Gimnastika, tiek meninė, tiek sportinė, yra viena seniausių ir prestižiškiausių sporto šakų, įtrauktų į olimpinių žaidynių programą. Šiame straipsnyje apžvelgsime gimnastikos istoriją olimpinėse žaidynėse, pradedant jos ištakomis ir raida, baigiant šiuolaikiniu statusu ir Lietuvos pasiekimais šioje sporto šakoje.
Gimnastikos apibrėžimas ir rūšys
Gimnastika - tai sporto šaka, apimanti įvairius fizinius pratimus, kuriuos atlieka sportininkai, siekdami pademonstruoti jėgą, lankstumą, koordinaciją ir meninę išraišką. Yra dvi pagrindinės gimnastikos rūšys: meninė ir sportinė.
- Meninė gimnastika - tai aciklinė, sudėtingos koordinacijos olimpinė sporto šaka, kurioje choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai atliekami pagal muziką. Tai judesių menas, leidžiantis perduoti žmogaus būsenas išraiškingais judesiais, pirmiausia rankų. Į meninės gimnastikos varžybų programą įeina pratimai be įrankių ir su jais (šokdyne, lanku, kamuoliu, kuokelėmis, kaspinu). Vertinamas judesių emocinė išraiška, plastiškumas, išraiškingumas, lankstumas, judesių koordinacija, gimnasčių artistiškumas ir muzikalumas.
- Sportinė gimnastika - sporto šaka, apimanti laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Moterys atlieka atraminius šuolius per 120 cm aukščio stalą, pratimus ant įvairiaaukščių lygiagrečių, ant buomo ir laisvuosius pratimus ant 12 × 12 m kilimo (šiek tiek spyruokliuojančio), vyrai - laisvuosius pratimus ant tokio pat kilimo, pratimus ant arklio su rankenomis, ant žiedų, atraminius šuolius per 135 cm aukščio stalą, pratimus ant lygiagrečių ir skersinio.
Gimnastikos istorija olimpinėse žaidynėse
Gimnastika buvo įtraukta į pirmųjų moderniųjų olimpinių žaidynių programą 1896 m. Atėnuose. Iš pradžių varžėsi tik vyrai, o moterys prisijungė 1928 m. Amsterdamo olimpinėse žaidynėse. Per daugelį metų gimnastikos programa olimpinėse žaidynėse keitėsi, atsirado naujų rungčių ir prietaisų, tobulėjo taisyklės ir vertinimo kriterijai.
Ankstyvieji metai (1896-1948)
Pirmosiose olimpinėse žaidynėse gimnastikos varžybos buvo gana paprastos, o programą sudarė individualūs ir komandiniai pratimai ant įvairių prietaisų, tokių kaip skersinis, lygiagretės, žiedai ir arklys. Taip pat buvo rungtis - kopimas virve. Ši rungtis buvo įtraukta į ketverių olimpinių žaidynių gimnastikos varžybas (1896, 1904, 1924 ir 1932 m.). Šiuo laikotarpiu dominavo Europos šalių gimnastai, ypač Vokietijos ir Šveicarijos atstovai.
Pokario laikotarpis (1948-1980)
Po Antrojo pasaulinio karo gimnastika tapo vis populiaresnė ir labiau išvystyta sporto šaka. Atsirado naujų pratimų ir prietaisų, o gimnastai pradėjo demonstruoti vis sudėtingesnius ir rizikingesnius elementus. Šiuo laikotarpiu dominavo Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos šalių gimnastai, kurie pasižymėjo puikia technika, jėga ir lankstumu. Žymiausi šio laikotarpio gimnastai: Larisa Latynina, Viktoras Čiukarinas, Vera Čáslavská ir Olga Korbut.
Taip pat skaitykite: Gimnastikos gumos nauda
Šiuolaikinė gimnastika (nuo 1980 m.)
Nuo 1980 m. gimnastika tapo dar labiau techniška ir specializuota sporto šaka. Gimnastai pradėjo atlikti ypač sudėtingus ir rizikingus elementus, o varžybų lygis labai išaugo. Šiuo laikotarpiu dominavo įvairių šalių gimnastai, įskaitant Rumuniją (Nadia Comăneci), JAV (Mary Lou Retton, Shannon Miller, Gabby Douglas), Rusiją (Svetlana Chorkina, Aliya Mustafina) ir Kiniją.
Meninė gimnastika į olimpinių žaidynių programą įtraukta 1984 m.
Gimnastikos varžybų formatai olimpinėse žaidynėse
Olimpinės gimnastikos varžybos skirstomos į kelis etapus:
- Kvalifikacinis etapas: Visi gimnastai atlieka savo rungtis. Šio etapo rezultatai lemia, kurie gimnastai pateks į finalą.
- Komandos finalas: Komandinėje rungtyje kiekviena šalis gali turėti keturių gimnastų komandą. Trys gimnastai atlieka pasirodymus su kiekvienu prietaisu, o visi trys rezultatai įskaičiuojami į bendrą komandos rezultatą.
- Visų rungčių finalas: 24 geriausi atrankos etapo gimnastai (ne daugiau kaip po du gimnastus iš kiekvienos šalies) varžosi su visais keturiais (moterų) arba šešiais (vyrų) prietaisais. Laimi gimnastas, surinkęs aukščiausią bendrą rezultatą.
