Stipriausių Europos futbolo rinktinių čempionatas per savo 54 metų istoriją patyrė įvairiausių išbandymų. Čekijos futbolo rinktinė, kaip ir kitos Europos komandos, patyrė pakilimų ir nuosmukių, o jos istorija neatsiejama nuo bendro Europos futbolo konteksto. Iš pradžių varžybos nesulaukė didesnio dėmesio.
Europos čempionatų pradžia
1958 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje buvo sužaistos pirmosios oficialios Europos čempionato atrankinio etapo rungtynės. Jose Sovietų Sąjungos (SSRS) rinktinė 3:1 įveikė Vengrijos ekipą. Pagal pirminį Europos čempionatų formatą, į finalinį etapą pateko tik 4 komandos.
1960 m. Sovietų triumfas
Pirmaisiais Europos futbolo čempionato finalinio etapo dalyviais tapo Prancūzijos, Jugoslavijos, Čekoslovakijos ir SSRS futbolininkai. Čempionatas vyko Prancūzijoje, tad vietos futbolo mėgėjai tikėjosi tapti savo numylėtinių pergalės liudininkais. Tačiau jau pirmose pusfinalio rungtynėse šeimininkai 4:5 nusileido jugoslavams, nors likus 15 min. iki susitikimo pabaigos prancūzai pirmavo 4:2. Kitame pusfinalyje SSRS rinktinė 3:0 įveikė Čekoslovakijos futbolininkus. Legendinio vartininko Levo Jašino vedama komanda finale 2:1 palaužė Jugoslaviją.
1964 m. Pirmasis ispanų titulas
Kaip ir prieš ketverius metus, ketvertuke žaidė SSRS ir Vengrijos rinktinės, prie jų prisijungė Ispanija ir Danija. Ispanijoje vykusiose pirmenybėse nugalėtojų titulą gynusi SSRS pirmajame pusfinalyje 3:0 įveikė danus, o ispanai tik po pratęsimo 2:1 palaužė vengrus. Rungtynėse dėl trečios vietos Vengrija 3:1 įveikė Daniją. Finale šeimininkai 2:1 įveikė SSRS ekipą ir iškovojo pirmąjį čempionų titulą.
1968 m. Unikalus finalas
Trečiasis Europos futbolo čempionatas į istoriją pateko ne tiek dėl futbolo rungtynių, kiek dėl originalaus būdo, kuriuo organizatoriai nustatė vieno pusfinalio nugalėtojus. Pasaulio čempionus anglus pusfinalyje 1:0 parklupdė Jugoslavija. Kitame pusfinalyje susitiko šeimininkai italai ir SSRS rinktinė. Net ir pratęsus rungtynes įvarčių nebuvo, tad organizatoriai nugalėtoją nusprendė išaiškinti burtų būdu. Metant monetą sėkmė lydėjo italus. Europos čempionai pirmą (ir kol kas vienintelį) kartą paaiškėjo po dvejų rungtynių. Pirmasis Italijos ir Jugoslavijos mačas baigėsi lygiosiomis 1:1. Šį kartą organizatoriai neišdrįso mesti monetos ir nusprendė, kad rungtynės turi būti peržaistos. Antrąsias finalo rungtynes 2:0 laimėjo Italijos rinktinė.
Taip pat skaitykite: Rinktinės sudėtis
1972 m. Vokietijos pergalių era
Ketvirtajame Europos čempionate pirmą kartą į viršūnę pakilo Vokietijos (tuo metu - Vokietijos Federacinės Respublikos) vėliava. Belgijoje vykusiame finaliniame etape Franco Bekenbauerio (Franz Bekenbauer) ir Gerdo Miulerio (Gerd Muller) vedama Vokietijos rinktinė kovojo su SSRS, Belgijos ir Vengrijos komandomis. Vokiečiai pusfinalyje 2:1 įveikė šeimininkus belgus, o sovietai 1:0 palaužė vengrus. Finale Vokietijos futbolininkai 3:0 sudaužė SSRS rinktinę.
