Krepšinis Lietuvoje užima ypatingą vietą, dažnai vadinamas antrąja religija. Šioje sporto šakoje Lietuva yra pasiekusi daugiausiai laimėjimų komandinėse varžybose, sukaupusi gausybę atributikos, simbolizuojančios pergales, ir išugdžiusi daugybę krepšiniui nusipelniusių asmenų bei komandų. Natūralu, kad kyla klausimas, kur talpinama ir eksponuojama šalies krepšinio istorija. Šiame straipsnyje panagrinėsime krepšinio muziejų istoriją, ypatingą dėmesį skirdami Lietuvos krepšinio muziejui Joniškyje ir Džeimso Neismito krepšinio šlovės muziejui JAV, taip pat prisiminsime legendinius 1992 m. Lietuvos olimpinės krepšinio rinktinės marškinėlius, tapusius laisvės ir pasididžiavimo simboliu.
Lietuvos Krepšinio Muziejus Joniškyje: Istorijos Puoselėjimas
Ilgą laiką krepšinio eksponatai, liudijantys Lietuvos pergales, dulkėjo stalčiuose arba interneto portaluose. Pagaliau, 2009 metais Joniškyje buvo įkurtas Lietuvos krepšinio muziejus. Kodėl būtent Joniškyje, o ne Kaune, kuris laikomas krepšinio meka? Simboliška, tačiau 1937 metais, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei pirmą kartą tapus Europos čempione Rygoje, pirmieji juos sutiko Joniškio miesto gyventojai. Ši pergalė įkvėpė 1938 metais Joniškio gimnazijos berniukų komandą laimėti medalius Lietuvos moksleivių olimpiadoje, vykusioje Kaune. 2007 metais, minint 1937 metų pergalę, Joniškyje buvo surengtas Lietuvos krepšinio rinktinės kelionės pakartojimas.
Šio muziejaus atsiradimas - Leono Karaliūno, ilgamečio Joniškio rajono krepšinio rinktinės žaidėjo, nuopelnas. Nors jis nebuvo ypatingai garsus krepšinio aikštelėje, tačiau skyrė daug dėmesio akademinei veiklai ir yra septynių knygų apie Lietuvos ir Joniškio krepšinio pasaulį autorius.
Muziejaus Ekspozicija: Nuo Senų Nuotraukų Iki Legendinių Marškinėlių
Lietuvos krepšinio muziejuje galima rasti retų nuotraukų iš 1923 metų moterų krepšinio rinktinės rungtynių, 1937 metų Europos čempionų akimirkų Joniškyje, taip pat daug retų nuotraukų iš 1939 metais vykusio Europos čempionato Kauno sporto halėje.
Kiti įdomūs eksponatai - krepšininkų asmeniniai daiktai: Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio, Modesto Paulausko, Šarūno Marčiulionio, Voldemaro Chomičiaus sportiniai bateliai, medaliai, įvairių klubų marškinėliai. Taip pat muziejuje saugoma istorinė Stepono Dariaus užrašų knygutė. Treneris Antanas Sireika Joniškio muziejui jaučia ypatingą pagarbą ir yra padovanojęs Europos krepšinio čempionato aukso medalį, iškovotą 2003 metais. Maiklo Džordono autografas taip pat puikuojasi viename iš muziejaus stendų - tai Stanislovo Stonkaus nuopelnas.
Taip pat skaitykite: Chomičiaus indėlis į jaunąjį krepšinį
Sirgaliai taip pat prisideda prie muziejaus turinio: organizacija „Sėkla“ padovanojo pusantro šimto kvadratinių metrų Lietuvos trispalvę ir 2003 metų „auksinį“ būgną. Nors 2011 metų Europos čempionatas Lietuvos krepšinio rinktinei nebuvo sėkmingas, tačiau istorinį įvykį būtina buvo pažymėti, todėl muziejuje puikuojasi visų trijų medalių kopijos.
