Burlenčių sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir nuolat augantį populiarumą. Nuo mėgėjiškų susibūrimų iki profesionalių varžybų, burlenčių sportas Lietuvoje apima įvairias disciplinas ir pritraukia vis daugiau entuziastų. Šiame straipsnyje apžvelgiama burlenčių sporto istorija Lietuvoje, dabartinė situacija ir ateities perspektyvos.
Burlenčių sporto ištakos Lietuvoje
Lietuvos burlentininkų asociacijos šaknys siekia 1991 m., kai būrelis entuziastų pastebėjo, kad burlenčių sporto populiarumas Lietuvoje mažėja. Sumažėjo varžybose dalyvaujančių sportininkų skaičius ir pačių varžybų organizavimas. Siekdami sustabdyti šį procesą, buriuotojai nusprendė įkurti burlenčių sporto mėgėjų organizaciją, pavadintą „Lietuvos burlenčių lyga“, kuri atliko Lietuvos burlentininkų asociacijos funkcijas. 2005 m. sausio 25 d. Lietuvoje gimė nauja organizacija, pavadinta Lietuvos burlentininkų asociacija.
Lietuvos burlentininkų asociacija
Lietuvos burlentininkų asociacijos tikslas - suburti visus Lietuvos burlentininkus ir žmones, besidominčius šiuo sportu. Suburti tuos, kurie nori išlaikyti šio sporto tradicijas ir toliau jas tęsti, plėtoti ir populiarinti burlenčių sportą kaip laisvalaikio ir sveiką gyvenimo būdą, o taip pat ir profesionalų sportą. Burlenčių sportas - tai buriavimo atšaka, kurią vieną kartą išmėginus, vėliau labai sunku pamiršti, kuri traukia savo grožiu, veržlumu, pavojingumu ir savarankiškumu. Burlentininkai išsiskiria savo drąsa, humoru, išmintimi, taktu, korektiškumu, sveiku protu, nešališkumu, džentelmeniškumu, aktyvaus gyvenimo filosofija bei savanoriškumu. O juk savanoriškumo sąvokoje yra užkoduotas ir geranoriškumas, įgalinantis buriuotojus suteikti savo bendruomenės nariams ir visuomenei daugiau, nei iš jų yra tikimasi.
Lietuvos burlenčių čempionatas
Visą rugsėjo mėnesį, atskirais etapais vyko Lietuvos Respublikos burlenčių čempionatas, kurį vykdo VšĮ „Ekstremalus sportas“. Šis renginys bus įrašytas didžiosiomis raidėmis Lietuvos buriavimo istorijoje. Pirmą kartą per visą istoriją čempionato metu pavyko surengti beveik visų burlenčių rungčių varžybas. Atskirais etapais įvyko „Slalomo“, „Formulės“, „Wave“ ir „Freestyle“ rungčių varžybos. Surengti tiek rungčių dar nėra pavykę nei vienais metais per visą Lietuvos buriavimo istoriją. Iš viso čempionate dalyvavo beveik devyniasdešimt sportininkų, buvo duota aštuoniasdešimt startų. Tai taip pat rekordiniai skaičiai, kokių istorijoje dar nebuvo. Viso tai pasiekti leido naujasis varžybų formatas. Anksčiau čempionatas vykdavo iš anksto nustatytas dvi - tris dienas, per kurias oro sąlygos ir laiko stoka apribodavo čempionatą viena - dviem rungtimis. Dabar čempionatas vyksta visą mėnesį, stebimos orų prognozės ir tik sulaukus tinkamų oro sąlygų vienai ar kitai rungčiai skelbiama tiksli startų data.
Slalomo rungtis
Rugsėjo 8-9 dienomis, Kuršių mariose šalia Kintų miestelio vyko šių metų Lietuvos Respublikos burlenčių slalomo čempionatas. Dėl čempiono titulo kovojo trisdešimt vienas burlenčių sporto entuziastas. Varžybos vyko „Slalomo“ ir „Slalomo B“ (be inventoriaus apribojimų) įskaitose taip vadinamoje „aštuoniukės“ distancijoje. Burlenčių slalomo varžybos tai tarsi žiedinės lenktynės, kuriose labiausiai sėkmę lemia geras startas, greitis tiesiosiose ir posūkių technika. Tai stipraus vėjo disciplina, žavinti žiūrovus dideliais greičiais išvystomais distancijoje, sportininkų puikiai atliekamais posūkiais ir visuomet artima kova. Ypatingai džiugu matyti „Slalomo B“ įskaitoje dominuojantį jaunimą. Pirmieji plaukimai prasidėjo pučiant 8-10m/s vakarų krypties vėjui. Įpusėjus lenktynėms vėjas stiprėjo ir paskutinių plaukimų metu gūsiuose jau siekė 16m/s. Tokiomis nelengvomis sąlygomis kai kuriems varžybų dalyviams nepavyko įveikti visos distancijos. Neišvengta traumų, neatlaikė burės ir kita įranga. Nuožmi ir labai artima kova vyko kiekvieno plaukimo metu, dažnai finiše varžovus skirdavo vos vienas kitas metras. Suskaičiavus galutinius rezultatus paaiškėjo, kad čempiono titulą antrus metus iš eilės iškovojo kaunietis Karolis Sipavičius.
