Įvadas
Kauno sporto halė - legendinė Lietuvos sporto arena, turinti turtingą istoriją. Ši halė neatsiejama nuo bokso, o čia vykę turnyrai tapo reikšmingais įvykiais Lietuvos sporto gyvenime. Kauno sporto halė, pastatyta 1939 m., tapo ne tik krepšinio, rankinio ar tinklinio, bet ir bokso namais.
Kauno sporto halė: vieta, kur gimė bokso aistros
Kauno sporto halė, pastatyta 1939 m. III Europos vyrų krepšinio čempionatui, yra unikalus statinys, kurio autorius - kaunietis Anatolijus Rozenbliumas. Šis pastatas, talpinantis 11 000 žiūrovų, tapo svarbia vieta įvairiems sporto renginiams, įskaitant ir bokso turnyrus.
Kauno sporto halė pradėta statyti 1938 m. gruodžio 4 d. ir baigta 1939 m. gegužės 15 d. Jos statyba kainavo apie 400 000 litų. Tai buvo pirmasis statinys Europoje, skirtas krepšinio varžyboms.
Nuo 20 amžiaus 5 dešimtmečio iki 1989 m. čia vyko SSRS bokso, tinklinio, sunkiosios atletikos, fechtavimosi, stalo teniso čempionatai, SSRS čempionatų krepšinio, tinklinio, rankinio rungtynės.
Iki 1980-ųjų boksas buvo artimiausia sporto šaka. Net paprasčiausiuose atviruose ringuose vykdavę turnyrai sutraukdavo minias žiūrovų.
Taip pat skaitykite: Bokso pirštinių nuomos kainos
Bokso ištakos Kaune
Specialistai ne veltui Kauną vadina Lietuvos bokso lopšiu. Antrajame šalies mieste „kumštynių“ pamatus jau apie 1920-uosius pradėjo kloti Lietuvos patriotas, garsus lakūnas, sporto entuziastas Steponas Darius. Jis daug gabių jaunuolių Kaune paskatino užsimauti pirštines ir kovoti ringe. Vienas tokių - iš Šiaulių kilęs Juozas Vinča. Jis 1928 m. olimpinėse žaidynėse Amsterdame (Olandija) pasirodė geriausiai iš dvylikos Lietuvos olimpiečių. Savo svorio kategorijoje J.Vinča pateko į ketvirtfinalį.
Pirmieji dideli Lietuvos bokso laimėjimai siejami su Amerikoje gimusiais lietuviais. Ypač išskirtini Jurgio Čepulionio, Juozo Šarkio-Žukausko rezultatai. Šie vyrai tapo bokso profesionalais ir iškovojo pasaulio čempionų titulus, pirmasis - 1913 m., antrasis - 1932 m.
Algirdo Šociko era: bokso aukso amžius
„Lietuvos boksas gimė ir suklestėjo Kaune. Jo aukso amžiaus pradžia sietina su A.Šociko era, vėliau sekė Ričardo Tamulio, Jono Čepulio, Algimanto Zurzos, Juozo Juocevičiaus, Nikolajaus Jerofiejevo eros. Kiekvienais metais turėjome žvaigždę. Viskas pradėjo ristis žemyn apie 1978 metus. Atsirasdavo žvaigždutės, tačiau jau ne tokios ryškios. Keitėsi treneriai, boksininkai nebuvo taip gerai parengti, kad patektų į Sovietų Sąjungos rinktinę, atsirado duobė“, - atsiminė treneris, bokso metraštininkas Juozas Šliužas.
Kaišiadorių rajone, Ostempo kaime, 1928 m. gimęs A.Šocikas gyveno ir pirmųjų kovos įgūdžių įgijo Kauno darbininkų rajone Šančiuose. Krepšiniu, futbolu, atletika domėjęsis septyniolikmetis jaunuolis, tik 1946 m. Maskvoje pamatęs garsius to meto boksininkus sunkiasvorius Nikolajų Koroliovą ir Andro Navasardovą, susidomėjo kumštynėmis.
Grįžęs į Kauną jis pradėjo lankytis bokso treniruotes ir jau po trijų mėnesių kontrolinėse rungtynėse įveikė Lietuvos čempioną S.Bagdonavičių, vėliau - Antaną Zaborą. Tais pačiais metais A.Šocikas pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Bokso Treniruotes Antakalnyje
Nepaprastu talentu pasižymėjęs A.Šocikas buvo lyg sutvertas boksui - judrus, greitas, staigus, kairiarankis. Viso to trūko kitiems to meto sunkiasvoriams.