Muziejaus įkūrėjas Leonas Karaliūnas planuoja išplėtoti ekspozicijų salę ir pavadinti ją „Lietuvos krepšinio auksas“, skirtą 1937, 1939, 1997 (Moterų krepšinio rinktinė) ir 2003 metų aukso medaliams.
Muziejus ir jo eksponatai yra aktualūs Latvijos, Estijos, Rusijos, JAV, Kanados, Baltarusijos, Švedijos, Suomijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių atstovams. Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio pasirengimo sporto sąjungos prezidentas Laurynas Misevičius įteikė muziejui finansinę dovaną, o tuometinis LKF prezidentas Arvydas Sabonis apdovanojo Leona Karaliūną Lietuvos sportinio judėjimo medaliu.
Muziejaus Plėtra: Naujos Erdvės Ir Projektai
Vienintelis šalyje krepšinio muziejus, įkurtas Joniškyje, jau nesutalpina autentiškų eksponatų, todėl muziejus žengia į naujas erdves. Nuo muziejaus įkūrimo 2009 metų gegužės 30-osios čia apsilankė apie 3,5 tūkst. krepšinio aistruolių iš įvairių pasaulio šalių.
Sporto klubo „Krepšinio legendos“ patalpose įsikūręs muziejus išsiplėtė nuo 100 iki 240 kvadratinių metrų. Lankytojus pasitinka nuo sienų žvelgiantys Lietuvos krepšininkai, ant kurių fotografijų muziejaus svečiai gali palikti savo autografus. Muziejus jau viena koja įžengė į tame pačiame pastate esantį pramogų centrą „Žilvinas“, kur bus įrengtas kambarys, skirtas 2010-ųjų Lietuvos rinktinei, iškovojusiai pasaulio bronzos medalius. Lankytojai galės išsirinkti ir videomeniu - laikmenas su bet kurių iki šiol vykusių pasaulio ar Europos pirmenybių vaizdo įrašais ir juos čia pat peržiūrėti.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kiekvienam svečiui muziejaus šeimininkas įteikia lankytojo kortelę, iš kurios matyti, kelintas lankytojas jis yra. Kas 500-oji kortelė laiminga - jos turėtojas sulaukia įvairių staigmenų ir dovanų.
Džeimso Neismito Krepšinio Šlovės Muziejus: Pasaulinės Krepšinio Istorijos Namai
Džeimsas Neismitas, kūno kultūros mokytojas ir treneris Springfildo koledže, yra krepšinio išradėjas. 1891 m. jis gavo užduotį sugalvoti žaidimą, kuris užimtų studentus šaltojo sezono metu. Per dvi savaites J. Naismitas išrado krepšinį.
Jo garbei 1959 metais Sprigfilde, Masačusetso valstijoje, buvo įkurtas Džeimso Neismito krepšinio šlovės muziejus. Iš pradžių muziejui buvo sunku surinkti lėšų reikiamo dydžio patalpoms įsigyti. Dabartiniame pastate muziejus buvo įkurtas 1968 m. vasario 17 d.
Ilgą laiką muziejui nebuvo skiriama daug dėmesio. 1985 metais buvo investuota į geresnes patalpas ir krepšinio muziejus persikėlė į naują, 11 mln. JAV dolerių kainavusį pastatą prie Konektikuto upės. Tais pačiais metais buvo parodytas dėmesys ir krepšininkėms moterims, kurios užėmė pagerbtųjų vietas šalia vyrų. 2002 m. muziejus persikėlė į naują, 47 mln. JAV dolerių kainavusį pastatą, kuriame yra ne tik muziejus, bet ir restoranai, poilsio zonos, parduotuvės, didelė konferencijų salė ir viso dydžio krepšinio aikštelė.
