Įvadas
Dviračių sportas, kaip ir daugelis profesionalaus sporto šakų, turi savo tamsiąją pusę - dopingą. Šiame straipsnyje panagrinėsime dopingo istoriją dviračių sporte, pradedant nuo jo ištakų ir baigiant garsiausiais skandalais, įskaitant ir Lance'o Armstrongo atvejį, bei jų pasekmėmis. Taip pat aptarsime dopingo vartojimo priežastis ir kovos su juo būdus.
Dopingo ištakos ir ankstyvoji istorija
Žodis „dopingas“ kilo iš Afrikoje gyvenusios Kaffir genties, kuri svaiginančiam gėrimui, naudojamam apeigų metu haliucinacijoms sukelti, suteikė pavadinimą „dop“. Vėliau šį terminą išpopuliarino Nyderlandų kolonistai, o galiausiai jis prigijo sporto pasaulyje.
Sportininkai dopingą naudoja siekdami laikinai sustiprinti savo fizinę ir psichinę veiklą. Nors kai kurie dopingo preparatai yra naudojami ir klinikinėje medicinoje, sporte jie yra draudžiami, nes dirbtinai stimuliuodami organizmą, jie verčia jį išnaudoti neįprastai daug energijos, o tai gali sukelti didelę žalą sveikatai.
Dopingo vartojimas sporte prasidėjo jau ankstyvaisiais sporto susikūrimo laikais. Antikos laikų Graikijoje, per olimpines žaidynes, buvo vartojami įvairūs stimuliuojantys ir haliucinogeniniai grybai. Tačiau didžiausias lūžis įvyko 1896 m., kai varžybų metu nuo dopingo mirė anglų dviratininkas A. Linton.
Dopingo skandalai dviračių sporte
Nuo 1998 m., kai „Tour de France“ lenktynes sukrėtė su „Festina“ komanda susijęs dopingo skandalas, beveik kiekvienais metais antidopingo kontrolieriai ir teisėsaugos atstovai atskleisdavo didesnių ar mažesnių draudžiamų medžiagų vartojimo atvejų. Iškalbingas faktas - iš visų devynių nuo 1999 iki 2005 m. „Tour de France“ prizininkais tapusių dviratininkų problemų dėl dopingo iki šiol neturi tik ispanas Fernandas Eskartinas (Fernando Escartin), kuris 1999 m. lenktynėse užėmė trečią vietą. Kiti prizininkai - šveicaras Aleksas Zulė (Alex Zulle), vokietis Janas Ulrichas, ispanai Fransiskas Moncebas (Francisco Moncebo) ir Choseba Belokis (Joseba Beloki), italas Ivanas Baso, vokietis Andresas Klodenas (Andress Kloeden), kazachas Aleksandras Vinokurovas - anksčiau ar vėliau vis tiek įkliuvo antidopingo specialistams.
Taip pat skaitykite: Dopingas ir krepšinis
Dopingo šešėlio neišvengė ir lietuvis Raimondas Rumšas. Nors 2002 m. „Tour de France“ lenktynėse trečią vietą užėmusio lietuvio tada už rankos niekas nepagavo, bet jo žmona Edita buvo sulaikyta Italijos ir Prancūzijos pasienyje, o jos automobilyje buvo aptikta įvairių draudžiamų preparatų. 2003 m. jau ir paties R.Rumšo, dalyvavusio „Giro d’Italia“ lenktynėse, kraujyje buvo rasta draudžiamų medžiagų ir jis buvo diskvalifikuotas metams.
Lance'o Armstrongo skandalas
Tačiau garsiausias ir labiausiai dviračių sporto istoriją sukrėtęs skandalas yra susijęs su Lance'u Armstrongu. Septynis kartus iš eilės laimėjęs prestižines „Tour de France“ lenktynes, jis ilgą laiką buvo laikomas dviračių sporto legenda ir įkvėpimu. Tačiau 2012 m. JAV antidopingo agentūra (USADA) paskelbė, kad L. Armstrongas, nuo 1999 iki 2005 m. laimėjęs visas „Tour de France“ lenktynes, šias pergales pasiekė negarbingai, naudodamas uždraustus preparatus: eritropoetiną (EPO), steroidus ir perpildamas kraują.
