Dailusis čiuožimas po žiemos olimpinių žaidynių tapo bene labiausiai aptarinėjama sporto rūšimi. Olimpinės žaidynės ne tik išryškina sportininkų pasiekimus, bet ir atskleidžia užkulisius, intrigas bei iššūkius, su kuriais susiduria sportininkai ir treneriai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios aistros virė olimpinio dailiojo čiuožimo varžybose, kokie skandalai kilo ir kaip Lietuva siekia įsitvirtinti šiame sporte.
Aistros ir Skandalai Dailiajame Čiuožime
Olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo rungtyje virusios aistros paskatino pasaulį atsigręžti į tai, kas vyksta ir koks sportininkų gyvenimas verda nulipus nuo olimpinio ledo. Kilus dopingo skandalui dėl K. Valijevos, žiniasklaidoje pradėjo mirgėti ir geriausia pasaulyje tituluojamos dailiojo čiuožimo trenerės Eteri Tutberidzės pavardė. Visgi E. Tutberidzės pavardė mirga ne tik dėl jos geležiniu laikomo būdo bendraujant su savo mokinėmis, bet ir pastarųjų pasiektų rezultatų, mat šios olimpinės žaidynės buvo antrosios, kai trenerės mokinės išplėšė aukščiausius galimus titulus. Net ir po nesėkmingo K. Valijevos pasirodymo šiose olimpinėse žaidynėse E. Tutberidzės komanda taip pat neišvyko be apdovanojimų.
Istoriniai Momentai ir Lietuvos Ambicijos
Lietuvos dailiojo čiuožimo siela vadinama Lilija Vanagienė prisipažino - kopiant ant scenos atsiimti „LTeam apdovanojimo“ statulėlės širdis jai drebėjo ne mažiau nei 1992 m., kai jos sūnui Povilui Vanagui su partnere Margarita Drobiazko paskutinę akimirką atsivėrė Albervilio olimpinių žaidynių durys. Gruodžio 17 d. vykusiose „LTeam apdovanojimų“ iškilmėse Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) vadovei buvo įteiktas prizas „Už viso gyvenimo nuopelnus“. „Išgirdusi, kad prizas skiriamas man, labai susijaudinau. O prieš tai ramiai sėdėjau salėje, spėliojau, kas čia galėtų gauti tą prizą. Tik stebėjausi, kad aš, LTOK viceprezidentė, nieko nežinau. Dar tokio šoko nebuvau patyrusi“, - po iškilmių juokėsi L.Vanagienė. Statulėlę jai įteikė kunigas Ričardas Doveika. Nors galėjo nutikti ir taip, kad prestižinį trofėjų L.Vanagienė būtu gavusi iš savo sūnaus Povilo rankų. Jis su žmona Margarita Drobizako buvo kviesti į renginį, tačiau negalėjo atvykti dėl darbo įsipareigojimų Kazachstane.
Lilija Vanagienė su trofėjumi už viso gyvenimo nuopelnus „Gavus tokį garbingą apdovanojimą man prieš akis prabėgo visas gyvenimas, visos olimpinės žaidynės“, - prisipažino laureatė, iki šių metų kovo dar dirbusi trenere Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“. Šeima, dailusis čiuožimas ir olimpinis judėjimas užima daugiausia vietos šiemet 70-metį paminėjusios L.Vanagienės gyvenime. Ji savo sūnų Povilą ir jo partnerę Margaritą Drobiazko lydėjo net į penkerias olimpines žaidynes - 1992 m. Albervilio (16-oji vieta), 1994 m. Lilehamerio (12), 1998 m. Nagano (8), 2002 m. Solt Leik Sičio (5) ir 2006 m. Turino (7). Taip pat - į daugybę pasaulio ir Europos čempionatų, kuriuose jiems pavyko tris kartus užkopti ant garbės pakylos. Daugkartinė Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionė L.Vanagienė jaunystėje skynė medalius ir šuolių į vandenį varžybose. Ilgametė LČF prezidentė nuo 2012 m. yra LTOK vykdomojo komiteto narė, Olimpinio komiteto viceprezidentė.
