Lietuvos policijos istorija tarpukario laikotarpiu yra įdomus ir mažai žinomas laikotarpis. Šiame straipsnyje nagrinėsime policijos, o konkrečiai - judėjimo (eismo) policijos, kūrimąsi ir raidą Kaune, to meto laikinojoje sostinėje, bei jos likimą sovietinės okupacijos metais. Taip pat paliesime to meto Lietuvos ir jos žmonių likimą, atsidūrusių karo ir pokario sūkuryje.
Policijos judėjimo nuovados įkūrimas Kaune
1932 m. spalio 1 d. Kaune, Lietuvos laikinojoje sostinėje, pradėjo veikti policijos judėjimo nuovada. Tai buvo nauja I eilės nuovada, įsteigta ponui Ministrui sutikus. Nuovados viršininku buvo paskirtas Bronius Matulaitis, perkeltas iš Vilkaviškio apskrities policijos III (Bartininkų) nuovados. Iš pradžių B. Matulaitis dirbo vienas, vėliau jam buvo paskirti du padėjėjai ir du policininkai.
Judėjimo nuovados poreikis
Judėjimo nuovados įkūrimo priežastys slypėjo to meto Lietuvos realijose. Didėjant miestuose ir visoje Lietuvoje gyventojų skaičiui, augant pramonei ir prekybai, daugėjo ir įvairių susisiekimo priemonių. 1930-1932 metais padaugėjus autobusų, autosunkvežimių, automobilių ir motociklų skaičiui, kartu daugėjo ir susisiekimo nelaimių. Miesto viešajai policijai prižiūrėti visą tvarką ir susisiekimą darėsi neįmanoma.
Nuovados veikla ir funkcijos
Naujosios nuovados pareigūnai prižiūrėjo sauskelių įstatymo taisyklių vykdymą viešuose keliuose, apmokė eismą tvarkančius policininkus, tyrė susisiekimo nelaimes, kėlė bylas ir baudė pėsčiuosius už mažus nusikaltimus vietoje. Taip pat dalyvavo komisijose, tikrinant visų rūšių autovežimių tinkamumą. Eismo tvarkymas buvo atliekamas pagal policijos vado patvirtintą planą.
Eismo policija Vilniuje
1939 m. atgavus Vilnių, eismo policija buvo įsteigta ir ten, prie policijos vado V. Remeikio įstaigos. Policijos valdininkais buvo Erštikaitis, Zavistauskas, Jurgis Kezys ir Baranauskas. Darbas Vilniuje buvo sudėtingesnis, nes miestas po karo buvo apleistas ir apiplėštas.
Taip pat skaitykite: Rogučių sporto istorija ir taisyklės
Okupacija ir policijos likimas
1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Policija buvo nuginkluota, pavadinta Milicija. Vieni policininkai buvo atleidžiami, areštuojami, uždaromi kalėjimuose, vežami į Sibirą arba žudomi, o kiti laikinai palikti tarnauti milicijoje. Jiems nuėmė antpečius ir kitus uniforminius ženklus, vietoje Vyties prie kepurių prisegė raudonas žvaigždes.
Eismo policijos nuovados viršininko padėjėjas Zavistauskas su šeima buvo areštuotas, ir jo likimas nežinomas. Eismo policijoje liko vienas B. Matulaitis, padėjėju paskirtas iš Leningrado žydas Jakob Berezniak, kuris apie eismo tvarkymą neturėjo jokio supratimo. Milicijon priiminėjami milicininkai buvo iš kalėjimų paleisti kaliniai ir valkatos.
B. Matulaičio prisiminimai apie sovietinę miliciją
B. Matulaitis prisimena, kad jo padėjėjas J. Berezniak visą laiką girdavo Sovietų Sąjungos tvarką ir gražų gyvenimą. Vieną kartą jis prasitarė, kad reikia užsakyti ir supirkti raštinei kokios tik galima medžiagos, nes vėliau nebus. Milicijos vadu buvo Lietuvos komunistas Čiplys, buvęs nepriklausomos Lietuvos mokytoju, kuris apie milicijos darbą nieko nežinojo.
Vokiečių okupacija ir policijos atkūrimas
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui tarp vokiečių ir rusų, Vilnius buvo išvaduotas iš rusų teroro. Buvę policijos tarnautojai rinkosi Trakų gatvėje, buvusioje Pirmojoje policijos nuovadoje. A. Iškauskas, vokiečių patvirtintas Lietuvių policijos vadu, ir J. Eigelis, jo pavaduotoju, registravo juos ir siuntė užiminėti bei tvarkyti paliktas rusų milicijos įstaigas.
