Boksas - sporto šaka, apipinta mitais ir stereotipais. Dažnai įsivaizduojama, kad tai - žiaurios muštynės, kuriose svarbiausia - nokautuoti priešininką. Tačiau iš tiesų, boksas - tai strateginis žaidimas, reikalaujantis ne tik fizinės jėgos, bet ir greitos reakcijos, tikslumo, ištvermės ir psichologinio atsparumo. Šiame straipsnyje panagrinėsime bokso subtilybes, nuo treniruočių iki filosofijos, ir paneigsime dažniausiai pasitaikančius mitus.
Bokso esmė: ne tik jėga, bet ir technika
Daugkartinis Lietuvos bokso prizininkas ir SSRS bokso jaunimo pirmenybių finalininkas Kęstutis Beržanskis teigia, kad bokse traumų - mažiau negu kitose sporto šakose. Pasak jo, svarbu ne mušti, o pataikyti, judesius atlikti taisyklingai, tiksliai, greitai reaguoti, kad galėtum apsiginti ir išsisukti nuo stiprių smūgių. Bokse kuo toliau, tuo daugiau naudojamos geresnės apsaugos priemonės, kad būtų padaroma kuo mažiau žalos vienas kitam. Tai - pirštinės, šalmai, dantų apsaugos, elastiniai bintai.
Bokso treneris Kęstutis Beržanskis išsklaido stereotipą, kad boksas yra tik muštynės. Anot jo, tai sportas, kuriame svarbi technika, greitis ir strategija.
Svėrimosi iššūkiai ir greito svorio metimo būdai
Prieš čempionatus boksininkai susiduria su įtemptu treniruočių grafiku, prakaito upeliais tobulinant kovos techniką ir drastišku svorio metimu. Kęstutis Beržanskis prisimena, kad kartą jam per keletą dienų prireikė numesti šešis kilogramus svorio: „Ringe didelės reikšmės turi papildomi keli šimtai gramų svorio, tad naudojausi bokso Šiauliuose pradininko Vaclovo Peleckio patarimu - nuolat lindėjau pirtyje. Kai norime numesti svorį, nevalgome saldumynų, bėgiojame ir stengiamės kuo daugiau prakaituoti - toks yra pats greičiausias „palengvėjimo” receptas”.
Boksininkai - protingi žmonės?
Visuomenėje paplitęs požiūris, kad boksininkų galvos protiniam darbui nebetinka. Tačiau Kęstutis Beržanskis su tuo nesutinka: „Pažiūrėkite į mane. Aš esu baigęs fiziką, mokiausi pedagogikos. Man atrodo, kad esu protingas. Juk yra padaryti tyrimai, kad futbolininkams šlapiu kamuoliu į galvą tenka daug stipresnis smūgis, nei boksininkams - nuo varžovo rankos… Ir bokso Šiauliuose tėvas Vaclovas Peleckis buvo statybos inžinierius. Visame pasaulyje daug garsių rašytojų ir mokslininkų buvo boksininkai. Tai - puikiausias įrodymas, kad visuomenėje paplitęs požiūris yra klaidingas”.
Taip pat skaitykite: Bokso pirštinių nuomos kainos
Bokso populiarumo kaita Lietuvoje
Kęstutis Beržanskis pamena laikus, kai boksas Lietuvoje buvo lygiai taip pat populiarus, kaip ir krepšinis. Tačiau dabar, anot trenerio, bokso lygis Lietuvoje nėra smukęs, tiesiog trūksta populiarumo ir reklamos. „Dabar įsikūrė daugybė klubų, kurie siūlo įvairiausias kovų šakas. Smūgiai kojomis žiūrovams - gražesni. Dabar šioje srityje - didelė konkurencija. Akivaizdu, kad dabar mūsų boksas išgyvena ne pačius geriausius laikus - trūksta gabių vaikų. Tuomet viskas būtų kitaip. Ne kartą buvo atvejų, kai auklėtiniai, užklupus sunkumams, meta sportą. Prieš pradėdami treniruotis jie galvoja, kad čia svarbiausia - duoti į nosį. Tačiau viskas - anaiptol ne taip. Vieni ateina tik išmokti savigynos, kiti - norėdami pakoreguoti kūno formas, o treti nori sustiprėti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Galėčiau pasakyti, kad dabar jaunimas - išlepęs. Mano laikais nebuvo nei kompiuterių, nei kitokių technologinių įmantrybių. Todėl sportas buvo miela širdžiai veikla. Tėvai turi suprasti, kad negalima vaikams trintis gatvėse, kad berniukai turi mokėti apsiginti”.
Moterys bokse: tabu ar nauja realybė?
Antikinio bokso laikais moterims, slapčia stebėjusioms varžybas, grėsė mirtis. Kęstutis Beržanskis teigia, kad jam moterų boksas ar kokios imtynės - nepriimtinas vaizdas. Anot jo, moteris turi būti grakšti, pasitempusi, šiek tiek nedrąsi ir švelni.