Įsimintinos Olimpinės Žaidynės
L.Vanagienės akimis pažvelgėme į svarbiausius „LTeam apdovanojimu“ įvertintus jos gyvenimo etapus. „Nedvejodama galiu pasakyti - labiausiai man įsiminė 1992 m. Albervilio olimpinės žaidynės ir kova dėl galimybės Margaritai ir Povilui startuoti jose. Margarita neturėjo Lietuvos pilietybės, tad LTOK Vykdomasis komitetas buvo nusprendęs, jog ji negali atstovauti mūsų šaliai olimpinėse žaidynėse. Albervilio žaidynės prasidėjo vasario 8 d. O sausio 21-26 d. Lozanoje vyko Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Beje, kai sužinojome, kad galime jame dalyvauti, puolėme ieškoti lėšų nuvykti į šias pirmenybes. Tada kelionė į Lozaną buvo tikrai brangi, gauti biudžeto lėšų nebuvo galimybės. Pinigus reikėjo surinkti vos ne per naktį. Mano jaunesnysis sūnus Simas ir dabar jau šviesaus atminimo tėtis važiavo pas draugus ir pažįstamus skolintis pinigų. Maskvoje tą patį darė vienos parduotuvės vedėja dirbusi Margaritos mama. Mums pavyko.
Taip pat skaitykite: Dailiojo čiuožimo perspektyvos Lietuvoje
Lozanoje Margarita ir Povilas užėmė 15-ąją vietą, sulaukė tikrai daug palankių vertinimų. Tada nutarėme kreiptis į Europos čempionato direktorių Gilbert‘ą Felli, kuris tuo metu buvo ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sporto departamento direktorius. Pas jį nuėjome dviese su Povilu. G.Felli nustebo išgirdęs, kad mes nevykstame į olimpines žaidynes. „Jūs ne tik galite jose dalyvauti, bet privalote“, - pareiškė. Ir iškart susisiekė su tuomečiu LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu. Išgirdęs, kad LTOK Vykdomasis komitetas jau patvirtinęs olimpinę rinktinę, pasiūlė surengti dar vieną posėdį. Ir būtent tas posėdis atvėrė mums olimpinių žaidynių duris, nes sausio 28 d. LTOK įtraukė porą į žaidynių dalyvių sąrašą, o vasario 2 d. šiam sprendimui pritarė ir TOK. Iš Lozanos aš grįžau į Lietuvą, o Margarita ir Povilas liko Šveicarijoje - vienas gydytojas, stebėjęs Europos čempionatą, pasiūlė jiems įsikurti savo būste. Išsinuomoti ledo pratyboms nebuvo galimybės, tad sportininkai treniravosi bendrose čiuožyklose. Vilniuje Kazimieras Motieka, LTOK viceprezidentas, padavė man lagaminą. Sakė: „Čia man ir mano žmonai pasiūti drabužiai žaidynių atidarymui. Perduokite juos Povilui ir Margaritai“. Ir palinkėjo sėkmės. Nuo Albervilio viskas ir prasidėjo. Po to buvo dar ketverios olimpinės žaidynės, bet labiausiai įsiminė pirmosios.“
Dailiojo Čiuožimo Pradžia ir Arenos Statybos
„Lankyti dailiojo čiuožimo treniruotes pradėjau būdama aštuonerių, kai „Kauno dienoje“ pamatėme skelbimą, kad trenerė Marija Daugėlaitė renka vaikų grupę. Augau prie Ąžuolyno, kur buvo čiuožykla, todėl jau tada mokėjau gerai čiuožti. Į mano čiuožimą labai įsitraukė ir tėtis Algirdas Žalys. Jie su trenere buvo visos grupės įkvėpėjai, užkrėtė ir kitus tėvus. Po truputį viskas priėjo iki to, kad mano tėčio dėka Kaune atsirado pirma dirbtinio ledo čiuožykla. Jis dirbo „Atramos“ gamyklos tiekimo skyriaus viršininku. Subūrė visus tokius pat sportą mėgstančius draugus. Ir be jokio projekto, be lėšų, vien tik su didžiuliu entuziazmu ėmėsi čiuožyklos statybų. Vieni nupirko kompresorius, kiti - vamzdynus, trečia gamykla - kitą įrangą. Puikiai pamenu, kaip į tą vietą, kur dabar stovi Kauno ledo arena, važiuoja mašinos su ilgiausiais vamzdžiais. Arenos atidarymas buvo surengtas 1976 m. liepos 1 d., septintą valandą ryto. O jau devintą tas ledas buvo ištirpęs - čia nebuvo sienų, tik stogas, įranga neatlaikė temperatūrų skirtumo. Bet spėjome surengti parodomąsias vaikų varžybas. Povilui buvo šešeri. Mano tėtis džiaugėsi: „Nespėjau pastatyti čiuožyklos dukrai, tai anūkui pastačiau“.
