Šis straipsnis skirtas išnagrinėti dailidžių turgaus istoriją, remiantis turimais istoriniais duomenimis ir kontekstu. Straipsnyje apžvelgiama Biržų kunigaikštystės, kurioje galėjo būti dailidžių turgus, istorija, Radvilų giminės įtaka regionui, miestelių ir kaimų raidą bei amatus, kurie galėjo būti susiję su dailidžių turgumi.
Įvadas
Dailidžių turgus, kaip specifinė prekybos vieta, tiesiogiai istoriniuose šaltiniuose neminimas, tačiau norint suprasti tokio turgaus galimą egzistavimą ir reikšmę, būtina pažvelgti į to meto ekonominius, socialinius ir politinius kontekstus. Šiame straipsnyje nagrinėjama Biržų kunigaikštystės istorija, kuri suteikia kontekstą amatams ir prekybai, įskaitant dailidžių veiklą.
Biržų kunigaikštystės susikūrimas ir raida
Radvilų įtaka
Biržai, kaip Radvilų nuosavybė, minimi jau 1455 m. balandžio 14 d., kai Trakų vaivada Radvila Astikaitis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio gavo leidimą savo Biržų žemėse apgyvendinti 6 žmones. Po jo mirties Biržai atiteko sūnui Jurgiui Radvilai (1480-1541), LDK didžiajam etmonui. Būtent nuo Jurgio Radvilos prasidėjo Biržų valdos teritorinis augimas, jam supirkinėjant žemes iš Upytės bajorų. XVI a. pradžioje Biržų žemės turėjo apie 503 dūmus. Tad šią valdą galima priskirti prie didesnių Jurgio Radvilos latifundijų. Jis pirmasis pradėjo plėsti Biržų valdą šiaurės pasienio kryptimi palei Nemunėlio upę. Valdos formavimasis ypač paspartėjo po 1530 m. sausio 12 d., kai Lenkijos karalius Žygimantas Senasis įsakė Upytės bajorams neparduoti ir neužstatyti savo žemių Livonijos bajorams.
Kunigaikštystės įsteigimas
Mirus Jurgiui Radvilai, Biržų valdą paveldėjo jo sūnus Mikalojus Radvila Rudasis (1512-1584). Valdos teisinė padėtis pasikeitė, kai 1547 m. jis gavo Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą ir pasivadino Biržų-Dubingių kunigaikščiu. Taip Biržų valda tapo kunigaikštyste. 1555 m. Biržai šaltiniuose minimi kaip miestelis, o pilis tuo metu buvo tik Papilyje. 1561 m. pirmieji totoriai gavo žemės Niutanuose, Lotkove bei Aspariškiuose. Kunigaikštis tuščias žemes už karinę tarnybą dalijo bajorams 1569-1571 m. 1570 m. Biržų kunigaikštystėje buvo 12 vokiečių dūmų.
Valdos plėtra ir formavimas
Mirus Mikalojui Radvilai Rudajam 1584 m., jo sūnūs pasidalijo valdas, ir Biržai, Papilys, Ageniškis bei Joniškėlis atiteko Kristupui Radvilai Perkūnui. 1580 m. gruodžio 6 d. ATR valdovas Steponas Batoras už karinius nuopelnus padovanojo Kristupui Radvilai Perkūnui Naujamiestį, taip galutinai suformuodamas Salamiesčio valdą. Bajoras M. Roda jam atitekusį dvarą prie Biržų, vėliau žinomą kaip Naradavą, 1584 m. pardavė kunigaikščiui už 3000 grašių. Kristupas Radvila Perkūnas įsigijo ir Čypiškių palivarką. XVI a. pabaigoje Biržuose buvo baigta statyti bastioninė tvirtovė, o miestui 1589 m. kovo 9 d. suteiktos Magdeburgo teisės. Paskutiniai stambūs Kristupo Radvilos Perkūno pirkiniai buvo Saločių ir Kiemėnų žemės.
Taip pat skaitykite: Dailiojo čiuožimo perspektyvos Lietuvoje
Biržų kunigaikštystės sudėtis XVII a.
Po Kristupo Radvilos Perkūno mirties, pagal valdų dalybos aktą, Radvilų giminės žemes Šiaurės Lietuvoje - Biržus, Nemunėlio Radviliškį, Papilį, Astravą, Salamiestį, Ageniškį, Parovėją, Naradavą bei Saločius - paveldėjo Kristupas Radvila. Tai buvo tiksli Biržų kunigaikštystės sudėtis, nepakitusi iki pat XVII a. II pusės. Biržų seniūnui buvo pavaldūs Papilio, Salamiesčio, Nemunėlio Radviliškio bei Saločių valdytojai. Kunigaikštis teigė, kad Biržai buvo „gera ir naudinga valda“ ir jis buvo bene dažniausiai Biržų kunigaikštystėje rezidavęs Radvila. 1640 m. mirus Kristupui Radvilai, Biržų kunigaikštystę paveldėjo jo sūnus Jonušas Radvila, kuris taip pat skyrė didelį dėmesį Biržų valdai. Kristupo ir Jonušo Radvilų laikais Biržų kunigaikštystėje buvo 1 miestas, 4 miesteliai ir nuo 250 iki 300 dvarelių bei kaimų.
Amatų ir prekybos raida Biržų kunigaikštystėje
Dailidžių amatas
Nors tiesioginių įrodymų apie dailidžių turgų Biržuose nėra, dailidžių amatas buvo labai svarbus, nes jie gamino įvairius medinius gaminius, reikalingus statybai, žemės ūkiui ir buičiai. XVI-XVII a. statant ir tobulinant Biržų tvirtovę, dailidžių darbas buvo ypač reikalingas. Jie turėjo daryti tvirtus pabūklų proporcijas atitinkančius stovus, o kalviai juos pritvirtinti.
