Dažnai žmonės skundžiasi šalta vasara, tačiau, užėjus karščiams, aimanų pasipila dar daugiau, nes neretai pradeda streikuoti organizmas. Staiga pakilusi oro temperatūra, ypač jei dar ir drėgna, gali būti žalinga žmogaus organizmui. Straipsnyje aptarsime, kaip karščiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kokios prevencinės priemonės padeda išvengti sveikatos sutrikimų, ir kaip boksas gali būti naudingas širdies ir kraujagyslių būklei.
Karščio poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai
Šiaulietės kardiologės Jurgitos Plisienės teigimu, staigus oro temperatūros pakilimas ypač pavojingas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Organizmui tenka didelis krūvis vėsinti pakilusią kūno temperatūrą, o tai sukelia stresą širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Dėl organizme vykstančių pokyčių gali vystytis širdies išemija, ištikti infarktas. Todėl pacientai, kuriems jau diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, turi būti atsargūs ir vengti karštos saulės spindulių.
Karštyje žmogus daug prakaituoja, netenka daug skysčių bei elektrolitų. Nevartojant pakankamai skysčių, gali sutrikti širdies ritmas. Ypač svarbu, kad karštą vasaros dieną žmonės nepamirštų išgerti jiems paskirtų vaistų. Kartais išėję į paplūdimį ar kitur jie pamiršta vaistus, todėl susiduria su sveikatos sutrikimais. Ypač karščio reikėtų saugotis tiems, kuriems per 50 metų, ir sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Pajutus padidėjusį širdies plakimą, skausmą širdies plote, būtina kreiptis į gydytoją. Rizikos grupei priklauso ir turintieji antsvorio bei nepratusieji prie didesnių fizinių krūvių. Net jeigu jūs ir nepriklausote nė vienai iš šių kategorijų, pasisaugoti būtina.
Vaistininkė Jūratė Švarcaitė teigia, kad per karščius ji dažnai sulaukia skundų dėl kraujotakos, širdies ritmo sutrikimų, žemo ar aukšto kraujospūdžio ir galvos svaigimo. „Riziką karštuoju metų laiku patiria visos amžiaus grupės, - pasakojo vaistininkė. - Visi žinome, kad saulė gali sukelti šilumos smūgį, bet tai nėra vienintelis sveikatos sutrikimas, kurį gali sukelti karščiai. Daugumai žmonių pirmiausia sušlubuoja širdis. Pagrindiniai problemų, susijusių su širdimi ar kraujagyslėmis, simptomai yra šie: gniaužiantis skausmas širdies plote už krūtinkaulio, galvos svaigimas ir skausmas, mirguliavimas akyse, staigus pablyškimas arba, atvirkščiai, ūminis veido paraudimas.“
Arterinė hipertenzija ir jos pavojai
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pirmaujančios tarp patologijų, sukeliančių didžiausią gyventojų ligotumą ir mirtingumą. Arterinė hipertenzija (AH) yra svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) nustatomas apie ketvirčiui visų pasaulio gyventojų, senstant šis skaičius didėja. Lietuvoje AH serga apie 45-60 proc. 25-65 m. gyventojų. Beveik visada (90-95 proc. atvejų) nepavyksta nustatyti hipertenzijos priežasties - tokia AH laikoma pirmine, likusiais atvejais AH sukelia inkstų, endokrininių liaukų, nervų sistemos ligos ir kitos retesnės priežastys - tai antrinė AH.