Po dešimties metų ledo arena buvo uždaryta rekonstrukcijai, jos ėmėsi „Bangos“ radijo gamykla. Ir mes kartu su trenere Loreta Vitkauskiene, kurios auklėtinė Agnė Ivanovaitė dabar žiba jaunimo varžybose, ketverius metus su auklėtiniais važinėjome treniruotis į Vilnių ir Elektrėnus. Taip išlaikėme čiuožimą neturėdami čiuožyklos. Treniruodamiesi Vilniuje maudydavomės atvirame baseine. Išmokiau visus plaukti ir šokinėti ir vandenį, nes buvau šuolininkė“.
Sūnaus Povilo Karjeros Pradžia
Lilija Vanagienė su sūnumis „Užauginau du sūnus - Povilą ir Simą. Jaunesnysis, Simas, dabar gyvenantis Amerikoje, nuo vaikystės labai domėjosi automobiliais, sportas jam nerūpėjo. Povilas pradėjo čiuožti nuo trejų metų. Tuo metu treniravau keturias vaikų grupes. Dirbtinio ledo dar nebuvo, treniravomės lauke. Tai Povilas tas keturias valandas ir ilgiau prabūdavo gryname ore, pačiuožinėdavo su vaikais. Iš pradžių duodavau jam kėdę, kad galėtų įsikibti. Juokauju, kad pirmoji Povilo partnerė buvo kėdė. Sulaukęs šešerių sūnus pareiškė, kad nori dalyvauti varžybose. Pasirinko linksmą muzikėlę. Ir kai sušoko, netekau žado: iš kur jis viską taip išmoko? Juk aš jo net netreniravau. Tada supratau - auga neeilinis talentas. Pradėjau vežtis jį į stovyklas kartu su vyresnėmis savo auklėtinėmis. Dirbome rimtai ir Povilas labai greitai progresavo, nuo 1982 m. septynerius metus iš eilės tapo Lietuvos vyrų čempionu.
Povilas gerai mokėsi, baigė Jono Jablonskio vidurinę mokyklą, kurioje buvo sustiprinta anglų kalba. Ir svajojo būti diplomatu. Tuo metu jį jau buvo pastebėję garsūs treneriai. Jam puikiai sekėsi tais laikais rengtose varžybose, kuriose buvo atliekami atskiri čiuožimo elementai ir šokis. Daug kas kalbėjo, kad jis labai tiktų šokiams ant ledo. Paskutiniais mokyklos metais sūnų į ledo šokius kvietė Tatjana Tarasova. Bet jis rimtai rengėsi studijoms ir iki mokyklos baigimo liko Lietuvoje, o po jos bandė stoti į Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą (MGIMO). Nors keturis iš penkių stojamųjų egzaminų Povilas išlaikė maksimaliais pažymiais, instituto valdžia pasistengė, kad įstotų tie, „kuriems labiau reikia“. Grįžome į Kauną. Tuo metu studentus imdavo tarnybai kariuomenėje. O CSKA (Centrinis armijos sporto klubas. - Aut.) siūlė Povilui tarnybą atlikti sportuojant, žadėjo bendrabutį Maskvoje. Sutikome. 1988 m. rugpjūtį į Kauną atvyko CSKA karininkas ir į karinį komisariatą atvežė visus dokumentus. Povilas išvyko. Kaip ir žadėta, Maskvoje gavo bendrabučio kambarį.
