Įvadas
Krepšinis Lietuvoje turi gilias tradicijas, o moterų krepšinis - ne išimtis. Ši sporto šaka, nors ir ne visada sulaukdavusi tiek dėmesio, kiek vyrų krepšinis, yra neatsiejama Lietuvos sporto istorijos dalis, turinti savitą identitetą ir pasiekimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime moterų krepšinio istoriją Lietuvoje, pradedant nuo pirmųjų žingsnių iki šių dienų, paliesdami svarbiausius įvykius ir iššūkius, su kuriais susiduria ši sporto šaka. Straipsnyje remiamasi istoriniais faktais, archyvine medžiaga ir šiuolaikinėmis apžvalgomis, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų pasakojimą apie moterų krepšinio raidą Lietuvoje.
Moterų krepšinio ištakos Lietuvoje
Ar žinojote, kad krepšinį Lietuvoje pirmosios pradėjo žaisti moterys? Krepšinis atkeliavo į Lietuvą ankstyvais 1920 m. Jau po dvejų metų, 1922 m. įvyko pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės. Vyrai savo pirmenybių turėjo laukti dar dvejus metus (1924 m.). Moterys aplenkė vyrus ir taurės varžybose - 1925 metais surengtas pirmasis moterų krepšinio taurės turnyras (taurę įsteigė operos dainininkė Vincė Jonuškaitė).
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį aplamai, o tuo metu moterų buvo paminėti ir aprašyti dar 1920 metais. Buvo rašoma, kad pradėjo organizuotis moterys sportininkės, kurios ne iš karto pasirodė viešai, o tik 1920-21 metais. Pasirodė ir pradėjo žaisti krepšinį ir žaisti ne pagal JAV, bet vokiečių taisykles, t.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. O merginos treniruodavosi ir žaisdavo Vytauto parke, kur kaip pasakojo viena iš moterų sporto įkūrėjų Lietuvoje E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė, susirinkdavo daug žiūrovų, kadangi aikštelė buvo prie praėjimo. Aplamai tai pirmajai moterų krepšinio užuomazgai nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 metais priklausė: Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
Moterų krepšinio pradininkė Lietuvoje - Elena Kubiliūnaitė - Garbačiauskienė
Nors apie Eleną Kubiliūnaitę-Garbačiauskienę yra parengta nedaug straipsnių ir nėra išleistos nei vienos knygos, tačiau žinoma keletas faktų, kurie paaiškina jos meilę sportui.
XX a. Apie krepšinį pirmą kartą ji pati sužinojo, kai Lietuvoje svečiavosi futbolininkai iš Latvijos. Išgirdusi apie sporto šaką, kuri moko komandinio darbo ir visapusiškai lavina kūną, tuomet Švietimo ministerijoje dirbusi E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė tuo taip susidomėjo, kad būdama vos 21-erių į lietuvių kalbą išvertė ir išleido taisykles, subūrė moterų krepšinio komandą, už savo pinigus nupirko lanką ir kamuolį, o galiausiai kartu su pagalbininkais Kaune įrengė pirmąją aikštelę.