Miestų ir miestelių augimas
XVI-XVII amžiais Biržų kunigaikštystėje augo miestai ir miesteliai, o tai skatino amatų ir prekybos plėtrą. 1589 m. Biržams suteiktos Magdeburgo teisės suteikė miestiečiams privilegijų, pavyzdžiui, teisę rengti turgus ir muges, statyti parduotuves ir laikyti pavyzdines svarstykles, ilgio bei saiko matus. Tai palengvino prekybą ir amatų plėtrą, įskaitant dailidžių veiklą.
Cechų susikūrimas
1686 m. Biržuose buvo 8 cechai, įskaitant stalių cechą. Cechai reguliavo amatų veiklą, užtikrino gaminių kokybę ir saugojo amatininkų interesus. Stalių cecho įkūrimas rodo dailidžių amato svarbą ir organizuotumą Biržų kunigaikštystėje.
Prekybos ypatumai
Radvilos skatino prekybą ir amatus savo valdose. Jonušas Radvila skyrė nemažai žemių totoriams už atliekamą karinę tarnybą Biržų piliai. Kuršo ir Livonijos vokiečiai, bajorai ir miestiečiai kėlėsi ne tik į patį Biržų miestą. Dar viena žemių administravimo ypatybė - evangelikų liuteronų ir reformatų palivarkų buvimas Biržų kunigaikštystėje. Minėtų konfesijų pamokslininkai gaudavo iš Radvilų ne tik kasmetines išmokas.
Taip pat skaitykite: Apsauga dailiojo čiuožimo lagamine
Kėdainių pavyzdys
Kėdainiai, nors ir nebuvo Biržų kunigaikštystės dalis, gali būti pavyzdys, kaip vyko amatų ir prekybos raida to meto Lietuvos miestuose. Nuo XV a. vidurio Kėdainiuose pradėjo lankytis vokiečių Hanzos pirkliai, o svarbus kelias iš Vilniaus per Kėdainius ėjo į Žemaičių seniūnijos centrą Raseinius. XVII a. pirmoje pusėje Kėdainiuose veikė 10 amatininkų cechų, kuriems priklausė apie 300 amatininkų.
Galimas dailidžių turgaus egzistavimas
Atsižvelgiant į aukščiau minėtus faktus, galima teigti, kad dailidžių turgus Biržų kunigaikštystėje galėjo egzistuoti kaip specializuota prekybos vieta, kur dailidės galėjo prekiauti savo gaminiais. Toks turgus galėjo būti svarbus ne tik vietos gyventojams, bet ir aplinkinių kaimų ir miestelių pirkėjams. Dailidžių turgus galėjo būti sezoninis, vykstantis tam tikru metų laiku, kai statybos ir žemės ūkio darbai būdavo intensyviausi.
Kiti amatai ir verslai Biržų kunigaikštystėje
Be dailidžių amato, Biržų kunigaikštystėje buvo ir kitų svarbių amatų ir verslų. 1686 m. Biržuose veikė pirklių, siuvėjų, batsiuvių, šaltkalvių ir kalvių, aludarių, kepėjų, degtindarių ir gyvulių skerdikų, mūrininkų, audėjų ir verpėjų cechai. Tokia amatų įvairovė rodo, kad Biržai buvo svarbus prekybos ir amatų centras.
Biržų pilies reikšmė
Biržų pilis buvo svarbus kunigaikštystės centras, kuriame vyko ne tik kariniai ir administraciniai, bet ir prekybiniai renginiai. Pilies arsenale (cekhauze) dirbo amatininkai, kurie eksploatavo bei taisė ginkluotę ir kitą amuniciją. Tai rodo, kad pilis buvo svarbi ne tik gynybai, bet ir amatų plėtrai.
Salamiesčio valda
Salamiestis, kurį 1580 m. gruodžio 6 d. ATR valdovas Steponas Batoras padovanojo Kristupui Radvilai Perkūnui, taip pat buvo svarbi Biržų kunigaikštystės dalis. Salamiesčio valda galėjo turėti savo vietinius turgus ir amatininkus, įskaitant dailides, kurie aptarnavo vietos gyventojus.
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti dailiojo čiuožimo pačiūžas
Papilio valda
Papilys buvo antra pagal dydį Biržų kunigaikštystės valda. XVI a. viduryje čia stovėjo medinė įtvirtinta pilis, o svarbūs prekybiniai keliai ėjo per Papilį. Papilys, o ne Biržai, tuo laikotarpiu labiau atitiko valdos centro funkcijas. Tai rodo, kad Papilys taip pat galėjo būti svarbus amatų ir prekybos centras.
Nemunėlio Radviliškis
Nemunėlio Radviliškis buvo trečia pagal dydį Biržų kunigaikštystės valda. Miestelis buvo svarbus pasienio strateginis objektas, apsuptas gynybiniais įtvirtinimais. Tai rodo, kad Nemunėlio Radviliškis galėjo būti svarbus prekybos ir amatų centras, aptarnaujantis pasienio gyventojus.
Saločių valda
Saločiai buvo vėliausiai įsigyta Radvilų Biržų kunigaikštystės valda. Saločių valdai priklausė du stambūs palivarkai: Biržų žemionio Jono Skrockio (prie Mūšos) ir Kiemėnai. Tai rodo, kad Saločiai taip pat galėjo būti svarbus žemės ūkio ir prekybos centras.