Krepšinis Lietuvoje - tai daugiau nei sporto šaka, tai nacionalinis pasididžiavimas, įaugęs į kraują kone kiekvienam piliečiui. Per pastarąjį šimtmetį Lietuva tituluojasi krepšinio šalimi, o jos rinktinė iškovojo daugybę pergalių, garsinusių šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės istorijos įvykius ir trenerius, pradedant pirmosiomis rungtynėmis ir baigiant dabartiniais pasiekimais.
Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje (1920-1936 m.)
Nors krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti apie 1920 m., oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena laikoma 1922 m. balandžio 23 d. Tą dieną Kaune įvyko pirmosios krepšinio rungtynės tarp Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS šias rungtynes laimėjo rezultatu 8:6. Tais pačiais metais surengtos ir Lietuvos moterų krepšinio pirmenybės.
Bene pirmasis iniciatorius ir propaguotojas Lietuvoje buvo legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. S. Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
Tačiau iki 1935 metų Lietuvos krepšinio komanda neatrodė, jog gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimų sąjungos Krepšinio komitetas tapo Tarptautinės krepšinio federacijos nariu.
Steponas Darius, visiems lietuviams žinomas kaip lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu skridęs per Atlantą lėktuvu „Lithuanica“, ne ką mažiau nusipelnė Lietuvos sportui, ypač krepšiniui. Jis gimė 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, Lietuvoje. Vėliau emigravo į JAV ir ten įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas.
Taip pat skaitykite: Trenerių įvertinimas Lietuvos krepšinyje
Aukso Amžius (1937-1939 m.)
1937 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Prieš 85-erius metus Rygoje mūsų šalies atstovai tapo Europos vyrų krepšinio čempionais! To meto ,,auksinėje“ Lietuvos rinktinėje žaidė: Jonas Žukas, Pranas Talzūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Zenonas Puzinauskas ir Leonas Baltrūnas. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas!
1939 m.: tribūnos ošia, sirgaliai džiūgauja, o aikštelėje vyrauja įnirtinga kova. Europa svečiuojasi pas mus! Prieš 83-ejus metus Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Būtent šiai progai buvo pastatyti pirmieji mūsų krepšinio namai ir pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno Sporto Halė. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų rinktinė, šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Pirmieji Lietuvos krepšinio treneriai
Feliksas Kriaučiūnas - pirmasis Lietuvos krepšinio treneris
Pirmasis Lietuvos krepšinio treneris yra laikomas Feliksas Kriaučiūnas, kuris 1935 m. atvyko iš JAV ir pradėjo mokyti Lietuvos krepšininkus. Jis buvo žaidžiantis treneris ir vedė Lietuvos vyrų rinktinę pirmajame Europos čempionate 1937 m., kuriame Lietuva tapo čempione. Taip pat, 1938 m. jis buvo Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris, kuri Italijoje vykusiame Europos moterų krepšinio čempionate iškovojo sidabro medalį.
Pranas Lubinas - antrosios pergalės architektas
Pranas Lubinas buvo Lietuvos vyrų krepšinio komandos treneris ir kapitonas 1937 ir 1939 m. Jis tapo naudingiausiu 1939 m. Europos krepšinio čempionato žaidėju.
Sovietinis Laikotarpis (1940-1990 m.)
SSRS okupavus Lietuvą krepšinio komandos nebegalėjo dalyvauti oficialiose Tarptautinės krepšinio federacijos rengiamose tarptautinėse varžybose. SSRS vėl okupavus Lietuvą krepšinio komandos sėkmingai žaidė SSRS varžybose, geriausieji, patekę į SSRS rinktines, dalyvavo oficialiose tarptautinėse varžybose. Naujos krepšininkų kartos pirmasis rimtas egzaminas buvo SSRS 8 stipriausių miestų rinktinių turnyras, surengtas 1945 Kauno sporto halėje. Kauno vyrų rinktinė (Vytautas Kulakauskas, Stepas Butautas, Vincas Sercevičius, Justinas Lagunavičius, A. Lukošaitis ir kiti), nepralaimėjusi nė vienų rungtynių (su Maskvos rinktine sužaidusi lygiosiomis 25:25), užėmė 2 vietą. 1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
Taip pat skaitykite: Kandidatai į Lietuvos rinktinės trenerius
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšininkai ir treneriai, būdami SSRS rinktinių sudėtyje, iškovojo daug titulų įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Nauji Iššūkiai (1990-2002 m.)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Tai buvo pirmasis Lietuvos krepšinio rinktinės medalis po nepriklausomybės atkūrimo.