Šio krepšinio muziejaus paskirtis panaši kaip lietuviškojo muziejaus Joniškyje, tačiau turinio prasme muziejus yra platesnis. Į eksponatus įtraukiami su NBA ir ne tik susiję žaidėjai, treneriai, teisėjai, žurnalistai ir kiti, daug prisidėję prie krepšinio raidos žmonės. Muziejuje kaip atskiras vienetas yra įtrauktos netgi komandos, pavyzdžiui, pirmoji Boston „Celtic“ arba garsioji Chicago „Bulls“ su Maiklu Džordonu priešakyje. Kiekvienais metais į krepšinio muziejų yra įtraukiami vis nauji nariai.
Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas
Atrankos Procesas: Kas Nusipelno Vietos Šlovės Muziejuje?
Norint tapti kandidatu į muziejų, reikia gauti arba visų septynių narių Šiaurės Amerikos komiteto pritarimą, arba kitų bet kurių trijų penkių narių balsą. Nors užimti vietą muziejuje yra garbės reikalas, tačiau šie rinkimai atneša ir skandalus. Norint sumažinti aistras, balsavimo procedūra yra slapta.
Atranka vyksta taip: kiekvienų metų žiemą paskelbiami finalininkai, iš jų parenkami nauji nariai, kurie įtraukiami į muziejų rudenį. Kandidatas parenkamas tas, kuris ne mažiau kaip prieš tris metus baigė karjerą. Teisėjai ir treneriai taip pat turi būti baigę karjerą prieš trejus metus.
Pirmasis žaidėjas, patekęs į krepšinio muziejų, buvo legendinis George‘as Mikanas 1959 metais.
Valdemaras Chomičius: Lietuvos Krepšinio Legenda
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „Valdemaras Chomičius“. Valdemaras Chomičius - legendinis Lietuvos krepšininkas, žaidęs Kauno „Žalgiryje“, su kuriuo laimėjo ne vieną TSRS čempionatą. Su TSRS rinktine tapo Europos (ne kartą), pasaulio ir olimpiniu čempionu. Daug metų atstovavo Lietuvos rinktinei, su kuria Barselonos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalius. Karjerą baigė sulaukęs 42 metų. Vėliau tapo treneriu ir vadovavo įvairioms komandoms, taip pat buvo asistentas Lietuvos rinktinėje.
1992 m. Lietuvos Olimpinės Krepšinio Rinktinės Marškinėliai: Laisvės Simbolis
1992-ųjų Lietuvos krepšinio rinktinė buvo daugiau nei komanda - tai buvo laisvės, atkurtos nepriklausomybės ir pasididžiavimo simbolis. Barselonos olimpinės žaidynės buvo pirmosios, kai lietuviai galėjo atstovauti savai šaliai ir su pasididžiavimu nešioti trispalvę.
Amerikiečių roko grupė “Grateful Dead” sukūrė marškinėlius su „į krepšį dedančiu skeletu“, pardavė juos savo koncertų metu ir gautus pinigus paaukojo Lietuvos krepšinio rinktinei, kad ši galėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse Barselonoje. Nepaisant visų draudimų vilkėti olimpinio komiteto nepatvirtintų drabužių ir simbolikų, lietuviai, toje Olimpiadoje pirmą kartą dalyvavę kaip nepriklausomos šalies rinktinė ir iškovoję bronzos medalius, ant apdovanojimų pakylos žengė būtent su šiais marškinėliais.
Šie marškinėliai tapo tokiu populiariu simboliu, kad „Grateful Dead“ lietuvius rėmė ir kitose olimpinėse žaidynėse, 1996 m. vykusiose Atlantoje (JAV).
BBC sukūrė tinklalaidę „The Grateful Team“, pasakojančią apie šią įspūdingą istoriją. Tinklalaidėje išgirsime Šarūno Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio, Valdemaro Chomičiaus pasakojimus apie tai, su kokiomis kliūtimis susidūrė žaidėjai, surinkdami komandą ir lėšas draugiškoms rungtynėms, o vėliau - atrankai į 1992 m. olimpines žaidynes.
tags: #chomiciaus #krepsinio #marskineliai