Boksininko charakteris: tarp egoizmo ir valios
Pradėti treniruotis boksu, pasak Kęstučio Beržanskio, geriausia kokių trylikos metų: „Nors ir šešiolika - dar tinkamas amžius. Kai kurie auklėtiniai įrodė, kad tai - ne riba. Tiesiog reikia uoliai dirbti, daug treniruotis. Svarbiausia - darbštumas ir tvirtas charakteris. Tiesa, kiekvienas boksininkas turi ir neigiamų savybių. Tokių kaip egoizmas. Kiekvienas šios srities atstovas - šiek tiek egoistas. Čia kiekvienas kovoja už save. Ringe nėra draugų - prieš kovą gali su varžovu kalbėtis ir juokauti, tačiau ringe dingsta visos draugystės. Laimi tas, kurį lydį laimė, kuris demonstruoja geresnę techniką”. Pergalių raktas, pasak Kęstučio Beržanskio, - plieninė valia, kuria sportininkai nokautuoja ar siunčia į nokdauną priešininkus. Ringe svarbus ir sportinis pyktis: „Kartais per pertraukėlę reikia auklėtiniui ne tik išsakyti klaidas, bet ir „pakurstyti ugnį”, įkvėpti sportinio pykčio, kurio kartais stinga”.
Pažintis su bokso tėvu Vaclovu Peleckiu
Interviu su Kęstučiu Beržanskiu metu jau ne kartą minėtas Vaclovas Peleckis - Lietuvos nusipelnęs bokso treneris, tarptautinės klasės teisėjas, vadinamas Lietuvos bokso tėvu, 1999 metais pripažintas geriausiu dvidešimtojo amžiaus Lietuvos bokso treneriu. Paklaustas, kokį įspaudą gyvenime paliko pažintis su šiuo žmogumi, prieš kelerius metus iškeliavusiu Anapilin, Šiaulių sporto mokyklos „Dubysa” treneris Kęstutis Beržanskis atsakė: „Labai gražų ir ryškų. Jis buvo nuostabus žmogus ir patarėjas. Ne kartą yra padėjęs įvairiausiose situacijose. Kartą Kaune norėjo „nurašyti” mano auklėtinį, tai V. Peleckis nusiuntė savo „skaičiuotojus” ir problemos išsisprendė. Lietuvoje panašių, iškilių žmonių gal ir yra. Tačiau Šiauliuose tokių nė su žiburiu tikrai nerasime”.
Fizika ar kūno kultūra?
Pats Vaclovas Peleckis vieno interviu metu yra sakęs, kad iš jo būtų išėjęs neblogas bėgikas, o Kęstutis Beržanskis sako, jog būtų puikiu kūno kultūros mokytoju: „Jeigu atsukčiau laiką atgal, tikrai nebestudijuočiau fizikos… Ji man trukdė siekti aukštų rezultatų bokse, nes mokytis buvo sunku. Jei kas leistų rinktis iš naujo, studijuočiau kūno kultūrą”. Jis neslepia, kad gyvenime vadovaujasi tokiu pat principu, kaip ir bokse: svarbiausia - kovoti: „Be kovos gyvenime nepasieksi nieko. Kiekvienas turime siekti užsibrėžtų tikslų”.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Bokso Treniruotes Antakalnyje
Bokso įgūdžiai gyvenime
Paklaustas, ar kada nors yra tekę boksininko įgūdžius atskleisti už ringo ribų, Kęstutis Beržanskis šypteli ir nukreipia žvilgsnį į šalį: „Žinote, per gyvenimą yra visko buvę… Ir sugebėjimus pademonstruoti mėgau, ir gintis teko… Džiaugiuosi, kad po bokso treniruočių armijoje buvo kur kas lengviau”.
Asmeninės netektys ir ateities viltys
Per gyvenimą daug skaudžių netekčių patyręs Kęstutis Beržanskis atsisveikino ne tik su bokso tėvu Vaclovu Peleckiu, nuskendusiu vienu iš geriausių auklėtinių, bet ir su žmona Larisa. „Jau seniai esu našlys. Gyvenimas taip susiklostė, kad likau vienas… Sūnus užaugo, išvyko į Vilnių, ten baigė taikomąją matematiką. Jis bokso keliu pasukti nepanoro. Jo charakteris buvo kitoks - švelnesnis. Jo boksas netraukė, o aš - neverčiau”. Paklaustas, ar niekada negalvojo likimo susieti su kita moterimi, Kęstutis Beržanskis šyptelėjo: „Greitai sulauksiu šešiasdešimties metų… Sakote, kad esu jaunatviškas? Na, niekada nesakau ne… Žiūrėsime, ką gyvenimas parodys”, - juokėsi į garsųjį aktorių Gediminą Girdvainį šiek tiek panašus vyriškis, kurio didžiausia svajonė - išvysti auklėtinį Olimpinėse žaidynėse: „Turiu keletą labai perspektyvių ir šaunų vaikinų.
Taip pat skaitykite: Istoriniai bokso turnyrai Vengrijoje