Taip pat skaitykite: Olimpinis sidabras buriavime
Bangų (Wave) rungtis
Rugsėjo 14 dieną čempionatas persikėlė į Šventosios miestelį. Čia, lūžtančiose Baltijos jūros bangose vyko „Wave“ (bangų rungties) varžybos. Šioje rungtyje vertinama sportininko pasirinkta banga, jos raižymo technika, šuoliai nuo bangos ir ore atliekami triukai. Varžybos vyko eliminacijos sistema, įvyko du eliminacijos ratai. Sąlygos buvo iš tiesų puikios - šoninis pietų krypties vėjas, kurio vidutinis stiprumas buvo apie 12m/s, gūsiuose siekė iki 15m/s ir daugiau, bei puikios bangos. Pažymėtina tai, kad į šias varžybas atvyko ir olimpietis Juozas Bernotas nudžiuginęs žiūrovus savo įspūdingo aukščio šuoliais ir persivertimais ore. Jis bangų rungtyje iškovojo trečiąją vietą. Lietuvos „Wave“ rungties čempionas paaiškėjo tik po atkaklios kovos iki paskutinio plaukimo.
Formulės rungtis
Iš kart po bangų rungties, čempionato dalyviai grįžo į Kuršių marias prie Kintų. Čia rugsėjo 15-16 dienomis įvyko septyni „Formulės“ plaukimai. Burlenčių „Formulės“ distancija labai panaši į olimpinės RS-X klasės distanciją. Startai duodami prieš vėją, sportininkai laviruote plaukia į priešvėjinį ženklą ir pavėjui du ratus. „Formulėje“ sėkmę lemia teisingas taktikos pasirinkimas, burlentės valdymo technika, teisingas inventoriaus sureguliavimas. Plaukimai vyko dvi dienas. Sąlygos buvo gan permainingos. Vėjo stiprumas atskiruose plaukimuose svyravo nuo 4m/s minimumo iki stipraus ir gūsiuoto 12m/s ir daugiau. Ne visiems dalyviams pavyko pasiekti finišą tokiomis permainingomis sąlygomis, nepavyko išvengti traumų ir inventoriaus nuostolių. Šiose varžybose atkakli kova dėl čempiono titulo vyko tarp olimpiečio Juozo Bernoto ir kauniečio Giedriaus Liutkaus.
Freestyle rungtis
Ši burlenčių rungtis Lietuvos čempionatų istorijoje iki šių metų vyko vienintelį kartą 2007 metais Nidoje. Galime tik pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais Lietuvoje pradėjo veikti daug buriavimo mokyklų, kuriose daug dirbama su vaikais ir suaugusiais. Auga nauja perspektyvių buriuotojų karta. Anksčiau buvusi nepopuliari „Freestyle“ rungtis šiuo metu išgyvena savo atgimimą. Vis daugiau Lietuvos burlentininkų mokosi vis naujų ir vis sudėtingesnių „Freestyle“ triukų, visų sportininkų meistriškumas su kiekvienais metais auga didžiuliais tempais, „freestyle‘rių“ gretos vis gausėja. Ši čempionato rungtis vyko Svencelės buriavimo bazės sezono uždarymo šventės metu Kuršių mariose, pačioje Svencelėje paskutinį rugsėjo savaitgalį (29-30 dienomis). Visų pirma, nustebino gausus dalyvių būrys. Jeigu 2007 metais šioje rungtyje varžėsi viso labo trys sportininkai, tai šiais metais kovoti dėl čempiono titulo susirinko jau penkiolika Lietuvos „Freestyle“ triukų meistrų ir vienas svečias iš Latvijos. Varžybos vyko eliminacijos sistema.
