Nacionalinė krepšinio asociacija (NBA) - tai ne tik talentingiausių pasaulio krepšininkų arena, bet ir vieta, kurioje susiduria dideli lūkesčiai, milžiniški kontraktai ir kartais - skaudžios nesėkmės. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas lemia, kad vieni žaidėjai tampa legendomis, o kiti - nuvilia, net jei jiems buvo prognozuojama šviesi ateitis. Aptarsime kelis pavyzdžius, kai dideli pinigai ir lūkesčiai neatnešė norimo rezultato, o žaidėjų karjeros pakrypo netikėta linkme.
Dideli lūkesčiai ir realybės neatitikimas
Dažnai pasitaiko situacijų, kai krepšininkai, sužaidę įspūdingą sezoną, ypač paskutiniais kontrakto metais, sulaukia viliojančių pasiūlymų. NBA komandų vadovai, pamatę išpūstą statistiką, tiki žaidėjo perspektyvomis ir pasirašo su jais pelningus kontraktus. Tačiau ne visada tokie sprendimai pasiteisina. Žaidėjai, gavę garantuotą vietą ir didelius pinigus, ne visada sugeba išlaikyti aukštą lygį, o tai lemia komandos rezultatus ir finansinius nuostolius.
Traumų įtaka karjerai
Traumos - viena didžiausių grėsmių profesionalaus krepšininko karjerai. Net ir talentingiausias žaidėjas, patyręs sunkią traumą, gali nebeatsigauti ir nepasiekti buvusio lygio. Tai ypač skaudu, kai komandos investuoja didelius pinigus į žaidėjus, o šie dėl sveikatos problemų negali pateisinti lūkesčių.
Pavyzdžiui, Alanas Houstonas, kai buvo pasirašytas kontraktas su Niujorko „Knicks“, buvo puikus žaidėjas. 1999 m. jis įmetė lemiamą metimą į „Miami Heat“ krepšį ir taip atvedė savo komandą į NBA finalą. Du sezonus A. Houstonas sužaidė neblogai, tačiau vėliau prasidėjo kelio traumos. 2003-2004 m. sezone jis sužaidė vos 50 rungtynių, o 2004-2005 m. A. Houstonas paliko ne tik prisiminimus savo komandos gerbėjams, bet ir taisyklę, kuri yra pavadinta jo vardu. „A. Houstono“ taisyklė leidžia komandoms amnestuoti vieną žaidėją ir nemokėti už jį prabangos mokesčio.
Žydrūnas Ilgauskas, vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų NBA lygoje, taip pat susidūrė su rimtomis traumomis. Jo karjera dėl traumų galėjo nutrūkti daug kartų, tačiau jam pavyko atsigauti ir toliau sėkmingai žaisti. Pats Ž. Ilgauskas pripažino, kad kiekvieną dieną galvoja apie tai, kaip jam pasisekė atvykti į kitą šalį ir pradėti naują gyvenimą, turėti šeimą ir jaustis kaip namuose.
Taip pat skaitykite: Krepšinio legenda: Žalgiris
Netinkamas elgesys ir sprendimai
Ne visada tik talentas ir fizinės galimybės lemia žaidėjo sėkmę. Kartais netinkamas elgesys už aikštės ribų, nesusivaldymas ar kvaili sprendimai gali sugriauti net ir perspektyviausią karjerą. Pavyzdžiui, Gilberto Arenaso atvejis parodo, kaip viena klaida ir kvailas sprendimas gali sugriauti įžaidėjo NBA karjerą.
Arenaso sutartis buvo milžiniška, tačiau ją dar galima suprasti. Krepšininkas Vašingtone tapo gerbėjų numylėtiniu, o Visų žvaigždžių rungtynėse jis buvo spėjęs sužaisti jau tris kartus. Įžaidėjas buvo laikomas vienu geriausiu lygos gynėjų ir, nepaisant bėdų dėl krepšininko kelių, „Wizards“ ryžosi padėti parašą ant 111 mln. Tačiau kitus du metus kentėdamas nuo traumų G. Arenasas beveik nerungtyniavo, o į aikštę sugrįžo 2009-2010 m. sezonui. Jo žaidimas buvo labai nestabilus, o viskas baigėsi 2010-ųjų sausio 6-ąją. Po visų šių įvykių tapo aišku, kad geriausios krepšininko dienos jau praeityje, o „burtininkams“ jį pavyko išmainyti į Orlandą už dar vieną milžinišką kontraktą turintį žaidėją Rashardą Lewisą. G. Arenasas dar ne kartą bandė sugrįžti į NBA, tačiau visos jo pastangos buvo bergždžios.
Nepasiteisinę mainai
Kartais blogiausi NBA žaidėjai istorijoje atsiranda dėl nevykusių mainų. Komandos, siekdamos sustiprinti savo sudėtį, atlieka mainus, kurie vėliau pasirodo esantys klaidingi. Žaidėjai, atvykę į naują komandą, nepritampa, neparodo norimo rezultato arba tiesiog neatitinka komandos žaidimo stiliaus.
Pavyzdžiui, legendinio NBA „kablio“ savininkas atvedė „Bucks“ į NBA čempionų sostą 1971 m. Organizacija nusprendė, kad geriausias sprendimas būtų išsiųsti jį į „Lakers“. Arba, aštuntojo dešimtmečio pradžioje „Jazz“ buvo Naujojo Orleano komanda, o ji savo gretose labai norėjo matyti „Lakers“ žaidėją Gailą Goodrichą. Nors jiems ir pavyko pasirašyti su šiuo žaidėju sutartį laisvųjų agentų turguje, tačiau tuometinės lygos taisyklės reikalavo, kad jie Los Andželo ekipai turi sugalvoti kažkokią kompensaciją. Gavosi taip, kad šis šaukimas vėliau tapo pirmuoju, o jis lėmė, kad Los Andžele aštuntajame dešimtmetyje dominavo komanda su šūkiu „Showtime“.
Psichologiniai faktoriai ir adaptacija
Perėjimas į naują komandą, ypač jei tai susiję su persikėlimu į kitą šalį, gali būti didelis iššūkis žaidėjui. Adaptacija prie naujos kultūros, kalbos barjeras, atotrūkis nuo šeimos ir draugų - visa tai gali turėti neigiamos įtakos žaidėjo psichologinei būklei ir atitinkamai - jo žaidimui.
Taip pat skaitykite: Istorija, sudėtis ir pasiekimai
Žydrūnas Ilgauskas, atvykęs į Klivlandą, iš pradžių jautė didžiulį namų ilgesį. Jam tai buvo pirmas kartas, kai jis išsikraustė iš namų ir atsidūrė svetimoje šalyje, beveik nekalbėdamas angliškai. Jam labai padėjo tai, kad komandoje buvo Vitalijus Potapenka, kuris padėjo jam adaptuotis prie naujos aplinkos.
Individualių savybių svarba
Kazlauskas pabrėžė, jog sužaidus aibę draugiškų rungtynių ir dvikovų olimpinėse žaidynėse, kažkokias paslaptis nuo varžovų išlaikyti yra labai sunku. Tuomet daug ką jau lemia charakteris, individualios žaidėjų savybės. Pavyzdžiui, kroatams pralaimėjome dėl to, kad jie žaidė labai dažnai remdamiesi savo individualiu meistriškumu. O mums to labiausiai ir trūko: žaidimo vienas prieš vieną, ryžto, greičio.
Taip pat skaitykite: Futbolo istorija Serbijoje