Taip pat skaitykite: Originalios vestuvių pramogos
Arterinė hipertenzija pažeidžia ne tik širdį - padidėjęs kraujo spaudimas sąlygoja sisteminius pokyčius organizme, kenčia kraujagyslės, ypač smulkiosios, vystosi inkstų funkcijos nepakankamumas, proliferuojant smulkiosioms kraujagyslėms akyse vystosi hipertenzinė retinopatija. Klinikiniais tyrimais įrodyta, jog AH yra pagrindinis rizikos veiksnys insultui išsivystyti. Nustatyta, jog didesnis kraujo spaudimas lemia ne tik dažnesnį šios ligos pasireiškimą pacientui, bet ir prastesnį išgyvenamumą persirgus. Beveik 40 proc. žmonių, sergančių hipertenzija, diagnozuojama kairiojo skilvelio hipertrofija, kuri predisponuoja širdies nepakankamumą, infarktą ar išeminę širdies ligą (IŠL). ŠKL padažnėja didėjant kairiojo skilvelio dydžiui, nors nėra nustatyta patologinės hipertrofijos rizikos riba. Agresyvus kraujo spaudimo mažinimas turi įtakos kairiojo skilvelio hipertrofijos sumažėjimui. Sumažinus kairiojo skilvelio hipertrofiją, ženkliai sumažėja ŠKL rizika ir mirštamumas nuo IŠL. Nustačius kairiojo skilvelio hipertrofiją, ji turi būti nedelsiant koreguojama.
Laimei, AH yra modifikuojamas ŠKL rizikos veiksnys - laiku ir tinkamai koreguojant kraujo spaudimą, galima sumažinti komplikacijų išsivystymo riziką, pagerinti paciento gyvenimo kokybę bei padidinti jo išgyvenamumą. Europos kardiologų draugija (EKD) jau 2003 m. AH diagnostikos ir gydymo gairių redakcijoje pabrėžia efektyviausius AH profilaktikos ir gydymo būdus. Ne naujiena, jog AH tikslinga gydyti keliomis vaistų grupėmis.
Karštą vasaros dieną praversiantys patarimai
Vaistininkė pataria prisiminti mūsų senolius. Jie vasarą dirbdavo laukuose anksti ryte, o per karščius stengdavosi būti namuose, vėliau pratęsdavo darbus tik vakare. Žmonėms, turintiems aukštesnį kraujospūdį, būtina jį stebėti: keliskart per dieną matuoti arterinį spaudimą ir, atsižvelgiant į rodmenis, pasitarti su gydytoju ir galbūt laikinai pakeisti įprastas vaistų dozes. Staigiai nukritus kraujospūdžiui, galima išgerti sūresnio vandens, stiprios arbatos, net puodelį kavos. Gydytojų teigimu, rekomenduojamas kraujospūdis yra 120/80- 130/85 mmHg. Ši norma taikoma visiems ir visų grupių pacientams, net ir senyvo amžiaus. Jauno žmogaus normalus kraujospūdis gali būti ir 110/70 mmHg, jeigu jis gerai jaučiasi. Tačiau verta atkreipti dėmesį į medikų perspėjimą, kad insultą ir infarktą patiria vis jaunesni žmonės, todėl ir jiems būtina saugotis perkaitimo bei imtis prevencijos priemonių.
Štai keletas patarimų, kaip apsisaugoti nuo karščio poveikio:
- Pasirūpinkite atkurti skysčių balansą. Jums reikalingi tik tam tikri elektrolitai, todėl pirmenybę teikite sultims (geriausiai - šviežiai išspaustoms), žaliajai arbatai ir paprastam vandeniui. Jeigu mėgstate mineralinį vandenį, rinkitės tokį, kuriame yra kuo mažiau natrio druskų (t. y. nesūrų). Atsisakykite gazuotų gėrimų.
- Laikykitės dietos - valgykite produktus, kuriuose yra daugiau kalio: daržoves, vaisius, uogas, žalumynus. Perėję prie augalinio maisto, palengvinsite kraujagyslėms ir širdžiai tenkančius krūvius. Baltymai taip pat reikalingi, tačiau pirmenybę teikite virtai mėsai arba žuviai.
- Neatsisakykite rauginto pieno produktų, tokių kaip neriebi varškė, kefyras, tačiau venkite aštraus, rūkyto, sūraus maisto - jis sulaiko organizme vandenį.
- Uždaras patalpas gerai vėdinkite, esant galimybei, laikykite atidarytus visus langus, nepasikliaukite vien kondicionieriais.
- Jeigu sergate kokia nors širdies arba širdies kraujagyslių liga, būtinai vartokite gydytojo paskirtus vaistus (net jei atrodo, kad jūsų sveikata pagerėjo). Nuolat kontroliuokite kraujospūdį - tegul kraujospūdžio matavimo aparatas visada būna po ranka. Kaip ir gydytojo skirti preparatai.
