats pacientas jaučiasi šiandien. Fizinį krūvį reikėtų pradėti nuo mažesnio krūvio, stebėti savo savijautą. Jei atsiranda nusiskundimų, pacientas jaučiasi komfortiškai, fizinį krūvį palaipsniui galima didinti.
Tačiau jei pajuntate bendrą silpnumą, krūtinės skausmą, dusulį, tachikardiją ar širdies permušimus - fizinį krūvį reikėtų nutraukti arba sumažinti.
Sporto Nauda Imuninei Sistemai
Reguliariai užsiimant sportu rizika susirgti peršalimo ligomis ar gripu sumažėja net perpus. Moksliniai tyrimais nustatyta, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla (apie 30 minučių beveik kiekvieną dieną) teigiamai veikia imuninę sistemą ir padidina T limfocitų, kurie yra pirmoji organizmo apsauga nuo infekcijų, aktyvumą. Amerikos sporto medicinos koledžas (ACSM) taip pat patvirtino, kad reguliari fizinė veikla yra puikus būdas išvengti kvėpavimo sistemos infekcijų.