Taip pat skaitykite: Apsauga dailiojo čiuožimo lagamine
Jo porininke tapo Margarita Drobiazko, tuo metu išsiskyrusi su ankstesniu partneriu, jau patyrusi ledo šokėja. O Povilui teko nemažai mokytis iš naujo, nes pavienis čiuožimas ir ledo šokiai - labai skirtingi dalykai. Be to, sūnus visąlaik kalbėjo, kad šis etapas jam - tik proga išvengti tarnybos kariuomenėje. Tačiau pora pradėjo dalyvauti varžybose, SSRS čempionate iškart užėmė dešimtąją vietą, įvykdė sporto meistro normatyvus. Povilas visada buvo darboholikas, jis pavijo Margaritą ir jų meistriškumas susilygino. Kai Povilui baigėsi tarnybos kariuomenėje laikas, jis planavo grįžti į Lietuvą. Bet tada iškart atsirado galimybė dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Todėl jis liko“.
Darbai prie Federacijos Vairo
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lilija Vanagienė LTeam apdovanojimuose „Šiuo metu mūsų dailiajme čiuožime - pakilimas. Sėkmingai čiuožia ledo šokėjai Alison Reed ir Saulius Ambrulevičius, yra visas būrys labai stiprių moterų ir merginų solisčių. Nepamenu, kada net trys sportininkės moterų grupėje būtų taip atkakliai kovojusios dėl kelialapio į Europos čempionatą. Kita vertus, didelė problema išlieka bazės. Vilniečiai neturi normalių sąlygų treniruotis, dirba per masinio čiuožimo seansus. Labai sunku gauti ledą atskirai, tenka konkuruoti su ledo rituliu, greituoju čiuožimu, akmenslydžiu. Yra daug jaunų trenerių, buvusių čiuožėjų, bet jie neturi kur dirbti. Ypač didelis naujokų antplūdis būna po olimpinių žaidynių, svarbių varžybų transliacijų, Margaritos ir Povilo šou. Stengiamės priimti kuo daugiau vaikų. Nes kuo daugiau jų lankys treniruotes, tuo lengviau bus pamatyti perliukus. Geriausi sportininkai ir treneris Dmitrijus Kozlovas priklauso Kauno „Baltų ainių“ mokyklai ir kasdien važinėja treniruotis į Kauną, o su tais, kurie negali dieną praleisti pamokų, treneris dirba vakarais Vilniuje.
Neseniai pati buvau Vilniaus savivaldybėje. Apie čiuožyklos statybą neina kalba, iškart sako, kad nėra kur. Bet prašome, kad nors kažkiek valandų ledo nuomos padengtų ir sudarytų sąlygas normaliai treniruotis. Juk reikia ir programas repetuoti. Klaipėdoje, Šiauliuose treniruotės vyksta irgi tik „Akropolyje“. Sulaukėme gerų žinių iš Druskininkų - planuojama, kad šalia „Snow Arenos“ atsiras standartinių matmenų čiuožykla, bus naudojama ta pati kompresorinė. Geriausios sąlygos - Kaune. Renovuota Ledo arena, greta pastatyta mažesnė čiuožykla, atsirado choreografijos, fizinio pasirengimo salės. Čia jau galima ruošti olimpiečius. Prie Girstučio baseino bus statoma nauja ledo arena, kur bus dvi čiuožyklos. Dabar mano, kaip federacijos vadovės, svarbiausia užduotis - pasiekti, kad viena iš mūsų merginų patektų į Pekino olimpines žaidynes. Tai didžiausias ir, tikriausiai, paskutinis uždavinys. Tada jau galėsiu atsipūsti ir perduoti federacijos vairą.
Lietuvos Atstovai Tarptautinėje Arenoje
Vasario mėnesį vyksiančių Milano-Kortinos žiemos olimpinių žaidynių dailiojo čiuožimo varžybose Lietuvai atstovaus šokių ant ledo pora Alison Ryd (Allison Reed) ir Saulius Ambrulevičius bei solistė Meda Variakojytė. Iki šiol Lietuvai ant olimpinio ledo atstovaudavo tik šokių ant ledo poros. Šįkart delegacija bus didesnė, nes M.Variakojytė kovą užėmė 24-ąją vietą pasaulio čempionate ir taip mūsų šaliai užtikrino olimpinį kelialapį. Šokių ant ledo pora jau rugsėjį žinojo, kad į žaidynes vyks būtent ji. M.Variakojytei dar reikėjo laimėti vidinę šalies atranką, kurioje su ja konkuravo Jogailė Aglinskytė ir Aleksandra Golovkina-Dolinskė. Ši atranka baigėsi praėjusį savaitgalį, Kaune įvykusiame Lietuvos čempionate. Kaip jau skelbėme, M.Variakojytė surinko 167,99 balo, pasiekė karjeros rekordą ir laimėjo čempionatą, o kartu - ir atranką.
