Sporto renginiai yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis, skatinanti statyti įvairius jiems pritaikytus statinius, todėl sporto renginys ir sporto statinys yra neatsiejamai susiję. Šis pasididžiavimo skatinimas, šalies įvaizdžio gerinimas užsienyje ir panašiai, ugdo aukšto meistriškumo sportininkus, kurie yra miesto ar vietovės įvaizdžio dalis. Panevėžyje vykęs sportinis renginys (finalinės krepšinio varžybos) miestui buvo ekonomiškai reikšmingas, kadangi didžioji renginio lankytojų dalis buvo atvykę iš už Panevėžio miesto ribų, o daugumos jų vizito tikslas buvo sporto renginys. Sporto renginio lankytojai pinigus leido ne tik arenoje renginio metu, bet ir mieste prieš ir po jo. Tyrimo rezultatai parodė, kad sportinis renginys Panevėžio miestui sugeneravo virš 700 tūkst. litų. Jos atsiradimas į miestą pritraukia naujos lėšos iš už miesto ribų.
Pastaruoju metu Lietuvoje viena po kitos kyla multifunkcinės arenos. Vilnius turi „Siemens“ areną, Šiauliai - „Šiaulius“, Kaune pradėtos tokios arenos statybos, Klaipėdoje jos dar planuojamos. Panevėžyje neseniai buvo pastatyta arena, kuriai duotas „Cido“ pavadinimas. Ši arena skirta čempionatams rengti. Šiuo ir tiriama jų daroma ekonominė įtaka. Dėl šios priežasties užsienio mokslininkai turi sukaupę daug teorinių ir praktinių žinių, kurios atskleidžia sporto statinių ir renginių ekonominės įtakos vertinimo niuansus. Šia masinis sporto statinių statymo fenomenas yra naujas. Šios žinios nėra lengvai prieinamos kiekvienam susidomėjusiam.
Sportas - tai socialinis reiškinys, neatsiejama visuomeninės kultūros dalis, rengimosi varžyboms ir dalyvavimo jose sistema siekiant geriausių sportinių rezultatų. Tai žmonių fizinis parengtumą ir dvasinę būklę (Stonkus, 2002). Tai žaidimas, varžybos ar veikla, kuriai reikia fizinių galių bei įgūdžių ir kuri yra vykdoma laikantis taisyklių, savo malonumui ir/arba kaip darbas (Cambridge dictionary, 2008). Boksavimasis, įvairios atletikos formos, fechtavimasis, įvairūs kamuolio žaidimai buvo žinomi jau daug metų prieš Kristų. Jau senovėje buvo organizuojami sporto renginiai, o jiems, žinoma, reikėjo vietos, kur iškilmingos šventės galėtų būti deramai pristatytos. Senovės Graikijoje, Romoje, sporto renginiai buvo vieni iš didžiausių tautos malonumų. Dilytė (1994) aprašo tikėtiną senovinės Olimpiados vaizdą: žmonės į žaidynes traukia pasižiūrėti iš tolimiausių Graikijos kampelių, o Olimpijoje stūkso tikras palapinių miestas, keliautojai ne tik stebi varžybas, bet ir valgo, perka, pramogauja. Kiekvieno krašto - Atėnų, Spartos ir kitų - atstovai tvarkingai gyvena tam tikrose zonose, prižiūrėtojai palaiko tvarką ir reguliuoja žmonių srautus. Mugėje galima įsigyti visko, ko tik širdis geidžia, išskyrus ginklus - jų Olimpiados metu turėti draudžiama. Varžytis gali tik tie atletai, kurie yra garbingi ir sąžiningi žmonės: jei sužinoma apie kurį nors kas nors blogo, jam draudžiama dalyvauti. Žaidynių nugalėtojai buvo šlovinami kaip didvyriai, atnešdavo savo kraštui bei giminei garbę. Jie ar visą gyvenimą nemokamai maitinami. Kiti didžiausi iki šiol išlikę sportui skirti įrenginiai siekia Romos imperijos laikus. Pasak Klero (1995), buvo rengiamos įvairios pramogos: atletų varžybos, žirgų lenktynės, gladiatorių kovos bei teatro vaidinimai. Žirgų lenktynės vykdavo Didžiajame cirke (Circus Maximus), didžiausiame Romos hipodrome. Dauguma kitų žaidynių buvo rengiama apvalioje arenoje, vadinamoje amfiteatru. Galime teigti, kad šiuolaikiniai sporto įrenginių prototipai buvo senovės statiniai: stadionai, hipodromai, cirkai, amfiteatrai, termos. Lietuvos Tarybinėje Enciklopedijoje (1983) nurodoma, jog intensyvi sporto statinių statyba Europoje prasidėjo XIX amžiuje. 