Danas Pozniakas (1939-2005) - ne tik išskirtinis sportininkas, bet ir pirmasis Lietuvos olimpinis čempionas, boksininkas, bokso treneris, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje. Jo pasiekimai ringe ir už jo ribų įkvėpė daugybę jaunų sportininkų siekti savo tikslų.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Kelias į Boksą
Danas Pozniakas gimė 1939 m. spalio 19 d. Tolčake (Tołczak), netoli Balstogės (Balstogės vaivadija, Lenkija). Pasibaigus karui, Pozniakų šeima persikėlė į Baltarusiją, o apie 1950 m. atvyko į Vilnių. Būdamas 14 metų, jis pradėjo lankyti bokso treniruotes.
Kovos D. Pozniaką patraukė, kai jam buvo 13 metų, o pirmuoju būsimo olimpinio čempiono treneriu tapo Zigmas Katilius. Vėliau jo treneriu tapo Alfredas Levickas.
D. Pozniako dukra Dominyka Pozniakaitė pasakojo: „Kelias į boksą prasidėjo labai anksti, kadangi buvo gana silpnos sveikatos ir fiziškai nestiprus, turbūt dažnai apstumdydavo draugai. Vienas iš draugų lankė bokso treniruotes ir įkalbėjo jį pabandyti. Mintis, kad bus stiprus turbūt atrodė labai viliojanti, todėl pradėjo rimtai lankyti treniruotes. Tam, kad lankytų treniruotes ir rodytų kažkokius rezultatus buvo reikalinga didelė valia ir užsispyrimas, ko tokio amžiaus berniukams tikrai dažnai trūksta, bet jis visa tai turėjo“.
Nepaisant tėvų prieštaravimų, D. Pozniakas slapta lankė treniruotes. Sportininko žmona Genė Pozniakienė yra pasakojusi: „Tėveliai labai nenorėjo, kad jis eitų į boksą, jis pasislėpęs, niekam nieko nesakęs su Viktoru Sorokinu (nuėjo - aut. past.). V. Sorokinas jį nusivedė į tas treniruotes, kad pasižiūrėtų, pastebėtų ir jam patiko. Dar jis bandė namuose užsiminti, bet labai „kietą“ mamą turėjo (…) ir ji pasakė „Ne, net negalvok“.
Taip pat skaitykite: Lietuvos bokso legenda
Karjeros Pradžia ir Pirmieji Pasiekimai
Savo įspūdingą karjerą D. Pozniakas pradėjo 50 kg svorio kategorijoje. Jau būdamas 19 metų, 1958 m., jis tapo Lietuvos bokso čempionu (svorio kategorija iki 71 kg). 1959 metais jis iškovojo 2 vietą (iki 75 kg). 1962-1964 metais jis tapo Lietuvos bokso čempionu (iki 81 kg).
1958 pirmojo vidutinio svorio, 1962-64 pussunkio svorio Lietuvos čempionas. 4 kartus Lietuvos bokso čempionas: 1958 (svorio kategorija iki 71 kg), 1962-1964 (iki 81 kg), 2 vietos laimėtojas 1959 (iki 75 kg).
1962 m. Bokso salėje laiką jaunystėje leidęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vidmantas Žiemelis prisiminė, kad tada jaunuoliams jis skiepijo, kaip reikia pasiekti savo tikslus. „Bokse jis buvo mums visiems pavyzdys. Pamenu, kartas nuo karto Danas Pozniakas ateidavo į „Darbo rezervų“ salę, kuri buvo Pakalnės gatvėje, kur ir aš treniruodavausi tik mano treneris buvo Leonardas Rugys. Atėjęs Danas žaisdavo su mumis krepšinį. Jis tikrai labai neblogai žaidė ir krepšinį, buvo universalus sportininkas. Jis buvo pavyzdys, kaip reikia siekti rezultatų. Tai buvo darbas, darbas, darbas ir tikslumas“, - kalbėjo V. Žiemelis.
Kelias į Olimpinį Auksą
Po 1962 m. iškovoto Sovietų sąjungos čempiono titulo D. Pozniakas turėjo pajusti ir nesėkmės skonį, kai pralaimėjo Europos čempionato Maskvoje finalą Zbigniewui Pietrzykowskiui. Lietuvis buvo favoritas patekti į 1964 m. Tokijo olimpines žaidynes, tačiau bandymuose jį nugalėjo Aleksejus Kiseliovas ir olimpines svajones teko atidėti. 1965 ir 1967 metais D. Pozniakas vėl tapo Europos čempionu ir taip iškovojo teisę dalyvauti 1968 m. Meksiko olimpinėse žaidynėse.
