Lietuvos boksas, turintis gilias tradicijas, yra sporto šaka, išugdžiusi daugybę aukščiausio lygio boksininkų, pasiekusių įspūdingų pergalių. Šiame straipsnyje apžvelgiama bokso istorija Lietuvoje tarpukario laikotarpiu, pradedant pirmosiomis varžybomis ir baigiant žymiausių sportininkų pasiekimais.
Bokso atsiradimas Lietuvoje
Bokso ištakos siekia senovės Egiptą, tačiau modernusis boksas gimė XIX a. Lietuvą boksas, kaip ir daugelis kitų sporto šakų, pasiekė tik po Pirmojo pasaulinio karo. Bokso atsiradimas Lietuvoje siejamas su žymiu transatlantiniu lakūnu Steponu Dariumi. Pradėjęs Lietuvoje populiarinti krepšinį, futbolą, beisbolą, jis taip pat buvo neabejingas boksui. Savo aplinkoje, ypač tarp aviacijos karininkų ir Karo mokyklos kursantų, jis skleidė bokso idėjas, demonstruodavo bokso pirštines, mokė bokso judesių ir aiškino šios sporto šakos taisykles. Jis mokė boksuotis daugelį žinomų tarpukario Lietuvos boksininkų: K. Markevičių, V. Dagilį, R. Kazoką, J. Kudirką, V. Tarvydą ir kitus. Jis taip pat treniravo savo svainį Algirdą Škėmą, kuris 1926 m. netgi tapo Lietuvos bokso čempionu.
S. Darius buvo ne tik bokso mokytojas ir treneris, bet jam teko būti ir bokso varžybų teisėju. Taip pat autoritetingi bokse (dažnai teisėjaudavę) buvo V. Byla, V. Balčiūnas ir kiti. Nors bokso rungtynes bandyta surengti dar 1919 m., pirmosios oficialios bokso varžybos surengtos 1923 m. gruodį Lietuvos dviratininkų sąjungos (LDS) pirmenybių metu. Ši organizacija buvo bokso pradininkė Lietuvoje, joje būrėsi pirmieji bokso entuziastai. Pirmąsias bokso varžybas organizavo ne kas kitas, o Steponas Darius. Pirmasis oficialus bokso čempionatas įvyko 1925 m. kovą Kaune. Jame varžėsi dviejų svorio kategorijų boksininkai. Pirmuoju Lietuvos bokso čempionu tapo Vladas Byla. 1926 m. gruodį Kaune buvo surengtas pirmasis tarpvalstybinis bokso mačas. Kaune gana dažnai buvo rengiami tarpvalstybiniai susitikimai, kuriuose kaimyninių šalių atstovai išbandydavo savo jėgas bokso ringe. 1927 metais į Kauną atvyko estai V. Palmas ir K.Gernas. V. Palmui pavyko įveikti K. Markevičių, tačiau K.Gerną bokso ringe sudorojo J.Vinča. Netrukus po to J. Vinčai ėmė stebėtinai sektis, kai jis Kaune įveikė Latvijos čempioną V. Freilidrą, o netrukus ir Rytprūsių (Vokietija) - P. Vroblevskį. 1928 m. J. Vinčai pavyko nukautuoti Latvijos bei Estijos bokso čempionus - A. Ramą bei H. Kuksmaną ir jis antrą kartą tapo stipriausiu Pabaltijo boksininku (tais pačiais metais jis dalyvavo Amsterdamo olimpinėse žaidynėse, vėliau išvyko į JAV ir kovojo profesionalų ringe). S. Darius taip pat prisidėjo prie J. 1928 m. Lietuvos bokso čempionate rungėsi jau 32 boksininkai visose aštuoniuose svorio kategorijose, tai rodė, jog kultivuojančių boksą entuziastų būrys gausėjo.
