Šiame straipsnyje panagrinėsime Vilniaus koncertų ir sporto rūmų istoriją, jų svarbą Lietuvai, bei „bohemiečių“ indėlį į Lietuvos kultūrą.
Įžanga
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - tai ne tik pastatas, bet ir svarbus Lietuvos istorijos bei kultūros simbolis. Nuo pat pastatymo jie buvo vieta, kur vyko reikšmingi sporto ir kultūros renginiai, o išsilaisvinimo iš SSRS laikotarpiu rūmai atliko svarbų vaidmenį. Šiandien rūmai išgyvena naują etapą - vyksta jų rekonstrukcija, siekiant atkurti šią svarbią Vilniaus vietą.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų istorija
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai turi turtingą istoriją, kuri prasidėjo dar XVI amžiuje. Štai pagrindiniai etapai:
- XVI amžius: dešiniajame Neries krante, priešais Vilnelės įtekėjimo į Nerį vietą, veikė seniausios mieste žydų kapinės.
- 1831 m.: carinės Rusijos valdžia uždarė kapines.
- XX amžius: po II pasaulinio karo, kai teritorijoje stovėję pastatai buvo sugriauti, pradėtos sporto komplekso statybos.
- 1965-1971 m.: pastatyti Koncertų ir sporto rūmai. Rūmai pasižymėjo unikalia vantine konstrukcija. Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis - pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale.
- 1988 m.: rūmuose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.
- 1991 m. sausio 14-16 d.: rūmai vaidino didelį vaidmenį Nepriklausomybės metais.
- Nepriklausomybės metai: rūmuose vyko įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai, taip pat pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė.
- 2004 m.: rūmus bei aplinkinę teritoriją per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Prasidėjo diskusijos - ką daryti su sporto rūmais.
- 2006 m. rugpjūtis: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą.
- 2009 m.: dėl rastų trūkumų (neveikiančios priešgaisrinės saugos sistemos, gaisrinės automatikos įrenginiai, netvarkingas gaisrinis vandentiekis) nutarta, kad juose nesaugu organizuoti renginius, ypač masinius.
- 2013 m. lapkritis: rūmai trumpam atgijo - čia įvyko „bohemiečių“ organizuotas koncertas.
- 2015 m.: Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė.
- 2015 m. rugsėjis: Turto bankas pasirašė trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį.
- 2016 m.: tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras.
Architektūriniai ypatumai ir universalumas
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pasižymėjo unikalia vantine konstrukcija. Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis - pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale.
Svarba išsilaisvinimo laikotarpiu
Išsilaisvinimo iš SSRS laikotarpiu rūmai vaidino didelį vaidmenį. 1988 m. juose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. 1991 m. sausio 14-16 d. rūmai tapo svarbiu laisvės simboliu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Nauji savininkai ir ateities vizijos
2004 m. rūmus bei aplinkinę teritoriją per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Prasidėjo diskusijos - ką daryti su sporto rūmais. Naujieji savininkai demonstravo polinkį juos griauti ir statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą, į kurį planuota investuoti apie 200 mln. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybė išreiškė lūkestį, kad investuotojai rekonstruos dabartinį „Žalgirio“ stadioną, o Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, išlaikant visuomeninę paskirtį, taps moderniu kongresų centru.
Kultūros paveldo statusas ir ateities planai
Tačiau bet kokiems rūmų griovimo planams 2006 m. rugpjūtį buvo padėtas taškas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šis pastatas pripažintas kultūros vertybe tiek dėl originalios stogo vantinės konstrukcijos, tiek dėl to, kad čia 1988 m. vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Tai reiškė, kad rūmų nebuvo galima griauti nei dėl to, kad čia būtų statomi viešbučiai, nei dėl to, kad būtų statomi gyvenamieji namai.
Rūmų atgaivinimas
2015 m. Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė. 2015 m. rugsėjį Turto bankas pasirašė trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį. Tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras.
„Bohemiečių“ indėlis į Lietuvos kultūrą
„Bohemiečiai“ - tai laisvai mąstančių menininkų sambūris, įkurtas 2006-aisiais, kai režisierė Dalia Ibelhauptaitė, dirigentas Gintaras Rinkevičius ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius sujungė jėgas statant visoje šalyje didžiulio atgarsio sulaukusią G. Puccini operą „Bohema“. 2006 metais gimusi idėja pristatyti būrį jaunų operos solistų ir priartinti prie plačiosios publikos elitiniu laikomą operos žanrą tapo nauju teatru Lietuvoje. Toks derinys diktavo „Bohemiečių“, o nuo 2012 metų (gavus profesionalaus Vilniaus teatro statusą) - „Vilnius City Opera“ (VCO), kryptį.