1828-1830 pastatyti pirmieji dirbtiniai baseinai, amžiaus viduryje - gimnastikos salės. Dauguma šių pastatų architektūros požiūriu buvo panašūs į antikinius. Pirmasis šiuolaikinis stadionas pastatytas 1896 m. XVIII-XIX a. sportas pradėjo įgauti savo šiandieninį pavidalą. Tai buvo ta, kad žmonija vėl iš naujo atrado seną tiesą - sportas atneša sveikatą ir gerą savijautą. Šiais, stipriais žmonėmis visuomet buvo ir yra žavimasi. Pamažu, bėgant laikui, sportas bei jo organizavimas tobulėjo. Šiandien matome rezultatus - globaliame pasaulyje labai svarbią vietą užima sportiniai renginiai bei įvykiai. Taigi, kaip matome, sporto renginiai visuomet turėjo didžiulį populiarumą ir jų vyksmu domėdavosi daugybė žmonių. Todėl jau nuo pat pradžių tiek sporto renginių dalyvių, tiek sporto renginio žiūrovų poreikiams patenkinti reikėjo tam tikrų įrenginių. Atsiradę įrenginiai savo ruožtu skatino organizuoti vis įvairesnius renginius. Taip pat galime pastebėti, jog sporto renginys ir įrenginys yra susiję ne tik istoriškai, bet susijusios yra ir jų sąvokos, kurios parodo sporto renginio ir įrenginio sąsają. Sporto renginys - sporto varžybos, šventės, konferencijos, konkursai, vakarai, parodos, susitikimai - kūno kultūros, sporto propagavimo, žmonių ugdymo, jų gebėjimams rodymo priemonės (Stonkus, 2002). Sporto įrenginys - statinys kūno kultūros pratyboms ir varžyboms (Stonkus, 2002). Akademinio pasaulio atstovai, atliekantys tyrimus sporto renginių srityje, siekdami nustatyti sporto renginio ekonominę reikšmę, daro tyrimus sporto statinyje, nes tik juose gali būti vykdomi profesionalūs šalies, Europos ar pasaulio mastu organizuojami sporto renginiai, kadangi tokie renginiai reikalauja pasaulinių standartų, todėl jie negalėtų vykti plyname lauke. Galima palyginti šiuos aspektus su treko varžybas. Šis sporto renginių tyrimais neįmanoma, nes sporto renginiai yra pagrindinio tipo renginiai, dėl kurių statomi sporto statiniai. Pavyzdžiui, Crompton (1995), siekdamas išsiaiškinti sporto renginių ir statinių ekonominės reikšmės analizės klaidas, tyrė sporto statinių lankytojus, atvykusius į sporto renginius (tyrė, iš kur jie, ar sporto renginys pagrindinis jų buvimo mieste tikslas ir pan.). Solberg ir Presus (2007) analizavo, kokios infrastruktūros reikia, kad miestas galėtų organizuoti mega-renginį, taigi, buvo minimi sporto statiniai, kaip pagrindinė sporto renginiui reikalinga infrastruktūra. Akivaizdu, kad sporto renginys ir statinys yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Šiandien norint kokybiškai pristatyti sportinį renginį, reikalinga tam tikra infrastruktūra ir statiniai. Savo ruožtu, sporto statinys neatliks savo pirmapradės funkcijos, jeigu jame nebus organizuojami ir pristatomi renginiai. Praeitame skyriuje apžvelgėme sporto renginio ir statinio tarpusavio sąveiką. Šiame skyriuje apžvelgsime sporto renginių naudą bei galimus jų neigiamus aspektus. Ekonominės reikšmės analizė - išsamus to, kas dalykas, susijęs su ekonomika ar ekonomija reiškia, nagrinėjimas (Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas, 