USADA išplatino daugiau nei 1000 puslapių pranešimą, kuriame surinkti kelių dešimčių žmonių, tarp jų ir profesionalių dviratininkų, 1999-2005 m. drauge su L. Armstrongu buvusių „US Postal“ komandoje ir dalyvavusių varžybose, parodymai. Taileris Hamiltonas (Tyler Hamilton) ir Floidas Landis (Floyd Landis), Džordžas Chinkapis (Georde Hincapie), Frenkis Endriu (Frankie Andreu) ir Levis Leifeimeras (Levi Leipheimer) ir dar dešimt buvusių komandos draugų patvirtino, kad L. Armstrongas ne tik pats vartojo draudžiamus preparatus, bet ir įtraukė į dopingo „programą“ savo komandos narius. Be šių parodymų, byloje pateikiama L. Armstrongo finansinių operacijų ataskaita, kurioje atsekamas suteiktų neleistinų sveikatos paslaugų apmokėjimo pėdsakas, taip pat 2009-2011 m. atliktų dopingo testų pavyzdžiai ir netgi konfidencialaus susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga.
2013 m. L. Armstrongas prisipažino, kad visą savo karjerą naudojo efektyvumą didinančius preparatus, pradedant nuo 1990-ųjų vidurio. Jis atskleidė, kad naudojo hormonų kortizoną, testosteroną ir eritropoetiną (EPO).
Po šio prisipažinimo Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) anuliavo visus L. Armstrongo rezultatus, pasiektus nuo 1998 m., atėmė Sidnėjaus olimpiados bronzos medalį, kitus apdovanojimus, įskaitant Garbės legiono ordiną, kuris jam buvo įteiktas 2005 m.
Taip pat skaitykite: Dopingo problemos sporte
Dopingo vartojimo sistema L. Armstrongo komandoje
USADA duomenimis, L. Armstrongas per savo karjerą atliko apie 250 dopingo testų - ir visų atsakymai buvo neigiami. Tačiau antidopingo agentūros teigimu, amerikietis, glaudžiai bendradarbiavęs su liūdnai pagarsėjusiu ir ne vienoje dopingo byloje figūruojančiu sporto mediku italu Mikele Ferariu (Michele Ferrari), sugebėjo sukurti efektyvią sistemą, leidusią pergudrauti tuometinius dopingo kontrolierius. Į šią sistemą buvo įtraukta visa L. Armstrongo komanda - tiek vadovai, medikai, darbuotojai, tiek ir dviratininkai.
Buvę jo komandos draugai teigė, kad tuo metu populiariausias buvo EPO - raudonųjų kraujo kūnelių kiekį dirbtinai padidinančio ir sportininko ištvermę keliančio dopingo - vartojimas. Daktaro M. Ferario metodikoje buvo numatyta, kad vakare tiesiai į veną susileidus EPO injekciją, kitą dieną sportininko organizme šios medžiagos pėdsakų aptikti jau nepavykdavo. Tačiau 2000 m. pasirodė informacija, kad antidopingo kontrolieriai sukūrė naują EPO aptikimo metodiką. Reaguodami į šią žinią L. Armstrongas ir jo komandos medikai žengė dar vieną žingsnį - pradėjo taikyti kraujo perpylimo metodiką. Pagal įprastinę schemą dviratininkai prieš varžybas „atiduodavo“ po 0,5-1 litrą savo kraujo, o įpusėjus varžyboms jis būdavo perpilamas tam pačiam dviratininkui. Tuo pat metu komandos nariai vartodavo ir nedideles EPO dozes. Tai padėdavo sureguliuoti dėl kraujo perpylimo dirbtinai pasikeitusį raudonųjų kraujo kūnelių balansą.
Griežtėjant kovai su dopingą vartojančiais dviratininkais, UCI pradėjo taikyti naujas kontrolės formas - tikrinti dviratininkus treniruotėse, po varžybų ir pan. Tačiau L. Armstrongo komanda turėjo idealiai veikusį informatorių tinklą ir apie būsimą dopingo kontrolės specialistų vizitą sužinodavo iš anksto bei spėdavo jam tinkamai pasiruošti. Kovoje su įtarimus skleidžiančiais žurnalistais ar kitų komandų dviratininkais efektyviu ginklu tapdavo pats L. Armstrongas. Milžinišką autoritetą sporto visuomenėje turinti dviračių sporto superžvaigždė ne kartą viešai išjuokė jo „švarumu“ suabejojusius žmones ir darė viską, kad numalšintų didėjantį nepasitikėjimą ir skepticizmą.
