Įvadas
Biologija, sportas ir sveikata yra glaudžiai susiję. Sportas, kaip fizinė veikla, tiesiogiai veikia biologinius procesus organizme, o tai savo ruožtu daro įtaką sveikatai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šias sąsajas, aptarsime fizinio aktyvumo svarbą, jo poveikį įvairioms amžiaus grupėms ir kaip fizinis ugdymas mokyklose gali prisidėti prie sveikos gyvensenos formavimo.
Fizinis Aktyvumas ir Jo Svarba
Fizinio Aktyvumo Samprata
Fizinis aktyvumas apima bet kokią kūno veiklą, kurią sukelia skeleto raumenys ir kuri reikalauja energijos sąnaudų. Tai gali būti įvairios formos, pradedant nuo kasdienių veiksmų, tokių kaip vaikščiojimas, ir baigiant organizuotomis sporto treniruotėmis.
Veiksniai, Darantys Įtaką Fiziniam Aktyvumui
Fizinį aktyvumą lemia daugybė veiksnių, įskaitant individualius (amžius, lytis, sveikatos būklė), socialinius (šeimos įpročiai, draugų įtaka), ekonominius (galimybės lankyti sporto klubus, įsigyti sporto inventorių) ir aplinkos (saugios vietos sportuoti, parkai, sporto aikštelės).
Fizinis Aktyvumas ir Sveikata
Pakankamas fizinis aktyvumas yra būtinas gerai sveikatai. Jis padeda palaikyti normalų kūno svorį, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina nuotaiką ir mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ligos ir kai kurios vėžio formos.
Fizinio Aktyvumo Nauda
Fizinio aktyvumo nauda yra įvairiapusė:
Taip pat skaitykite: Biologija ir Sportas
- Fizinė sveikata: stiprina raumenis ir kaulus, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina nutukimo riziką.
- Psichinė sveikata: mažina stresą, nerimą ir depresiją, gerina nuotaiką ir savivertę.
- Socialinė sveikata: suteikia galimybių bendrauti su kitais žmonėmis, dalyvauti komandinėse veiklose ir jaustis bendruomenės dalimi.
Fizinis Aktyvumas Įvairiose Amžiaus Grupėse
Fizinio aktyvumo poreikiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Vaikams ir paaugliams rekomenduojama būti aktyviems bent 60 minučių per dieną, o suaugusiems - bent 150 minučių per savaitę. Pagyvenusiems žmonėms fizinis aktyvumas padeda išlaikyti mobilumą, stiprina raumenis ir kaulus bei gerina bendrą savijautą.
Moksleivių Fizinis Aktyvumas ir Sveikata
Tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos moksleivių nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Nepakankamas fizinis aktyvumas neigiamai veikia jų augimą ir brendimą. Mokslininkai, tyrę Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą, įžvelgia ryškias jo sumažėjimo tendencijas. Tyrimų duomenimis, daugiau nei 20 proc. Lietuvos berniukų ir daugiau nei 40 proc. Lietuvos mergaičių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, be to, šis procentas kasmet vis didėja. Medicinos ir visuomenės sveikatos specialistams mažėjantis susidomėjimas aktyvia fizine veikla kelia didelį rūpestį, todėl jie ragina aiškinti vaikams fizinio aktyvumo svarbą sveikatai ir skatinti juos būti kuo aktyvesniais. Svarbiausia - ugdyti vaikų poreikį būti fiziškai aktyviems ir siekti, kad fizinis aktyvumas taptų neatskiriama jų kasdienio gyvenimo dalimi.
Fizinis Ugdymas Mokykloje
Fizinio Ugdymo Tikslai ir Uždaviniai
Fizinio ugdymo programos tikslas - ugdyti mokinių poreikį būti fiziškai aktyviems, suteikti jiems žinių ir įgūdžių, reikalingų sveikai gyvensenai. Programoje išskirtos trys fizinio ugdymo pasiekimų sritys: Judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir įsivertinimas; Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas; Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška.
Fizinio Ugdymo Turinys
Siekiant nuoseklaus, kiekvienam mokiniui prasmingo fizinio ugdymo nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, fizinio ugdymo turinys konstruojamas atsižvelgiant į mokinio raidos ypatumus bei gebėjimus ir ugdymo(si) kontekstą: socialinius, kultūrinius bei kitus aspektus ir išteklius. Mokytojas ugdymui parenka tas sporto šakas, kurios geriausiai atliepia mokinių fizinio ugdymo poreikius ir ugdymo tikslus.