Boksas kaip priemonė stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą
Sportas - tai daugiau nei tik fizinė veikla. Jis ugdo discipliną, ištvermę, komandinį darbą ir pasitikėjimą savimi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių ankstyvos mirties priežasčių visame pasaulyje. Tinkama mityba, streso valdymas ir reguliarus fizinis aktyvumas gali sumažinti šių ligų riziką net iki 50 %.
Taip pat skaitykite: Švediškas boksas ir turizmas
Boksas jau seniai buvo švenčiamas dėl didelių fizinių poreikių ir transformuojančios naudos sveikatai. Be savo patrauklumo kaip sporto šakos, boksas yra galingas būdas pagerinti širdies ir kraujagyslių būklę bei bendrą savijautą. Bokso įtraukimas į įprastą mankštą reiškia ne tik smūgių metimą - tai ištvermės ugdymas, ištvermės didinimas ir širdies sveikatos palaikymas. Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje sėslus gyvenimo būdas kelia vis didesnį susirūpinimą. Boksas yra veiksmingas būdas išsivaduoti iš neveiklumo. Skatindamas judėti ir didindamas aktyvumą, boksas kovoja su neigiamu ilgo sėdėjimo poveikiu. Tai ypač svarbu norint pagerinti kraujotaką ir užkirsti kelią tokioms ligoms kaip giliųjų venų trombozė (GVT).
Boksas yra viso kūno treniruotė, kuri palaiko širdies veiklą. Nesvarbu, ar užsiimate šešėline boksu, atsitrenkiate į sunkų krepšį, ar dalyvaujate sparingo seansuose, nuolatinis judėjimas reikalauja pastangų iš jūsų širdies ir kraujagyslių sistemos. Ši nuolatinė veikla padidina širdies susitraukimų dažnį, o tai laikui bėgant sustiprina širdies raumenį. Skirtingai nuo tradicinių kardio treniruočių, boksas taip pat apima judrumą ir sprogstamą jėgą, o tai kelia iššūkį širdžiai ir plaučiams. Bokso intensyvumas gali imituoti realų fizinį stresą, treniruodamas širdį efektyviai reaguoti į sudėtingas situacijas. Kadangi boksas stiprina širdį, jis taip pat gerina kraujotaką. Kiekvienas smūgis, išsisukinėjimas ir judesys padeda prastumti deguonies prisotintą kraują per jūsų kūną, taip pagerindamas gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų patekimą į raumenis ir organus. Boksas taip pat padeda pašalinti toksinus iš jūsų kūno ir išlaikyti jūsų formą bei nuostabią formą. Padidėjusi cirkuliacija palaiko limfos nutekėjimą, padedant jūsų imuninei sistemai veikti optimaliai. Laikui bėgant ši nauda prisideda prie geresnės bendros kraujagyslių sveikatos, mažina kraujo krešulių ir kitų komplikacijų riziką.
Nuoseklumas yra labai svarbus, kai reikia pasinaudoti bokso teikiama nauda širdies sveikatai ir išvengti kraujagyslių problemų. Laikui bėgant, reguliarus dalyvavimas bokso treniruotėse gali sumažinti širdies ritmą ramybės būsenoje ir pagerinti kraujospūdį. Be to, įrodyta, kad boksas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies priepuolis ir insultas, riziką. Derindamas aerobinius ir anaerobinius pratimus, boksas įvairiais būdais meta iššūkį širdžiai, užtikrindamas, kad ji išliktų stipri ir atspari. Dėl holistinės bokso prigimties jis yra visapusiškas sprendimas širdies sveikatai palaikyti iki senatvės.