„Iš tos operos“ paroda
Nuo rugsėjo 3 d. MO muziejus kartu su Vilnius City Opera kvies į parodą, pasakojančią apie tuos, kuriems bet kokie „ne“ virsta kvietimu sukurti savąjį pasaulį. Parodoje „Iš tos operos“ lankytojai galės patekti į slapčiausią operos teatro dalį - akylai saugomus užkulisius. Čia, autentiškos scenografijos ir kostiumų apsuptyje, kiekvienas galės pažinti ir net patirti operą nauju kampu, - žvelgiant į ją iš kitos pusės.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
„Bohemos“ fenomenas
2006 m. Lietuvos operos pasaulį sudrebino „Bohemos“ spektakliai Kongresų rūmuose Vilniuje. Nuo to laiko „bohemiečių“ pravardę užsitarnavusi trupė ne tik nenustojo stebinti, bet ir įsirašė į šiemet šimtą metų žyminčios profesionalios Lietuvos operos istoriją. Dalios Ibelhauptaitės, Gintaro Rinkevičiaus ir Juozo Statkevičiaus iniciatyvos suburti ir skatinami jaunieji Lietuvos operos talentai virto nemenku viesulu, šiomis dienomis siaučiančiu visose prestižinėse pasaulio operos scenose.
Parodos akcentai
Parodoje lankytojai pamatys ir Marijaus Jacovskio, Dick Birdo scenografijų elementus, J. Statkevičiaus kurtus kostiumus, multimedijų menininko Rimo Sakalausko specialiai parodai kurtas projekcijas bei šviesos, garso ir vaizdo instaliacijas.
VCO ir MO bendradarbiavimas
MO muziejus su Vilnius City Opera bendradarbiauja jau ne pirmą kartą. Muziejaus atidarymo MOratono metu buvo surengti net keli bendri renginiai, sujungę vizualiuosius menus ir operą. Vienas jų - „Atgiję paveikslai“ - Rimo Sakalausko fantazija naudojant Andriaus Zakarausko tapybos darbus, skambant styginiam kvartetui ir kontratenoro balsui. MO renginiuose dalyvavo ir VCO solistė Ieva Prudnikovaitė, o muziejaus hole vyko projektas „Trys veiksmai ir tyla“, jungęs skulptoriaus Nerijaus Ermino instaliacijas su VCO spektaklių kostiumais.
„Bohemiečių“ išskirtinumas
Rengiant parodą svarbiausiu tikslu tapo siekis ne tik parodyti nematomą operos pusę, bet ir atskleisti VCO teatro savitumą. Galbūt kai kuriuos stebina žinia operos scenografiją pristatyti MO muziejaus Mažojoje salėje, tačiau „bohemiečiai“ čia pasijuto lyg namuose, mat šis plotas labai artimas Kongresų rūmų scenai, kurioje ir užgimė legendiniai spektakliai.
Parodos pristatymas
Rugsėjo 3 dieną MO muziejuje vyks viešas parodos pristatymas, o jo metu ir dviejų VCO įkūrėjų - Dalios Ibelhauptaitės ir Gintaro Rinkevičiaus - pokalbis. Išskirtinė, daugiau nei 20 metų trunkanti režisierės ir dirigento kūrybinė partnerystė - itin retas, galbūt net vienetinis reiškinys muzikos ir teatro pasaulyje. Pokalbio metu bus galima sužinoti, kaip jie teatrui nepritaikytoje erdvėje netradiciniais būdais kūrė alternatyvą įprastam operos teatrui, subūrė anuomet Lietuvoje niekam nerūpėjusį operos jaunimą ir įkvėpė juos siekti tarptautinių aukštumų. Vakaro metu įvyks ir susitikimas su solistais, užkariavusiais svarbiausias pasaulio operos scenas. Tai - Aušrinė Stundytė, Kostas Smoriginas, Vida Miknevičiūtė ir Justina Gringytė.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
tags: #bohemieciai #sporto #rumai