Fizinio Ugdymo Etapai
- Pradinis ugdymas: siekiama, kad pradinio ugdymo mokykloje mokiniai per džiaugsmingas patirtis plėtotų savo fizinio aktyvumo motyvaciją. Plėtoja pozityvias motorines patirtis, įgalinančias judėjimo džiaugsmą per judesių įvairovę ir fizinį aktyvumą darnoje su aplinka, motyvuojančias būti fiziškai aktyviam įvairiuose kontekstuose ir aplinkose.
- Pagrindinis ugdymas: progimnazijoje - įgytų savo kūno ypatumų ir fizinio aktyvumo reikšmės sveikatai supratimą, plėtotų asmeninius judėjimo gebėjimus ir susiformuotų palankaus sveikatai fizinio aktyvumo įpročius.
- Vidurinis ugdymas: gimnazijoje siekiama įgalinti mokinius prisiimti atsakomybę savarankiškai ir saugiai praktikuoti įvairias fizinio aktyvumo formas pagal individualius ugdymosi poreikius, proaktyviai taikant per fizinio ugdymo dalyką įgytas kompetencijas savo bei kitų sveikatai puoselėti ir stiprinti.
Kompetencijų Ugdymas
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Fizinio ugdymo procese per savistabą, judesio pajautimą, įgyjamus motorinius, kvėpavimo, vykdomosios funkcijos įgūdžius, pagrindinių sportinių judesių ir technikų patirtis, pramankštos ir mankštos pratimų praktikas, išmaniųjų technologijų taikymą fiziniam aktyvumui ir įsivertinimui mokiniai įgalinami pažinti save kaip autentišką bendruomenės ir gamtos dalį. Fizinio ugdymo pamokose formuojasi mokinio savimonė, ugdomi metabolinio sindromo ir streso prevencijai svarbūs gebėjimai. Taisyklingi judėjimo įgūdžiai, optimalus fizinis krūvis ir sveikos gyvensenos nuostatos padeda išvengti traumų, rūpinimasis sveikata realizuojamas atsakingu sprendimų priėmimu ir elgesiu, įvertinant pasekmes. Ugdomi mokinių gebėjimai atpažinti fiziologinius streso požymius, taikyti mokslu grįstas streso prevencijos ir įveikos strategijas. Fizinio ugdymo pamokose kūrybiškumas plėtojamas organizuojant veiklas pagal universalaus dizaino principą, per jas mokiniai tyrinėja savo fizinius ypatumus, naudodami savistabos ir testavimo strategijas, kuria ir įgyvendina trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo planus, įsivertina ir reflektuoja fizinio aktyvumo poveikį. Fizinio ugdymo pamokose įgyjamas supratimas apie savo ir kitų fizinių ypatumų ir galimybių skirtumus, ugdomi gyvenimui bendruomenėje ir visuomenės kūrimui reikšmingi gebėjimai bei pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Pilietinis tapatumas ir pilietinė galia ugdomi skatinant pažinti mokyklos, regiono, šalies sportininkus ir jų pasiekimus. Valstybingumo stiprinimo tarptautinėje bendruomenėje nuostata ugdoma dalyvaujant pilietinėse akcijose organizuojamose sveikatingumo veiklose. Skatinama atstovauti savo mokyklai, miestui, šaliai sporto rungtyse. Moraliniuose pasirinkimuose mokiniai remiasi olimpinėmis vertybėmis - pagarba sau ir kitiems, draugyste, džiaugsmu įveikiant iššūkius, savęs tobulinimu ir kilnumu. Fizinio ugdymo pamokose plėtojama mokinių kultūrinė savimonė, kultūrinė raiška ir sąmoningumas: mokiniai žino rajono ir apskrities sportininkus ir jų pasiekimus, šalies olimpinių, paralimpinių ir neolimpinių sporto šakų sportininkus ir jų pasiekimus. Fizinio ugdymo pamokose komunikavimo kompetencija plėtojama mokiniams tinkamai vartojant fizinio aktyvumo ir sporto terminologiją, fiziologijos sąvokas. Fizinio ugdymo procese mokiniai naudoja išmaniuosius įrenginius žaisdami fizinį aktyvumą skatinančius žaidimus; taiko išmaniąsias skaitmenines technologijas judėjimo technikai tobulinti, mokosi naudoti skaitmenines technologijas fiziniams rodikliams stebėti ir fiziniam pajėgumui į(si)vertinti.