Nauja olimpinė IQFOIL klasė
Buriuotojas Juozas Bernotas naują olimpinį ciklą pasitinka su naujais iššūkiais: trejų olimpinių žaidynių dalyvis kovos ne tik dėl vietos ketvirtosiose, bet sieks tą padaryti pasikinkęs naują, greitesnę, burlentę. Tokijo olimpinės žaidynės buvo paskutinės, kuriose burlentininkai varžėsi dėl RS:X klasės medalių. Olimpinio kelialapio siekiantys sportininkai nuo šiol varžysis „IQFoil“ klasėje, o tai reiškia, kad jie bus kur kas greitesni. „Skirtumas tas, kad naujoji burlentė turi povandeninį sparną, ir visa burlentė - lenta, sportininkas, burė - skrieja virš vandens, iškilę ant to sparno. Tai padeda maksimaliai sumažinti trintį su vandeniu, dėl to pasiekiame kur kas didesnį greitį, visas sportas tampa kur kas dinamiškesnis, greitesnis ir ekstremalesnis“, - paaiškina Lietuvos buriuotojas, koks skirtumas tarp senos burlentės ir naujosios. Pasak Juozo, tokie pokyčiai logiški - technologijos nestovi vietoje, tad tobulėja ir burlenčių sportas. O dar didesni greičiai, kuriais dabar bangas skrodžia sportininkai, tikėtina, dar labiau padidins susidomėjimą šia sporto šaka. „Tai labai didelis žingsnis į priekį. Šios burlentės išties traukia dėmesį. Nors burlenčių žiūrimumas, kiek žinau, iš visų buriavimo sporto šakų olimpinių žaidynių metu ir taip yra didžiausias. Tai judėjimas į priekį, neatsiliekant nuo technologijų“, - įsitikinęs lietuvis.
J. Bernoto įspūdžiai apie IQFOIL
J.Bernotas džiaugiasi įvykusiais pokyčiais. „Ir nauja, ir smagu ir įdomu, - šypsosi jis. - Man patinka. Kai kurie dalykai man asmeniškai yra lengvesni, kai kurių tenka mokytis iš naujo. Gal po tiek metų jau laikas buvo kažką pakeisti. Su senąja burlente - nuo 2004-ųjų. Tikiuosi, šie pokyčiai į naudą“, - viliasi 33-ejų metų buriuotojas, dalyvavęs jau trejose olimpinėse žaidynėse. Sėkmingiausios iš jų Juozui buvo Londono, kuriose jis užėmė 12 vietą. Naujoji burlentė J.Bernotui patinka dėl to, kad ji greitesnė, ekstremalesnė ir jam parankesnė. „Tiesiog tinka ir patinka. Manau, kad galiu realiai siekti geresnių rezultatų, nei buvau anksčiau pasiekęs burlenčių sporte“, - optimistiškai nusiteikęs lietuvis. Kodėl parankesnė? „Aš visada buvau vienas sunkiausių sportininkų. Kai būdavo silpnas ar vidutinis vėjas, man jo nepakakdavo, palyginti su tais, kurie sveria 10-20 kg mažiau už mane. Tos sąlygos mane tiesiog žudė. Šioje klasėje oro sąlygų, kurios man būtų netinkamos, nebelieka. Tai gerai. O tas balansas, skridimas ore, burlentės kontroliavimas - tai gana nauja ir reikia šiek tiek laiko, įdarbio“, - niuansus dėsto sportininkas. Trejose olimpinėse žaidynėse J.Bernotas lenktyniavo RS:X klasės burlente.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Konkurencija IQFOIL klasėje
Kaip sekasi įvaldyti naująją burlentę, J.Bernotas šiemet pasitikrino jau ir varžybose - balandžio mėnesį vykusiame pirmajame Pasaulio buriavimo taurės etape - „Trofeo Princessa Sofia Mallorca“ regatoje. Beje, pirmasis Pasaulio taurės etapas buvo ir pirmasis tokio lygio startas naujajame olimpiniame cikle, kur kelialapio į Paryžiaus olimpines žaidynes siekiantys sportininkai turėjo progą pirmą kartą po beveik poros metų susirungti tokio masiškumo varžybose. J.Bernotas tarp „IQFoil“ burlenčių klasės atstovų užėmė 42 vietą. „Iš tiesų kol kas dar labai ryškus skirtumas, palyginti su tais, kurie nesiruošė Tokijo olimpinėms žaidynėms, neburiavo RS:X klasėje ir visą laiką galėjo skirti vien „IQFoil“. Šios varžybos davė gerų pamokų, labai aiškiai matyti, kur dar reikia tobulėti. Pavyzdžiui, man dar tikrai reikia daugiau įgūdžių buriuojant tada, kai didesnės bangos, - tiesiog reikia daugiau laiko technikai perkąsti, kaip