Atranka į Olimpines Žaidynes
- Kiek ta vidinė atranka dėl olimpinio kelialapio buvo atkakli? - Pradėsiu nuo paaiškinimo, kodėl apskritai reikėjo atrankos. Kelialapis iškovotas šaliai, ir ne mūsų federacija sugalvojo daryti atranką. Visos šalys taip daro, federacija tik nustato kriterijus, kaip skaičiuoti taškus. Manau, tokia tvarka yra teisinga, nes nuo Bostone vykusio pasaulio čempionato bus praėję beveik metai, o per metus daug kas gali pasikeisti. Atranka duoda daug naudos ir pačioms sportininkėms, nors psichologiškai nėra lengva, kai žinai, kad iškovojai kelialapį, o vėliau dar kovoji dėl jo papildomai savo šalyje. Įvedėme tokius kriterijus, kad merginos atsirinkinėtų rimtose „Challenger" serijos varžybose. Merginos su treneriais pateikė paraiškas, kur jos nori vykti. ISU kiekvienai sportininkei leidžia vykti į tris etapus. Taip gavosi, kad pirmosiose „Challenger" varžybose visos trys merginos dalyvavo atskirai, o kituose dviejuose etapuose - Varšuvos ir Zagrebo - jau visos kartu. Mes, kaip ir daugelis federacijų, nusprendėme, kad bus skaičiuojami ne visų trijų etapų, o dviejų geriausių rezultatai, nes negali visada būti geriausios formos. Dar pridėjome Lietuvos čempionate iškovotus taškus.
Tokia atranka labai pasiteisino, nes merginos žengė didelį žingsnį į priekį. Varšuvoje pirmąją varžybų dieną jos visos pateko į dešimtuką, o anksčiau taip niekada nebuvo. Medai nedaug trūko iki medalio, ji užėmė penktąją vietą. Tikrai pakilo visų merginų techninis lygis. Viską lėmė Lietuvos čempionatas. Buvo labai neramu dėl Medos, nes ji abi dienas čiuožė su 38 laipsniais temperatūros. Atlikti trumpąją programą dar kiek lengviau, bet antrąją dieną tikrai nesitikėjau iš jos tokio starto, nes galvojau, kad neatlaikys keturių minučių pasirodymo. Meda visai neprakalbėjo, buvo tikrai sunku. Kai ji išėjo ir taip pračiuožė, visus mus sujaudino, nes pračiuožė labai švariai, tvarkingai. Tai dar kartą parodė jos psichologinį tvirtumą. Dėl Medos nėra jokių abejonių.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti dailiojo čiuožimo pačiūžas
Perspektyvūs Sportininkai ir Jaunimas
- Anksčiau mes kiekvienais metais turėdavome po vieną merginą, kuri įvykdydavo pasaulio čempionato normatyvą, bet jos niekada nepatekdavo į čempionato finalą. Tie normatyvai yra labai aukšti. Labai džiaugiamės, kad Meda tą normatyvą įvykdė jau kelerius metus iš eilės. Dabar suaugusiųjų varžybose galima dalyvauti nuo 17-os metų, anksčiau būdavo galima nuo 15-os. Mergaitės, kurios ateidavo nuo 15-os, atrodydavo labai neblogai, tačiau paskui pradėdavo bręsti, augti, sunkėti. Turėjome daug perspektyvių merginų, bet jos neįveikė savęs, nes per tą brendimą reikia labai daug dirbti ir joms būdavo per sunku. O dabar turime tris merginas, galinčias kautis dėl olimpinio kelialapio. Turime ir jaunesnių mergaičių. Gabrielė Juškaitė Europos jaunimo olimpiniame festivalyje pernai užėmė penktąją vietą.
