Įvadas
Latvijos futbolo lyga, kaip ir ledo ritulio lyga, yra svarbi sporto dalis Latvijoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime Latvijos futbolo lygos aktualijas, įvykius, perspektyvas ir bendradarbiavimą su Lietuva. Taip pat paliesime incidentus, drausmės klausimus ir Latvijos rinktinės pasirodymą pasaulio čempionatuose.
Incidentai ir Drausmės Klausimai
Deja, kartais lygoje pasitaiko incidentų, kurie meta šešėlį ant sportinio įvaizdžio. Pavyzdžiui, Latvijos mėgėjų ledo ritulio lygos rungtynėse tarp „Priedaine“ ir „Ķekava Clappers“ komandų kilo kruvinos muštynės, per kurias susistumdė treneriai, o vienas iš dalyvių smogė varžovui lazda. Lygos vadovybė pasmerkė šiuos įvykius, pabrėždama, kad tokie veiksmai yra visiškai nepriimtini ir nesuderinami su lygos principais, kurie grindžiami pagarba, sąžiningumu, sportiška dvasia ir saugia aplinka visiems dalyviams. Šiuo metu vyksta aktyvus tyrimas, aiškinamasi įvykio aplinkybės, analizuojamas rungtynių įrašas. Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos vadovas Arūnas Aleinikovas teigė, kad ritulys pataikė žemiau šalmo, po ausimi. Šis įvykis atkreipė dėmesį į saugumo priemones ledo ritulio treniruotėse ir varžybose. Ledo ritulio lygos pėdomis pasekė ir krepšinio bei futbolo federacijos. Latvijos krepšinio lygoje šį sezoną nėra registruotų rusų ar baltarusių, futbolo klubai jų turi. Tiesa, toks ledo ritulio lygos sprendimas patinka ne visiems. „HK Liepaja“ ekipa savo sudėtyje turi 4 rusus ir vieną baltarusį.
Latvijos Rinktinė Pasaulio Čempionate
Latvijos rinktinės sudėtyje pasaulio čempionate bus 3 vartininkai, 8 gynėjai ir 14 puolėjų. Elitinio diviziono pasaulio čempionate galima registruoti 22 aikštės žaidėjus ir tris vartininkus. Oficialų žaidėjų registravimą Latvijos komanda atliks prieš pat turnyro pradžią. Pasirengimo etape H. Vitolinš vadovaujama Latvijos nacionalinė rinktinė sužaidė aštuonias kontrolines rungtynes prieš Austriją, Suomiją, Šveicariją ir Norvegiją. Latvijos komanda iškovojo penkias pergales. Paskutinieji iš rinktinės sudėties buvo atkabinti gynėjai Nauris Sejejs ir Arvils Bergmanis, taip pat puolėjai Rainers Rullersas, Kristapsas Skrastinšas ir Raimondas Vitolinšas. Artėjančiame pasaulio čempionate bus penki debiutantai - vartininkas Marekas Mitensas, gynėjas Miksas Tumanovsas ir puolėjai Glebas Prohorenkovas, Anris Ravinskis bei Filipas Buncis.
Latvijos rinktinė 2025 m. pasaulio čempionatą pradės gegužės 10 d. rungtynėmis su Prancūzija. Kitą dieną laukia akistata su Kanada, gegužės 13-ąją - dvikova su Slovėnija, gegužės 14 d. - mačas su šeimininke Švedija, gegužės 17 d. - kova su Suomija, gegužės 18 d. - rungtynės prieš Slovakiją, o grupės etapą Latvija užbaigs gegužės 20 d.
Latvijos rinktinės sudėtis:
- Vartininkai: Kristers Gudlevskis, Gustavs Grigals, Mareks Mitens.
- Gynėjai: Oskars Cibulskis, Ralfs Freibergs, Janis Jaks, Kristaps Zile, Kristians Rubins, Roberts Mamcics, Markuss Komuls, Miks Tumanovs.
- Puolėjai: Kaspars Daugavins, Rihards Bukarts, Oskars Batna, Martins Dzierkals, Rudolfs Balcers, Toms Andersons, Dans Locmelis, Eduards Tralmaks, Felikss Gavars, Haralds Egle, Martins Lavins, Glebs Prohorenkovs, Anris Ravinskis, Filipas Buncis.