Taip pat skaitykite: Seserys iš Lietuvos JAV krepšinyje
Istorikė, mokslų daktarė Ingrida Jakubavičienė pasakojo, kad su savo potencialą sporte E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskaitė atrado svetur. „Pirmojo pasaulinio karo metu jos šeima buvo priversta pasitraukti į Rusiją. Kiek ji pati yra pasakojusi, tai gyvendama Sankt Peterburge lankė pakankamai garsią Pakrovskaja gimnaziją, skirtą karininkų šeimos vaikams, ir būtent ten ji susipažino su sportu, gimnastika, šokiais. Ji sužinojo apie tokius dalykus, kurių tuo metu Lietuvoje jai neteko patirti. Visa tai jai paliko didelį įspūdį, savyje ji pajautė turinti kažkokių talentų sporte ir kūno kultūroje, suprato, kad galėtų čia save realizuoti“, - pasakojo I. Po karo grįžusi į jau nepriklausomą Lietuvą Elena nedelsiant ėmėsi vykdyti savo idėjas: padėjo kurtis pirmosioms sporto organizacijoms, draugijoms, komandoms. Jos entuziazmą tik dar labiau sustiprino ir pažintis su būsimuoju jos vyru, taip pat žinomu sportininku, Steponu Garbačiausku. „Elenai pasisekė, nes ji tikrai surado bendraminčių, kitos jaunos moterys taip pat susižavėjo ir krepšiniu, ir lengvąja atletika ir kartu su ja kūrė tas organizacijas, sporto draugijas, rengė varžybas ir taip moterys Lietuvoje užkūrė labai svarbią sportinę veiklą“, - kalbėjo istorikė. Elena aktyviai sportavo, 1922 m. jai priklausė pirmieji 60 m ir 200 m bėgimo, šuolio į tolį, šuolio į aukštį ir rutulio stūmimo rekordai. Taip pat tais pačiais metais E. Kubiliūnaitė pradėjo leisti ir pirmąjį sportui skirtą laikraštį „Lietuvos sportas“. Nors išėjo tik 12 laikraščio numerių, tačiau I. Jakubavičienė teigė, kad jie yra itin vertingas šaltinis norint sužinoti apie trečiojo dešimtmečio sportinį gyvenimą.
E. Kubiliūnaitę-Garbačiauskienę galima pavadinti geriausius rezultatus pasiekusia 20 a. pr. Lietuvos sportininke. Už sportinius pasiekimus ji buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu. Lietuvoje E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė sutiko ir savo būsimą vyrą Steponą Garbačiauską. Jis taip pat buvo vienas sporto populiarinimo pradininkų Lietuvoje, užsiėmė lengvąja atletika, futbolu, sporto žurnalistika, dirbo ir Užsienio reikalų ministerijoje.
Iš tiesų, Lietuvoje 1920 m. rugsėjo 16 dieną buvo įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), po poros metų - ir Lietuvos sporto lyga (LSL) su Moterų komitetu joje. 1922 m. pradėtas leisti ir minėtas žurnalas „Lietuvos sportas“.
Savo atsiminimuose E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė rašė, kad žinia apie krepšinį ją pasiekė 1921-aisiais, kai Kaune apsilankė Rygos latvių YMCA futbolo komanda. Jie ir papasakojo apie „basketball“ vadinamą žaidimą su kamuoliu. Šiuo žaidimu ji taip susižavėjo, kad tuoj paprašė taisyklių, pati jas išvertė ir viešai išspausdino. Tiesa, tai padarė sporto entuziasto, kariškio, o vėliau - ir žinomo lakūno Stepono Dariaus vardu. Greičiausiai taip pasielgė bijodama, kad į moters parengtą leidinį apie sportą bus žvelgiama kreivai, o S. Darius jau turėjo autoritetą visuomenėje. Jis pirmininkavo LFLS, priklausė LSL komitetui, žurnalo „Sportas“ redakcinei komisijai, buvo tik grįžęs iš JAV. S. Pavyzdžiui, komandai kamuolį buvo leidžiama laikyti neribotą laiką, kai dabar vienai atakai skiriamos 24 sekundės, neegzistavo tritaškio zona - visi metimai vertinti 2 taškais, baudos metimai - 1 tašku. Tiesa, Lietuvoje, visų pirma, įsigaliojo taisyklės iš Vokietijos, o ne JAV - su mažesniu kamuoliu, be lentų, tik su krepšiu. Istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad pirmoji Lietuvoje krepšinio aikštelė buvo įrengta suorganizavus talką, vadovaujantis latvių atsiųstais brėžiniais. 16 metrų pločio ir 24 metrų ilgio aikštelės danga buvo plūkta žemė, krepšio stovą atstojo rąstas. Merginos treniravosi Kauno miesto Vytauto parke šalia didžiojo tako esamoje erdvėje, pirmoje krepšinio aikštėje.
Pirmosios Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės surengtos 1922 m. rudenį tarp LFLS ir Kauno Šaulių Būrio moterų komandų. Pirmasis draugiškas susitikimas baigėsi rezultatu 10:0 LFLS naudai.