1993). Šios analizės augimas. Ekonominės reikšmės analizė yra pagrindinė ekonominės projekto naudos vertinimo priemonė. Nustatant projekto išlaidas ir naudą šia analize siekiama nustatyti ir pinigais įvertinti visą įmanomą poveikį, tada rezultatai apibendrinami (grynoji nauda) ir padaromos išvados, ar projektas yra patrauklus ir jį verta įgyvendinti. Woods ir Barta (2003) pažymi, kad egzistuoja daug skirtingų ekonominės reikšmės analizės modelių. Naudojant pajamų-išlaidų modelį surenkami duomenys, kurie sudaro kelis esminius elementus lenteles. Atliekamos operacijos lentelė parodo pinigų srautus, gaunamus už prekes ir paslaugas vietinėje ekonomikoje. Taip pat pavaizduoja pinigų srautus, esant nustatytam periodui, dažniausiai per vienerius metus. Tiesioginis poreikis lentelė parodo pajamas, gautas už produktus, kurių reikia, kad tam tikra industrija galėtų išleisti vieną piniginį vienetą kažkam kitam. Bendra poreikis lentelė parodo, kiek pajamų reikia tiesiogiai ar netiesiogiai tam, kad būtų galima išleisti tokią sumą, kurios reikia galutiniam vartojimui (Harris, Doeksen, 2003). Šis rodiklis ryšiai ir dėsningumai. Šios analizės (Woods, Barta, 2003). Imitacinis modelis - tai sudėtinga sistema, kuri apima ir pajamų-išlaidų modelį, ir kitus ekonominius, demografinius bei fiskalinius kintamuosius. Čia yra nekintamas, momentinis, bet jo imitacijos yra dinamiškos. Čempionatai ir kiti, neabejotinai paveikia vietovę ir net visą šalį, kurioje vyksta. Sakyti, kad tai - vien tik teigiamas poveikis, būtų netiesa. Žinoma, sporto renginiai atneša labai daug naudos, išgarsina, reklamuoja miestą, šalį, smarkiai įtakoja regiono vystimąsi ir panašiai. Deja, renginio sukuriamą ekonominę naudą išmatuoti yra labai sunku, todėl negalima kategoriškai teigti, kad jis atneša visapusišką naudą. Kad ir koks renginys bevyktų, jo finansinė pusė visuomet yra labai svarbi. Net ir patys didžiausi renginiai, kaip, pavyzdžiui, olimpiados, kurios, rodos, pritraukia daugybę lankytojų bei žiūrovų, o taip pat ir investicijų, gali atnešti didžiulę ekonominę žalą ir palikti skaudžias pasekmes organizatoriams ir vietos gyventojams. Malakauskaitė (2007) teigia, jog globalios ekonomikos sąlygomis svarbu ne tik tinkamai suformuoti teikiams paslaugų paketą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezentuoti vartotojams. Vis daugiau įvairių verslo šakų įmonės prekiauja nebe prekėmis ar paslaugomis, o unikaliais patyrimais. Šis pardavimas, kadangi net trumpos kelionės metu turistui turi būti perteiktas šalies identitetas. Žiūrovams, reikia įtraukti žiūrovą, versti jį jaustis savu, sugalvoti naujos būdus, kaip tai padaryti. Ne sporto sektoriuje puikus to pavyzdys - realybės šou, kur žiūrovai stebi tarsi tikrą gyvenimą ir gali spręsti, kuris dalyvis lieka, o kuris iškrenta. Kodėl miestai statosi įvairius sportui skirtus įrenginius? Valdžios žmones masina renginių atnešamas prestižas ir žinomumas, taip pat galima teigiama ekonominė įtaka miesto gyvenimui. Bet pajamos visuomet išlieka neaiškus rodiklis. Vienas iš geriausių ir ryškiausių pavyzdžių - olimpinės žaidynės. Beveik visos jos buvo nuostolingos: Monrealio (1976) - 1 mlrd. JAV dolerių skola; Kalgario (1988) - 0,9 mlrd.; Barselonos (1992) - 1,4 mlrd.; Sidnėjaus (2000) - 2,3 mlrd. Šios analizės, 2005). Šis lėšų pritraukimas. Štai kad ir Monrealio olimpinės žaidynės, tapusios pavyzdžiu, kaip nereikia