Buvo išleistas įsakymas visiems nepriklausomybės laikais buvusiems tarnautojams grįžti į savo tarnybos vietas. Buvo priiminėjama policijon nauji vyrai, tarnavę Lietuvos kariuomenėje. Greitu laiku susikūrė policijos įstaigos, ir mieste buvo atstatyta tvarka, po vokiečių priežiūra. Eismo policija buvo atkurta sena tvarka prie policijos Vado įstaigos, Magdalenos g-vėje Nr.2. Rusų laikais tame name buvo Vidaus reikalų komisariatas.
Taip pat skaitykite: Bobslėjus Vankuveryje 2010
Eismo policiją sudarė 30 pareigūnų. Eismo tvarkymo postai sankryžose buvo sekami eismo policijos pareigūnų. B. Matulaičio padėjėju buvo paskirtas Jurgis Kezys. Dažnai ir įvairiu laiku miestan vedantieji keliai buvo apstatomi sargybomis.
Eismo policija vokiečių okupacijos metais
Eismo policija tvarkėsi sulig Vokietijos miestų tvarka. B. Matulaitis dažnai gaudavo parėdymus iš vokiečių policijos meisterio, kaip gelbėti vežančius miestan produktus nuo vokiečių. Miesto gyventojams buvo labai sunku gyventi ir verstis iš gaunamų maisto kortelių.
Antroji sovietinė okupacija ir emigracija
1944 m. vokiečių rusų frontas pradėjo braškėti, vokiečiai trauktis, rusai artėti. Liepos mėnesio pradžioje frontas priartėjo prie miesto, ir mieste vyko panika. Visa policija vokiečių buvo nuginkluota ir paleista. Lietuvių vadovybės įsakyta gelbėtis ir evakuotis. Dauguma policijos ir kitų įstaigų tarnautojai liepos mėn. 3 dieną, kartu su Vilniaus miesto apsaugos batalionu, palikdami Vilnių, iškeliavo Kauno link.
Antru kartu išsiliejus raudonajai bolševizmo lavai Lietuvoje, paskutinė vilties išsigelbėjimo žvaigždė užgeso. Dalis policijos pareigūnų pasitraukė į Vakarus, kur tęsė savo veiklą emigracijoje.
Karo ir pokario realijos Lietuvoje
Straipsnyje aprašomas laikotarpis Lietuvai buvo ypač sunkus. Karo ir pokario metais Lietuva patyrė dvi okupacijas, trėmimus ir partizaninį karą. Žmonės buvo žudomi, kankinami ir tremiami į Sibirą. Šalis buvo nuniokota ir apiplėšta.
Taip pat skaitykite: Nuotykiai Gaujos parke
Trėmimai
Masiniai trėmimai sugriovė daugelio lietuvių gyvenimą. Baigėsi jų svajonės, planai, mintys apie geresnį rytojų. Prieš akis buvo tik tolima kelionė į nežinomybę. Svetimame krašte tremtiniai turėjo tik vieną tikslą - išgyventi. Čia jų gyvenimas buvo kaip tikras pragaras.
Partizaninis karas
Pokaris - tai kova be pasirinkimo, tai šiurpus susinaikinimas. Ypač vėlesniais metais, kai jau kelio nebuvo atgal, kai baigėsi ginklai ir šoviniai, o priešas vis traukė ir telkė naujas jėgas, vis puolė, veikė, šaudė miško brolius. Į miškus tada pasipylė NKVD-MGB agentai, provokatoriai, kurie vitio jo vyrus visokiomis amnestijomis, gražiais pažadais, gražiu gyvenimu. O ką suviliojo, su tuo ir susidorojo: vienam kiaušą spaustuvais sutraiškė, kitą Sibiran pasiuntė, trečią „savu" padarė… Brolis brolį, draugas draugą išduodavo. Kraujo upeliai plaukė mūsų žeme, budeliai juose savo rankas mazgojo.
Čečėnijos karo atspindžiai
Straipsnyje taip pat pateikiamas fragmentas iš Polinos Žerebcovos dienoraščio, kuriame aprašomas Pirmasis Čečėnijos karas. Šis fragmentas leidžia pajusti karo siaubą ir žmonių kančias, patirtas karo metu. Čečėnijos karo realijos, aprašytos vaiko akimis, primena Lietuvos žmonių patirtis karo ir pokario metais.