Taip pat skaitykite: Bernatonis pranoko krepšininkus rėkimo rungtyje
Pirmasis Lietuvos krepšinio čempionatas vyko spalio mėnesį, į jį buvo užsiregistravusios 4 moterų komandos, tačiau aikštelėje pasirodė tik 2 jų. Pati E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė teigė, kad „1923 metais krepšinis moterų tarpe bujojo“. Savo ruožtu S. Darius „Basketbolo žaidime“ rašė, kad 1923 m. Lietuvoje buvo 18 vyrų ir 24 moterų krepšinio komandos.
Galima teigti, kad galiausiai E. Kubiliūnaitei-Garbačiauskienei su bendraminčiais pavyko įtikinti visuomenę sporto nauda ir svarba. 1924 m. lietuviai pirmą kartą debiutavo olimpiadoje, ji pati į žaidynes vyko kaip sporto žurnalistė, buvo ir Lietuvos moterų atstovė Tarptautinėje moterų sporto organizacijoje. „Visi mūsų norai virto neišsipildžiusia pasaka, nes nebuvo pinigų ir visuomenės supratimo mus paremti, nors mūsų pajėgumas nesiskyrė nuo kitų valstybių sportininkių moterų, dalyvavusių olimpiadoje“, - kalbėdama apie lietuvių moterų norą dalyvauti 1924 m. olimpiadoje, yra sakiusi ji. 1925 m. E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė paskutinį kartą teisėjavo krepšinio varžybose Lietuvoje. Beje, ji tapo pirmąja Lietuvoje krepšinio teisėja moterimi.
1931 m. E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė kartu su vaikais Rita ir Sigitu išvyko gyventi į Šveicariją, kur jos vyras buvo pašauktas atlikti diplomatinę tarnybą. Nors čia galėjo gyventi ramiai bei patogiai, E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė greitai ėmėsi įvairios prasmingos veiklos: lankė užsiėmimus dietinio maitinimosi srityje, dėstė, įgijo kosmetikos žinovės diplomą. Žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais ji kartu su vyru įsteigė Pabėgėlių rėmimo fondą, pagelbėjusį daugybei žmonių. E. Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės gyvybė užgeso jai būnant 96-erių, Ciuriche.
Pirmosios čempionės ir tarpvalstybinės rungtynės
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. 1922 m. spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo tik dvi komandos LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatytos trejos rungtynės, jų rezultatai 8:2, 4:4 ir 2:4. Kadangi komandos laimėjo po vienerias rungtynes ir po vienerias sužaidė lygiosiomis prireikė ketvirtųjų rungtynių. Pastarąsias 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės, tapdamos pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę. Lietuvaitės laimėjo rezultatu 15:7 (7:4). Kadangi tai buvo pirmosios rungtynės paminėsiu, kad rinktinei atstovavo ir taškus pelnė: Stefanija Astrauskaitė 4, Genovaitė Čypaitė 0, Juzė Jazbutienė 6, Paulina Kalvaitienė 0, Jadvyga Kuzmickaitė 0, Juzė Makūnaitė 0, Stasė Markevičienė 2, Genovaitė Miuleraitė 3, Aldona Vailokaitytė 0. 1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės. Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5 (13:2).
Taip pat skaitykite: Rusijos dominavimas dailiajame čiuožime
Sidabras Europos čempionate (1938 m.)
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. Tai buvo debiutas tokio rango varžybose ir aplamai moterų rinktinė čempionate kartu sužaidė ir pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes. Tad jokios patirties neturėjome priešingai nei, kad dauguma mūsų varžovių. Tiesa, rinktinę prieš čempionatą ruošė tikrai rimti vyrai trys Europos čempionai Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovauti buvo patikėta Feliksui Kriaučiūnui, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Čempionate mūsų komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja, arba kaip dabar įprasta vadinti tapo MVP. Kai kurių komandų treneriai kartais duodami interviu ją pavadindavo taip „Miuleraitė gudri už tris“. Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo vos vieną kartą Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse mūsiškės įveikė Itales 23:21 (18:12). Antrosiose rungtynėse nugalėta Šveicarijos rinktinė rezultatu 28:10 (8:4). Trečiose rungtynėse pasiekta pergalė prieš Prancūzes 20:14 (18:4).