1976 m. Vieno baudinio istorija
Penktasis Europos futbolo čempionatas tapo pirmuoju, kuriame čempionai paaiškėjo po 11 m baudinių serijos. Jugoslavijoje vykusiame Europos čempionato finaliniame etape žaidė pasaulio čempionai vokiečiai, vicečempionai olandai, Čekoslovakijos ir Jugoslavijos rinktinės. Visi tikėjosi finale išvysti Olandiją ir Vokietiją, bet Čekoslovakijos futbolininkai turėjo kitokį planą. Aršiose kapotynėse jie po pratęsimo 3:1 įveikė totalinio futbolo išradėjus olandus, o vokiečiai 4:2 nuliūdino šeimininkus. Finale čekoslovakai pirmavo 2:0, bet vokiečiai 89-ą mačo min. rezultatą išlygino. Per pratęsimą įvarčių nebuvo pelnyta, tad pirmą kartą futbolo istorijoje nugalėtojas paaiškėjo po 11 m baudinių serijos. Po 7 smūgių Čekoslovakija pirmavo 4:3. Pirmieji pro šalį prašovė vokiečiai. Lemiamą smūgį atliko Antoninas Panenka. Iš labai toli įsibėgėjęs futbolininkas pergudravo Vokietijos vartininką Zepą Majerį (Sepp Maier) ir nestipriu smūgiu pasiuntė kamuolį į patį vartų vidurį.
1980 m. Vokiečių revanšas
Italijoje vykusiose Europos pirmenybėse finaliniame etape pirmą kartą žaidė 8 rinktinės. Kova vyko dviejose grupėse ir tik pirmas vietas užėmusios rinktinės pateko į finalą. A grupėje dominavo Vokietijos rinktinė, pranokusi Čekoslovakiją, Olandiją ir pirmą kartą į Europos čempionatą patekusią Graikiją. B grupėje staigmeną pateikė Belgija, aplenkusi ne tik šeimininkų ekipą, bet ir Ispanijos bei Anglijos komandas. Antrą Europos čempionų titulą pelnė vokiečiai. Jie finale 2:1 įveikė belgus.
1984 m. M.Platini benefisas
Po 24 metų Europos čempionatas sugrįžo į Prancūziją ir šį kartą šeimininkai nesugadino šventės savo gerbėjams. Dabartinio UEFA prezidento Mišelio Platini (Michel Platini) vedama Prancūzijos rinktinė laimėjo visas rungtynes, o finale 2:0 įveikė ispanus. M.Platini per 5 rungtynes pelnė net 9 įvarčius ir iki šiol išlieka rezultatyviausiu Europos čempionatų žaidėju. Čempionato struktūra buvo šiek tiek patobulinta - pirmas dvi vietas savo grupėse užėmusios komandos dėl kelialapio į finalą kovojo pusfinaliuose, o pralaimėjusios ekipos iš karto gaudavo bronzos medalius.
1988 m. Lietuviškas pėdsakas
Oranžine spalva pasidabinęs 8-asis Europos futbolo čempionatas turėjo ir lietuvišką potekstę. Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkas Viačeslavas Sukristovas su SSRS rinktine iškovojo sidabro medalius. Po 16 metų pertraukos į Europos čempionatą sugrįžusi Sovietų Sąjungos rinktinė finale nusileido šiose pirmenybėse sužydėjusiai Olandijos komandai. „Oranžiniai“ pusfinalyje 2:1 įveikė šeimininkus vokiečius, o finale 2:0 nugalėjo ir SSRS rinktinę.
Taip pat skaitykite: Krkonošės ir Šumavos slidinėjimas
1992 m. Daniškas stebuklas
9-ojo Europos futbolo čempionato išvakarėse Danijos rinktinės futbolininkai sulaukė UEFA pasiūlymo užimti šiose varžybose karo veiksmų purtomos Jugoslavijos vietą. Danai atidėjo atostogų planus ir nusprendė trumpam užsukti į Švediją, kur ir vyko čempionatas. Jų viešnagė baigėsi įspūdinga pergale Europos čempionato finale. Savo grupėje danai aplenkė prancūzus ir anglus. Pusfinalyje po 11 m baudinių jie eliminavo nugalėtojų titulą gynusius olandus, o finale 2:0 įveikė pasaulio čempionus vokiečius.
1996 m. Auksinis įvartis
Šiame Europos futbolo čempionate varžėsi jau ne 8, o 16 rinktinių. Nepaisant kiekybinės permainos, žaidimo kokybė nebuvo įspūdinga. Čempionate triumfavo vokiška drausmė ir efektyvus puolimas. Pusfinalyje Vokietija po baudinių serijos įveikė šeimininkus anglus, o finale su Čekija sužibo puolėjo Oliverio Birchofo (Oliver Bierhof) žvaigždė. 10-ojo Europos čempionato atradimu tapę čekai pirmavo, bet O.Birchofas rezultatą išlygino, o baigiantis pirmajam pratęsimo kėliniui pelnė antrą - „auksinį“ įvartį, nes pagal tuometines taisykles pratęsime pergalę iškovodavo pirmoji pasižymėjusi ekipa.