Žydų indėlis į Lietuvos boksą
Prieš pradedant kalbėti apie Lietuvos žydų (litvakų) dalyvavimą sportiniame sąjūdyje, pirmiausia reikia pažvelgti į atsikūrusios Lietuvos politinę ir ekonominę-socialinę padėtį. Iki 1920 m. ir vėliau vyko kovos su išorės bei vidaus priešais, ūkis po okupacijos ir karų suirutės buvo nualintas. Visuomenės kultūros daigus ugdė įvairios savišvietos draugijos, organizacijos, jų tarpe ir religinės bei atskiros asmenybės, sugrįžusios iš užsienio. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija buvo Lietuvos Sporto sąjunga (LSS), įkurta 1919 m. gegužės 18 d. Kaune. 1920 m. rugsėjo 15 d. S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės, P.Olekos, K.Dineikos ir kt. 1922 m. kovo 22 d. buvo įsteigta Lietuvos Sporto lyga (LSL), aukščiausias Lietuvos sporto organas, koordinavęs visą Lietuvos sportinį gyvenimą, o tų metų gegužės 2d. K. Dineikos ir J. 1925 m. pabaigoje LGSF turėjo 2 180 narių, veikė apie 80 skyrių. Svarbiausi jos klubai Kaune buvo „Alkis“, „Achilas“, „Gražina“, „Živilė“, „Žaibas“, „Vaidotas“ ir kt. Kai kurie sporto klubai Lietuvoje, pavyzdžiui, LFLS, jau savo gyvavimo pradžioje nebuvo grynai lietuviška sporto organizacija, nes joje buvo ir baltarusių, lenkų, vokiečių, žydų.
Kalbant apie litvakų dalyvavimą Lietuvos Sąjūdyje, reikėtų paminėti dar carinės santvarkos laikų faktą, aprašytą 1912 m. laikraščio „Viltis“ 31 numeryje būtent, kad „pirklys Vulfas Leivandas gavo leidimą leisti gazetą. Šis laikraštis būsiąs skirtas sporto ir teatro reikalams. Litvakai buvo pilnateisiai nepriklausomos Lietuvos piliečiai su kitų tautybių atstovais gyvenančiais Lietuvoje. Lietuvoje žydai sudarė apie dešimtadalį (8,3 %) visų gyventojų, o atskiruose miestuose, kaip Kaune, Jonavoje ir kitur net 20-30 %. Jie aktyviai dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenėje, verslo, pramonės, mokslo, medicinos ir kitose sferose. Ne išimtis buvo ir besikuriantis sportinis gyvenimas. Nemažai klubų Nepriklausomoje Lietuvoje turėjo įkūrę ir žydai. Tai “Juspo”, “Hapoel”, “Bar Kochba”, “Jehuda”, “Krat”, “Haboach”, “Hagibor”, “Olimp” ir kt. Aktyviausias buvo - “Makabi” sporto klubas įsteigtas 1920 m. Iš pradžių klubas pavadintas - Gimnastikos ir sporto sąjunga “Makabi”, o nuo 1923 m. kovo 17 d. Lietuvos žydų gimnastikos ir sporto sąjunga “Makabi”. “Makabi” - pasaulinė žydų kūno kultūros draugija, įkurta 1885 m. Turkijoje. Jachuda Makabi - nacionalinis žydų didvyris- sukilėlių, kariavusių prieš graikų - romėnų pavergimą ir už judėjų tikėjimą vadas. “Makabi” buvo finansiškai turtingiausia ir daugiausia narių ir klubų turėjusi visų tautinių mažumų sporto organizacija, kuri nemažai pasitarnavo ir Lietuvos sportui. Be šio klubo, Kaune ir Klaipėdoje veikė “Bar Kochba” Kaune jis atskilo nuo “Makabi”, vėliau vėl įsiliejo į jį. Klaipėdoje “Bar Kochba” veikė nepriklausomai nuo Kauno. Be šių klubų Lietuvoje veikė ir “Žydų atletikos klubas” (ŽAK). Klubas įsteigtas 1926 m. Veikė Kaune ir Šiauliuose. 1927 m. už priešvalstybinę veiklą uždarytas. Reikėtų pažymėti ir “Makabi” sporto klubo Šiaulių skyrių. Jam įkurti ir organizuotam sporto Sąjūdžiui Šiauliuose impulsą davė 1921 m. birželio 23 d. S. Šapyro ir M. Šico miesto viceburmistro S. Petukausko, gydytojo A. Šiaulių pramoninkas Chaimas Frankelis įkūrė sporto klubą, paskyrė 2 ha žemės sklypą sporto aikštelėms įrengti. Taip pat įsteigė įvairias taures ir prizus, dažnai rengė įvairius sporto vakarus. Kauno tabako fabriko savininkas Chaimas Zivas taip pat steigdavo prizus sporto varžyboms.