1953 m. ringo džentelmenu vadinamas A.Šocikas Varšuvoje pirmą kartą tapo Europos čempionu.
A.Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir iškovojo 118 pergalių, iš jų 70 - nokautais.
A. Šociko ir N. Koroliovo dvikovos Kauno sporto halėje
Per legendinių boksininkų Kauno garbės piliečio Algirdo Šociko ir Nikolajaus Koroliovo kovas šalia Kauno sporto halės budėdavo ugniagesiai būdavo pasiruošę galingomis vandens srovėmis tramdyti pernelyg įsiaudrinusius aistruolius.
Bokso gerbėjai iki šiol gerai atsimena 1949 m. Kauno sporto halėje vykusią skandalingą SSRS bokso pirmenybių kovą, kai A.Šocikas įveikė N.Koroliovą, tačiau teisėjai pergalę 2:1 skyrė rusui. Pirmą kartą 34 metų N.Koroliovą 23 metų A.Šocikas įveikė 1951 m. kovą Maskvoje vykusiame stipriausių sunkiasvorių turnyre.
Taip pat skaitykite: Istoriniai bokso turnyrai Vengrijoje
XV SSRS bokso čempionatas (1949 m.)
1949 m. liepos 10-15 d. Kauno sporto halėje vyko XV SSRS bokso čempionatas. Nors bokso turnyras vyko tragišku Lietuvai laikotarpiu, tebevykstant ginkluotam antisovietiniam pasipriešinimui, pasibaigus Lietuvos gyventojų masinio trėmimo operacijai „Priboj“ (liet. - „Bangų mūša), siaučiant brutaliai, priverstinei žemės ūkio kolektyvizacijai, surengtos varžybos sulaukė didžiulio susidomėjimo. Per kelias čempionato dienas Kauno sporto halėje apsilankė apie 120−140 tūkst. žiūrovų. Finalinės Lietuvos atleto Algirdo Šociko ir daugkartinio SSRS bokso čempiono Nikolajaus Koroliovo dvikovos stebėti susirinko 20 tūkst. žmonių, dar apie 12 tūkst.
Ilgus metus sovietiniame bokso ringe viešpatavęs, negailestingai varžovus traiškęs, dėl savo ypatingo galingumo Antrajame pasauliniame kare naudoto sunkiojo sovietinio tanko pavadinimu „KV“ („Kliment Vorošilov“) vadintas N. Koroliovas susidūrė su rimtu priešininku - vos prieš keletą metų treniruotis pradėjusiu perspektyviu Lietuvos atletu Algirdu Šociku. Po lygiaverčių varžovų dvikovos čempionato teisėjai atsidūrė aklavietėje. Pradžioje buvo paskelbta daugelio rungtynes stebėjusių specialistų tvirtinimu akivaizdų pranašumą turėjusio A. Šociko pergalė, vėliau nugalėtoju paskelbtas N. Koroliovas, o dar vėliau finalinės kovos rezultatai buvo anuliuoti.
Teisėjų blaškymasis sukėlė neregėtas sporto sirgalių aistras. Lietuvos SSR MVD Kauno valdybos ataskaitiniame pranešime pažymėta, kad publika Halėje per visą čempionatą demonstravo neapykantą daugkartiniam Sovietų Sąjungos bokso čempionui. Per pusfinalio dvikovą į N. Koroliovą iš tribūnos buvo mestas obuolys, o jį paskelbus dvikovos nugalėtoju, iš salės pasipylė ne tik gausūs nepasitenkinimo šūksniai, trypimas ir kitaip keliamas triukšmas, bet ir akmenų kruša. Finalinėse varžybose budėję milicininkai nepajėgė sutramdyti Halės prieigose susirinkusių žmonių aistrų. Bandant patekti į vidų buvo nustumtas išorinis milicijos postas, sulaužyti apsauginiai barjerai, išlaužtos įėjimo durys. Aistros kiek aprimo tik tada, kai į vidų besiveržiančius žmones iš priešgaisrinio čiaupo buvo paleista stipri vandens srovė.