tarp jų manevruoti, kaip suvaldyti lentą. Bet džiaugiuosi - esu auksiniame laivyne, lenktyniaujame su geriausiais, labai smagu konkuruoti ir su tais buriuotojais, su kuriais varžėmės olimpiadoje Tokijuje“, - įspūdžiais dalijasi J.Bernotas. Konkuruoti J.Bernotui tenka ne tik su seniai pažįstamais kolegomis, bet ir su visai naujais varžovais. Lietuvis pastebi, kad dabar jo burlenčių klasės atstovų daugiau, konkurencija gerokai išaugusi, o valstybių žemėlapis - prasiplėtęs. „Konkurencija šiandien be galo didelė. Ta nauja burlentė, sklendimas virš vandens pritraukė ir labai daug naujų žmonių. Daug kam patinka. Konkurencija tik didėja“, - tendencijas pastebi sportininkas. Pasak jo, konkurencija išaugo maždaug 40 proc. Tokius skaičius jis pateikia atsižvelgdamas į ką tik vykusias Pasaulio taurės varžybas. „Pavyzdžiui, Maljorkoje vienoje burlenčių klasėje buvo 101 dalyvis, o būdavo apie 60. Atsirado naujų valstybių, tokių kaip Aruba, Brazilija ar Indija, buriuotojų. Jie kartkartėmis šmėžuodavo, bet dabar iš tokių rečiau matomų valstybių yra sportininkų, kurie rodo labai gerus rezultatus“, - sako buriuotojas ir patikina, kad jam veikti tikrai bus ką.
Jaunojo burlentininko sėkmė
Jaunasis burlentininkas džiaugiasi laimėjęs dvejas lenktynes - vienerias lenktynes slalomo rungtyje ir vienerias priešvėjines-pavėjines lenktynes. Tai reiškia, kad tobulėja, jo galimybių ribos užimti aukščiausias vietas auga. Tiek greitis, tiek taktiniai sprendimai jam jau leidžia laimėti prieš pačius geriausius burlentininkus pasaulyje, tereikia daryti mažiau klaidų.
Pirmosios kelios lenktynės vyko prie labai stipraus vėjo, tuomet turėjome labai lengvo vėjo slalomo rungties lenktynes, o paskutiniąją dieną - lengvo vėjo priešvėjines-pavėjines lenktynes. Pirmą dieną po kvalifikacinių lenktynių, patekus į auksinį laivyną, vienose lenktynėse buvo gal 80 procentų per anksti startavusių sportininkų, kurie turėjo gauti tų lenktynių diskvalifikaciją. Deja, teisėjai pastebėjo bei užrašė tik 9, tarp kurių ir jį. Kitose lenktynėse jau link finišo plaukė 16 pozicijoj, tačiau paskutinėje tiesiojoje šiek tiek persistengė bandydamas aplenkti likusius konkurentus ir, nesuvaldęs inventoriaus, „išskrido į orą“ lekiant kone 50 km/h greičiu. Per tas keliasdešimt sekundžių, kol grįžo į distanciją, prarado turėtą poziciją.
Ryčio Jasiūno pasiekimai
Pasaulio olimpinės burlentės IQFOIL čempionate, kur varžosi net 164 dalyviai, Rytis Jasiūnas pakilo į 11 vietą ir šiandien turi realias galimybes iškovoti vietą tarp dešimties pasaulio geriausių, kas jam užtikrintų šansą šeštadienį Medalių lenktynėse kovoti dėl Pasaulio čempiono titulo. „Šiandien buvo gana sudėtinga, bet greita ir smagi diena. Turėjome keturias slalomo rungties lenktynes. Pirmose buvau šiek tiek per atsargus starte, tad rezultatas nebuvo toks geras. Tačiau po to susiėmiau ir pradėjau „spausti gazo pedalą“ iki galo ir tris kartus finišo liniją kirtau trečias, kas ir leido man pakilti į 11 vietą bendroje įskaitoje“, - džiaugėsi R. Jasiūnas. Šiuo metu jį nuo geriausiųjų dešimtuko skiria vos penki taškai. Šiandien, penktadienį, yra paskutinė finalinių lenktynių diena ir po šiandienos dešimt rezultatų lentelėje aukščiausiai esančių sportininkų šeštadienį turės galimybę startuoti Medalių lenktynėse bei kovoti dėl Pasaulio čempionato medalių. Pasak R. Jasiūno, kol kas IQFOIL burlenčių klasės varžybose jis Medalių lenktynėse dar nėra plaukęs, tad šiuo metu tai - jo pagrindinis tikslas. Tai būtų pirmas kartas Lietuvai, kai jos atstovas iškovoja vietą tarp dešimties geriausių naujosios olimpinės IQFOIL burlentės atletų.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija