Sportas yra svarbi vaikų ir jaunuolių gyvenimo dalis, padedanti jiems tobulėti fiziškai ir psichologiškai. Tačiau sportinė aplinka ne visada yra saugi ir palanki. Siekiant apsaugoti sportininkus nuo patyčių, priekabiavimo, išnaudojimo ir kitų neigiamų reiškinių, būtina kurti saugią aplinką sporte, kurioje kiekvienas jaustųsi gerbiamas ir saugus.
Saugios aplinkos sporte svarba
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) aktyviai rūpinasi saugios aplinkos sporte kūrimu. LTOK Olimpinio sporto direktorė Agnė Vanagienė pabrėžia, kad vaikai yra sporto pamatas, iš kurio išauga būsimi olimpiečiai ir žvaigždės. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas sportuojantiems vaikams, kad jie sportuotų džiaugsmingai ir su šviesia ateities perspektyva.
LTOK generalinis direktorius Einius Petkus džiaugiasi, kad vis daugiau dėmesio nacionaliniai olimpiniai komitetai skiria saugios aplinkos sporte temai. Tai rodo, kad sporto bendruomenė supranta šios problemos svarbą ir siekia ją spręsti.
Tarptautinis bendradarbiavimas kuriant saugią aplinką sporte
LTOK organizuoja tarptautinius seminarus, skirtus saugiai aplinkai sporte. Šiuose seminaruose dalyvauja sporto šakų federacijų, savivaldybių sporto padalinių ir sporto mokyklų atstovai iš įvairių šalių.
A. Vanagienė teigia, kad „Erasmus+“ finansuojamo projekto dėka, pranešėjai atvyksta iš šalių partnerių - nacionalinių olimpinių komitetų ir universitetų iš Lenkijos, Kroatijos, Rumunijos ir kitų šalių. Kiekvienas ekspertas turi skirtingą patirtį ir veiklos sritį, tačiau visus juos vienija saugios aplinkos sporte tema ir projektas.
Taip pat skaitykite: Sporto universiteto renginiai
Seminaro dalyviai dalijasi gerąja patirtimi, diskutuoja apie iššūkius ir ieško būdų, kaip užtikrinti sportininkų saugumą.
Situacija Lietuvoje
Sportininkų atstovė Laura Montvilaitė teigia, kad maždaug pusė visų pranešimų dėl galimų atletų teisių pažeidimų yra susiję su nepilnamečiais sportininkais. Tai rodo, kad vaikų saugumas sporte yra ypač aktuali problema Lietuvoje.
L. Montvilaitė pabrėžia, kad jauni sportininkai yra labiau pažeidžiami ir jiems sudėtingiau atskirti netinkamą elgesį nuo tinkamo. Nors Lietuvoje jau daug nuveikta vaiko teisių apsaugos srityje, kartais vis dar toleruojamas požiūris, jog tik didelės įtampos sąlygomis galima pasiekti gerų rezultatų. Rezultatų siekis neretai tampa pagrindiniu tikslu, neatsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus.
Sportininkų atstovė akcentuoja, kad vaikai sportuoti pradeda vedini visai kitų ketinimų, todėl visa su sportu susijusi bendruomenė turėtų į tai atsižvelgti.
Kitų šalių patirtis
Seminare dalyvavę specialistai iš kitų šalių pasidalijo savo patirtimi, kaip jie sprendžia saugios aplinkos sporte problemas.
Taip pat skaitykite: LFF stadionas: Istorija
Klinikinė psichologė Maja Smrdu iš Slovėnijos pabrėžė, kad svarbu holistinis požiūris į kiekvieną atletą - privalu gerbti ir saugoti ne tik fizinį kūną, bet ir suteikti emocinę, psichologinę, socialinę gerovę. Ji teigia, kad prevencija yra svarbiau nei reakcija į jau padarytą skriaudą. Treneriai, aptarnaujantis personalas, tėvai ir sporto organizacijos privalo atsakyti už sportininkų saugumą ir orumą.
Pagal atliktus tyrimus, net 67 procentai Slovėnijos sportininkų prisipažino kažkuriame gyvenimo etape patyrę neteisybę, pažeminimą ar net smurtą. M. Smrdu teigia, kad būtina mokyti trenerius, renginiuose dirbančius savanorius ir pačius sportininkus, kaip atpažinti šiuos dalykus.