- Individualių pratimų finalai: Aštuoni geriausi kvalifikacinio etapo gimnastai (ne daugiau kaip du iš kiekvienos šalies) varžosi dėl individualių varžybų medalių.
Kiekvieno sportininko pasirodymas yra vertinamas pagal sudėtingumo taškus (D taškai) ir vykdymo taškus (E taškus). D taškai atspindi programos sudėtingumą, įskaitant atliekamus elementus ir jų kombinacijas. E taškai yra skaičiuojami nuo 10,0 atiminėjant už technikos, formos ir meninės išraiškos klaidas. Galutinis programos rezultatas yra D ir E taškų suma. Komandinių varžybų atveju skaičiuojami trijų geriausių gimnastų rezultatai kiekviename prietaise.
Gimnastika Lietuvoje olimpinėse žaidynėse
LIETUVOJE įvairiuose kursuose, gimnazijose buvo dėstomos užsienio gimnastikos sistemos, kariuomenėje atliekami Sakalų, Turnen sistemos pratimai. Pirmoji sporto organizacija, pradėjusi aktyviai propaguoti gimnastikos, mankštos pratimus Lietuvoje, buvo Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), įkurta 1922. Šios organizacijos vienas pagrindinių tikslų buvo …harmoningai plėtoti lietuvių kūno ir galimai dvasios pajėgas.., atnaujinant mūsų tautiškąjį sportą. Vienas šios organizacijos kūrėjų K. Dineika propagavo …racionalinę kūno kultūrą, t. y. natūralius mankštos pratimus. 1938 Šaulių sąjungos šventėje Kaune įvyko pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų.
Taip pat skaitykite: Pasirengimas Rio: Lietuvos gimnastai
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Radziulytė, bėgusi 800 m) ir 1 sunkumų kilnotojas. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas.
1946 įkurta pirmoji gimnastikos sekcija Lietuvos kūno kultūros institute, 1947 įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas (čempionai - M. Kogutas, M. Samochvalova, abu Lietuvos kūno kultūros institutas). Pirmieji SSRS sporto meistrai: A. Čėsna (1953), E. Jurevičiūtė-Paulauskienė (1956). Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos gimnastikos federacijai (ji iki 2007 vadovavo ir sportinei gimnastikai) 1992 įstojus į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG), šalies gimnastams atsirado galimybė atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose.
Žymesni Lietuvos gimnastai, dalyvavę olimpinėse žaidynėse:
- S. Rumbutis (treneris A. Skaudys) 1992 pasaulio čempionate užėmė 9 vietą (pratimai ant lygiagrečių).
- L. Gaveika (treneris N. Borzykinas ir V. Šurpikas) 2004 Europos čempionate - 6 vietą (pratimai ant skersinio).
- J. Kovaliova (treneriai L. ir N. Borzykinai, nuo 1997 - A. Melko) XXVII olimpinėse žaidynėse (2000 Sidnėjus, Sydney, Australija) - 52 vietą.
- J. Zanevskaja (treneriai I. ir M.
Daugkartiniai (5 ir daugiau kartų) Lietuvos čempionai ir jų treneriai (neminėti anksčiau): vyrai 1953-1960 - A. Čėsna, J. Plikaitis, 1961-1976 - N. Šarkis, I. Michailenko (abiejų treneris J. A. Masandukas), V. Koblinecas, A. Marčenkovas (abiejų treneris A. Čėsna), S. Miasnikovas (treneris I. Michailenko), V. Šurpikas (treneris B. Slepakas), 1977-1992 - I. Lebedevas (treneris A. Filatovas), S. Rumbutis, M. Lesiukovas (treneriai N. Borzykinas ir V. Šurpikas), 1977-2007 - K. Vorona (treneris A. Filatovas), 1993-2007 - L. Gaveika, R. Guščinas (treneris R. Zakšauskas), J. Izmodionovas (treneris A. Filatovas), moterys - 1953-1960 - M. Minalgienė, M. Boruto, E. Jurevičiūtė-Paulauskienė, 1961-1976 - J. Žurauskaitė (trenerė R. Matusevičiūtė), I. Temelytė (treneriai R. Kryževičienė ir V. Kazlauskas), J. Miliušytė (treneriai N. Danilevičienė ir A. Kaminskas), Z. Šeškevičiūtė (trenerė N. Danilevičienė), R. Sadauskaitė (treneriai N. Danilevičienė ir A. Marčenkovas), S. Kravčenko (trenerė I. Mažeikienė), 1977-1992 - D. Bakaitė (treneriai N. Danilevičienė ir A. Marčenkovas), V. Švedaitė (treneriai D. Baranauskienė ir A. Marčenkovas), I. Spirgulėvič (trenerė V. Montrimienė), N. Kovaliova (treneris A. Samoškinas), N. Zarauskaitė (treneriai D. Baranauskienė ir A. Samoškinas), 1993-2007 - J. Kovaliova, J. Zanevskaja.
Taip pat skaitykite: Privalumai naudojant gimnastikos kamuolį
Šiuo metu Lietuvos sportinės gimnastikos sąjungos (įkurtos 2007) prezidentas yra V. Jauniausias.
tags: #gimnastikos #pasiekimai #olimpijadoje