Bendradarbiavimas su Lietuva
Lietuvos futbolo pasaulis, kaip ir ledo ritulio, ruošiasi istoriniam momentui: vis labiau Lietuvoje populiarėjanti sporto šaka dėlioja akcentus bendram projektui su Latvija. Lietuvos klubinis futbolo pasaulis žengia į naują amžių: sutarta, kad nuo ateinančio sezono Lietuvos ir Latvijos futbolo klubai varžysis vienoje lygoje. Būsimi Baltijos lygos (BFL) kontūrai gerokai skirsis nuo pastaruosius du metus matyto modelio. Tuomet dvi stipriausios Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos dėl nugalėtojų titulo varžėsi dviem etapais: grupių etape ir finaliniame ketverte, kiekviename iš jų sužaisdamos po dvi rungtynes.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Naujoji lyga startuoja su ilgalaike vizija: asociacija „Hockey Lietuva“ kartu su Latvijos ledo ritulio federacija įsipareigojo bendrą čempionatą rengti bent jau artimiausius tris sezonus. Stipriausios Lietuvos ir Latvijos komandos lygiomis teisėmis varžytųsi viso sezono metu: reguliariajame sezone ir atkrintamosiose varžybose. Naujoje lygoje dalyvaus 8-12 komandų. BFL laukiama bent jau penkių Latvijos klubų ir trijų komandų iš Lietuvos.
2022-2023 metų BFL sezono rungtynių skaičius priklausys nuo galutinio komandų skaičiaus. Tiek ir Lietuvos, tiek ir Latvijos komandos namų rungtynes žais savo arenose. Pagrindinis Lietuvos futbolo klubų iššūkis - papildomų finansų pritraukimas. Lyginant su Lietuvos čempionatu dvigubai didėjantis rungtynių kiekis, ilgesnės kelionės ir kur kas intensyvesnis sezonas pareikalaus kur kas didesnių investicijų, nei dalyvavimas vietinėse pirmenybėse. Pateikiant galimybę pasirodyti ne tik vietinei, tačiau ir kaimyninei rinkai, tikimasi į klubus pritraukti ir naujų rėmėjų, tačiau svarbiausią vaidmenį Lietuvos klubų dalyvavime būsimoje lygoje gali atlikti miestų savivaldybės.
Pirmuosius ir bene svarbiausius savo darbus Lietuvos klubai privalo atlikti iki liepos ketvirtos dienos - būtent tuomet užsidarys paraiškų dalyvavimui būsimoje lygoje priėmimas. Naujo sezono fone gera proga retrospektyviai įvertinti Lietuvos ir Latvijos klubinį futbolą, pažvelgti, iš kurio taško startuoja A lyga, kaip ji atrodo iš kaimynų perspektyvos ir kas nutiko, jog per pastaruosius kelerius metus latviai šovė aukštyn (UEFA reitinge) ir fiksuoja istorines aukštumas. Ką patys latviai mano apie tai, kaip teigė V. Nors ji tiksliai neįvardino, kalbėdama apie Latviją neabejotinai V. Venslovaitienė omeny turėjo sostinės FC „Riga“ klubą. Delfi žiniomis, 2022 m. FC „Riga“ disponavo 18,05 mln. eurų biudžetu, 2023 m. jis siekė 16,199 mln. eurų.
FC „Riga“ ir Finansiniai Aspektai
„Niekam iš futbolo bendruomenės nekyla abejonių, kad FC „Riga“ yra dirbtinis darinys, į kurį pinigus pumpuoja turtingas klubo savininkas. Neoficialiai klubo savininkas yra Rusijos oligarchas Sergejus Lomakinas. Jis yra įtrauktas į Latvijos juodąjį sąrašą, neseniai politiniuose sluoksniuose bandė iš šio sąrašo ištrūkti, tačiau jam nepavyko. S. Lomakinas yra žinomas dėl savo ryšių su Rusijos valdžios atstovais, jam priklauso mažmeninės prekybos tinklas „FixPrice“, - teigė Latvijos sporto žurnalistas U. Apie Rusijos milijonierių rašė „The Athletic“. Prieš kelerius metus Rygos futbolo klubas skelbė apie grandiozinius planus statyti modernią sporto bazę. Ir Baltijos šalių kontekste solidi FC „Riga“ piniginė negarantuoja titulų ir sėkmės nei vietiniame, nei tarptautiniame fronte. Dvejus metus iš eilės Latvijoje čempionų titulas priklauso kitam sostinės klubui - FK RFS. 2023 m. klubo biudžetas nesiekė nė 5 mln.