Docentas Pawełas Sadowskis iš Lenkijos pasakojo, jog jo šalyje saugios aplinkos sporte problema ypač aktuali mažuose miesteliuose, kur sporto treneriai kartais laikomi savotiškais mentoriais, kuriems daug kas atleidžiama. Jis teigia, kad sporto būreliai turėtų būti saugi erdvė vaikams, bet ten jie neretai patiria priekabiavimą ir žeminimą nuo vienas kito gnaibymo, stumdymo iki gandų skleidimo, seksualinių užuominų, žodinio smurto.
P. Sadowskis siūlo edukuoti trenerius, tėvus, o sportuojantį jaunimą skatinti netylėti ir spręsti problemas čia ir dabar. Jis įspėja, kad kitaip kažkada skriaustas vaikas užaugęs skriaus kitus, nes matė, kad tai nebaudžiama.
Projektas „Saugus uostas“
EOC biuro prie Europos Sąjungos finansų vadovė Carlotta Giussani pristatė projektą „Safe Harbour“ - „Saugus uostas“, kuriam ji vadovauja. LTOK yra vienas jo partnerių. Dvidešimt nacionalinių olimpinių komitetų ir dvi tarptautines sporto federacijas vienijantis „Saugus uostas“ vienaip ar kitaip nukentėjusiems sportininkams tokiu taps netrukus.
Taip pat skaitykite: Muaythai Bankoke
Nuo 2027-ųjų atsiras speciali platforma, kur jie galės susisiekti su atsakingais pareigūnais ir pateikti jiems savo istorijas. C. Giussani teigia, kad niekas nesijaus vienišas su bloga patirtimi. Šiuo metu nacionaliniai olimpiniai komitetai dirba, pritaikydami „Saugaus uosto“, kurį finansuoja „Erasmus+“ ir ES, siūlomas pagalbos sportininkams formas savo šalims pagal jų įstatyminę bazę.
LTOK veikla kuriant saugią aplinką sporte
LTOK Olimpinio sporto direktorė A. Vanagienė pasakoja, kaip Lietuva sprendžia saugios aplinkos sporte problemas.
Šis „Erasmus+” projektas susideda iš trijų mokymų dalių. Pirmoji dalis buvo pažintis su tema ir pačiu terminu - kas tai yra saugi aplinka sporte. Antroji dalis - gilesnė, su pavyzdžiais ir teisėkūros dokumentų pristatymu. Vėliau bus organizuojami mokymai treneriams.
A. Vanagienė pasidalijo konkrečiu pavyzdžiu, ką patiria nesaugioje aplinkoje atsidūrę sportininkai. Nuotoliniu būdu buvo prisijungusi mergina, kuri buvo tapusi seksualinio priekabiavimo auka. Ji papasakojo savo istoriją. Emma Thompson buvo pasirinkusi Muay Thai, prie jos ėmė priekabiauti visų gerbiamas ir tame mieste žinomas treneris. Apie tai prabilusia mergina niekas netikėjo. Emma papasakojo, kaip į visa tai reagavo klubas, kurį lankė, kiek laiko, ryžto, pastangų ir drąsos reikėjo šią istoriją išviešinti.
Ši jauna moteris yra įkūrusi nemažą judėjimą „Under the Ropes“ - „Po ringo virvėmis“. Ji šiuo metu keliauja po Jungtinę Karalystę, dalijasi patirtimi ir stengiasi įkvėpti kitus sportininkus nenutylėti, jei kažkas panašaus yra nutikę, jei jie susiduria su nederamu elgesiu. Dabar Emmą kviečiasi užsienio šalių nevyriausybinės organizacijos ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Ji - puikus kovotojos su stereotipais pavyzdys. Tik garsiai kalbant apie tokias istorijas gali keistis žmonių elgesys ir mąstymas apie tai, kaip turėtume elgtis su kitais.
A. Vanagienė teigia, kad šio projekto partneriai - daugiausia socialistinio režimo šalys, kuriose ypač vyresnei kartai nėra įprasta kalbėti atvirai ir drąsiai, dalintis patirtimi, kuri yra slegianti.
A. Vanagienė pabrėžia, kad nederamo elgesio sporte patiria visos amžiaus grupės, tačiau šiuose mokymuose vaikai buvo labiausiai akcentuoti. Ji teigia, kad svarbu atskirti, kur yra ribos tarp smurto ir tiesiog pajuokavimo. Kas turėtų tą pastebėti, reaguoti ir - kaip reaguoti?