Lietuva, moterų rinktinei laimėjus sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Tai buvo didelis pripažinimas ir parodytas didelis pasitikėjimas šalimi. Čempionatui buvo kruopščiai ruoštasi. Išsiųsti kvietimai Europos šalių krepšinio organizacijoms. Tačiau 1940 m. gegužės pradžioje jau buvo aišku, kad II Europos moterų čempionatas, numatytas gegužės 23-25 d. Kaune neįvyks dėl besiplečiančio Antrojo pasaulinio karo. Čempionatas buvo atidėtas neribotam laikui, o įvyko tik 1950 m. Budapešte. Deja, dėl okupacijos mūsų šalis jau nebegalėjo dalyvauti kaip ir vyrai iki pat 1991 m. Tiesa, Lietuvos moterų rinktinė dar vienas rungtynes ir paskutines kaip nepriklausoma šalis sužaidė 1939 m. balandžio 1 d.
Didelį žingsnį į priekį Lietuvos krepšininkai padarė, kai 1936 m. į Lietuvą iš JAV grįžo rinktinės žaidėjas, olimpinis čempionas Pranas Lubinas. Tais pačiais metais Lietuva buvo priimta į tarptautinę krepšinio organizaciją FIBA. „1937 metų vieną dieną Lietuva netikėtai tapo krepšinio šalimi“, - staigų krepšinio populiarumą po pergalės Europos čempionate apibūdino akademikas Algirdas Žukauskas. Beje, nenusileido ir moterys - 1938 m. Europos moterų krepšinio čempionate mūsų rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1938 m. Lietuvos sporto muziejų papildė išskirtiniai eksponatai - 1938-ųjų metų I Europos moterų krepšinio čempionato apdovanojimai. Medaliai tėra tik galutinis taškas to ilgo ir sunkaus kelio, kurį Lietuvos moterų krepšinis turėjo nueiti, siekiant aukštesnės vietos pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate.
Pokario etapas: Pabaltijo čempionatai ir spartakiados
Netekus nepriklausomybės moterys, kaip ir vyrų rinktinė niekur nepradingo, organizavosi ir rungtyniavo rengiamuose Pabaltijo šalių čempionatuose.
1941 m. balandžio 25-27 d. Kaunas. I Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Zenonas Puzinauskas. Lyderė buvo Elena Karnilavičiūtė pelniusi 13 taškų. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 18:13 (9:10) ir Estijos rinktinė 15:13 (11:7).
1946 m. gruodžio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Vincas Sercevičius. Lyderė buvo Ona Bartkevičiūtė pelniusi 26 taškus, o rungtynėse prieš Estiją net 22. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 16:13 (8:5) ir Estijos rinktinė 32:5 (20:4).
1947 m. lapkričio 28-29 d. Talinas. III Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis. Rinktinės treneris Stepas Butautas. Lyderė vėl buvo Ona Bartkevičiūtė - Butautienė, kuri prieš Estiją pelnė 10 taškų, o iš viso 16. Turnyre rintinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo.
1948 m. rugsėjo 26-27 d. I Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vladas Kišonas. Lydere vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 18 taškų. tačiau šį kartą jau turėjo pora rimtų pagalbininkių A. Briedytę, kuri pelnė 17 taškų ir debiutantę G. Sviderskaitę, kuri pelnė 12 taškų. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 24:15 (10:7) ir Estijos rinktinė 36:12 (18:4).
1950 m. spalio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių spartakiada. Rinktinės treneris Kostas Birulis. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 22 taškus. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas pralaimėjo. Latvijos rinktinei nusileista 17:26 (7:14) ir Estijos rinktinei 31:44 (18:20).
1951 m. spalio 5-6 d. Talinas. III Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Lyderė vėl buvo O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 17 taškų. Jai gerai talkino G. Sviderskaitė ir B. Jakštaitė pelniusios po 15 taškų. Turnyre rinktinė sužaidė dvejas rungtynes ir abejas laimėjo. Nugalėta Latvijos rinktinė 31:20 (19:6) ir Estijos rinktinė 32:29(17:14).