FK RFS: Šeimos Verslas
„Tai šeimos verslas, paremtas geriausia tarptautine vadybos praktika ir tradicijomis. Vadovaujančius postus užima sūnūs, broliai. Pavyzdžiui, Artiomas Milovas yra LNK grupės pirmininko, įkūrėjo Aleksandro Milovo sūnus. Verslas orientuotas į Latvijos ir Baltijos šalių rinką, tad prasidėjus karui Ukrainoje 2022 m. didelių sunkumų nepatyrė“, - teigė U.
Taip pat skaitykite: Nuo pirmųjų žingsnių iki pripažinimo
FK „Auda“: FC „Riga“ Filialas?
„Niekam nėra paslaptis, jog „Auda“ yra FC „Riga“ klubo filialas, nors tarpusavyje klubai teisiškai nėra susiję. Tikrasis klubo savininkas yra Rusijos pilietis Andrejus Vilenkinsas, turintis ryšių su S. Lomakinu. Šis klubas taip pat gyvena ne pagal realias galimybes ir yra dirbtinis darinys, nes istorinis futbolo klubas „Auda“ teisiškai su šiuo klubu nėra susijęs“, - teigė U.
FC „Valmiera“ ir Kontroversiški Investuotojai
Nuo svetimo kapitalo priklausoma 4-oje vietoje pernai finišavusi FC „Valmiera“, 2024 m. Pagrindinis klubo savininkas - Šveicarijos teisininkas Ralphas Iseneggeris. Pavyzdžiui, jis talkino buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino administracijos vadovui Pavelui Borodinui, kuris 2001 m. buvo suimtas JAV ir perduotas Šveicarijos teisėsaugai. Jis buvo kaltinamas paėmęs 30 mln. dolerių kyšį, pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo, tačiau atsipirkęs vos 300 tūkst. 2019 metais R. Iseneggerio pavardė buvo linksniuojama skandale dėl kyšio Donaldui Trumpui. JAV prokuratūros duomenimis, kalbama apie milijoną dolerių iš Ukrainos oligarcho Dmitrijaus Firtašo, kuris, padedamas R. Iseneggerio, šiuos pinigus pervedė Levui Parnui, vienam iš šešėlinio D. Trumpo rinkimų kampanijos finansavimo organizatorių. Už kokius nuopelnus D. Firtašas pervedė milijoną dolerių D. R. Iseneggeris 2018-aisiais bandė įsigyti Bukarešto „Dinamo“ klubą, tačiau negalėjo pagrįsti pinigų kilmės. 2020-aisiais R. Iseneggeris tapo Latvijos klubo „Valmiera“ direktoriumi. Dokumentuose nurodoma, kad teisininkas iš Šveicarijos yra bendrovės, kurioje registruotas klubas, naudos gavėjas, tačiau 95 proc.
„Virsliga“ Prezidento Nuomonė
Ką apie Latvijos klubų virtuvę, jos finansus mano „Virsliga“ prezidentas Maksimas Krivunecas? Ar įtartinos reputacijos užsienio investuotojai ir Rusijos verslo atstovų įtaka Latvijos klubams nekenkia „Virsligos“ įvaizdžiui? „Klubus tikrina valstybės institucijos, UEFA ir Latvijos futbolo federacijos licencijavimo procedūros. Svarbu pažymėti, FC „Riga“ yra Latvijoje registruotas juridinis asmuo, kurio veiklą visiškai reguliuoja mūsų šalies finansų ir mokesčių institucijos. Klubas investavo į infrastruktūros projektus, pavyzdžiui, į dirbtinių ir natūralių aikščių įrengimą, modernios treniruočių bazės plėtrą ir naujo stadiono statybą. Klubas taip pat daug investavo į jaunimo ugdymo sistemas, siūlydamas nemokamas treniruotes daugeliui vaikų, be to sumokėjo milijonus mokesčių“, - FC „Riga“ nuopelnus Latvijos futbolui vardino M.