Taip pat skaitykite: Originalios vestuvių pramogos
Štai “Makabi” narys, dviratininkas Isakas Anolikas Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtyje dalyvavo 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. 1925 m. Lietuvos čempionate 10 km. 1926 m. Lietuvos čempionate 70 km komandinėse lenktynėse “Makabi” komanda (T. Murnikas, I. Anolikas, M. Landmanas) iškovojo I-ąją vietą (2 val. 38 min.32,0 sek.), o 10 km. lenktynėse pavieniu startu I. Lietuvos stalo teniso pradininkai - “Makabi” sporto klubo sportininkai. 1927 m. kovo 12-13 d. Kaune įvyko pirmosios stalo teniso pirmenybės, kuriose O. Gurvičiūtė ir J. Šimensas pirmieji tapo Lietuvos čempionais. 1929 m. Budapešte (Vengrija) Lietuvos stalo teniso rinktinė - A. Lifšicas, A. Armonas, broliai Chaimas ir Josifas Šimensai - debiutavo pasaulio pirmenybėse. Deja, debiutas nebuvo sėkmingas. Pralaimėjusi visus susitikimus Lietuvos rinktinė liko paskutinė. Nepasisekė ir 1930 m. Berlyne vykusiose pasaulio pirmenybėse. Sėkmingesnis buvo 1931 m. pasaulio čempionatas Budapešte (Vengrija): Lietuvos atstovai - M. Glikhmanas, S. Vikindas, Ch. Šimensas - 5:4 įveikė Italijos rinktinę ir iš 11-os komandų užėmė 10 -ą vietą. 1932 m. pasaulio čempionate Prahoje Lietuvos rinktinei atstovavo Vl. Dzindziliauskas, M. Glikhmanas, J. Remeikis ir Ch. Šimensas tarp 10-ies komandų užėmė 9-ąją vietą. Tais pačiais metais Lietuvos rinktinės sudėtyje žaidė Z. Beišteinas , M. Nomensas, O. Gurvičaitė ir J. Lifčicaitė. 1933m. O. Gurvičaitė tapo ir Makabiados tarptautinio stalo teniso turnyro Prahoje nugalėtoja. 1938 m. kovo 26 -27 d. Kaune vyko Pabaltijo stalo teniso turnyras. Lietuvos rinktinė - V. Variakojis, E. Nikolskis, Chaimas Duškesas - tapo Pabaltijo čempionais. Ypač atkaklus susitikimas vyko su Latvijos rinktine. Net 4-ių valandų susitikime, lemiamoje kovoje Chaimas Duškesas laimėjo prieš A. Ošinį. 1939 m.kovo 6-12 d. Kaire vykusiose pasaulio stalo teniso pirmenybėse sėkmingai žaidė Lietuvos vyrų rinktinė - Chaimas Duškesas, Vladas Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis ir Vilius Variakojis, kurie iškovojo 4-ąją vietą tarp vienuolikos komandų.
Pasižymėjo ir sporto klubo “Makabi” boksininkai. Štai 1926-27m. Lietuvos bokso čempionate N. Vaineris iškovojo pirmąsias vietas (sv. kat. iki 61,2 kg.) 1927 m. 1935 m. Lietuvos čempionate D. Birgeris iškovojo čempiono vardą (sv. kat. iki 72,6 kg.). 1934-1940 m. laikotarpiu boksininkas J. Jolkas (sv. kat. -66,7,kg) iškovojo 3 pirmąsias ir du kartus antrąsias vietas. Tarptautinėse varžybose (su Latvijos ir Estijos) sportininkais Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo V. Variakojis, J. Jolkas, D. Lengvoji atletika paprastai vadinama sporto karaliene. Tai sporto šaka, kuri pasižymi sporto rungčių įvairumu. Žiūrovai, stadione stebėdami varžybas, patiria daug teigiamų emocijų. Šios sporto šakos Lietuvos rekordininku 1931 m. tapo sporto klubo “Bar Kochba” atstovas S. Rozenbergas (110m.l/b), o 1932m. Lietuvos rekordininku 200 m. bėgime tapo “Makabi” narys M. Libermanas. 1937-1938 m. (60 ir 100 m) bėgime pasižymėjo “Makabi” sportininkas M. 1929 m. Kaune vykusioje SELL studentų vasaros olimpiadoje Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo lengvaatlečiai M. Gelermanas ir M. Libermanas. Plaukimo takeliuose pasižymėjo Klaipėdos “Bar Kochba”nariai. 1936-1937 m. Lietuvos rekordininke tapo Javčicaitė (50 m.nugara), o 1936 m. 3×50 komandinėje estafetėje nugalėjo “Bar Kochba” moterų komanda-Landen, Jaušicaitė, V. Benjaminaitė. Pirmieji šachmatų būreliai Lietuvoje kūrėsi mūsų šaliai dar esant carinės Rusijos glėbyje. 