SSRS žiemos čempionatai ir tautų spartakiados
1953 m. kovo 20-27 d. Ryga. I SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 4 vietą. Rinktinės treneris Vytautas Bimba. Komandos lyderės turnyre buvo G. Sviderskaitė pelniusi 75 taškus ir O. Bartkevičiūtė-Butautienė pelniusi 72 taškus. Rezultatyviausias rungtynes čempionate sužaidė Sviderskaitė pelniusi 18 taškų prieš Moldavijos rinktinę. Turnyre rinktinė sužaidė devynerias rungtynes iš kurių penkias laimėjo ir ketverias pralaimėjo.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kelias į Europos čempionatą: pergalė prieš Rusiją
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė ketvirtadienį Vengrijos mieste Dėre sukūrė tikrą stebuklą. Europos čempionato antrąjį etapą lietuvės pradėjo įspūdinga pergale prieš galingą Rusijos ekipą 78:74 (13:22, 10:17, 24:22, 31:13), nors vienu metu atsiliko net 18 taškų.
“FIBA tinklalapiui po rungtynių pasakiau, kad lietuviškas moskvičius pervažiavo rusišką mersedesą, - po rungtynių juokavo Lietuvos rinktinės vyr. treneris Mantas Šernius. - Žinojome, kad bus nelengva, nes Rusijos rinktinė galinga kiekvienoje pozicijoje. Pirmus du kėlinius pralaimėjome psichologinį karą ir nepataikėme daug laisvų metimų. Ketvirtajame kėlinyje patikėjome savo jėgomis ir įrodėme savo vertę. Pataikius kelis svarbius tolimus metumus, vėliau žaidimas ėjosi kaip iš natų”.
Pirmąją rungtynių pusę rusės ryškiai dominavo aikštėje, o Lietuvos krepšininkių metimai skriejo pro šalį. Po dviejų kėlinių Rusija pirmavo 16 taškų skirtumu (39:23), o trečio ketvirčio pradžioje padidino persvarą iki 18 (41:23). Tačiau tą akimirką tarsi kažkas pakeitė M.Šerniaus komandą - lietuvės neleido varžovėms laisvai kvėpuoti besigindamos. O puolant vis daugiau galimybių atakuoti gaudavo Gintarė Petronytė.
Tikra trečiojo kėlinio sensacija tapo įspūdingas įžaidėjos Gabrielės Gutkauskaitės žaidimas. Ji “atkirto” nuo priekinės linijos Rusijos lyderę, natūralizuotą įžaidėją Epiphanny Prince ir pati pelnė 8 taškus (2/3 dvitaškių, 1/2 tritaškių, 1/1 baudos metimo). “Gabrielė suteikė pasitikėjimo, davė tą spyrį. Jos energija ir veržlumas privertė Rusijos žaidėjas atsitraukti nuo metikių”, - sakė M.Šernius. Iš viso lietuvės per trečiąjį kėlinį pataikė 4 iš 5 tritaškių ir kėlinį laimėjo 24:22.
Tačiau dar įspūdingesnis buvo paskutinis ketvirtis, kurį Lietuva laimėjo 31:13. Per šias rungtynes lietuvės greitomis atakomis pelnė 11 taškų, kai rusės - vos 4. G.Petronytė su Kamile Nacickaite pelnė pusę komandos taškų - 39. G.Petronytė - 20 (7/14 dvitaškių, 6/8 baudų metimų), K.Nacickaitė - 19 (2/7 dvitaškių, 3/5 tritaškių, 6/6 baudų metimų). Labai naudingai rungtyniavusi Sandra Linkevičienė pridėjo 8 taškus ir 6 atkovotus kamuolius. Tiek pat įmetė ir Marina Solopova (1/1 dvitaškio, 2/4 tritaškių). Rusijos ekipoje Evgenija Beliakova, E.Prince ir Irina Osipova pelnė po 12 taškų.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 2019 m. Europos čempionato atrankoje
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Mantas Šernius paskelbė komandos sudėtį 2019 metų Europos čempionato atrankos rungtynėms su Rusijos ir Albanijos rinktinėmis.