Taip pat skaitykite: Molekulinė biologija sporte
Fizinio Pajėgumo Įvertinimas
Mokinių fizinio pajėgumo rodikliai nėra dalyko pasiekimų vertinimo objektas, tačiau į juos turi būti atsižvelgiama planuojant mokinio sveikatai optimalų fizinį ugdymą. Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
Judėjimo Įgūdžių Plėtojimas
Lokomocinių, nelokomocinių ir manipuliacinių judesių visuma įgalina judėjimo įvairovę, tačiau tik taisyklingi motoriniai (judėjimo) įgūdžiai teikia judėjimo gerovės pojūtį. Šia sritimi siekiama formuoti mokinių taisyklingo judėjimo įgūdžius, plėtoti judesių įvairovės pažinimą bei ugdyti judesio kokybės supratimą. A srities turinyje pateikta nuosekli judesių įvairovės ir kokybės ugdymo seka yra skirta savo kūno galimybių pažinimui ir plėtojimui, atrandant individualiai optimalius judėjimo būdus. Sensomotorikos, kvėpavimo ir vykdomosios funkcijos lavinimo turinyje išskyrimas, išmaniųjų technologijų taikymas savistabai ir įsivertinimui sudaro prielaidas personalizuotam ugdymui pagal mokinio turimus judėjimo įgūdžius, įgalina parinkti mokinio fizinę raidą ir poreikius atliepiančius pratimus bei užduotis, sukuriant tvarų pagrindą mokinio fiziniam ugdymui, ugdymuisi ir sveikatos puoselėjimui.
Lokomociniai, Nelokomociniai ir Manipuliaciniai Judesiai
- Lokomociniai judesiai: tai judesiai, kurių metu kūnas perkeliamas iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, ėjimas, bėgimas, šuoliavimas.
- Nelokomociniai judesiai: tai judesiai, kurių metu kūnas lieka toje pačioje vietoje, pavyzdžiui, lenkimasis, sukimas, tempimas.
- Manipuliaciniai judesiai: tai judesiai, kurių metu naudojami įrankiai ar daiktai, pavyzdžiui, metimas, gaudymas, smūgiavimas.
Judesių Ugdymas Pagal Amžiaus Grupes
- 1-2 klasių koncentras: Mokomasi taisyklingo ėjimo, bėgimo, slydimo, ropojimo, riedėjimo, sėlinimo ir kitų lokomocinių judesių, keičiant judėjimo kryptį (pirmyn, atbulomis, šonu), intensyvumą (greitai, lėtai, greitėjant, lėtėjant, darant pauzes), judant skirtingomis dangomis įvairiose aplinkose (dirbtine danga, žole, asfaltu, vandeniu, sniegu, nelygia danga ir pan.), keičiant kitas judėjimo sąlygas. Judesių taisyklingumas ugdomas sudarant sąlygas tyrinėti judesius per pokyčius, vengiant judesio kartojimo tomis pačiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad abi kūno pusės dirbtų tolygiai, kad nebūtų stiprinama tik dominuojanti kūno pusė. Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius nelokomocinius judesius: pritūpimus, atsistojimą, atsisėdimą, pasisukimą, pusiausvyros pratimus keičiant apatinių ir viršutinių galūnių padėtį, dubens padėtį, kūno svorio centrą, judesio amplitudę, kontroliuojant mentės-pečių juostos padėtį, judesio plastiškumą. Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius manipuliacinius (su įrankiu) judesius: metimą, gaudymą, lietimą, griebimą.
