Daugiausia mirčių sporte: statistika, priežastys ir prevencija

Mirtinos sportinės traumos, ypač vaikų, kelia didelį susirūpinimą visuomenei. Šiame straipsnyje apžvelgiama sporto traumų statistika, dažniausios mirties priežastys sportuojant, prevencinės priemonės ir specialistų rekomendacijos, kaip sumažinti riziką ir užtikrinti saugesnę aplinką sportuojantiems.

Mirtinos sportinės traumos ir jų statistika

JAV mirtinos vaikų sportinės traumos kelia klausimą dėl sporto saugumo. Amerikiečius neramina tai, kad žaidžiant amerikietiškąjį futbolą dažniausiai susižeidžia vaikai nuo 5 iki 14 metų: 2021 m. buvo pranešta apie 110 tūkst. tokio amžiaus vaikų traumų. 2023 m. rugpjūtį JAV mirė mažiausiai trys nepilnamečiai futbolininkai. Rugpjūtį mirtinų traumų patyrė ir jauni suaugę sportininkai: 27-erių Urugvajaus futbolininkas Juanas Izquierdo mirė praėjus penkioms dienoms po to, kai sukniubo rungtynių metu. Futbolininko gyvybė užgeso sustojus širdžiai ir kvėpavimui.

JAV Vartojimo prekių saugos komisijos duomenimis, bendras futbolą žaidžiančio jaunimo traumų skaičius nuo 2013 m. iki 2019 m. smarkiai sumažėjo. Tačiau JAV Nacionalinės saugumo tarybos duomenimis, po rekordiškai mažo vaikų sportinių traumų skaičiaus 2020 m., traumų skaičius 2021 m. vėl išaugo 20 proc., o 2022 m. - 12 proc. Duomenys rodo, kad JAV daugiau nei milijonas vaikų nuo 5 iki 14 metų buvo sužeisti sportuodami ir jiems prireikė skubios medicinos pagalbos. Be amerikietiškojo futbolo, futbolas ir krepšinis taip pat kelia didelę vaikų traumų riziką - atitinkamai užfiksuota 59 tūkst. ir 79 tūkst. traumų.

Staigi mirtis sportuojant: priežastys ir rizikos veiksniai

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Pasak Lietuvos sporto universiteto dėstytojos, sveikatingumo trenerės dr. Simonos Pajaujienės, didžiausios nelaimės įvyksta krepšinio salėse, futbolo laukuose ar kitokio žaidybinio sporto metu. Žinoma labai nemažai atvejų, kai staigiai miršta net garsūs sportininkai, ne tik mėgėjai.

Staigi kardialinė mirtis sporto metu ištinka 10 vyrų iš 1 mln., o tarp moterų - vienos sportininkės gyvybę iš dviejų milijonų. Pasak prancūzų mokslininkų atlikto tyrimo, vyrai sporto metu staiga sustojus širdžiai miršta 20 kartų dažniau negu moterys. Mokslininkai paskaičiavo, kad nuo 2005 iki 2010 metų Prancūzijoje staigi kardialinė mirtis sportuojant ištiko 775 žmones, iš kurių tik 35 buvo moterys. Tokio tipo mirties grėsmė padidėja sulaukus 35 metų amžiaus. Vidutinis mirusių vyrų amžius buvo 46, o moterų - 44 metai.

Taip pat skaitykite: Daugiausiai NBA titulų

Gydytojas kardiologas Tautvydas Vaišvila teigė, kad žmones, kuriuos sportuojant ištinka staigi mirtis, galima suskirstyti į dvi grupes: netreniruoti ir nepasiruošę dideliam krūviui asmenys bei tie, kurie turi nediagnozuotą širdies ligą.

Pagrindinės priežastys:

  • Širdies ir kraujagyslių ligos: Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių priežastimi. Staigi mirtis dažniausiai įvyksta dėl aterosklerotinių pakitimų, kurie dar nepasireiškia simptomais.
  • Krūvio netolygumas: Krepšinis ir kitas žaidybinis sportas, kurio metu širdis dirba netolygiai ir neritmingai, gali būti didelis išbandymas neparuoštoms kraujagyslėms ir širdžiai.
  • Fizinis nepasirengimas: Žmonėms, kurie ilgai nesimankštino, nerekomenduojama pradėti sportuoti nuo žaidybinės veiklos. Geriau pradėti nuo ciklinių sporto šakų, tokių kaip ėjimas, irklavimas, čiuožimas, kardio treniruokliai.
  • Nediagnozuotos širdies ligos: Yra ligų, kurios gali pasireikšti pirmą ir paskutinį kartą ir iškart baigtis staigia mirtimi. Tai gali būti įgimtas storas širdies raumuo ar širdies laidumo sutrikimai.
  • Per didelis krūvis: Didesnis krūvis reikalauja daugiau deguonies širdžiai, antraip ji pradės badauti. Netreniruoto žmogaus kraujagyslių tinklas nėra toks išvystytas ir kai ji pradeda susitraukinėti dažniau, to kraujo nebepakanka.