„Į rinktinę atvažiuoja stipriausios krepšininkės šiuo metu, kurios demonstruoja geriausią rezultatus savo čempionatuose ir rinktinės senbuvės, kurios turi patirties, nes laukia rimtas varžovas - Rusijos rinktinė. Ji bus pajėgiausios sudėties, su WNBA žaidėjomis. Manau, kad jau rinktinėje bus žaidėjų, kurios joje bus pirmą ar antrą kartą. Rinktinė yra Lietuvos veidas ir į ją turi atvažiuoti pačios stipriausios krepšininkės, kurios tuo metu rodo geriausius rezultatus. Tokia mano, kaip trenerio, filosofija. Krepšininkės į treniruočių stovyklą Kėdainiuose susirinks lapkričio 12 dieną, o 17 dieną, 19 valandą susitiks su Rusijos rinktine. Pirmose tarpusavio rungtynėse išvykoje 64:62 po atkaklios kovos nusileido Rusijos rinktinei ir namuose 70:73 turėjo pripažinti Vengrijos ekipos pranašumą. Vengrėms teko nusileisti ir išvykoje - 76:78. Vienintelę pergalę lietuvės iškovojo rungtynėse prieš Albanijos ekipą išvykoje - 119:61. Su šia rinktine lietuvės baigs atrankos ciklą namuose, lapkričio 21 dieną, 18 val. 30 min. Kėdainių arenoje. Į 2019 metų Europos moterų krepšinio čempionatą pateks visų grupių nugalėtojos (8) ir šešios geriausios antrąsias vietas užėmusios rinktinės.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką nuo šiol pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. Kartą į ketvirtį leidžiamame leidinyje yra apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, dėmesys skiriamas krepšinio lygų aktualijoms bei šios sporto šakos asmenybėms.
Antrajame žurnalo numeryje buvo pristatyta Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio 2019 metų veiklos ataskaita, prisimintos vyrų, moterų ir jaunimo rinktinių vasaros stovyklos bei „Hoptrans“ 3×3“ turnyras. Savo mintimis apie jį dalinosi šios sporto šakos debiutantas Jonas Mačiulis, o dar negirdėtais pasakojimais apie Sidnėjaus olimpiadą nustebino tuometinis rinktinės narys Dainius Adomaitis.
Savo įžvalgomis apie moterų krepšinį pasidalino Europos čempionė ir šiuo metu LKF moterų krepšinio projektų vadovės pareigas einanti Lina Brazdeikytė.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 m. pirmajame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalius. Tolimesnėms galimoms pergalėms kelią užkirto karas ir Sovietų Sąjungos okupacija. Lietuvai susigrąžinus laisvę, Lietuvos krepšininkės sugrįžo ir į tarptautinę areną. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. Skambiausia pergalė - 1997 Europos čempionate iškovotas auksas. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vieta ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą, prieš save praleisdamos tik dvi Europos komandas (1998 m. Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. - Rusiją ir Prancūziją).
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m.
Merginų U20 rinktinė dalyvavo8 A ir 6 B diviziono čempionatuose. Aukščiausias laimėjimas - 2010 m. FIBA Europos čempionate pasiekta 6 vieta (trenerė Ramunė Kumpienė).
Merginų U19 rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvavo keturis kartus. Aukščiausi laimėjimai - 8-oji vieta 2001 ir 2009 metais.
Merginų U18 rinktinė dalyvavo 14 A ir 2 B diviziono Europos čempionatuose. Didžiausias laimėjimas - 2008 m. iškovotas auksas (trenerė R. Kumpienė)
Merginų U16 rinktinė dalyvavo 11 Europos A ęir 3 B diviziono čempionatuose. Skambiausios pergalės - 2006 m. Europos čempionate iškovota 3-ioji vieta (trenerė R. Kumpienė), 2019 m. laimėtas sidabras (treneris Vilius Stanišauskas).
#