- 3-4 klasių koncentras: Atliekami ėjimo, bėgimo, slydimo, šuoliavimo, riedėjimo, plaukimo ir kiti lokomociniai judesiai, keičiant judėjimo kryptį (pirmyn, atbulomis, šonu), intensyvumą (greitai, lėtai, greitėjant, lėtėjant, darant pauzes), judant skirtingomis dangomis įvairiose aplinkose (dirbtine danga, žole, asfaltu, vandeniu, sniegu, nelygia danga ir pan.), keičiant kitas judėjimo sąlygas. Stebimas kūno surikiavimas: stabili stuburo padėtis (išlaikomi fiziologiniai linkiai), stabilus korpusas (dubuo, krūtinė, pečių lankas, mentės), atliekant mobilius judesiu kojomis ir rankomis. Stebima, kad nebūtų kompensacinių judesio mechanizmų, ugdomas gebėjimas pajusti disociacijas judesio atlikimo metu (pavyzdžiui, žvilgsnis ir kaklas, ranka ir petys). Stebima, kad abi kūno pusės būtų treniruojamos simetriškai. Judesių taisyklingumas ugdomas sudarant sąlygas tyrinėti judesius eksperimentuojant, vengiant judesio kartojimo tomis pačiomis sąlygomis. Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius nelokomocinius judesius (pritūpimus, įtūpstus, atsistojimą, atsisėdimą, pasisukimą, traukimą, prisitraukimą, lenkimąsi, pasilenkimą, pritūpimą, nuleidimą, pasipurtymą, svyravimą, siūbavimą, lingavimą, stūmimą, atsistūmimą, kėlimą, sukimą, sukimąsi, pasisukimą, pašokimą, supimą, lietimą) keičiant apatinių ir viršutinių galūnių padėtį, dubens padėtį, svorio centrą, judesio amplitudę, kontroliuojant mentės-pečių juostos padėtį, judesio plastiškumą. Siekia judesio tikslumo ir didina amplitudę. Mokomasi taisyklingai atlikti manipuliacinius judesius su įvairaus svorio, dydžio ir formų įrankiais taikant krypties (kamuoliuko metimo testas), erdvės (metimas iš vietos, gaudymas neišeinant už ribų, komandiniai žaidimai su kamuoliu) ir kitus suvaržymus. Mokomasi taisyklingai atlikti manipuliacinius judesius kartu su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais. Mokomasi judėjimo būdų ekstremaliose situacijose (gaisro, sprogimo ir kt.): įveikiant parengtus kliūčių ruožus, lavinami šliuožimo, ropojimo, bėgimo, kopimo ir pan.
- 5-6 klasių koncentras: Funkciniai lokomociniai ir nelokomociniai judesiai lavinami žaidžiant judriuosius žaidimus, įveikiant kliūčių ruožus, atliekant kūrybines užduotis. Manipuliacinių judesių lavinimui naudojami ne sportiniai įrankiai, daiktai. Kūno surikiavimo įgūdžiai. Susipažįstama su įvairių sporto šakų judesiais. Mokomasi taisyklingo sportinio judesio atlikimo. Susipažįstama su sporto šakų įvairove. Mokomasi taisyklingo kūno surikiavimo sportiniam judesiui pagal sporto šaką. Mokomasi atpažinti sporto šakų judesių ir funkcinių judesių panašumus bei skirtumus.
- 7-8 klasių koncentras: Supažindinama su judesių jungimo kriterijais. Atliekamos lokomocinių, nelokomocinių ir manipuliacinių judesių apjungimo į vientisą judesį užduotys. Mokomasi diferencijuoti atliekamo judesio fragmentus, reflektuoti judėjimo efektyvumą pagal judesio trajektoriją ir formą. Atliekamos lokomocinių, nelokomocinių ir manipuliacinių judesių apjungimo į vientisą judesį užduotys. Mokomasi įsivertinti judesio sklandumą, elastingumą ir ritmą. Tyrinėjami įvairių sporto šakų judesiai, mokomasi atpažinti judesio sandus (fragmentus). Mokomasi įvairių sporto šakų judesių.
- 9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras: Mokomasi analizuoti judesius integruojant fizikos ir biologijos žinias. Analizuojami gebėjimai išlaikyti optimalią laikyseną ir koordinaciją, derinti kvėpavimą, jungti manipuliacinius su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais. Reflektuojami individualūs gebėjimai laisvalaikiu ir buityje išlaikyti optimalią laikyseną ir koordinaciją, derinti kvėpavimą, jungti manipuliacinius su lokomociniais ir nelokomociniais judesiais.