A. Vanagienė mano, kad saugios aplinkos sporte tema aktuali visame pasaulyje ir darosi tik svarbesnė.
L. Montvilaitė pasakojo, jog yra gavusi nusiskundimų, kurie susiję su atrankomis į rinktines ir tų atrankų kriterijais. Tačiau kai sportininkai supras, nebijos ir gebės atpažinti nederamą tėvų, trenerių, komandos draugų elgesį, jie į įvairias organizacijas drąsiau kreipsis ir dėl šių dalykų. Lietuvoje kol kas mes neturime kultūros kalbėti apie tai garsiai.
LTOK jau 2023 metais sukūrė anoniminį elektroninį paštą ir pasirašė sutartį su „Iustum“ advokatų kontora, kad seksualinį priekabiavimą ar kitokį nederamą elgesį patiriantys sportininkai galėtų bet kada kreiptis. Jei advokatai jų laiškuose įžvelgtų kriminalinę potekstę ar grubų nusižengimą, galėtų atstovauti tiems atletams teisminiame procese.
A. Vanagienė teigia, kad Lietuvoje kol kas rimtų nusiskundimų ar teismą pasiekusių bylų neturime. Tačiau, pavyzdžiui, Norvegijoje, kur yra įdiegta tokia pat anoniminė linija nukentėjusiems, per metus sulaukė 1100 skundų. Tai, matyt, dėl to, kad Norvegijoje visuomenė atviresnė, žmonės nebijo klausti, ar tai yra normalu, leistina. Lietuvoje tai dar neįprasta.
Todėl LTOK per tokius projektus turi skatinti visuomenę išgirsti, kas yra saugi aplinka sporte. Tuo mes, sporto administratoriai, galime prisidėti, kad sportininkas jaustųsi saugus kiekviename gyvenimo etape nuo vaiko ir aukšto meistriškumo atleto. Vaikui svarbus džiaugsmo faktorius, kad jis jaustųsi laimingas sportuodamas. Tą ir turime užtikrinti be jokių šaukimų, rėkimų ir perdėtų reikalavimų.
Lietuvoje už saugią sportininkų aplinką atsakingas pareigūnas yra A. Vanagienė. Ji baigė metų trukmės specialią Tarptautinio olimpinio komiteto programą ir turi saugios aplinkos sportininkui kūrimo pareigūno sertifikatą. Įgytų žinių pritaikyti praktikoje dar neteko.
Muaythai ir socialinė atsakomybė
Muaythai sportas taip pat gali prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. Kauno sporto klubas „Titanas“ įgyvendino projektą „Tvirta siela - tvirtas kūnas: muaythai!“, kurio metu teorinių ir praktinių muaythai užsiėmimų ciklą pravedė Kauno miesto lopšeliuose - darželiuose ir Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro auklėtiniams.
Projekto metu buvo siekiama supažindinti neįgaliuosius su muaythai sporto šaka, atsižvelgiant bei pritaikant pagal kiekvieno centro asmens neįgalumo laipsnį.
Lietuvos muaythai sąjungos generalinis sekretorius Nerijus Lukšas negailėjo gerų žodžių treneriams už socialiai atsakingą požiūrį ir naują kryptį muaythai sporto šakos populiarinimui Lietuvoje. Jis teigia, kad muaythai gali tapti priemone ir socialinių problemų sprendimui, o tai būtų absoliutus pranašumas sporto šakos vystyme ir populiarinime.
Renginiai Lietuvoje
Lietuvoje vyksta įvairūs sporto renginiai, įskaitant ir muaythai varžybas. Svarbu, kad šie renginiai būtų organizuojami saugioje ir palankioje aplinkoje, kurioje sportininkai jaustųsi gerbiami ir saugūs.
Pavyzdžiui, rugsėjo 25 d. Žalgirio Arenos Amfiteatre vyko ekskliuzyvinis tikro Muaythai dvikovų šou - Lietuva prieš Tailandą. Renginio metu pajėgiausi Lietuvos Muaythai atletai suremė pirštines su meistrais iš Tailando. Speciali šou programa leido žiūrovams pajusti tikro Tailando skonį. Renginio metu buvo galima išvysti Wai Khru ritualinio šokio prieš kovą meistrų iš Tailando pasirodymą.