1995 metais - atgaivos metai Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
2001 metai. Kritimas į žemę Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima tuo metu asistentu dirbęs A.
Vladas Garastas - legenda, grąžinusi Lietuvą į krepšinio elitą
Nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m. bei nužygiavęs iki 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos. 1992-1996 metais rinktinei „dirigavo“ legendinis treneris Vladas Garastas. Jo vadovaujama rinktinė iškovojo du bronzos medalių komplektus 1992 m. ir 1996 m. olimpinėse žaidynėse. V. Garastui taip pat pavyko iškovojo 1995-ųjų Europos čempionato sidabrą. Iš viso su šiuo treneriu per 3 čempionatus laimėti 3 medaliai.
Taip pat skaitykite: Rinktinės sudėtis 2024
Jonas Kazlauskas - patyręs strategas
Iš V. Garasto 1997 m. vairą perėmė Jonas Kazlauskas, kuris rinktinei vadovavo iki 2001-ųjų Europos pirmenybių, kuriose buvo patirtas visiškas fiasko. Per šį laikotarpį J. Kazlausko vadovaujamai rinktinei pavyko laimėti vieną bronzos medalį (2000-ųjų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse). 1999 m. Eurolygos čempionas su Kauno „Žalgiriu“. Gelbėti Lietuvos krepšinio prestižą buvo dar kartą prikalbintas J. Kazlauskas, kuris 2013 m. Europos pirmenybės atvedė Lietuvą iki pat finalo. Slovėnijoje vykusiame čempionate lietuviai liko su sidabro medaliais. Po metų lietuviai pralaimėjo bronzinį mūšį pasaulio čempionate, bet jau 2015 m. vėl kovojo Europos pirmenybių finale, kur du metus iš eilės nusileido Prancūzijos rinktinei. Vis dėlto, Lietuva patyrė žiaurų sutriuškinimą 2016-ųjų olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje prieš Australiją ir po to turnyro J. Kazlauskas antrą kartą atsisveikino su rinktine.
Naujas Tūkstantmetis ir Naujos Pergalės (2003-2016 m.)
Rami ir stabili Antano Sireikos Era (2003-2006 metai)
Grupės varžybose pirmosios rungtynės ir varžovas Latvija… Iškovota pergalė po dviejų pratęsimų. Fantastiški A. Macijausko tritaškiai, efektyvūs R. Šiškausko prasiveržimai ir ,pagaliau, pergalė! Tai kerštas už tą skaudų pralaimėjimą Turkijoje. O toliau - kaip sviestu patepta, grupės etapas įveiktas, ketvirtfinalyje palaužta Vokietijos rinktinė, kuomet M. Žukauskas iš vėžių išmušė D. Novitskį. Pusfinalyje nugalėti prancūzai, o galiausiai finale Ispanija, su tuo metu jaunuoju lyderiu Gasoliu, turėjo pripažinti Lietuvos rinktinės pranašumą. Pergalė ir Auksas! Po 64 metų pertraukos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė vėl Europos čempionė!
Antanas Sireika - triumfo architektas
Lietuviai praleido 2002-ųjų pasaulio čempionatą, o 2003 m. prie rinktinės vairo stojo Antanas Sireika. Ir jau pirmaisiais metais lietuviai tapo Europos čempionais. Tai buvo vienintelis A. Sireikos iškovotas medalis. 2004-siais Lietuva dramatiškai krito olimpiniame pusfinalyje prieš Italiją, o galiausiai liko 4 vietoje. Dar po metų Europos čempionate Lietuva finišavo 5 vietoje, o 2006-siais vykusiame pasaulio čempionate - tik 7. Tai lėmė, kad A. Sireikai teko užleisti vietą rinktinėje kitam specialistui.
2007-2011 metai. Atgimimas, Netikėtumai ir Skaudi nesėkmė namie
Jeigu Lietuvos krepšinio kryžių nešė trys banginiai: V. Garastas, J. Kazlauskas ir A. Sireika. Tai kitų trenerių era buvo gerokai trumpesnė. 2007 metais prie rinktinės vairo stojus R. Butautui, Europos čempionatas Ispanijoje nebuvo prastas. Starte iškovotos 7 pergalės iš eilės, tik pusfinalyje buvo pralaimėta amerikiečio R. Holdeno vedamai Rusijos rinktinei, kuri vėliau tapo ir turnyro nugalėtoja, bet laimėję mažąjį finalą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, įveikusi Graikijos krepšininkus, tapo bronzos medalių laimėtoja.