Rizikos veiksniai:

  • Amžius: Rizika padidėja sulaukus 35 metų.
  • Lytis: Vyrai miršta dažniau nei moterys.
  • Didelis kūno svoris.
  • Cukrinis diabetas.
  • Didelė cholesterolio ar gliukozės koncentracija kraujyje.
  • Rūkymas.
  • Nesaikingas kavos ar alkoholio vartojimas.

Ledo ritulys: paslėpti pavojai ir galvos traumos

Ledo ritulys yra kontaktinis sportas, apimantis intensyvų fizinį aktyvumą ir dažną kūno tikrinimą. Šie susidūrimai gali sukelti sunkių sužalojimų, įskaitant lūžius, smegenų sukrėtimus ir nugaros smegenų pažeidimus. Tokių traumų poveikis gali turėti ilgalaikių pasekmių žaidėjų sveikatai, todėl jų gyvenimo trukmė yra trumpesnė, palyginti su bendra populiacija.

Tyrimai parodė, kad ledo ritulio žaidėjai susiduria su didesne ankstyvos mirties rizika, palyginti su asmenimis, kurie nedalyvauja kontaktinėse sporto šakose. Tai yra panašus mirtingumas kaip ir NFL žaidėjų, kurių toks pat fizinis žaidimas vyksta lauko stadione.

Lėtinė trauminė encefalopatija (CTE)

Vienas iš didžiausių pavojų sveikatai, su kuriuo susiduria ledo ritulio žaidėjai, yra lėtinė trauminė encefalopatija (CTE). CTE yra degeneracinė smegenų būklė, kurią sukelia pasikartojantys smūgiai į galvą, dėl kurio smegenyse kaupiasi nenormalus baltymas. CTE simptomai gali būti niokojantys funkcijas, įskaitant atminties praradimą, depresiją, agresiją ir pažinimo nuosmukį.

Tyrimai apie kovų poveikį

Neseniai atliktas tyrimas atkreipė dėmesį į galimą kovų poveikį profesionalių ledo ritulio žaidėjų gyvenimui. Tyrimas, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta šimtams Nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) žaidėjų, atskleidė, kad žaidėjai-kovotojai, kurie dažnai kovoja ant ledo, yra linkę mirti jaunesniame amžiuje ir dėl skirtingų priežasčių, palyginti su jų bendraamžiais.

Taip pat skaitykite: Statistika apie sporto traumas

Derek Boogaard istorija

Derek Boogaard, kadaise garsus ledo ritulio žaidėjas, mirė būdamas 28 metų atsitiktinai perdozavęs alkoholio ir nuskausminamųjų. Pomirtinės apžiūros rezultatai parodė aiškius neurodegeneracinės ligos, žinomos kaip lėtinė trauminė encefalopatija arba CTE, požymius.