organizuoti sporto renginių, organizacinis komitetas neparengė jokio plano, kaip olimpiniai pastatai bus naudojami ateityje. O Sidnėjaus atstovai savo ruožtu vėliau nepakartojo šios klaidos ir dabar jų stadione vyksta įvairūs sporto bei pramogų renginiai. Visoje Olimpinio judėjimo istorijoje buvo vienerios žaidynės, kurios atnešė finansinės naudos. Tai - 1984 metų Los Andželo (JAV) vasaros olimpinės žaidynės. Taip atsitiko jų organizacinio komiteto vadovo Pete’o Uberrotho dėka. Jis į šį renginį žiūrėjo ne tik kaip į politinį ar sportinį judėjimą, bet ir kaip į milžinišką verslo renginį. Šios analizės, 2005). Ši analizė ir tai - tik tuomet, jei bus remiamas. Šios analizės daug žiūrovų. Kiekvienas renginys turi ne tik tiesioginę, gerai matomą pusę, išreikštą išlaidomis ir pajamomis, jis taip pat prisideda kuriant darbo vietas, pritraukiant lankytojus ir taip toliau. Taigi, tik gerai paruoštas bei pateiktas renginys sukuria naudą. Suprantama, kad atvykdami turistai atsiveža ir savo pinigus, kuriuos išleidžia renginio vietovėje. Pasak Gratton ir kt. (2000), pagrindiniai, didieji sporto renginiai reikalauja investicijų į naujus įrenginius ir dažnai tai yra iš dalies apmokama centrinės valdžios ar net tarptautinės sporto organizacijos. Gratton ir kt. (2000) teigia, jog iki 1980 metų didysis sporto renginys, toks, kaip olimpinės žaidynės, rengimas, buvo laikomas finansine bei administracine našta miestui ir šaliai. Iš čia išsiskyrė Monrealio (1976 m.) vasaros žaidynės, palikusios 692 milijonus JAV dolerių skolą. Ši analizė šį požiūrį pakeitė Los Andželo (1984 m.) Olimpinės žaidynės, davusios 215 mln. JAV dolerių pelno. Atsižvelgdamas į renginio mastą bei jo sukuriamą ekonominę reikšmę, Gratton ir kt. A tipas: nereguliarus, vienkartinis, svarbus tarptautiniams stebėtojams įvykis, sukeliantis žymią ekonominę veiklą bei žiniasklaidos dėmesį (pvz., čempionatas). Ši analizė jis kaskart keliasi į kitą šalį, todėl yra priskiriamas tokiam tipui. B tipas: stambus įvykis stebėtojams, sukeliantis ženklų ekonominę veiklą bei žiniasklaidos susidomėjimą, bei esantis kasmetinio šalies (vidaus) sporto įvykių ciklo dalimi (pvz., „Open Golf“, „Wimbledon“ turnyras). C tipas: vienkartinis, nereguliarus svarbus tarptautinis žiūrovams bei dalyviams įvykis, sukeliantis ribotą ekonominę veiklą (pvz., čempionatas). D tipas: svarbūs varžybiniai įvykiai, sukeliantys ribotą ekonominę veiklą ir esantys kasmetinio ciklo sporto įvykių dalimi (pvz., čempionatai). Anot autorių, šio tipo renginio sukuriamos naudos nepadengia visų ekonominių kaštų ir ketinimas rengti juos turėtų neapsiriboti grynai ekonominiais sumetimais. Pagal šiuos tipus suklasifikavus renginius, galime numatyti, kokios ekonominės naudos galima tikėtis. Visų pirma, didelis dalyvių bei stebėtojų kiekis nebūtinai reiškia didelę ekonominę įtaką regionui, kuriame vyksta renginys. Šios analizės apgyvendinavimus. Šios analizės į kitur lankytojų, kurie vietovėje pasilieka keletą diens. Pasak Baade ir kt. Šiame mieste, kaip ir renginys, neturėdamas tikslo nueiti į jį ar net išvis apie jį nežinodamas. Ši analizė, sužinojęs apie vykstantį renginį, nusipirko bilietą į jį. Šios analizės viešbutyje nebuvimo dėl papildomos paklausos - atvykę sporto sirgaliai). Baade ir kt. (2006) kaip išstūmimo efekto pavyzdį pateikia 2002 metų Pasaulio Taurės varžybas Pietų Korėjoje. Ši analizė iš Japonijos