Boksas yra daugiau nei tik treniruotė širdžiai - tai holistinė kūno rengybos veikla, stiprinanti visą kūną. Jėgos treniruotės, kardio ir judrumas ugdo raumenis, degina kalorijas ir gerina koordinaciją. Be to, protinis dėmesys, reikalingas bokse, gali sumažinti streso lygį. Mažesnis stresas reiškia mažesnį kortizolio kiekį, o tai naudinga širdžiai ir kraujagyslėms. Dėl to boksas yra visapusiškas sprendimas ne tik fiziniam pasirengimui, bet ir psichinei gerovei. Boksas yra ne tik fizinis pasirengimas - tai taip pat puikus būdas bendrauti su kitais ir ugdyti pasitikėjimą savimi. Treniruotės grupėje arba su treneriu ugdo bendruomeniškumo jausmą, o tai gali sustiprinti emocinę gerovę. Be to, boksas suteikia pasiekimo jausmą. Naujų technikų mokymasis, greičio gerinimas ir derinių įvaldymas suteikia dalyviams išmatuojamų tikslų, kurių reikia siekti. Norint sumažinti širdies apkrovą, būtina išlaikyti sveiką svorį. Boksas sudegina daug kalorijų, todėl tai yra galingas svorio metimo ir valdymo įrankis. Priklausomai nuo intensyvumo, įprasta sesija gali sudeginti nuo 500 iki 1000 kalorijų. Derinant kalorijas deginantį kardio treniruotę su raumenis lavinančiais jėgos pratimais, boksas užtikrina, kad dalyviai ne tik numestų svorį, bet ir vystytųsi liesieji raumenys. Boksas yra daugiau nei tik sportas; tai gyvenimą keičianti treniruotė, turinti didelę naudą sveikatai. Dėl unikalaus didelio intensyvumo kardio, jėgos treniruočių ir judrumo darbo derinys tai yra viena geriausių širdies sveikatos ir kraujotakos veiklos rūšių. Svarbiausia, kad boksas stiprina širdį, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei skatina ilgalaikę sveikatą.
Bokso pagrindai
Norint pradėti užsiimti boksu, svarbu išmokti pagrindus. Tai apima tinkamą stovėseną, darbą kojomis ir smūgiavimo techniką.
Taip pat skaitykite: Iššūkis Bondorovui: kova prieš Davidą Thomasą
- Bokso stovėsena: Pradėkite stovėdami pėdomis pečių plotyje. Jei esate dešiniarankis, dešine koja ženkite žingsnį atgal. Kairiarankiai - atvirkščiai. Priekinis kojos pirštas turi būti vienoje linijoje su užpakaliniu kulnu. Pasukite pagrindinį petį į priešininką arba kriaušę. Šiek tiek sulenkite kelius. Laikykite alkūnes nuleistas žemyn, o rankas - pakeltas. Laikykite galvą už pirštinių, smakrą šiek tiek nuleiskite žemyn, o akis žiūrėkite virš pirštinių.
- Boksininkų darbas kojomis: Pradedantieji boksininkai turi įvaldyti žingsnių ir apsisukimo manevrus. Bokse svarbu kojomis stovėti ant žemės, kad visada būtumėte pasiruošę pulti, gintis ar atsitraukti. Pagrindinis žingsnis („step-drag“) - ženkite žingsnį pagrindine koja ir vilkite galinę koją. Sukimasis - antra pagal svarbą kojų darbo technika. Jis paprastai atliekamas sukantis nuo priekinės pėdos.
- Bokso smūgiai: Smūgiuodami smarkiai iškvėpkite, įtempkite kumštį ir įdarbinkite pagrindinius raumenis, atleiskite ranką atgal į pradinę padėtį. Smūgiuojant svarbu ne tik rankos jėga, bet ir viso kūno jėga, kad smūgis būtų galingesnis. Kad smūgiuodami neprarastumėte pusiausvyros, kūno svorį paskirstykite tolygiai.
Kvėpavimas bokse
Šis kvėpavimo pratimas padeda nustatyti laiką ir jėgą. Įkvėpkite, kad pasiruoštumėte smūgiui. Smūgiuodami greitai iškvėpkite pro burną (o ne nosį), užčiaupę žandikaulį. Tai turėtų skambėti kaip šnypštimas. Tikroje kovoje galite rizikuoti susilaužyti žandikaulį, jei atvėrę burną gausite smūgį į smakrą. Šio staigaus iškvėpimo tikslas - įdarbinti korpusą ir sujungti smūgį su kūnu.