Ramūnas Butautas - trumpa, bet sėkminga era
Juo tapo 2007 m. rinktinės treneriu paskirtas Ramūnas Butautas. Šio specialisto debiutas taip pat neprisvilo. Nors lietuviai tų metų Europos čempionate suklupo pusfinalyje, bet vėliau atsigriebė ir iškovojo bronzos medalius. Bet 2008-siais lietuviai olimpinėse žaidynėse vėl liko 4 vietoje, o 2009-siais užėmė vos 11-12 vietą. Toks pasirodymas išvertė R. Butautą iš trenerio kėdės.
Kęstutis Kemzūra - bronza pasaulio čempionate
2010-siais vardinį kvietimą gavusiai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei vadovavo Kęstutis Kemzūra. Jo debiutas taip pat buvo nuostabus. Puikų žaidimą demonstravusi rinktinė pusfinalyje pralaimėjo JAV rinktinei, bet kovoje dėl bronzos medalių nugalėjo Serbiją. Bet 2011 m. Lietuvoje vykusiame Europos čempionate lietuviai po dramatiškos kovos pralaimėjo Makedonijai. Medalių namuose neiškovojusios rinktinės trenerio kėdė subraškėjo, bet jis dar gavo progą pasitaisyti. 2012 m. K. Kemzūros vadovaujama rinktinė laimėjo atranką į tų metų olimpines žaidynes. Bet tose žaidynėse dažnai klupusii rinktinė užėmė tik 8 vietą ir tai jau buvo paskutinis kartas, kai K. Kemzūra vadovavo rinktinei.
2013-2021 metai. Jono Kazlausko sugrįžimas ir vėlesnė trenerių kaita
2013 metais Lietuvos krepšinio rinktinę gelbėti įkalbėtas buvo treneris J. Kazlauskas. Lietuvos krepšinio legenda tuomet sutiko užimti rinktinės vairą, nes jautėsi skolingas tuometiniam LKF prezidentui A. Saboniui. Šis sugrįžimas buvo sėkmingas. 2013 metais Europos pirmenybėse Slovėnijoje laimėjome sidabro medalius, finale nusileidę Prancūzijos rinktinei. Po metų, Pasaulio čempionato pirmenybėse, pralaimėjome mažąjį finalą tiems patiems prancūzams.
Dabartinis Etapas (nuo 2017 m.)
Dainius Adomaitis - stabilumas be medalių
Nuo 2017 metų rinktinei vadovauti pradėjo D. Adomaitis. Jis tapo šeštuoju nepriklausomos Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Europos čempionate lietuviai pasirodė prastai, kelias baigėsi jau aštuntfinalyje, o šiais metais neprasibrovė į ketvirtfinalį. 2019 metais pasaulio čempionate vėl kelią pastojo Prancūzijos komanda. Rungtynių pabaiga kainavo daug nervų. Prametus J. Valančiūnui lemiamą baudos metimą, kamuolį liesdamas lanką numušė R. Gobertas. Teisėjams buvo tai nesvarbu. Lietuva pralaimėjo. Dar nesulaukęs paskutinės nieko nelemiančios dvikovos su Dominikos Respublika D. Adomaitis jau pranešė apie pasitraukimą iš rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų. D. Adomaitis vadovavo Lietuvos rinktinei trumpiausiai (tik dviejuose turnyruose) ir tapo pirmuoju treneriu, kuriam nepavyko iškovoti bent vieno medalio.
Po Dainiaus Adomaičio atsistatydinimo po pasaulio krepšinio čempionato, prasidėjo intensyvios naujo stratego paieškos. Ši situacija sulaukė didelio aistruolių, ekspertų ir krepšinio bendruomenės atstovų dėmesio.
Kazys Maksvytis - nauja viltis
Nesenai prasidėjo naujojo trenerio K. Maksvyčio era. Kazys Maksvytis yra sėkmingai treniravęs Lietuvos jaunimo rinktines, su kuriomis laimėjo keturis Europos čempionatus ir vieną pasaulio čempionatą.
Maksvyčio kandidatūra iš pradžių atrodė itin perspektyvi. Buvo manoma, kad jo dabartinis klubas, Permės „Parma“, dalyvaujantis tik VTB Vieningosios lygos čempionate, nesudarys kliūčių jam treniruoti Lietuvos rinktinę. Tačiau „Parma“ klubo pranešimas, jog jie nenori, kad K. Maksvytis derintų darbą klube ir rinktinėje, sujaukė planus.