1930 m. Štai tais pačiais metais Hamburge (Olandija) vykusioje olimpiadoje Lietuvos rinktinė L. Abromavičius, Z. Kolodnas, A. Machtas, M. Šembergas, I. Vistaneckis tarp 18-os komandų užėmė 14-ąją vietą. Neblogai pasirodyta 1937 m. Stokholme vykusioje olimpiadoje, kur Lietuvos rinktinė (L. Abramavičius, M. 1931 m. Pabaltijo turnyre Klaipėdoje čempionu tapo Isakas Vistaneckis. Reikia pažymėti, kad minėtas šachmatininkas kartu su V.Mikėnu buvo vieni iš geriausių nepriklausomoje ir vėliau sovietinėje Lietuvoje. Lietuvoje buvo populiarūs ir pretendentų turnyrai kurie vykdavo 1931-1938 m. Kaune. Turnyruose pasižymėjo A. “Makabi” futbolininkai aktyviai dalyvavo ir Lietuvos futbolo pirmenybėse. 1922 -1932 m. Lietuvos futbolo komandos buvo suskirstytos į tris apygardas-Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Kauno ir Šiaulių apygardose žaidė “Makabi” futbolininkai. 1926 m. 1925 m. Kaune Lietuvos futbolo rinktinė žaidė tarpvalstybines rungtynes su Estijos sportininkais. Rinktinės sudėtyje žaidė ir “Makabi” futbolininkai - J. Lifšicas ir L. Gelermanas (pralaimėta 1:0). 1927 m. Rygoje vykusiose Lietuvos-Latvijos tarpvalstybinėse futbolo rungtynėse Lietuvos rinktinėje žaidė “Makabi” nariai - S. Buršteinas ir N. Blatas (6:3). 1933 m. Lietuvos futbolo rinktinė žaidė pasaulio atrankos turnyre su Švedija.
Svarbų vaidmenį sporte vaidina ir sporto bazės, aikštės, stadionai. Viena iš tokių - Kauno sporto halė, kuri buvo pastatyta 1939 m. Kaune vykusiam III Europos čempionatui ir buvo vienintelis toks statinys Europoje. Taip aukštai jį įvertino Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Viljamas Džonsas, atvykęs 1939 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tarsi atsidėkodama už šį puikų statinį, antrąkart iškovojo Europos čempionų vardus. A. Rozenbliumas gimė Kaune. 1927 m. sėkmingai baigė Keteno (Vokietija) aukštąją Inžinerijos mokyklą, grįžo į Lietuvą, kur iki 1936 m. dirbo samdomu inžinieriumi. Kaip konstruktorius jis dalyvavo projektuojant Kauno centrinio pašto rūmus, Karininkų Ramovę, M.Valančiaus gimnaziją Telšiuose, Tyrimų laboratoriją (dabar Kauno Technologijos universiteto Chemijos f-to rūmai). Po karo A. Rozenbliumas atsidėjo moksliniam darbui Kauno universitete, KPI, Vilniaus inžinieriniame institute. 1962 - 1964 m. Lietuvoje gyvenantys žydai buvo tvirtai įsilieję į vietos gyventojų gretas. Kartu su lietuviais ir kitų tautybių atstovais siekė aukštojo mokslo Lietuvos aukštosiose mokyklose. Štai Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK) veikė Kaune. 1934 -1938 m. studijavo Galina Ambromčikaitė, Nechmanas Blatas, Hirčas Esas. Vytauto Didžiojo Universiteto kūno kultūros katedroje lektoriais dirbo V. Lazersonas ir L. Lietuvos žiniasklaida dabar laikoma ketvirtąją valdžia. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse Lietuvos žurnalistų gretose dalyvavo ir J. Lifšicas, o 1928 m. Amsterdamo Olimpinėse žaidynėse „Žydų balsą“ atstovavo vienintelis žurnalistas M. Kepeliušnikas.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui žydų likimą nulėmė nacistų genocido politika bei vietiniai antisemitai, nutraukę ir aktyvią jų sportinę veiklą Lietuvoje. Kauno IX-ajame forte 1943 m. buvo sušaudytas Isakas Anolikas - 1924 ir 1928 m. Paryžiaus ir Amsterdamo olimpiadų dalyvis. Inž. Anatolijui Rozenbliumui, iškentusiam hitlerinės okupacijos metus, 1944 m. pavyko pabėgti iš Kauno IX-o forto. Nacių okupacijos metais žuvo ir AKKK II-os laidos absolventas Nachmanas Blatas. Nežinomi boksininkų N. Vainerio, J. Jolko, D. Birgelio, taip pat VDU Kūno kultūros katedros dėstytojų V. Lazersono ir L. Mirskio likimai. Daugelis sportininkų emigravo į vakarus.