2000 m. Pasaulio čempionų dublis
Šis čempionatas pirmą kartą buvo surengtas iš karto dviejose šalyse - Belgijoje ir Olandijoje. Pasaulio čempionai prancūzai iš anksto buvo vadinami pagrindiniais jo favoritais ir „mėlynieji“ pateisino pasitikėjimą. Zinedino Zidano (Zinedine Zidan) vedami prancūzai ketvirtfinalyje 3:2 įveikė ispanus, pusfinalyje 2:1 palaužė portugalus. Futbolo stebuklo prireikė finale. Gynybinio futbolo etalonu tapusi Italijos rinktinė finale, antro kėlinio pradžioje, išsiveržė į priekį. Visos prancūzų atakos dužo atsimušusios į italų gynybinius įtvirtinimus ir tik paskutinė, desperatiška prancūzų ataka baigėsi įvarčiu. O 13-ą pratęsimo min. Italijos rinktinę pribaigė „auksinis“ Davido Trezegė (David Trezeguet) įvartis.
2004 m. Graikiškas riešutas
Prieš šį čempionatą Graikijos rinktinė buvo laikoma varžybų autsaidere. Po 24 metų pertraukos į čempionatą patekę graikai įrodė, kad su tuo nesutiko. Vokiečio Oto Rechagelio (Otto Rehhagel) parengtas gynybinis žaidimo modelis padėjo graikams pasiekti finalą. Lemiamose rungtynėse su Portugalija graikams užteko vieno įvarčio, kad nugalėtojų taurė iškeliautų į Graikiją.
2008 m. Ispanijos renesansas
44 metus ispanai laukė ir tikėjosi, kad jų nacionalinei ekipai pavyks sugrįžti į Europos čempionato viršūnę. 13-asis Europos čempionatas pagaliau atnešė sėkmę „raudoniesiems“. Po prieš tai buvusio blankaus čempionato kombinacinis ispanų žaidimas bei kitų pajėgiausių Europos rinktinių kūrybiškumas atgaivino Senojo žemyno pirmenybes. Pusfinaliuose Vokietija 3:2 palaužė Turkiją, o Ispanija 3:0 įveikė Rusiją. Finale pelnytą pergalę po vienintelio Fernando Toreso (Fernando Torres) įvarčio iškovojo ispanai.
Taip pat skaitykite: Čekijos krepšinio pasiekimai
Čekijos rinktinė po Čekoslovakijos iširimo
Po pirmojo pasaulinio karo Čekija tapo Čekoslovakijos dalimi, bendros valstybės rinktinė 1934 ir 1962 metais užėmė antrąją vietą pasaulio čempionatuose, o 1976 metais tapo Europos čempionais. Iširus Čekoslovakijai, Čekijos futbolo rinktinė tęsė savo istoriją kaip atskira komanda.
Dabartinis etapas
Jau visai tuoj pat visų futbolo aistruolių dėmesį prikaustys 2016 metų Europos futbolo čempionatas, kuris birželio 10-liepos 10 dienomis vyks Prancūzijoje. 15-ame Europos futbolo čempionate pirmą kartą nuo 1996 metų žais ne 16, o 24 komandos - suskirstytos po keturias į šešias grupes. Lietuvos ir Čekijos futbolo rinktinės susitiks septintą kartą istorijoje ir išbandys savo jėgas kontrolinėse varžybose. Lietuvos futbolininkams tai, be abejo, pasirengimas svarbiam išbandymui su Anglijos rinktine, tačiau nei rinktinės treneris, nei žaidėjai nenuvertina ir šių varžybų svarbos.
Lietuvos ir Čekijos vyrų futbolo rinktinės tarpusavyje du kartus (1994 ir 2008 m.) žaidė kontrolines rungtynes, o keturis kartus (1999 m. ir 2010-2011 m.) oficialias atrankos rungtynes. Lietuvos futbolo rinktinės treneriai šiose rungtynėse tikisi suteikti galimybę pasireikšti kuo daugiau žaidėjų ir patikrinti jų galimybes prieš šeštadienio Pasaulio čempionato atrankos rungtynes Anglijoje.
2008 metais Petras Rada buvo paskirtas naujuoju Čekijos futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu, pakeisiančiu po Europos čempionato pasitraukusį Karelą Brucknerį. Pirmasis išbandymas naujojo stratego laukė draugiškos rungtynės su Anglija.
#