Dopingo vartojimo priežastys
Kodėl sportininkai ryžtasi vartoti dopingą, rizikuodami savo sveikata, karjera ir reputacija? Yra keletas pagrindinių priežasčių:
- Spaudimas laimėti: Profesionalus sportas yra itin konkurencingas, o sportininkai jaučia didelį spaudimą laimėti, kad išlaikytų savo pozicijas, gautų rėmėjų paramą ir užsitikrintų finansinę gerovę.
- Dideli atlyginimai ir premijos: Pergalės didelėse varžybose atneša didelius atlyginimus ir premijas, o tai skatina sportininkus ieškoti būdų, kaip pagerinti savo rezultatus, net jei tai reiškia dopingo vartojimą.
- Komandos įtaka: Kai kuriose komandose dopingo vartojimas yra tapęs norma, o sportininkai jaučia spaudimą vartoti dopingą, kad neatsiliktų nuo komandos draugų ir išlaikytų savo vietą komandoje.
- Nepasitikėjimas antidopingo sistema: Kai kurie sportininkai mano, kad antidopingo sistema yra neveiksminga ir kad jie gali sėkmingai išvengti dopingo kontrolės, todėl rizikuoja vartoti dopingą.
Kova su dopingu dviračių sporte
Kova su dopingu dviračių sporte yra nuolatinis procesas, kuriame dalyvauja antidopingo agentūros, sporto federacijos, komandos ir patys sportininkai. Pagrindinės kovos su dopingu priemonės:
Taip pat skaitykite: Papildų vartojimas sporte: ką reikia žinoti?
- Dopingo testai: Dopingo testai yra pagrindinė priemonė, leidžianti nustatyti, ar sportininkas vartoja draudžiamus preparatus. Dopingo testai gali būti atliekami varžybų metu ir ne varžybų metu, siekiant užtikrinti, kad sportininkai būtų tikrinami bet kuriuo metu.
- Sankcijos už dopingo vartojimą: Sportininkams, kurie yra pagauti vartojantys dopingą, skiriamos griežtos sankcijos, įskaitant diskvalifikaciją iš varžybų, apdovanojimų atėmimą ir draudimą dalyvauti sportinėje veikloje.
- Švietimas ir informavimas: Sportininkai, treneriai ir kiti sporto specialistai turi būti šviečiami apie dopingo vartojimo pavojus ir antidopingo taisykles, kad būtų užtikrintas sąmoningas ir atsakingas elgesys.
- Bendradarbiavimas tarp organizacijų: Kova su dopingu reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp antidopingo agentūrų, sporto federacijų, teisėsaugos institucijų ir kitų organizacijų, kad būtų užtikrintas efektyvus dopingo kontrolės vykdymas.
Pasekmės
L. Armstrongui šis USADA nuosprendis ne tik nubraukė per karjerą iškovotus titulus, bet ir gerokai patuštins kišenę. Po oficialaus diskvalifikacijos patvirtinimo jis iš karto pasitraukė iš kovai su vėžiu įkurto labdaros fondo ir „Livestrong“ kampanijos vadovo pareigų, prarado beveik visas turėtas reklamos sutartis. Be to, pasirodė informacija, kad L. Armstrongui teks grąžinti už pergales „Tour de France“ lenktynėse išmokėtas milijonines premijas. Tokiu būdu 41 metų sportininko finansiniai nuostoliai gali siekti dešimtis milijonų JAV dolerių.
Tačiau šis USADA nuosprendis gali turėti rimtų pasekmių visam profesionalų dviračių sportui. Per praėjusius kelis dešimtmečius dopingo skandalų diskredituota sporto šaka turi galimybę apsivalyti nuo praeities dėmių, bet tik tada, kai bus atskleista visa tiesa apie dopingo vartojimo kultūrą dviračių sporte.
Po L. Armstrongo nuvainikavimo apie dopingo vartojimą prisipažino dar vienas buvęs jo komandos draugas. Norvegas Stefenas Kjergardas specialioje spaudos konferencijoje atskleidė, kad dopingą savo iniciatyva pradėjęs vartoti 1998 m., kai dar atstovavo danų „Chicky World“ komandai. 2000 ir 2001 m. „Tour de France“ lenktynėse su „US Postal“ komanda dalyvavęs buvęs sportininkas patvirtino, kad tuo metu dopingas buvo plačiai vartojamas, o viską organizavo komanda.