sumažėjimu. Pastarieji vengė Pietų Korėjos dėl Pasaulio Taurės sukeltos erzelynės. Šios analizės renginio laikotarpiu buvo 460 000, o tai, kaip teigia Baade ir kt. Dar vienas aspektas, į kurį reikia atsižvelgti vertinant renginio ekonominę reikšmę, pasak Baade ir kt. (2006), yra pinigų nutekėjimas. Pinigai, nors ir išleisti vietinėje ekonominėje sistemoje sporto renginio dėka, gali neatsidurti vietinis kišenėse. Ši analizė tai nereiškia, kad bus pakeltos algos darbuotojams. Paprastai jie dirba už tą patį atlygį, ir, jei nesusidaro papildomos apmokamos darbo valandos, negauna nei cento daugiau. Ši analizė savininkams. Kapitalo pajamos, anot Baade ir kt. Ruošiantis dideliam renginiui, p…
Galvos Smegenų Traumos: Ilgalaikės Pasekmės ir Tyrimai
Galvos smegenų traumos, deja, yra neišvengiama aktyvaus gyvenimo būdo dalis. Vis dėlto, ne visos traumos yra vienodos, o kai kurios iš jų, ypač galvos smegenų traumos, gali turėti ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Šiame straipsnyje aptarsime galvos smegenų traumas patiriančių žmonių patirtį, galimas pasekmes ir gydymo būdus, siekiant sumažinti liekamųjų reiškinių tikimybę.
Galvos Smegenų Sukrėtimas: Ar Tai Lengva Trauma?
Galvos smegenų sukrėtimas priskiriamas prie lengvesnių traumų, tačiau tai nereiškia, kad jis nereikalauja dėmesio. Patyrus galvos smegenų sukrėtimą, visų pirma laikinai prarandama sąmonė, o žmogui iš atminties iškrenta laikotarpis, kuris buvo po traumos. Galvos smegenų sukrėtimui būdingas stiprus galvos skausmas, neretai pykinimas net iki vėmimo. Vaikams, ypač kūdikiams, po galvos traumos gali pasidaryti bloga vos per kelias minutes.
Taip pat skaitykite: Bokso pirštinių nuomos kainos
Svarbu pabrėžti, kad galvos sukrėtimui nebūtina atsitrenkti į kietą daiktą. Kartais išorėje nieko nesimato, o atlikus galvos kompiuterinę tomografiją nustatoma, jog yra pažeistas paviršinis kaukolės minkštimas.
Liekamieji Reiškiniai po Galvos Smegenų Sukrėtimo
Nors galvos smegenų sukrėtimas laikomas lengvesne trauma, vis dėlto, yra liekamųjų reiškinių tikimybė. Jie pasireiškia periodiniais, arba priepuoliniais galvos skausmais. Žmonėms, turėjusiems smegenų sukrėtimą, galvoje gali pradėti rinktis skysčiai, dėl to pabrinksta smegenys ir nuolat skauda galvą. Tokiais atvejais būtina pašalinti skysčius, kad šie nedarytų spaudimo į galvos smegenis.
Gydymas ir Reabilitacija
Gydymo trukmė priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant bendrą žmogaus sveikatos būklę. Dauguma ligonių, patyrusių galvos smegenų sukrėtimą, visiškai pasveiksta per 2-3 savaites. Gydytojai dažnai rekomenduoja pacientui keletą dienų praleisti lovoje, vengti didesnių fizinių krūvių, tačiau normalus kasdienis aktyvumas nėra ribojamas. Galvos skausmui gydyti rekomenduojama skirti paprastų analgetikų įprastinėmis dozėmis. Jei skausmas trunka ilgiau kaip 3 savaites, gali būti rekomenduojami kiti vaistai, o dėl jų paskyrimo verta apsilankyti pas gydytoją.
Dalis ligonių po galvos smegenų traumos skundžiasi nemiga, šviesos ir garsų netoleravimu. Siūloma vengti veiksnių, provokuojančių blogą savijautą. Praėjus 3 mėn. po galvos smegenų sukrėtimo 75 proc. ligonių niekuo nesiskundžia. Tačiau apie 5-15 proc. ligonių, net ir praėjus 12 mėn., nurodo įvairius simptomus, susijusius su buvusia trauma. Dėl tokių vėlyvųjų potrauminių simptomų gali tekti kreiptis pagalbos į psichiatrą, kuris paskirs gydymą vaistais.