- III-IV gimnazijos klasių koncentras: Aiškinamasi netaisyklingų judėjimo įgūdžių žala sveikatai. Susipažįstama su raumenų-fascijų-sausgyslių disbalanso kompensaciniais mechanizmais. Supažindinama su judesio (funkcijos) subalansavimo pratimais. Mokomasi pasirinkti optimalius pratimus judesio (funkcijos) subalansavimui, argumentuotai paaiškinant pratimų veikimo mechanizmą. Identifikuojami individualūs funkcinių judėjimo įgūdžių tobulinimo būdai, optimalūs širdies-kraujagyslių sistemos, griaučių raumenų sistemos ir centrinės nervų sistemos pajėgumui.
Fizinis Pajėgumas
Fizinio Pajėgumo Samprata
Fizinis pajėgumas apima įvairius fizinius atributus, tokius kaip jėga, ištvermė, lankstumas, greitis, koordinacija ir pusiausvyra. Fizinis pajėgumas atspindi visuma fizinių ypatybių: ištvermė, jėga, lankstumas, pusiausvyra, koordinacija, greitumas. Todėl norint būti fiziškai stipriam, reikia lavinti jas visas.
Fizinio Pajėgumo Reikšmė
Geras fizinis pajėgumas yra svarbus ne tik sportininkams, bet ir kiekvienam žmogui. Jis leidžia efektyviau atlikti kasdienes veiklas, mažina traumų riziką ir gerina bendrą gyvenimo kokybę.
Fizinio Pajėgumo ir Sveikatos Ryšys
Fizinis pajėgumas yra glaudžiai susijęs su sveikata. Geras fizinis pajėgumas padeda išvengti lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, diabetas ir nutukimas.
Taip pat skaitykite: Sporto biologija ir genetika
Sveikata ir Gyvensena
Sveikos Gyvensenos Principai
Sveika gyvensena apima daugybę aspektų, įskaitant:
- Fizinį aktyvumą: reguliarus fizinis aktyvumas yra būtinas gerai sveikatai.
- Sveiką mitybą: subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, grūdų ir baltymų, yra svarbi energijos šaltinis ir padeda palaikyti normalų kūno svorį.
- Pakankamą miegą: miegas yra būtinas organizmo atsigavimui ir gerai psichinei sveikatai.
- Streso valdymą: streso valdymas yra svarbus tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
- Žalingų įpročių vengimą: rūkymas, alkoholio vartojimas ir narkotikai daro neigiamą poveikį sveikatai.
Sveikata ir Skaitmeninės Technologijos
Darbas skaitmeniniu įrenginiu, nesilaikant tam tikrų taisyklių, neigiamai veikia sveikatą. Kiekvienų mokslo metų pradžioje surengiamas saugaus darbo kompiuterių klasėje ir naudojimosi internetu instruktažas. Primenama, kad privalu daryti pertraukėles, per kurias reikia atlikti nuovargį šalinančius mankštos pratimus. Primenamos saugaus elgesio kompiuterių klasėje taisyklės ir kompiuterių darbo vietos higienos reikalavimai. Aptariami darbo ir elgesio kompiuterių klasėje ypatumai. Aiškinamasi, kaip taisyklingai sėdėti prie kompiuterio, kokia turi būti rankų, kojų padėtis, koks akių nuotolis nuo vaizduoklio. Parodoma ir išbandoma, kaip atlikti nuovargį šalinančius pratimus.