Profesionalaus bokso užuomazgos: Juozas Žukauskas (Jack Sharkey)
Nors pirmoji itin svarbi Lietuvai bokso kova vyko visai ne Lietuvoje, o toli už Atlanto - 1932 metais birželio 21 d. Juozas Žukauskas, JAV žinomas kaip Jackas Sharkey, gimė 1902 m. Bingamtone, lietuvių emigrantų šeimoje, tačiau greitai persikėlė į Bostoną. Būtent laivyne J. Žukauskas atrado boksą. Būdamas aukštas tarp savo kartos žmonių ir nuo gimimo tvirtai sudėtas, J. Žukauskas gana greitai pradėjo tobulėti ir lengvai įveikdavo savo pirmuosius priešininkus. Pirmoji profesionali Amerikos lietuvio kova įvyko Bostone 1924 metais, kuomet J. Žukauskas jau pirmajame raunde nokautavo Billy Muldooną. Po šios kovos J. Dėl geros tarnybos anksčiau paleistas J. Pirmąjį savo šansą kovoti dėl pasaulio sunkiasvorių bokso čempiono titulo J. Žukauskas užsitarnavo 1927 metais, kuomet ringe susitiko su Wiliamu Harrisonu „Jack“ Dempsey. Prieš šią kovą J. Žukauskas buvo laikomas absoliučiu favoritu ir pagrindiniu pretendentu į titulinę kovą, o J. Nors kova ir vystėsi tolygiai - J. Žukauskas išnaudojo savo jėgą ir jaunystę, spaudė savo varžovą, o J. Po J. Dempsey smūgio į korpusą, kuris pagal J. Žukausko reakcija buvo atliktas žemiau juostos, J. Žukauskas nuleido rankas ir atsisuko į teisėją laukdamas jo reakcijos ar pauzės kovoje paskelbimo. Tuo iškart pasinaudojo J. Dempsey ir sudavė itin galingą šoninį smūgį tiesiai J. Po prieštaringo pralaimėjimo išmokęs vieną iš pagrindinių bokso taisyklių - saugotis bet kuriuo kovos momentu - J. Pirmoje kovoje dėl titulų J. Susitikimas iki ketvirtojo raundo vystėsi J. Žukausko naudai - M. Schmelingas buvo žinomas kaip kovotojas, kuris mėgsta ilgą ir pasyvią žvalgybą ringe, tačiau ir pats J. Ketvirtajame raunde įvyko tai, kas atėmė iš J. Žukausko pirmąjį šansą iškovoti čempiono diržą - M. Schemlingui spaudžiant J. Žukauską į ringo kampą pastarasis paleido neatidų smūgį, kuris pasiekė varžovo tarpukojį. Ant ringo grindų iš skausmo kritęs vokietis ir jo vadybininko sukeltas chaosas privertė teisėją diskvalifikuoti J. Revanšinė šių boksininkų dvikova tapo istorine, nes būtent tada J. M. Schmelingo ir J. Žukausko antrasis susitikimas įvyko 1932 m. birželio 21 d. Niujorke. Kovai buvo suplanuota 15 raundų, toks raundų skaičius vis dar buvo populiarus tuo metu, o prieš kovą dauguma ekspertų ir lažybų kontorų manė, kad M. Kova prasidėjo lėtai, J. Susitikimas įgavo pagreitį ketvirtajame raunde - savo smūgių arsenalą pradėjo atskleisti J. Žukauskas, vis dažniau pataikydamas ir tikslius apatinius smūgius, o M. Vėlesni raundai ir buvo tie, dėl kurių šios kovos rezultatas ir tapo toks prieštaringas. M. Schmelingas atrodė žymiai šviežesnis ir nemažino kovos tempo, o J. Rezultas iš pirmo žvilgsnio tikrai galėjo atrodyti kontraversiškas, tačiau būtina suprasti ir tos pusės, kuri įžvelgė J. Nors ir M. Schmelingas kontroliavo didžiąją kovos dalį, buvo kontakto iniciatorius ir tas, kurio smūgiai dažniau pasiekdavo J.