Prevencinės priemonės ir rekomendacijos

  • Išsamus fizinis ištyrimas: Prieš pradedant bet kurios sporto šakos treniruotes, svarbu atlikti išsamų fizinį vaiko ištyrimą ir atsižvelgti į šeimos sveikatos istoriją. Taip galima nustatyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus.
  • Atsargumas po smegenų sukrėtimo: Svarbu nesusižaloti galvos dar kartą, neišgydžius smegenų sukrėtimo.
  • Prevencija ir reagavimas: Svarbu sutelkti dėmesį ir į prevenciją, ir į reagavimą čia ir dabar. Netgi didelio kontakto bei didelės rizikos sporto šakose vyksta kultūrinis pokytis, siekiant daugiau dėmesio skirti žaidėjų apsaugai ir traumų prevencijai.
  • Laikas atsigauti: Prieš grįždami į sportą, jauni sportininkai skirtų pakankamai laiko atsigauti.
  • Mokymas apie pirmąją pagalbą: Kiekvienas žmogus - žaidėjas, treneris ar žiūrovas - turėtų žinoti, kaip atlikti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą, kaip naudotis defibriliatoriumi.
  • Reguliarus judėjimas: Sportas ir kita fizinė veikla vaikams itin svarbi - reguliarus judėjimas yra saugaus ir sveiko augimo dalis.
  • Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija: Dalyvavimas prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje gali prisidėti prie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimo.
  • Antilipidinių vaistų vartojimas: Statinų ir ezetimibo vartojimas mažina mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
  • Hipertenzijos ir nutukimo gydymas: Anksčiau pradedamas hipertenzijos ir nutukimo gydymas taip pat mažina mirtingumą.
  • Pulso sekimas: Sportuojant intensyviau, būtina turėti pulsomatį ir neviršyti 160 dūžių per minutę ribos.
  • Palaipsnis krūvio didinimas: Žmogui, kuris ilgai nesimankštino, niekada nerekomenduojama pradėti sportuoti nuo didelio krūvio.
  • Atsargumas po krūvio: Po intensyvaus krūvio sustojama ir atsisėdama pailsėti gali būti pavojinga. Iš krūvio visada reikia išeiti pamažu, o ne staiga.
  • Konsultacija su gydytoju: Jei fizinio krūvio metu kyla kraujospūdis arba trinka širdies ritmas, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač atsargūs sportuodami turi būti vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie niekada rimtai nesportavo.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Protingas, reguliarus, tinkamai parinktas fizinis aktyvumas mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali sumažinti 20-30 proc.
  • Krūvio paskirstymas: Krūvis turi būti paskirstytas per visą savaitę - rekomenduojama ne mažiau kaip 3-4 kartus, dar geriau - kasdien.
  • Saugos priemonių tobulinimas ledo ritulyje: Griežtesnės bausmės už muštynes, tobulinant įrangą ir žaidėjų saugos protokolus, skatinant pagarbos ir sportiškumo kultūrą, galima sušvelninti žaidėjų pavojų sveikatai.

Lietuvos sveikatos statistika ir prevencinės programos

Naujausiais Higienos instituto leidinio „Lietuvos sveikatos statistika 2023“ duomenimis, Lietuvoje 2023 m. mirė 37 005 asmenys - tai 5 879 asmenimis (14,6 proc.) mažiau negu 2022 metais. Nors širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirčių priežastimi Lietuvoje, sudarančia 52,1 proc. visų mirties atvejų, 2023 m. mirtingumas nuo išeminių širdies ligų, palyginti su 2015 m., sumažėjo beveik dukart, taip pat stebimas ir mirtingumo nuo cerebovaskulinių ligų (insulto) mažėjimas. Prieš 10 metų Lietuva pagal mirtingumą nuo išeminės širdies ligos pirmavo Europoje ir Europos vidurkį pralenkė 4,4 karto. O 2023 m. pagal mirtingumą nuo kraujotakos sistemos ligų Europoje Lietuva - jau 4-oje vietoje: ją lenkia Bulgarija, Rumunija ir Latvija, kuriose mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra didesni. 2023 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 19 263 asmenys, tai 3 240 mažiau nei 2022 metais. Didžiausią jų dalį (59,9 proc.) sudarė mirtys nuo išeminės širdies ligos, tačiau jų skaičius kasmet vis mažėja.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Ši programa Lietuvoje vykdoma nuo 2006 m. ir daugiausia prisidėjo prie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, daugiausia - aterosklerozinės ligos - mažėjimo. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai kviečia gyventojus dalyvauti prevencinėje širdies ir kraujagyslių ligų programoje, o tai užtikrina programos efektyvumą. 2023 m. prevencinėje programoje pasitikrino apie 400 tūkst. asmenų, o tai sudaro daugiau nei pusę tikslinės populiacijos.

Antilipidinių vaistų kompensavimas

2016 m. pagerėjo antilipidinių vaistų kompensavimo sąlygos, todėl stipriai išaugo pirmos eilės antilipidinių vaistų - statinų, ir antros eilės - ezetimibo - vartojimas, taip pat kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas. 2023 m. lipidus modifikuojančių vaistų vartojimo rodiklis išaugo iki 140 dozių per parą 1 tūkst. gyventojų.

Kiti veiksniai

Anksčiau pradedamas hipertenzijos ir nutukimo gydymas, taip pat diabeto gydymas.

Taip pat skaitykite: Futbolo pasaulis

tags: #daugiausia #mirciu #sporte