„Nors S. Lomakinas negali atvykti į Latviją, viešos informacijos, paaiškinančios to priežastis, nėra. Svarbu paminėti tai, kad S. Lomakinas nėra įtrauktas į jokį ES sankcijų sąrašą ir gali laisvai keliauti į kitas šalis, įskaitant ir Lietuvą. Spekuliacijos šiuo klausimu atitraukia dėmesį nuo tikrųjų Lietuvos ir Latvijos futbolo problemų. Turėtume klausti, ar diskutuojame apie tai siekdami spręsti realias problemas, ar norėdami nukreipti dėmesį nuo aktualijų. Tokios kalbos yra neproduktyvios“, - mano M. Anot jo, FK „Auda“ klubui vadovauja „dešimtmečius su klubu susiję asmenys, užtikrinantys jo tęstinumą ir stabilumą“. „Pastaraisiais metais FK „Auda“ padarė pažangą: sugrįžo į „Virsliga“ pirmenybes ir 2022 m. laimėjo Latvijos taurę. Pavyzdžiui, FC „Valmiera“ priklauso Šveicarijos teisininkui, ir nors klubas susidūrė su tam tikromis pinigų srautų problemomis, tai nėra neįprasta klubams, finansuojamiems tik privataus kapitalo. Kitaip nei Lietuvoje, Latvijos klubai negauna didelės savivaldų paramos, o tai didina riziką, bet kartu skatina mus kurti labiau savarankišką modelį“, - pabrėžė M.
Finansiniai Rezultatai ir Žaidėjų Perėjimai
Anot jo, solidžios investicijos į Latvijos klubus duoda rezultatų. Vien praėjusiame sezone FC „Riga“ iš žaidėjų perėjimų uždirbo 1,5 mln. „Ypač dėmesio vertas pasiekimas - saugo Ousseynou Niango pardavimas „Union Saint-Gilloise“ (USG) klubui. Tai reikšminga, nes USG garsėja kaip itin efektyviai dirbantis klubas, kuriam vadovauja Alexas Muzio. Tai analitiniais duomenimis besivadovaujantis klubo vadovas ir kito pavyzdinio Anglijos klubo „Brighton & Hove Albion“ savininko Tony Bloomo partneris. - 1 mln. eurų. Pavyzdžiui, 2023 m. sezoną lygos klubai užbaigė su rekordinėmis 9 mln.
Taip pat skaitykite: Krepšinio lygų apžvalga Baltijos šalyse
Latvijos Futbolo Lygos Pozicija
„Asmeniškai manau, kad A lyga prieš kelerius metus buvo aukštesnio lygio, lyginant su Latvijos „Virsliga“ pirmenybėmis“, - įsitikinęs M. Krivunecas, tačiau anot pašnekovo, dabar situacija yra pasikeitusi. „2018 m. sukūrėme lygos modelį, leidusį išspręsti du mūsų šalies pirmenybių iššūkius. Viena vertus, nuo 2016 m. į Latvijos klubus atėjo keli nauji investuotojai, siekę kovoti dėl titulų vietiniame fronte ir pozicijų Europoje. Galiojusios taisyklės, pagal kurias aikštėje galėjo būti tik 5 užsienio žaidėjai, sukėlė vietinių žaidėjų paklausos bangą. To rezultatas - didelė vietos žaidėjų atlyginimų infliacija, klubai staiga buvo priversti vietos talentams išleisti dvigubai ar net daugiau. Kita vertus, turėjome kelis mažesnius klubus, kurie ir toliau kliovėsi savo jaunimu ir laisvųjų agentų perėjimais. Šie klubai siekė ir toliau ugdyti vietinius futbolininkus ir apsaugoti vietos rinką“.
Ir neadekvačią vietos talentų infliaciją Latvijos futbole, anot pašnekovo, spręsta „veikiant greitai ir strategiškai“. „Norėjome užtikrinti klubų tvarumą, sumažinti susidariusią infliaciją, sudaryti sąlygas geriausiems klubams konkuruoti Europoje ir motyvuoti mažesnius klubus sutelkti dėmesį į vietos talentų ugdymą. Lygos dalyvių plėtra (nuo 8 iki 10), legionieriams taikomų taisyklių pokyčiai (vienu metu aikštėje gali žaisti 8 užsieniečiai), progresinis legionierių mokestis su lėšų perskirstymo sistema klubams, Latvijos jaunimo ugdymas ir naujos lygos rinkodaros ir skaitmeninės iniciatyvos - tai pagrindiniai mūsų strategijos elementai. Ir rezultatai - labai džiuginantys“, - neslepia M. Anot jo, jau kelerius metus iš eilės „Virsliga“ - jauniausia Europoje pagal žaidžiančių futbolininkų amžiaus vidurkį.