Liepos 15 d. Beprecedenčiu Visasąjunginio kūno kultūros ir sporto komiteto sprendimu, XV SSRS bokso čempionato finalinė kova buvo pakartota Maskvoje ir ją laimėjo N. Koroliovas, tačiau tai buvo paskutinė „sunkiojo tanko“ pergalė prieš Lietuvos atletą ir paskutinis iškovotas SSRS čempiono titulas. Jaunas, veržlus A. Šocikas atsirevanšavo 1951 m., o vėliau prieš savo vieną svarbiausių varžovų laimėjo visas likusias kovas. Bendras 1948−1953 m. vykusių šių priešininkų akistatų ringe rezultatas - keturios A. Šociko, trys N. Koroliovo pergalės ir viena lygiosiomis pasibaigusi, Kauno sporto halėje 1949 m. liepos 14 d.
Okupuotos Lietuvos gyventojų emocijų proveržis per XV SSRS bokso čempionatą laikytinas nepasitenkinimo sovietiniu režimu reiškimo per sporto varžybas eros pradžia.
Kitą dieną Nikolajaus Koroliovo pergalė anuliuota, 1949-ųjų SSRS bokso čempionato finalinė dvikova baigėsi „kovingomis lygiosiomis“. Buvo nuspręsta organizuoti atskirą keturių geriausių sunkiasvorių turnyrą, kurio nugalėtojas taps ir šalies pirmenybių nugalėtoju. Algirdas Šocikas laimėjo prieš du kovotojus, tačiau favoritų kovoje Koroliovas parodė visą savo patirtį ir didelę jėgą, o Algirdas buvo pavargęs ir pralaimėjo.
Stebėti finalo Kauno sporto halėje susirinko apie 20 tūkst. žiūrovų, dar maždaug 12 tūkst. būriavosi halės prieigose. Ir štai šokas - nugalėtoju buvo paskelbtas Koroliovas. Vėliau Šocikas buvo susirinkusių žmonių ant rankų nuneštas 300 metrus iki lengvojo automobilio, į kurį jis įlipo ir automobilis buvo kartu su juo pakeltas. Kad tai ne miesto legenda, liudija Lietuvos ypatingajame archyve esanti LTSR MVD Kauno miesto ir apskrities valdybos viršininko ataskaita.
Kiti reikšmingi bokso įvykiai Kauno sporto halėje
Šociko įkvėpti 1954 SSRS čempionu tapo Ričardas Juškėnas (boksavosi dar su Šociku), 1956 metais Olimpinėse žaidynėse Melburne bronzos medalį iškovojo Romualdas Murauskas - Šocikas buvo jau jo treneris. 1964 metais olimpiadoje Tokijuje sidabras atiteko daugkartiniam TSRS čempionui Ričardui Tamuliui, o galų gale 1968 metais Mechike olimpiniu čempionu tapo Danas Pozniakas.
1960 m. liepos mėnesį vykusį bokso mačą tarp Kauno ir Taškento komandų, Uzbekijos SSR sportininkams palankiu teisėjų sprendimu nepatenkinti žiūrovai vėl sukėlė riaušes, kurias slopindami milicijos pareigūnai pradėjo šaudyti į orą. Teigiama, kad vienas žmogus buvo peršautas.
Algirdo Šociko vardo turnyras
Nuo 1996 metų pradėtas organizuoti Algirdo Šociko vardo turnyras - didžiausia bokso šventė Lietuvoje, kurioje rungsis dalyviai net iš 17 šalių. Turnyras vykdomas pagal AIBA taisykles.
Turnyro dalyviai ir svorio kategorijos
Iš viso čempionate dalyvaus 88 boksininkai - 64 vyrai ir 24 moterys. Vyrai varžysis dvylikoje svorio kategorijų, moterys - vienuolikoje. Ir vyrų, ir moterų grupių susitikimai truks identišką laiką - 3 raundus po 3 minutes. Pirmenybėse dalyvaus sportininkai gimę nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 2006 m.
Kauno sporto halės reikšmė Lietuvos boksui
Kauno sporto halė jau 85-erius metus yra ne tik krepšinio, rankinio ar tinklinio, bet ir bokso namai. Halėje vykę bokso turnyrai turėjo didelę reikšmę Lietuvos bokso istorijai ir populiarinimui. Čia užaugo ne viena boksininkų karta, o aistringi žiūrovai sukūrė nepamirštamą atmosferą.