Bokso papildai
Kovos menai reikalauja ne tik fizinės, bet ir psichologinės ištvermės. Intensyvus treniruočių režimas, disciplina, griežta mityba - visa tai gali smarkiai nuvarginti besitreniruojantį. Štai keletas papildų, kurie gali būti naudingi užsiimantiems kovos menais:
- Kreatinas: Kreatinas yra organinė rūgštis, kurios gausu raudonoje mėsoje ir žuvyje. Kreatinas padeda išsiskirti energijai, t.y. skatina ATP (adenozino trifosfato) sintezę.
- AAKG (arginino alfa ketoglutaratas): Argininas yra aminorūgštis, kuri skatina azoto oksido gamybą, plečia kraujagysles ir gerina kraujotaką. AAKG taip pat skatina baltymų sintezę.
- BCAA (šakotosios grandies aminorūgštys): BCAA, arba šakotosios grandies aminorūgštys, yra sudarytos iš leucino, izoleucino ir valino. Šios trys medžiagos yra atsakingos už raumenų irimo stabdymą bei baltymų sintezės skatinimą.
Prevenciniai sveikatos tyrimai
Gydytojai tvirtina, kad profilaktinių sveikatos tyrimų yra tikrai daug, bet, jei žmogus nejaučia jokių negalavimų, patariama atlikti bendrą kraujo tyrimą, šlapimo, gliukozės ir cholesterolio tyrimus. Bendrosios praktikos gydytoja Arijana Lukaševičienė sako, kad reikia atlikti bendrus kraujo tyrimus, kas dvejus metus išsitirti šlapimą, atlikti biocheminį kalio ir kreatinino tyrimą. Kreatininas rodo inkstų funkciją. Kadangi yra labai daug tuberkuliozės atvejų, reikia atlikti plaučių rentgeno tyrimą. Žmonėms, kurie dirba dulkėtoje aplinkoje, periodiškai reikėtų pasitikrinti nuo tuberkuliozės. Medikams ir mokytojams taip pat patariama pasitikrinti kasmet. Be to, ji pataria atlikti vėžio žymenų tyrimą, tačiau priduria, kad šis tyrimas yra gana brangus. Bet, jei žmogus turi artimų giminaičių, kurie sirgo vėžiu, patartina atlikti šiuos tyrimus. Nuo 25 m. iki 60 m. moterims skiriamas gimdos kaklelio vėžio tyrimas, vyrams nuo 45 m. Širdies kraujagyslių lygų prevencijai atliekamas bendras kraujo tyrimas, gliukozės, cholesterolio tyrimai - patikrinama tai, kas gali kenkti kraujagyslėms. Suaugusieji skiepijami nuo gripo, erkinio encefalito, hepatito - pagal poreikį.
Taurinas ir jo nauda širdies sveikatai
Taurinas dažnai siejamas su energiniais gėrimais, bet iš tikrųjų tai - natūrali aminorūgštis, kurios nemažai aptinkama širdyje, smegenyse, akyse ir raumenyse. Dalis tyrimų rodo, kad taurinas gali padėti palaikyti normalią kraujospūdžio ir kraujagyslių funkciją. Svarbu suprasti, kad tai nėra vaistas, o pagalbinis veiksnys prie mitybos, judėjimo ir gydytojo paskirtų priemonių. Kai kurie moksliniai darbai rodo, kad taurinas gali gerinti lipidų profilį (pvz., mažinti „blogąjį“ LDL cholesterolį ir didinti „gerąjį“ HDL) ir teigiamai veikti insulino jautrumą bei gliukozės toleranciją.
Taurino nauda skirtingoms grupėms
- Jautrūs kofeinui: Taurinas tinka geriau, nes pats neturi stipraus stimuliuojančio poveikio.
- Vegetarai ir veganai: Taurinas daugiausia randamas gyvūninės kilmės produktuose, o vegetariškoje ir veganiškoje mityboje jo praktiškai nėra.
- 40-50+ amžiaus žmonės: Gali gauti naudos, bet šioje grupėje ypač svarbu pasitarti su gydytoju, jei vartojami vaistai (kraujospūdžiui, kraujo krešumui, širdžiai).
tags: #boksas #stiprina #kraujagysles