Lietuvos krepšinio rinktinė visada buvo šalies pasididžiavimas, tačiau pastaraisiais metais rinktinės treneriams tenka susidurti su naujais iššūkiais. Buvęs rinktinės treneris Dainius Adomaitis yra pabrėžęs, kad jam svarbu, jog žaidėjų nereikėtų įtikinėti atstovauti šaliai. Dabartinis strategas Kazys Maksvytis praėjusią vasarą susidūrė su situacija, kai svarbiausi žaidėjai atsisakė žaisti rinktinėje.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl tai vyksta ir kaip situacija pasikeitė lyginant su ankstesniais laikais, taip pat aptarsime dabartinio Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio pravardę.
Praeities kartų požiūris į rinktinę
Krepšininkai Kšištofas Lavrinovičius ir Eurelijus Žukauskas, atstovavę rinktinei atitinkamai nuo 2003 iki 2014 m. ir nuo 1995 iki 2004 m., prisimena laikus, kai apie trenerių skambučius ir įkalbinėjimus mažai kas galvojo. Vos gavę oficialų kvietimą iš federacijos, jie nekantriai laukdavę, kada galės prisijungti prie komandos.
K. Lavrinovičius prisimena: „Būdavo gauni oficialų kvietimą į rinktinę ir viskas, skaičiuoji dienas, kada galėsi atvažiuoti. Gal treneriams tekdavo detaliau kalbėti nebent su žaidėjais, kurie žaidžia už Atlanto ar kur nors kitose labai tolimose vietovėse. O mūsų, žaidžiančių Europoje, įkalbinėti beveik nereikėdavo. Mes tik laukdavome pakvies ar nepakvies atstovauti šaliai, o tada nuvažiuoji, pabūni su pažįstamais krepšininkais, mūsų šeimos tarpusavyje pabendrauja.“
E. Žukauskas antrina: „Mūsų laikais būdavo paprasčiau - pakviesdavo į rinktinę ir jokio klausimo ar verta vasaros poilsį keisti į žaidimą už Lietuvą nebūdavo. Niekam nereikėdavo papildomai skambinti ir įtikinti.“
Taip pat skaitykite: Trenerių įvertinimas Lietuvos krepšinyje
Šiuolaikiniai iššūkiai
Nuo 2007 iki 2021 m. rinktinėje žaidęs Jonas Mačiulis teigia, kad dabar treneriams su kai kuriais žaidėjais tenka daugiau pakalbėti dėl labai natūralios priežasties - klubiniai sezonai yra daug ilgesni nei anksčiau. Dėl to ne kiekvienas žaidėjas turi jėgų žaisti dar daugiau, ypač jei minučių skaičius klubiniame sezone buvo didelis arba amžius vyresnis.
J. Mačiulis teigia: „Kad treneriams dabar reikia labiau įkalbinėti nei anksčiau, tai kaip ir natūralu, juk pavyzdžiui, rungtynių skaičius, jeigu žaidi geresnėse Eurolygos komandose, kurios patenka į atkrintamąsias ir pan., siekia ir netoli 100 rungtynių per sezoną. Tiek rungtynių anksčiau nebūdavo. Natūralu, kad jeigu ir žaidėjas vyresnis, jam, galbūt, jau tikrai sveikata nebeleidžia. Kiekvieną sprendimą reikia gerbti, nes atsisakyti atstovauti rinktinei galima dėl daugybės priežasčių, iš kurių mes ne visas dar žinome.“
Atstovavimas rinktinei: garbė ir skolos grąžinimas
K. Lavrinovičius pabrėžia, kad anksčiau atstovauti rinktinei buvo didžiausia svajonė ir garbė, o J. Mačiulis svarsto, kad žaidėjams motyvacijos pridėtų gebėjimas atstovimą savo šaliai traktuoti kaip savotišką pareigą grąžinti skolą.
J. Mačiulis teigia: „Mes vis tiek naudojamės čia suteikta infrastruktūra, lankome krepšinio mokyklas ir t.t., į ką valstybė investuoja. Taigi, motyvacijos galbūt gali pridėti ir mąstymas, kad atstovaujant rinktinei, valstybei su kaupu galima grąžinti skolą už tai, kad padėjo tapti talentingu krepšininku.“
Pinigų vaidmuo
Šiais laikais kontraktai klubiniame krepšinyje yra gerokai didesni nei anksčiau, o klubai labai jautriai reaguoja į žaidėjų traumas, patiriamas atstovaujant rinktinėms. Dėl to krepšininkai gali baimintis prarasti turimus kontraktus arba netekti potencialaus naujo.
Taip pat skaitykite: Kandidatai į Lietuvos rinktinės trenerius
E. Žukauskas pastebi: „Be abejo, kad dabar kontraktai dideli ir traumą gavus rinktinėje gali būti daug daugiau baimės jausmo, kaip klubas sureaguos. Kita vertus, čia ir technologijos atlieka savo vaidmenį, kadangi anksčiau mažiau informacijos turėdavome, lėčiau ji suvaikščiodavo, kai technologijos nebuvo tokios. Mažiau galvas apsikraudavome informacija, kas ir kaip gali nutikti ar kažkam jau nutiko. Eidavome žaisti ir viskas. Dabar galbūt ir ta informacija plati nemažai įtakos padaro.“
J. Mačiulis įsitikinęs, kad reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog gerame klube lengvai palaikyti stabilią formą, kai jau esi vyresnis, nėra lengva. Tai formuoja požiūrį, jog geriau praleisti vieną ar kitą rinktinės vasarą, išsigydyti mikrotraumas ir taip pasidovanoti dar vieną ar kitą papildomą sezoną klubiniame krepšinyje.
Dabartinio trenerio iššūkiai
Kazys Maksvytis, perėmęs Lietuvos rinktinės vairą, susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia aukščiau išvardytos priežastys. Treneriui tenka ieškoti būdų, kaip motyvuoti žaidėjus atstovauti šaliai, atsižvelgiant į jų individualias situacijas ir interesus.
Vlado Garasto įžvalgos
Vladas Garastas, legendinis Lietuvos krepšinio treneris, turintis didelę patirtį dirbant su rinktine, teigia, kad svarbu suprasti žaidėjų motyvaciją ir rasti būdų, kaip juos įkvėpti. Jis taip pat pabrėžia, kad žaidėjai turi jausti atsakomybę prieš savo šalį ir sirgalius.
Dariaus Maskoliūno pavyzdys
Darius Maskoliūnas, kuris laikinai užėmė trenerio kėdę Lietuvos rinktinėje, yra žinomas dėl savo gebėjimo gesinti gaisrus ir rasti bendrą kalbą su žaidėjais. Jo patirtis rodo, kad svarbu būti lanksčiam ir suprasti žaidėjų poreikius.
Taip pat skaitykite: Trenerio analizė
Igno Brazdeikio situacija
Igno Brazdeikio atvejis parodo, kad žaidėjai kartais renkasi karjerą NBA, o ne atstovavimą rinktinei. V. Garastas mano, kad tokie žaidėjai turėtų būti užbraukti, o federacija turėtų orientuotis į tuos, kurie nori atstovauti Lietuvai.
Kazio Maksvyčio pravardė
Kazys Maksvytis krepšinio pasaulyje yra žinomas pravarde "Kazo". Ši pravardė yra trumpinys nuo jo vardo ir yra plačiai naudojama tiek žiniasklaidoje, tiek tarp krepšinio gerbėjų.
tags: #dabartinio #lietuvos #krepsinio #rinktines #trenerio #pravarde