Taip pat skaitykite: Švediškas boksas ir turizmas
Juozas Bagdonas: sportinio patriotizmo simbolis
Juozas Bagdonas - vardas, kuris Lietuvos sporto istorijoje įrašytas aukso raidėmis. Tai žmogus, kurio kova, drąsa ir atsidavimas ringe tapo ne tik bokso, bet ir viso sportinio patriotizmo simboliu. Juozas Bagdonas gimė pokario metais Lietuvoje - laikotarpiu, kai sportas daugeliui jaunų žmonių tapo išsigelbėjimo forma nuo kasdienybės sunkumų. Jau vaikystėje jis išsiskyrė fizine ištverme ir stipriu charakteriu. Būtent šios savybės atvedė jį į bokso salę, kur prasidėjo jo nepaprasta kelionė. Treneriai greitai pastebėjo jaunojo sportininko potencialą. Jis buvo darbštus, niekada nepraleisdavo treniruočių ir visada siekė tobulumo. Jo stilius buvo paremtas gynybine taktika ir gebėjimu kantriai laukti tinkamo momento kontratakoms - tai, kas vėliau tapo jo išskirtiniu bruožu. 1950-1960-ųjų sandūroje Lietuvos bokso scena buvo itin konkurencinga - treniruočių sąlygos buvo kuklios, tačiau sportininkai pasižymėjo išskirtine ištverme ir noru įrodyti savo vertę. Juozas Bagdonas tuo laikotarpiu tapo vienu iš ryškiausių šalies bokso talentų. Jo pasirodymai tarptautinėse varžybose neliko nepastebėti. Bagdonas garsėjo ne tik fizine jėga, bet ir šaltu protu - jis gebėjo strategiškai mąstyti net sunkiausiose kovose. Olimpinės žaidynės - kiekvieno sportininko svajonė, o Juozui Bagdonui tai buvo didžiausias išbandymas karjeroje. Pasiruošimas Meksiko olimpiadai vyko itin intensyviai. Bagdonas dalyvavo vidutinio svorio kategorijoje, kurioje varžėsi pasaulio elitas. Nors jam nepavyko iškovoti medalio, jo kova buvo įvertinta kaip viena techniškiausių turnyre. Jis demonstravo nepriekaištingą gynybą, tikslius smūgius ir puikų taktinių sprendimų pojūtį. Nors olimpinis podiumas liko nepasiektas, pats dalyvavimas olimpiadoje tuo metu buvo didžiulė garbė. Lietuviams, gyvenusiems Sovietų Sąjungos sudėtyje, tokie pasiekimai reiškė ne tik asmeninę, bet ir tautinę pergalę.
Po olimpiados Juozas Bagdonas dar daugelį metų tęsė savo karjerą. Jis tapo keliolikos nacionalinių čempionatų prizininku ir garsėjo kaip „geležinės gynybos“ meistras. Jo kova nebuvo paremta agresija - jis išsiskyrė gebėjimu skaityti varžovą, numatyti jo veiksmus ir panaudoti energiją tiksliai tada, kai to reikia. Be sportinių rezultatų, Bagdonas buvo žinomas ir dėl savo sportinės etikos. Jis niekada nesiskundė pralaimėjimais, visuomet rodė pagarbą varžovams ir skatino jaunus sportininkus siekti ne tik pergalių, bet ir moralinės brandos. Baigęs aktyvią karjerą, Juozas Bagdonas neatsitraukė nuo bokso. Jis dirbo treneriu, padėjo ugdyti naują Lietuvos sportininkų kartą. Daugelis jo mokinių vėliau tapo čempionais, o kai kurie net patys siekė olimpinių aukštumų. Jo autoritetas sporto bendruomenėje išliko iki šių dienų. Juozas Bagdonas neabejotinai priklauso tai sportininkų kartai, kuri formavo Lietuvos sporto identitetą. Jo pasiaukojimas, profesionalumas ir pagarba sportui tapo vertybėmis, kurios išliko gyvos ir šiandien.
Taip pat skaitykite: Iššūkis Bondorovui: kova prieš Davidą Thomasą
tags: #boksas #tarpukario #metu