Biomechanika ir Sportas
Išgirdus žodį „biomechanika“ dažnam kyla klausimas: kas sieja iš biologijos mokslų girdėtą priešdėlį „bio“ su fizikai būdingu terminu „mechanika“? Atsakymas paprastas - biomechanikai yra inžinieriai, kurie mokosi iš gamtos. „Šiuolaikiniai biomechanikos specialistai nagrinėja gyvūnų ir žmogaus judėjimą, jų struktūras ir funkcijas. Svarbiausias mokslininkų uždavinys - kuo geriau suprasti žmogaus raumenų, skeleto judėjimo ypatumus, kad būtų galima kuo efektyviau padėti neįgaliesiems, sukurti tobulesnius implantus, dirbtines galūnes ir kita“, - sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Pasak J. Griškevičiaus, biomechanika yra plati veiklos dirva sumaniems žmonėms, kurie mėgsta techniką ir mediciną. Šioje srityje dirbantys inžinieriai ne tik sprendžia aktualias problemas, bet ir žengdami koja kojon su technologijomis ieško naujų jų galimybių. Jaunų žmonių požiūris, tobulėjančios technologijos, greitėjantis gyvenimo tempas diktuoja naujas tendencijas ir pakitusius žmonių poreikius. Tai atsispindi ir jaunųjų biomechanikų darbuose, atliepiančiuose aktualiausias šiandienos problemas. VGTU Biomechanikos inžinerijos katedros vedėjo teigimu, šios srities specialistai drąsiai diegia inovacijas, o tuo įsitikinti galima peržvelgus biomechanikos studentų darbus. Vienas iš pavyzdžių - VGTU studentės sukurtas Išmanios ergonominės darbo kėdės projektas. „Žmogus vidutiniškai per dieną praleidžia 7,7 val. sėdimoje padėtyje, o dirbant sėdimą darbą šis laikas gali pailgėti net iki 15 val. Atsižvelgdama į vis dažniau pasigirstančias kalbas apie ilgo sėdėjimo žalą sveikatai, studentė pasiūlė sprendimą - Išmaniąją ergonominę kėdę, kuri sudaro sąlygas keisti sėdėjimo padėtis pagal nuovargio ir laikysenos pokyčius“, - pasakoja J. Tarp studentų darbų yra daug kitų vertingų idėjų - padus šildantys bei masažuojantys įdėklai, aktyvus kelio įtvaras, dviratininkų kūno įvertinimo ir dviračio geometrijos parinkimo sistema, slidinėjimo įranga neįgaliajam, sportinio protezo po viršutinės galūnės amputacijos projektavimas ir kt. Sričių spektras, kur gali pasireikšti biomechanikai yra išties platus: tai žmogaus sveikata, gyvenimo kokybė, socialiniai ryšiai ir sąsajos su aplinka. „Kiekvienas žmogus yra unikalus kūrėjas, kurio idėjos ir į realybę perkeltos vizijos gali pasitarnauti visuomenei. Tam, kad kažką sukurtų, biomechanikams tenka įminti žmogaus judesių ir fiziologijos paslaptis, atrasti žmogaus ir technologijų sąsajas, pažinti skirtingas erdves, paviršius ir prisiliesti prie sudėtingiausių mechanizmų, valdymo sistemų bei išmokti jas taikyti. Su biomechanika galima susipažinti pasirinkus studijas VGTU. Jose rengiami medicinos ir reabilitacinės technikos specialistai - biomechanikos inžinieriai.
Senėjimas ir Fizinis Aktyvumas
LSU mokslininkai ištyrė, kaip per 20 metų keitėsi Lietuvos vaikų fizinė raida ir aktyvumas, motorinis darbingumas. Išvados liūdnos: per šį laikotarpį vaikų fizinis parengtumas ir ištvermė ženkliai mažėjo. Tai yra labai blogas signalas mūsų visuomenei, kadangi mažėjant fiziniam parengtumui, mažėja ir kitų organizmo sistemų pajėgumas: kognityvinės, energetinės, imuninės, kraujotakos. Šiais metais pradėjote vadovauti moksliniam projektui „Senėjimo sąsajos su motorinės ir kognityvinės sistemos nuovargiu ir atsparumu hipertermijai“, kurį remia Lietuvos mokslo taryba. Šio projekto pagrindinis tikslas - atrasti ir pagrįsti optimalias fizinio aktyvumo ir tinkamos mitybos technologijas, kurios stiprintų senyvo amžiaus žmonių griaučių raumenų, širdies veiklą, stimuliuotų nervinius smegenų tinklus ir naujų sinapsių susidarymą, slopintų senatvinės dimensijos procesus, Alzheimerio simptomus ir kitas neurodegeneracines ligas. Mes ieškome metodų ir būdų, kaip sukurti „namines“ programas, pagal kurias būtų galima individualiai mankštintis namuose. Statistika rodo, jog besimankštinančių žmonių skaičius auga, todėl šiuo projektu sieksime padėti ir paaiškinti, kaip tai geriau atlikti.