- Taip, nes iš jaunimo ateina dvi merginos ir jų bus jau penkios. Kova bus dar atkaklesnė ir tai kels rezultatus. Jei yra tik viena mergina, galinti važiuoti į čempionatus, ji po normatyvo įvykdymo gali nuleisti rankas, mažiau dirbti. Anksčiau konkurencijos nebuvo, o ši olimpinė atranka įrodė, kad ji yra labai reikalinga. Aišku, merginoms buvo sunku, varžybų buvo daug.
- O kokia padėtis vaikinų čiuožime? - Vaikinai kol kas neįvykdo pasaulio čempionato normatyvų ir juos apskritai galima suskaičiuoti ant pirštų. Kita vertus, turime labai talentingą sportininką - 15-metį Luką Imedašvilį. Jis jau pateko į jaunimo „Grand Prix" etapo dešimtuką, užėmė šeštąją vietą. Labai tikėjomės jį išvysti jaunimo pasaulio čempionate, bet neišvydome, nes po Lietuvos čempionato Lukai lūžo koja ir sezonas pasibaigė. Šiemet viskas prasidėjo iš naujo ir jis labai gerai startuoja. Tikimės, kad šį sezoną Luka jau sublizgės jaunimo pasaulio čempionate. Jis treniruojasi Italijoje labai stiprioje komandoje. Laukiame, kad greitai jo programoje atsiras keturgubi šuoliai, trigubus Luka jau įvaldė. Šį ir kitą sezoną L.Imedašvilis dar dalyvaus jaunimo varžybose, o tada pereis pas suaugusuosius. Kai pereis, turėtų būti „vau".
Europos Čempionatas ir Ateities Planai
- Iki olimpinių žaidynių dar laukia Europos čempionatas, sausio 13-18 d. vyksiantis Šefilde (Didžioji Britanija). - Dar nesame apsisprendę, bet kitą savaitę jau bus aišku. Žinoma, dalyvaus mūsų pagrindinė pora. Antroji pora - Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala - dalyvauti negali, nes Deividas po kojos lūžio tik neseniai pradėjo vaikščioti. Tačiau mūsų pagrindinė pora šiemet atrodo puikiai. Alison ir Saulius turi daug šansų Europos čempionate užlipti ant pjedestalo. „Grand Prix" finale mūsiškius aplenkė dvi Europos poros. Jeigu mūsų pora neužlips ant pjedestalo Europos čempionate, reiškia, ji padarys klaidų. Bet jeigu bus švarus čiuožimas, pjedestalas yra labai realus. Beveik aišku, kad auksą laimės olimpinis čempionas prancūzas Gijomas Siseronas (Guillaume Cizeron) su savo naująja partnere.
- A.Ryd ir S.Ambrulevičius patyrė nesėkmę pasaulio čempionate, tad dėl olimpinio kelialapio reikėjo kovoti rugsėjį. - Jie dirba su labai rimta trenerių komanda ir pas juos viskas sudėliota, vyksta darbas ir su psichologais. Manau, viskas bus gerai.
- Kai iki olimpinių žaidynių buvo likę 100 dienų, sakiau, kad mūsų porai planuojame prizinę vietą, o prizinės vietos olimpinėse žaidynėse yra nuo pirmosios iki aštuntosios. Taip planuojame, bet aš su šypsenėle priduriu, kad gali būti ir siurprizų. Gali būti netgi medalis. Vienose varžybose mūsų pora aplenkė britų porą, kuri pelnė bronzą pasaulio ir Europos čempionatuose. Kitose „Grand Prix" varžybose Prancūzijoje Alison ir Saulius laimėjo originalų šokį prieš G.Siseroną, olimpinį čempioną. Kanados „Grand Prix" laimėjome prieš pasaulio vicečempionus kanadiečius. Olimpinės žaidynės - visai kitokios varžybos nei pasaulio čempionatas. Vieni atlaiko įtampą, kiti neatlaiko. Jeigu tos poros suklystų, o mūsų nesuklystų, būtų galimybė pakovoti dėl medalio.