Jaunimo Ugdymas ir Rezultatai
„Tarpusavio rungtynėse su bendraamžiais iš Lietuvos nuo 2019-ųjų Latvijos U-19 rinktinė užfiksavo 4 pergales, lygiąsias ir nė vieno pralaimėjimo. Panašiai per tą patį laikotarpį mūsų U21 komanda laimėjo visas trejas rungtynes prieš Lietuvos U21 rinktinę, o dauguma žaidėjų nuosekliai tobulėjo „Virsliga“ čempionate. Šie rezultatai rodo mūsų strategijos sėkmę ir Latvijos klubų pažangą puoselėjant vietos talentus“, - įsitikinęs M.
UEFA Reitingas ir Ateities Tikslai
„Nors A lyga apskritai pasižymėjo geresniu taškų pasiskirstymu (2024 m. sezone), Lietuvos klubuose žaidžia gerokai vyresni žaidėjai. Tai svarbus kontekstas vertinant konkurencinį balansą lygose. Nors jaunų žaidėjų rezultatai gali būti nenuoseklūs, mes jiems sudarome geriausias sąlygas tobulėti. Bendrą pozityvią Latvijos futbolo lygos situaciją atspindi ir mūsų kilimas UEFA šalių reitinge (fiksuojami klubų uždirbti taškai UEFA turnyruose) - Latvija dabar yra 35-oje vietoje lyginant su 43-ia Lietuvos pozicija“, - pastebi M. Krivunecas. Įdomu tai, kad dar 2020/21 m.
„Vienas pagrindinių lygos ir Latvijos klubų siekių - varžytis su solidesniais klubais ir dalyvauti prestižiškesniuose UEFA turnyruose. Mūsų strateginis tikslas - pakilti į 33-ią UEFA reitingo vietą, tai užtikrintų mūsų šalies taurės laimėtojui vietą UEFA Europos lygos atrankoje. Tai atvertų duris varžytis su tokiomis futbolo valstybėmis kaip Slovėnija, Slovakija ar Bulgarija. Apibendrinant galiu pasakyti, kad kiekvienas iš šių duomenų gali pasidaryti savo išvadas. Tačiau, kaip „Virsliga“ prezidentas, esu labai patenkintas kryptimi, kuria judame“, - neslėpė M.
Žiniasklaidos Rinka ir Baltijos Lygos Idėja
Anot M. „Vienas didžiausių mūsų lygos iššūkių - ribota mūsų žiniasklaidos rinka ir jos dydis. Norint tai išspręsti, turiu priminti tarptautinio projekto kūrimo galimybes visose trijose Baltijos šalyse. Vos 20 proc. vietos čempionatų rungtynių perkėlę į tarptautinį lygį galėtume smarkiai padidinti mūsų varžybų matomumą ir sustiprinti klubų galimybes konkuruoti“, - tvirtina M. Krivunecas, siūlantis gaivinti Baltijos futbolo lygos idėją. „Šis projektas Latvijos, Lietuvos ir Estijos klubams kasmet galėtų atnešti 4 mln. eurų pajamų, o tai gerokai padidintų finansinį stabilumą.
Latvijos futbolas sparčiai auga. Nuo 2018 m. „Virsliga“ skaitmeninė auditorija patrigubėjo, o pajamos išaugo keturis kartus. 2024 m. sezone lankomumas ūgtelėjo 28 poc. Sirgaliai, kaip ir rėmėjai, teigiamai vertina lygos plėtrą. - 180 000 eurų) ir yra savarankiška. Nuo 2018 m. daugiau nei pusė „Virsliga“ klubų iš esmės atnaujino savo infrastruktūrą, tą daugiausiai leido padaryti privačios investicijos. Tai rodo ne tik sirgalių entuziazmą, bet ir rėmėjų pasitikėjimą. Bendra su „Virsliga“ klubais dirbančių įmonių apyvarta viršija 650 mln. Noriu dar kartą paraginti kolegas iš Lietuvos ieškoti bendradarbiavimo galimybių ir kurti bendrus projektus. Tokios iniciatyvos atneštų didžiulę naudą ne tik mūsų klubams, bet ir bendruomenėms. Mano nuomone, mūsų futbolo pirmenybės šiuo metu yra panašaus lygio, todėl dabar yra puikus metas suvienyti pastangas.