Dešimt Geriausių Visų Laikų Lietuvos Krepšinio Trenerių
Šie Lietuvos krepšinio treneriai yra ne tik puikūs specialistai, bet ir dideli įkvėpėjai ištisoms krepšinio gerbėjų ir žaidėjų kartoms.
Benas Matkevičius
Gimė 1986 m. Kaune, Lietuvos krepšinio sostinėje. Trenerio karjerą pradėjo 2010 m. kaip BC “Žalgiris” jaunimo komandų trenerio asistentas. Nuo 2016 m. tapo BC “Žalgiris-2” vyriausiuoju treneriu. 2018 ir 2019 m. atvedė komandą į LKL atkrintamąsias varžybas. 2018 m. jis taip pat tapo Lietuvos jaunimo (iki 18 metų) rinktinės vyriausiuoju treneriu ir atvedė ją iki dviejų aukso medalių 2019 ir 2020 m. Europos čempionatuose. Jis laikomas vienu perspektyviausių jaunųjų trenerių Lietuvoje, sugebančiu ugdyti ir motyvuoti žaidėjus.
Tomas Masiulis
Gimė 1975 m. Lietuvos sostinėje Vilniuje. Jis buvo universalus ir talentingas žaidėjas, žaidęs keliuose Lietuvos, Graikijos, Ispanijos ir Rusijos klubuose. Su BC “Lietuvos rytas” 2002 m. laimėjo LKL čempiono titulą ir buvo pripažintas naudingiausiu lygos žaidėju. Jis taip pat žaidė Lietuvos rinktinėje ir 2000 m. olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį. 2010 m. baigė žaisti ir tapo treneriu. Treniravo BC “Lietuvos rytas”, BC “Šiauliai”, BC “Rytas Vilnius” ir Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinę. Su trimis skirtingomis komandomis jis laimėjo keturis LKL titulus, yra žinomas dėl savo taktinio įžvalgumo ir vadovavimo įgūdžių.
Darius Maskoliūnas
Gimė 1971 m. Alytuje, Pietų Lietuvos mieste. Jis buvo sumanus ir patikimas įžaidėjas, žaidęs BC “Žalgiris”, BC “Lietuvos rytas”, keliuose Graikijos, Ispanijos ir Italijos klubuose. Maskoliūnas buvo vienas svarbiausių Lietuvos rinktinės, 1992, 1996 ir 2000 m. laimėjusios tris olimpinius bronzos medalius, narių. Jis taip pat 1995 m. laimėjo EuroBasket sidabro medalį ir buvo išrinktas į visą EuroBasket komandą. 2005 m. baigė sportinę karjerą ir tapo Jono Kazlausko trenerio asistentu. Vėliau tapo BC “Lietuvos rytas”, BC “Žalgiris” ir Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu.
Pasirengimas Europos čempionatui 2025 m.
Šiuo metu Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu yra Rimas Kurtinaitis, kuris ir toliau derins du darbus. Specialistas išliks ir nacionalinės komandos strategu, ir vadovaus Baku „Sabah“ klubui Azerbaidžane.
Lietuvos rinktinė ketvirtadienio vakarą stos į brolišką dvikovą - kontrolinėse rungtynėse Rygoje lietuviai susitiks su Latvijos rinktine. Prieš mačą su braliukais Jonas Valančiūnas akcentavo varžovų stipriąsias savybes ir išskyrė tris svarbiausius susitikimo tikslus savo komandai.
Lietuvos rinktinė draugiškose rungtynėse Rygoje po pratęsimo 109:105 palaužė Latvijos komandą. Vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis džiaugėsi pergale ir pabrėžė, kad latviai yra vieni iš būsimo Europos čempionato favoritų. „Nebuvo lengva, kaip ir tikėjomės. Latviai pasiruošę, turi puikią komandą. Nugalėjome vienus iš čempionato favoritų jų arenoje - tai geras rezultatas. Lietuvos rinktinė sužaidė įtempčiausias draugiškas rungtynes.
Aistringiausi krepšinio mėgėjai jau kraunasi lagaminus į Tamperę, kur palaikys Rimo Kurtinaičio treniruojamą Lietuvos rinktinę.
Europos čempionato B grupėje geriausi Lietuvos krepšininkai kovos su Didžiosios Britanijos, Juodkalnijos, Vokietijos, Suomijos ir Švedijos rinktinėmis.
tags: #dabartinio #lietuvos #krepsinio #rinktines #trenerio #pavarde