Jogailė Aglinskytė: Svajonė Dalyvauti Olimpiadoje
Dar jokia čiuožėja nėra atstovavusi Lietuvai olimpinėse žaidynėse moterų varžybose. Tokią svajonę puoselėja 16-metė Jogailė Aglinskytė. Šį savaitgalį J. Aglinskytė atstovaus Lietuvai pasaulio jaunimo čempionate Taline. Prieš išvykstant jai padėjo treniruotis ledo šokėjas Saulius Ambrulevičius, kuris padėjo kurti ir jos laisvąją programą. „Labai džiaugiuosi, kad jos smarkiai patobulėjusios abi programos. Mes gyvai matėme tą traumą ir kokia ji buvo baisi. Gerai, kad pavyko atsigauti. Ji kaip sportininkė turi labai teisingą požiūrį ir tą ramumą, kuris ir yra jos arkliukas”, - teigė S. Neseniai Suomijoje vykusiame Europos jaunimo žiemos festivalyje J. Aglinskytė pasirodė geriausiai iš Lietuvos atstovų - užėmė devintą vietą ir uždarymo ceremonijoje nešė Lietuvos vėliavą: „Tai buvo puiki patirtis. Europos olimpiniame festivalyje trumpoji programa sekėsi neblogai, o laisvoji programa galėjo būti ir geresnė. Pasaulio jaunimo čempionate J. Aglinskytės tikslas - patekti į finalą ir atlikti laisvąją programą.
S. Ambrulevičius mano, kad tai - įmanoma: „Vertinu, kad ji turi tikrai neblogus šansus gerai pasirodyti ir kiek pamenu ne daug yra buvę Lietuvos čiuožėjų, kurios būtų patekusios į pasaulio jaunimo čempionato finalą. Be to ji turi gerus šansus užimti ten gerą vietą. Ji puikiai atlieka elementus, su tokiu sprogimu. „Labai džiugu, kad Jogailė Iš 45 dalyvių pagal pasaulinį reitingą pasaulio čempionate yra dešimtoje vietoje. Tai reiškia, kad ji trumpąją programą atliks priešpaskutiniame apšilime. Tai didžiulė garbė ir pačiai sportininkei daug geriau startuoti vėliau”, - aiškino L. Dmitrijaus Kozlovo treniruojama 16-metė turi ir platesnių svajonių. Viena jų - dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. To dar nėra pavykę pasiekti jokiai Lietuvos pavienei čiuožėjai: „Dabar mano didžiausias tikslas yra nuvažiuoti į olimpiadą. Labai daug apie didesnius ateities planus dabar negalvoju. Nors dailiajame čiuožime dominuoja jaunosios Rusijos čiuožėjos, J. Aglinskytės idealas - pasaulio vicečempionė 22-ejų belgė Loena Hendrickx: „Ji man kelia didžiulį žavesį.
Iššūkiai ir Pilietybės Klausimai
Po aštuonerių metų Tantalo kančių Lietuvos dailiajame čiuožime vargais negalais į olimpiadą lyg ant rankų nunešėme D. Stagniūną ir I. Tobias. Ką jau kalbėti apie tai, kad prieštaringai vertinamos Sočio olimpiados metu lietuvių pasąmonėje iškilo legendinės poros Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko figūrėlės. Ir, su viltimi žvelgę į amerikietės bei lietuvio porą, patyliukais laukėme 2018 metų Pjongčango olimpinių žaidynių. Tačiau neilgai trukus po ištaigingojo Sočio Rusijos žiniasklaida pradėjo garsiai šūkauti, kad lietuvišką pasą turinti I. Tobias stumia per bortą lietuvį ir kūliais bėga pas jų tautietį. Nors kaip įmanydami bandėme paneigti „propagandinius“ gandus, bet lyg tyčia jie pasitvirtino. D. Stagniūnas nutarė pasitraukti iš didžiojo sporto dėl kamuojamų traumų, o 22-ejų amerikietė nusprendė šokti su rusu Ilja Tkačenka. Tiesa, ne už pasaulio elite įsitvirtinusias Rusiją ar Jungtines Amerikos Valstijas, o už Izraelį. Patekti tarp geriausių Rusijos ar JAV porų, - būkim biedni, bet teisingi, - neįmanoma misija, todėl nuspręsta atstovauti valstybei, kuri neturi atstovų dailiajame čiuožime, - Izraeliui. Žydai porą turi tik poriniame čiuožime - Andreą Davidovich ir Jevhenijų Krasnopolskį. Mergina gimusi JAV, o vaikinas - Ukrainoje. Ir tai - Izraelio pora.
#
tags: #dailiojo #ciuozimo #is #olimpiniu #nuotraukos