Baltijos Futbolo Lyga: Istorija ir Perspektyvos
Bàltijos fùtbolo lýga, BFL, visuomeninis pajėgiausių Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyrų futbolo klubų susivienijimas. Įkurta 1991. Tik tais metais surengtas Baltijos futbolo lygos varžybas laimėjo Vilniaus Žalgiris, 2 vietą užėmė Klaipėdos Sirijus, 3 vietą - Panevėžio Ekranas. Baltijos futbolo lyga atkurta 2007, jai vadovauja Baltijos futbolo lygos komitetas: Liutauras Varanavičius (Lietuva), J. Mezeckis (Latvija) ir A. Polakas (A. Pohlak, Estija; pirmininkas). 2007 Baltijos futbolo lygos varžybose žaidė 12 komandų: po 4 kiekvienos šalies pajėgiausias. Lietuvai atstovavo Kauno Kaunas, Panevėžio Ekranas, Vilniaus Žalgiris ir Vėtra.
Kodėl Baltijos Lyga?
Dar 2007 metais buvo pradėtas vykdyti senasis Baltijos lygos projektas. Jis truko ketverius metus, tačiau buvo užbaigtas kaip nepasiteisinęs. Dažnai šis turnyras buvo siejamas ne tik su abejotina kokybe, bet ir nešvariais užkulisiniais žaidimais. Dabar Latvijos futbolo lygos „Virsliga“ prezidentas Maksimas Krivunecas vėl aktyviai kalba apie idėją sujungti trijų šalių pirmenybes. Pagal siūlomą formatą komandos sužaistų du ratus su savo šalių komandomis, o tuomet keturios pajėgiausios Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekipos jungtųsi į pagrindinį turnyrą bei kovotų dėl prizinių vietų. Likę klubai varžytųsi tarpusavyje su savo šalies varžovais.
Kodėl Ji Reikalinga?
TV3 žurnalistui Edgarui Maslauskui interviu davęs M. Krivunecas tikina, kad ši idėja yra būtina Baltijos šalims. „Kai kalbame apie Baltijos lygą, kalbame ne tik apie formatą, kuriuo trijų šalių komandos būtų integruotos, bet ir apie visą struktūrą, produktą, TV teisių pardavimus, bendrą biudžetą, skaitmeninę ekosistemą, kurioje visi mūsų sirgaliai turėtų puikią patirtį, galėtų mėgautis Baltijos šalių futbolu vienoje platformoje. Tai didžiulis projektas, bet labai svarbus Baltijos šalių futbolui“, - įsitikinęs Latvijos lygos vadovas.
„Idėja, visų pirma, yra pagerinti konkurencingumą, sujungti didžiuosius klubus, kad jie galėtų žaisti tarpusavyje, - aiškino M. Krivunecas. - Likusios komandos taip pat turėtų konkurencingas rungtynes. Sujungdami tris lygas mes išeitume iš trijų skirtingų rinkų į 6 milijonų rinką. Tai Danijos dydžio rinka. Pagrindinis kuras lygų ir klubų vystymuisi yra TV teisės. Tai svarbiausias dalykas kiekvienai lygai ir kiekvienam jos klubui. Baltijos šalyse mes iš transliacijų teisių nesugeneruojame nieko. Tai aišku, nes pats produktas nėra pakankamai geras. Padidindami konkurencingumą, sujungdami jėgas ir ekonominius pajėgumus, galime viską optimizuoti, mums nereikia atskirų produktų visoms trims lygoms. Mes galime parodyti, kaip tai padaryti, kaip pakelti finansų lygį. Žinoma, galiausiai, taip pagerintume sirgalių patirtį tiek stadionuose, tiek prie ekranų. Tai nėra tik apie pinigus, nes tai - tik resursas. Lygos biudžetas yra tai, ką lyga gali padaryti dėl klubų ir sirgalių.“
