Lietuvos lošimų ir loterijų sektorius yra svarbi šalies ekonomikos dalis, kurioje sukasi dideli pinigai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šio sektoriaus įplaukas, mokesčius, pagrindinius žaidėjus ir interesų konfliktus.
Lošimų sektoriaus įplaukos
Lošimo sektoriaus įplaukos yra pakankamai didelės. Skaičiuojami du įplaukų tipai:
- Už dalyvavimą lošime įmokėta suma: Tai suma, kurią sumoka lošėjas, pavyzdžiui, mesdamas monetą į automatą ar pirkdamas kazino žetonus.
- Bendrosios lošimo pajamos (BLP): Tai lošėjo įmokų ir jam išmokėtų prizų skirtumas.
2020 m. už lošimus fizinėse vietose gauta 43 mln. eurų bendrųjų lošimo pajamų, 37 proc. mažiau nei 2019 m. Tačiau COVID-19 pandemija padidino nuotolinių lošimų populiarumą - per 2020 m. BLP iš šios veiklos išaugo 47 proc. ir pasiekė 59,55 mln. eurų. Iš viso per 2020 m. azartinių lošimų organizatoriai gavo 102 mln. eurų bendrųjų lošimo pajamų. Skaičiuojant pirmines įplaukas, iš viso per metus gyventojai azartiniams lošimams išleido daugiau nei 1,3 mlrd. eurų.
Per 2020 m. šalies loterijų organizatoriai išplatino daugiau nei 114 mln. loterijos bilietų, už kuriuos gavo 106 mln. eurų pajamų. Iš loterijų veiklos pernai pajamų gauta 46,9 mln. eurų.
Taigi bendrai loterijų ir lošimų sektoriuje pernai sukosi 150 mln. eurų BLP, arba, skaičiuojant tik žaidėjų įplaukas - daugiau nei 1,4 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Renginiai Prienų sporto arenoje
Lošimų sektoriaus mokesčiai
Loterijų ir azartinių lošimų bendrovių pajamos apmokestinamos taikant visus verslams Lietuvoje taikomus mokesčius. Taip pat egzistuoja ir kelios takoskyros:
- Skiriasi lošimų rūšių priziniai fondai. Lošimų aparatų valdytojai turi laimėjimams skirti ne mažiau nei 80-90 proc. visų įplaukų, o loterijų ir totalizatoriaus organizatoriai - ne mažiau 50 proc.
- Ši veikla apmokestinama ir papildomai. Loterijų organizatoriai turi mokėti 5 proc. siekiantį lošimo mokestį. Kitose srityse jis gali būti 13 proc. (nuotoliniai lošimai) arba 18 proc. (lažybos). Azartiniuose lošimuose mokestis skaičiuojamas nuo bendrųjų lošimo pajamų, o loterijose - nuo išplatintų bilietų sumos, prieš išmokant prizus.
- Už kiekvieną lošimo automatą ir kazino ruletę mokama fiksuota mėnesinė įmoka.
- Loterijų organizatoriai turi prievolę skirti 8 proc. nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės kaip paramą.
Didžiausi Lietuvos lošimų ir loterijų sektoriaus žaidėjai
Azartinių žaidimų rinkoje karaliauja lažybų ir nuotolinių lošimų įmonė „TOP sport“. 2020 m. bendrovė fiksavo 358 mln. eurų pardavimo pajamas, uždirbo 14,9 mln. eurų grynojo pelno. Lošimų automatų ir kazino salonus valdanti „Tete-a-tete“ pernai turėjo daugiau nei 159 mln. eurų pajamų ir uždirbo 2 mln. eurų grynojo pelno. „Lošimų strateginė grupė“, valdanti prekės ženklą „Betsafe“ pasižymi gerokai mažesnėmis įplaukoms. Pernai jos siekė 11,2 mln. eurų, tačiau pelnas buvo trečias pagal dydį (1,8 mln. eurų). „Olympic Casino“ 2020 m. pardavė lošimo paslaugų už 19,2 mln. eurų ir gavo 1,714 mln. eurų pelno. UAB "VSGA", valdanti prekės ženklą "Casino Admiral", pernai gavo 4,8 mln. eurų pajamų, uždirbo 0,64 mln. eurų grynojo pelno. „Novogaming Vilnius“ uždirbo 0,7 mln. eurų, jos pajamos buvo 2,1 mln. eurų. Tuo tarpu „Nesės“ ("Nesė Casino", "Pramogų bankas") pajamos viršijo 2 mln. eurų, o pelnas siekė 0,3 mln. eurų.
Realiai veiklą Lietuvoje vykdo dešimt azartinių lošimų ir lažybų įmonių.
Loterijų rinkoje dominuoja „Olifėja“ ir jos akcininkams priklausančios įmonės. Ši bendrovė 2020 m. turėjo daugiau nei 79 mln. eurų pajamų ir 5,6 mln. eurų pelno. Tiems patiems savininkams priklausanti „Euloto“ pernai suprekiavo už 25,85 mln. eurų, turėjo 1,1 mln. eurų pelno. Trečioji pagal dydį didžiąsias loterijas organizuojanti bendrovė „Žalgirio Loto“ gerokai atsiliko - jos pardavimo pajamos buvo 6,9 mln. eurų, tačiau pelnas - vos 1932 eurai.