1960 pirmojo vidutinio svorio SSRS vicečempionas. 4 kartus (1962, 1965, 1967-68) SSRS čempionas, 1967 SSRS tautų spartakiados nugalėtojas, 1961 ir 1964 SSRS čempionato 3 vietos laimėtojas (visus kartus pussunkio svorio), 1960 pirmojo vidutinio svorio SSRS vicečempionas. 3 kartus SSRS bokso čempionas: 1965, 1967-1968 (iki 81 kg), vicečempionas 1960 (iki 75 kg), 2 kartus bronzos medalininkas: 1961, 1964 (iki 81 kg). SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas (1967).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1965, 1967, 1969) bokso mėgėjų pussunkio svorio kategorijos Europos čempionas, 1963 - vicečempionas. 3 kartus Europos bokso čempionas - 1965 (Berlynas), 1967 (Roma), 1969 (Bukareštas), vicečempionas - 1963 (Maskva), 5-8 vietą užėmė 1961 (Belgradas); visus kartus svorio kategorija iki 81 kilogramo.
Būtent ši olimpiada buvo istorinė dėl keleto aspektų. Tada pirmą kartą žaidynės buvo rengiamos ispanakalbėje Pietų Amerikos šalyje, taip pat pirmą kartą buvo vykdoma dopingo kontrolė. Su SSRS rinktine į Meksiką vyko ir 10 lietuvių, iš kurių vos vienas neparsivežė medalio.
V. Žiemelis pasakojo, kad į žaidynes nuvykęs D. Pozniakas buvo reto susitelkimo. „Jonas Čepulis yra pasakojęs, kaip jie kartu važiavo į olimpiadą. Jie abu ten gyveno tame pačiame kambaryje ir Danas buvo taip susitelkęs, kad net laikrodžiui sušlamėjus sakydavo „Baik, turi būti ramybė“. Jis buvo toks susikaupęs. Jis buvo žmogus pavyzdingas, tvarkingas, tikslus, viskas pas jį būdavo pagal dienotvarkę. Tokie žmonės ir gali laimėti olimpiados auksą“, - kalbėjo pašnekovas.
Apie išskirtines tėčio savybes pasakojo ir jo dukra Dominyka. Anot jos, tokiam jo būdui buvo net sukurti tam tikri apibūdinimai. „Daug girdėjau iš vyrų įvertinimų jam, kurie ir šiandien labai aktualūs: „ringo džentelmenas“, „techniškiausias boksininkas“… Kuo vyresnė darausi, tuo daugiau suprantu apie boksą ir tuo labiau vertinu tuos žodžius, nes suprantu, kaip sunku juos užsitarnauti“, - pasakojo moteris. Pasižymėjo tobula technika.
Olimpinis Triumfas Meksike
Olimpines žaidynes pusiau sunkaus svorio kategorijoje (81 kg) D.Pozniakas pradėjo ketvirtfinalyje, kuriame susitiko su Rytų Vokietijai atstovaujančiu Jurgenu Schlegeliu. Pergalę lietuvis iškovojo užtikrintai 5:0. Pusfinalyje D.Pozniakas taip pat 5:0 nepaliko vilčių bulgarui Georgi Stankovui, o finale savo varžovo Lietuvos boksininkas nesulaukė. Rumunas Ionas Monea dėl traumos atsisakė kovoti ir tai reiškė, kad D.Pozniakas tapo olimpiniu čempionu.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Olimpinėse žaidynėse šios svorio kategorijos pusfinalyje susikovė Rytų bloko šalys: lietuvis Danas Pozniakas nugalėjo bulgarą Georgijų Stankovą, o rumunas Ionas Monea daugumos sprendimu įveikė lenką Stanislawą Draganą. Visgi antrajame pusfinalyje I. Monea patyrė nosies lūžį ir negalėjo dalyvauti finale, o istoriniu aukso medaliu pasipuošė D. Nors tarptautinėje erdvėje kilo abejonių, ar tokiu būdu gautas medalis yra vertas tokios pačios pagarbos, kaip laimėtas kovoje, tačiau D. Pozniakas pasirūpino, kad tokios diskusijos būtų išsklaidytos. 1969 m. Europos čempionate finale lietuvis susitiko su tuo pačiu I. Monea ir šįkart užtikrintai jį įveikė, dar kartą tapo čempionu ir parodė, kad yra vertas olimpinio čempiono vardo.
„Jo padaryta įtaka Lietuvos bokso pasauliui suteikia visiems Pozniakams didelę garbę nešioti šią pavardę. Pasiekimai yra istoriniai ir mes, visa šeima, labai norime, kad tai neužsimirštų“, - kalbėjo D. Pozniakaitė.
Titulai Nepakeitė Žmogaus
Nors olimpinėse žaidynėse tada neplazdėjo trispalvė ir nebuvo giedama Tautiška giesmė, tačiau D. Pozniakas tapo nematomu vėliavnešiu tuo metu sovietų okupuotai Lietuvai. „Tais laikais aš „sirgau“ nepriklausomybės nostalgija ir visada džiaugdavausi sportininkų laimėjimais. Per tą mes galėjome pareikšti tam tikrą tautiškumą. Jie (boksininkai - aut. past.) buvo Lietuvos vėliavnešiai sporte. Tais laikais niekur negalėjai pasireikšti tik per sportą. Jie garsino mūsų šalies vardą. D. Pozniakas buvo iš Lietuvos, o kur ta Lietuva buvo daug kas net ir nežinojo. Buvo labai svarbu, kad ne tik tas sporto šakas jis garsino, bet tuo pačiu ir Lietuvą net ir sovietiniais laikais“, - kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras.