Paklaustas, kodėl klubai turėtų būti suinteresuoti, M. Krivunecas pažymėjo augančias žaidėjų vertes ir didesnius pinigus iš UEFA. „Visų pirma, kiekvienas klubas yra apie žaidėjus. Jei pakelsime konkurencijos lygį, kils ir futbolo lygis. Jei pažiūrėsime į biudžetus, jie formuojami iš savininkų, savivaldybių, UEFA turnyrų ir žaidėjų transferų. Su didesniu susidomėjimu ir didesniu konkurencingumu, susidomėjimas žaidėjais irgi pakils. Latvijoje per pastaruosius kelerius metus mes turime teigiamą transferų balansą - mes parduodame žaidėjus į didesnes rinkas, o klubai gali investuoti gautus pinigus. Antra, didesnė konkurencija pagerintų rezultatus ir UEFA turnyruose. Kuo aukštesniame lygyje žaidi UEFA turnyruose, tuo daugiau pinigų gauni ir solidarumo išmokomis, o jos skirstomos jaunimo sistemoms, mažesniems klubams. Geresnė sirgalių patirtis gali lemti tai, kad turėsime produktą, dėl kurio sirgaliai norės mokėti pinigus. Juos galima panaudoti studijoms, šou elementams, fantasy žaidimams ir taip toliau. Pasakysiu nuoširdžiai, jei gali vystyti savo lygą lokaliai, reikia tą daryti, bet jau 8 metus esu Latvijos futbolo lygos prezidentas… Atlikau daugybę tyrimų, kalbėjau su kolegomis ir čia Latvijoje, ir užsienyje, bet esmė paprasta - mes esame mažos rinkos. Turime tą priimti. Ir turime dirbti kartu. Čia vienintelis kelias. Esame labai artimos valstybės istoriškai, kultūriškai, ekonomiškai, futbolo lygiu - taip pat. Baltijos šalys yra puiki vieta tokiam bandymui, o svarbiausia - mes žinome, kaip tą padaryti, mes turime instrukcijas. Sujungę jėgas galėtume galime būti visai kitame lygyje“, - sakė M. Krivunecas.
Lietuvos Futbolo Federacijos Pozicija
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius turi konkrečią nuomonę apie siūlomą idėją. „Mūsų pozicija eilę metų nesikeičia, šiai dienai nematau galimybės geopolitiniam, politiniam kontekste kalbėti apie Baltijos futbolo lygos sukūrimą. Mes pasisakome „prieš“ ir savo pozicijos laikysimės. Kitas dalykas - kartas nuo karto pabandoma padaryti užėjimus, pamanipuliuoti šia tema, bet nei mūsų klubai nusiteikę apie tai kalbėtis, nei mes kaip futbolo federacija“, - dėstė E. Stankevičius.
„Yra Baltijos lygos vadovas, kuriam tai aktualu, gal jis turi kažkokių asmeninių interesų, jam ta idėja atrodo gera. Taip, mes galime susitikti, pakalbėti, nesu kategoriškai „prieš“, bet šiandien dienai neįsivaizduoju, kad tai galėtų tapti realybe“, - pridūrė LFF prezidentas. Jis siūlo kitas galimybes apjungti Baltijos šalių futbolą. „Galime gal svarstyti kažkokį Supertaurės turnyrą, kur trijų Baltijos šalių čempionai susitinka bendram turnyrui prieš sezoną, yra bendras rėmėjas ir tokia avantiūra, pasižaidimas, stipresnio lygio varžovai yra smagi idėja. Jei žiūrime bendrą į lygą, tai yra vietinio čempionato griovimas. Taip pasisako ir klubai. Jei būtų kažkokia papildoma kvota Europos vietose, komerciniai prizai, gal klubai ir svarstytų. Dabar tai yra vien išlaidos, neturime vieno rėmėjo. Dabar viskas pasikalbama politiniam lygmeny ir greitai numarinama“, - griežtai kalbėjo E. Stankevičius.
Reakcija į LFF Prezidento Požiūrį
Į neigiamą LFF vadovo požiūrį sureagavo ir M. Krivunecas. „Aš žinau Edgarą, jį gerbiu, jis futbolo žmogus, labai talentingas ir turintis puikų mąstymą. Tiesiog reikia daugiau bendradarbiauti, kalbėti, diskutuoti. Esu įsitikinęs, kad kai jis sužinos visas detales, pamatys tinkamą kelią, kaip galima pakelti lygį ir kaip galime pagerinti patirtį savo sirgaliams. Žinome, kad ir Estijos futbolo federacijoje yra skeptikų, bet, jei nuoširdžiai, matome, jog kuo daugiau kalbame, pristatome šią idėją, tuo daugiau žmonių ima keisti požiūrį. Jie ima suprasti formatą, naudas ir kitus dalykus. Tam reikia laiko, tai inovatyvus projektas“, - sakė Latvijos lygos galva.