Iš viso Lietuvoje didžiąsias loterijas gali organizuoti septynios bendrovės.
Taip pat skaitykite: „Live from Kaunas streets“ ir naktinio krepšinio fenomenas
Didžiausi loterijų ir azartinių žaidimų sektoriaus tūzai
Azartinių lošimų ir loterijų verslai atneša nemažai pajamų ir jų akcininkams bei savininkams.
Azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkas Samoilas Kacas yra ir vienas iš Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovų. 2020 m. žurnalas TOP įvertino jo sutuoktinės ir bendrovės „Tete-A-Tete“ bendraturtės Dianos Kacienės turtą 7,2 mln. eurų.
Didžiausias lažybų sektoriaus „banginis" Lietuvoje yra bendrovė "TOP sport". Jos vadovas Gintaras Staniulis žurnalo TOP reitinge užima 78 vietą tarp Lietuvos turtingiausių žmonių. Jo turtas 2020 m. buvo vertinamas 155 mln. eurų. Gintaras Staniulis taip pat turi dalį „Tete-A-Tete“ akcijų.
Loterijos Antaną Murašką ir Donatą Kazlauską pavertė milijonieriais, nors laimingų bilietų jiems pirkti nė nereikėjo. Asmeninius turtus jie susikrovė iš loterijų organizatorės „Olifėjos“, kuri savo uždirbtais pinigais privalo dalintis su Lietuvos olimpiniu sportu. Žurnalas TOP Janinos ir Antano Muraškų turtą vertina apytiksliai 29 mln. eurų. Eglės ir Donato Kazlauskų turtas vertinamas apytiksliai 13 mln. eurų.
Interesų konfliktai
Tiek apmokestinimo tarifai, tiek pati tvarka azartiniams lošimams ir loterijoms taikoma skirtinga, todėl tarp šių sektorių vyksta konkurencija dėl sėkmę lošimuose bandančių lietuvių eurų. Azartinių lošimų organizatoriai netgi yra pasidaliję į dvi stovyklas. Lietuvos lošimų verslo asociacija (LLVA) vienija tris didžiuosius užsienio kapitalo lošimų operatorius, o Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA) viešai savo narių neskelbia. Lietuvos loterijų asociacija (LLA) atstovauja faktinei šalies loterijų monopolininkei „Olifėjai“ ir su ja susijusioms įmonėms. 51 proc. „Olifėjos“ akcijų valdo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Taip pat skaitykite: Internetinis bilietų įsigijimas į "Sūduvos" rungtynes
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas
Gegužės 20 d. grupė parlamentarų įregistravo įstatymo pakeitimą, kuris turėjo pakeisti loterijoms taikomą mokesčio bazę. Pagal projektą, dabartinis taikomas tarifas nuo 5 proc. pakiltų iki 10 proc. Taip pat nuo 8 proc. iki 16 proc. juo norėta padidinti labdarai ir paramai skiriamą pajamų iš parduotų bilietų dalį. Vėliau buvo pasiūlyta tarifų korekcija - sumažinti planuotą 10 proc. tarifą iki 6 proc., o įsipareigojimą labdarai padidinti iki 12 proc.
Seimo narys Antanas Matulas pasiūlė įvesti korekciją, kad lošimų organizatorių pajamos, taip pat kaip ir loterijų, būtų apmokamos nuo lošėjų įmokų, o ne BLP. LLVA tam priešinasi.
Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas
Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektas uždraudė lošimų bendrovėms savo reklamose agituoti žaisti azartinius žaidimus. Įstatymo pakeitimai numato, kad lošimų organizatoriai negalės rengti jokių bandomųjų lošimų, žetonų dalinimo ar kitokių akcijų, siūlyti dovanų arba nuolaidų, inicijuoti kitų skatinamųjų akcijų. LLVA vadovas M.Zakarka yra įspėjęs, kad draudimas užkirs kelią naujų rinkos žaidėjų atėjimui ir paskatins šešėlį.
STT tyrimas
Į lošimų sektorių visuomenė atkreipė didesnį dėmesį dėl specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įvykdytos kratos parlamentaro Mindaugo Puidoko kabinete. Įtarta, kad jo padėjėjas Kęstutis Motiečius galėjo siūlyti kitam parlamentarui Matui Maldeikiui 50 000 eurų siekiantį kyšį, kad būtų sustabdytas ar neribotam laikui atidėtas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimas.
LLA nurodo, kad kai gegužės 5 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytas teisės akto projektas dėl Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo, komiteto paskirti pranešėjai šiuo klausimu buvo M.Maldeikis ir Darbo partijos narys Vytautas Gapšys. Ketvirtadienį STT buvo suimtas vienas „Tete-a-tete“ akcininkų, Kauno verslininkas S.Kacas.
tags: #bilietu #patikrinimas #top #sport