Į Lietuvą grįžęs čempionas buvo pastebimas visur. Jis dalyvavo renginiuose, sulaukė ne vieno apdovanojimo, žmonės rankas spausdavo ir dėkodavo gatvėse. Nepaisant tokio dėmesio, treniruotėse demonstruotų savybių D. Pozniakas nepametė ir tada, kai jo vardas tapo pažįstamas bene kiekvienam. „Net ir šiais laikais labai pastebima, kad žmogų keičia trys dalykai: šlovė, valdžia ir pinigai. Jis turėjo pakankamai neblogą gyvenimą, šlovę, kurios galėjo pavydėti daugelis Lietuvos sportininkų, bet jis buvo paprastas, dalykiškas žmogus. Man teko dirbti su prezidentu, tai Danas niekada neatsisakydavo ateiti į įvairius susitikimus, renginius. Buvo puikus žmogus, ne tik sportininkas“, - prisiminė V. Žiemelis.
D. Pozniakas buvo paprastas ir mylimas ne tik viešumoje, bet ir namuose, tarp savo šeimos narių. Su naujienų portalu tv3.lt bendravusi Dominyka - trečias vaikas Pozniakų šeimoje, atėjusi į šį pasaulį tada, kai namuose jau augo du sūnūs. Nors D. Pozniakas šį pasaulį paliko, kai Dominykai dar nebuvo daug metų, tačiau jos prisiminimai apie tėtį yra itin šilti. „Tėtis turėjo tikrai labai vyrišką charakterį. Kalbėjo nedaug, visada pagalvojęs, turbūt mintyse apsvarstęs. Nors labai laukė dar vieno sūnaus, bet man kliuvo labai daug meilės. Labai manimi rūpinosi, mokė anglų kalbos, daug pasakodavo apie įvairias šalis kuriose pats buvo.
„Lėktuvas parskraidina mus iš Meksiko į Maskvą. Priėmimai, sveikinimai, fanfarų muzika. Mus priima pats TSRS valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Sergejus Pavlovas, kiti veikėjai. Ir visur kalbos, kalbos.. Pagaliau išgirstu, kad kiekvienam olimpiniam čempionui skiriama pati aukščiausia… tūkstančio rublių premija. Iš tos sumos išskaičiuos uniformos kainą, dar kai kurias smulkmenas. Net artimiesiems nepatogu sakyti, kiek uždirbau." 1969 metais D.Pozniakas dar kartą tapo Europos čempionu, o po metų atsisveikino su didžiuoju sportu.
Veikla Po Karjeros
D.Pozniakas - nuo 1974 m. tarptautinės (AIBA) kategorijos teisėjas, 1991 m. išrinktas LBF prezidentu ir dirbo juo penkerius metus. 1994 m. Buvau pirmasis šalies bokso federacijos prezidentas. Teko prisidėti prie dabartinės federacijos struktūros formavimo, bokso varžybų organizavimo bei rėmėjų paieškos. 1991-94 Lietuvos bokso federacijos prezidentas.
1976-83 Lietuvos boksininkų (SSRS bokso rinktinės kandidatų) treneris. Buvau atsakingas už jaunųjų boksininkų parengimą tarptautinėms varžyboms. Buvo vykdomas planas patekti į pasaulio pirmenybes, todėl vykdėme pasirengimą atrankos turnyrams. Deja, mano darbo metais mums to padaryti nepavyko.
Deja, 2005 metais eidamas 65-uosius D.Pozniakas dėl širdies sutrikimų rastas negyvas Vilniuje.
Atminimo Įamžinimas
Dano Pozniako atminimas įamžintas įvairiais būdais. Jo vardu pavadintas tarptautinis bokso turnyras, vykstantis Vilniuje ir pritraukiantis jaunus boksininkus iš įvairių šalių.
Lietuvos bokso federacija Olimpinio čempiono Pozniako bokso turnyras grįžta į didžiausią sostinės areną Kovo 9-13 dienomis Vilniuje vyks pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako vardo tarptautinis bokso turnyras. Jau 15-us metus iš eilės vyksiantis jaunimo turnyras yra vienas didžiausių Europoje ir įtrauktas į Europos bokso konfederacijos (EUBC) oficialų varžybų kalendorių. Lietuvos bokso federacija Dano Pozniako turnyre kovos 100 boksininkų iš 10 valstybių Vilniuje jau 13-ą kartą vyks pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako tarptautinis bokso turnyras. Į Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) oficialų kalendorių įtrauktame jaunimo turnyre kovos 100 boksininkų iš 10 valstybių. DELFI TV D. Pozniako turnyre daugiausia medalių iškovojo Lietuvos boksininkai Pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako vardo turnyre triumfavo šeimininkai Lietuvos boksininkai. Vilniuje jau vienuoliktus metus iš eilės vykusiame tarptautiniame jaunimo turnyre lietuviai iškovojo 9 medalius ir už nugaros paliko bokso madas pasaulyje diktuojančias Rusiją, Ukrainą, Kazach…
tags: #boksininko #tapusio #pirmuojiu #lietuvos #olimpiniu #cempionu