Rimtesnės Galvos Traumos: Kaukolės Lūžiai ir Jų Pasekmės
Kaukolės lūžis - labai rimta trauma. Mat yra rizika, jog vaikui gali išsivystyti potrauminė epilepsija. Po tokios traumos žmogų kamuoja stiprūs galvos skausmai. Taip pat yra tikimybė, kad gali pablogėti vaiko atmintis.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Bokso Treniruotes Antakalnyje
Blogai, kai iš žaizdos pasrūva kraujas. Atviras kraujavimas - infekcijos vartai.
Galvos Smegenų Traumos ir Demencija: Ar Yra Ryšys?
Tyrimai rodo, kad kai kurios galvos smegenų traumos, praėjus maždaug dešimčiai metų po įvykio, gali padidinti Alzheimerio ligos ar kito tipo demencijos riziką. Dėl galvos traumos patirti sužalojimai gali sukelti baltymų patologiją smegenyse - t. y. sutrikdyti baltymų pasiskirstymą galvos smegenų audiniuose. Dažniausiai demencijos formai - Alzheimerio ligai - yra būdingas baltymas amiloidas. Šio baltymo sankaupos gali rastis galvos traumą patyrusiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Vyresnio amžiaus asmenys, patyrę vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą, turi 2,3 karto didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga nei vyresnio amžiaus žmonės, nepatyrę galvos traumų.
Nėra įrodymų, kad vienas lengvas trauminis smegenų sužalojimas padidintų demencijos riziką. Tačiau yra pakankamai įrodymų teigti, kad pasikartojantys lengvi trauminiai smegenų sužalojimai, kuriuos galima patirti žaidžiant amerikietišką futbolą, boksą, ledo ritulį ir futbolą, gali būti susiję su didesne lėtinės trauminės encefalopatijos (CTE), tam tikros demencijos formos, rizika.
Kaip Sumažinti Traumų Riziką?
Kritimai yra dažniausia galvos smegenų traumos priežastis vyresnio amžiaus asmenims. Todėl svarbu mažinti kritimų riziką namų aplinkoje: prižiūrėkite, kad nebūtų susiraičiusių kilimų, pakankamas apšvietimas ir kt.
Taip pat skaitykite: Istoriniai bokso turnyrai Vengrijoje
Vaikai gana dažnai susitrenkia galvą neatsargiai važinėdami dviračiu. Švedijoje vaikams, važinėjantiems dviračiu, yra privaloma dėvėti šalmus. Tokiu būdu siekiama apsaugoti juos nuo rimtų galvos traumų.
Dviračių traumos pasitaiko dažniausiai šiltuoju sezono metu, kada jau pradeda jais važinėtis. Kritimas nuo dviračio paprastai sukelia veido, krūtinės ląstos, ilgųjų kaulų traumas. Tai - daugiausia rankos, nes jomis remiamės. Gali būti žaizdos, plėštinės žaizdos, lūžiai, išnirimai, žastikaulio išnirimai, krūtinės ląstos sumušimai, jeigu krentame ant dviračio rėmo.
Manau, kad kaip ir su automobiliu - nepasirinktas saugus greitis, tinkamai neįvertinta kelio danga. Jeigu važiuojame tamsiu paros metu, gal nepastebime, kur baigiasi šaligatvis.
Apsaugos priemonės yra būtinos visiems. Rankos traumą galime išoperuoti - gal užims ilgesnį laikotarpį, reikės reabilitacijos, bet kažkaip tą funkciją atstatysime. Kojos trauma - taip pat. Krūtinės ląsta sugyja, jeigu nėra vidinių organų didesnių sužalojimų. Su galva - visiškai atskiros problemos, nes galvos smegenų traumos neretai yra negrįžtamos. Jos sukelia negrįžtamą negalią, sąmonės sutrikimus ir liekamieji reiškiniai neretai yra neišreabilituojami, pasekmės lieka visam gyvenimui. Šią kūno dalį visada rekomenduoju ypatingai saugoti - visiškai nesvarbu, kokia transporto priemonė naudojama: ar tai motociklas, motoroleris, dviratis ar elektrinis paspirtukas.
Į dviratį įžvelgiu kaip į daugiau sveikatai naudos duodančią priemonę - gerinti fizinį krūvį, treniruotis, išlaikyti fizinį aktyvumą, kuris rekomenduojamas dėl koronarinių širdies ligų ir panašiai. Bet vėlgi siūlau nepamiršti, kad kelyje esame ne vieni - reikia vairuoti atsakingai.
Pargriuvimas paslydus - dažnas ir itin nemalonus žiemos atributas. Sugrįžo žiema - vėl slidu ir didėja rizika patirti traumas. Krentant žmonės instinktyviai remiasi rankomis visu kūno svoriu ir dažniausiai patiria sumušimus ar net stipinkaulio lūžius riešo srityje. Griuvimai baigiasi ir išnirusiais sąnariais, raumenų, sąnarių raiščių patempimais, proksimaliniais šlaunikaulio lūžiais ar galvos smegenų sutrenkimais. Kad išvengtume žiemos traumų, gydytojas ortopedas-traumatologas pataria avėti avalynę neslystančiais padais, eiti pamažu, mažais žingsneliais, laikytis už turėklų, vengti slidžių paviršių.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Kiekvieną galvos smegenų traumą patyrusį asmenį turėtų apžiūrėti gydytojas (tai būtina, jei nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę). Reikia įsidėmėti, kad atminties praradimo trukmė po patirtos traumos rodo traumos sunkumą. Taip pat reikia žinoti, kad galvos srityje esančioms žaizdoms būdingas gana smarkus kraujavimas.
Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir įvertinęs patirtus sužalojimus, nuspręs, ar reikia daryti tyrimus ir kokius (rentgenologinis tyrimas parodys, ar yra kaukolės lūžių). Gali būti paskirta atlikti kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją.
Gydymo Būdai ir Preparatai
Potrauminis sindromas dažniausiai trunka ilgai, tokių ligonių gydymas yra labai individualus ir priklauso nuo vyraujančių negalavimų. Ligoniams gali būti rekomenduojama galvos smegenų veiklą, jų mitybą gerinantys preparatai, nootropai, neuroprotektoriai (apsaugantys nervines ląsteles), papildai, vitaminai.
Galima pasirinkti vinpocetiną, nes šis vaistas pagerina galvos smegenų audinio medžiagų apykaitos procesus, dėl ko smegenys geriau aprūpinamos deguonimi bei kitomis jai reikalingomis medžiagomis; jis taip pat gerina kraujotaką. Vaistas nekeičia bendro arterinio kraujo spaudimo, todėl jo galima vartoti neatsižvelgiant į arterinio kraujospūdžio dydį - ir kai jis padidėjęs, ir kai sumažėjęs. Labai svarbu tai, kad preparatas nesukelia pripratimo. Pastebėta, kad net kelerius metus be pertraukos vartojant vinpocetino, jo poveikis nesusilpnėja ir nepageidaujamų poveikių nedaugėja. Tai patvirtina, kad vaistas yra saugus. Vinpocetinas nesąveikauja su kitais vaistais. Vinpocetino paskiria gydytojas, bet paprastai jo vartojama po 1-2 tabletes (5-10 mg) tris kartus per parą, iš pradžių didesnėmis dozėmis (iki 30 mg/p.), vėliau jas mažinant iki 15 mg/p. Esant reikalui, vaisto vartojimas gali būti nutraukiamas iš karto, nebijant nutraukimo simptomų atsiradimo. Gydomasis vinpocetino poveikis pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms gydymo savaitėms. Todėl, iš karto nesulaukus teigiamo poveikio, nederėtų vaisto nustoti vartoti.
Jis priklauso nuo vyraujančios patologijos. Tokiems ligoniams gali būti skiriamas gydymas vaistais, psichoterapija. Esant depresijai rekomenduoji antidepresantai. Benzodiazepinai taip pat gali būti rekomenduojami, tačiau jų vartojimą riboja didelė pripratimo rizika. Nustačius miego sutrikimus, patariama laikytis miego higienos, vartoti migdomųjų. Kai kuriais atvejais gali būti skiriama ir antipischozinių vaistų.
Grįžimas Į Sportą Po Traumos
Galvos smegenų traumas neretai patiria aktyviai sportuojantys jauni žmonės ir vaikai. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, kada galima po traumos vėl sportuoti.
#