Įvadas
Dailusis čiuožimas - tai sporto šaka, apjungianti atletiškumą ir meną. Judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje skambant muzikai reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir artistinių gebėjimų. Lietuvoje dailusis čiuožimas turi gilias tradicijas, siekiančias tarpukario laikus, ir nors Lietuva niekada nebuvo laikoma dailiojo čiuožimo supervalstybe, mūsų šalies sportininkai yra pasiekę puikių rezultatų tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime dailiojo čiuožimo istoriją Lietuvoje, išskirsime žymiausius sportininkus ir aptarsime dabartinę situaciją bei perspektyvas.
Dailusis Čiuožimas: Kas Tai?
Dailusis čiuožimas - tai judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje (53-60 m ilgio, 26-30 m pločio) skambant muzikai. Varžybos vyksta 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje. Skiriamos šios rungtys: pavienis (atskirai vyrų, moterų), porinis ir šokiai ant ledo (mišriųjų porų). Naudojami meninės gimnastikos, akrobatikos, šokių elementai, dažnai keičiama čiuožimo kryptis, atliekami įvairūs žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai.
Vertinama čiuožimo figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas, čiuožimo grožis. Pavienio ir porinio dailiojo čiuožimo programa būna privalomoji (trumpoji; sportininkai privalo atlikti tam tikros sudėtingumo kategorijos figūras) ir laisvoji (ilgoji), šokių ant ledo - privalomieji šokiai (sportininkai privalo atlikti tam tikras šokių žingsnių serijas), originalusis ir laisvasis šokiai. Atliekant šokių ant ledo programą, čiuožėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 s, kėlimai - ne aukščiau pečių lygio.
Dailiojo Čiuožimo Istorija Pasaulyje ir Lietuvoje
Dailusis čiuožimas atsirado Nyderlanduose. Minimas jau 12 amžiuje. Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas įkurtas 1742 Edinburge (Škotija). Dailiojo čiuožimo Europos čempionatai rengiami nuo 1891, pasaulio - nuo 1896. 1892 įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (angl. International Skating Union, ISU), kuri vienijo 101 narį iš 80 šalių. 1906 ISU atskyrė moterų ir vyrų rungtis. Nuo 1908 į pasaulio čempionatų programą įtrauktas porinis čiuožimas, nuo 1952 - šokiai ant ledo.
Į olimpinių žaidynių programą dailusis čiuožimas įtrauktas nuo 1908 (moterų ir vyrų pavienis, porinis čiuožimas), nuo 1976 ir šokiai ant ledo. Nuo 2014 į žiemos olimpines žaidynes įtrauktos komandinės varžybos, kurias sudaro abi individualios rungtys, porinis čiuožimas ir šokiai ant ledo. Žymiausi 20 a. Šiaurės Amerikoje ir Skandinavijoje labai populiarus sinchroninis čiuožimas. 1957 pirmą kartą pademonstruotas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Taip pat skaitykite: Saugos Priemonės ir Čiuožimo Inventorius
Lietuvoje dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1923, varžybos įvyko 1924. 1931 surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Iki Antrojo pasaulinio karo varžybos vyko ant natūralaus ledo, todėl dėl oro sąlygų kiti čempionatai įvyko tik 1932, 1937, 1940. Lietuvos sportininkai 1929 ir 1935 dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose, 1937 - universiadoje Australijoje. Geriausi 1924-41 čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė.
Nuo 1951 vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1960 Kaune, 1963 Vilniuje įsteigtos dailiojo čiuožimo mokyklos. 1976 Kaune pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla.
Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Čempionai Iki Antrojo Pasaulinio Karo
Pirmieji Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai vyko ant natūralaus ledo, todėl jų datos priklausė nuo oro sąlygų. Štai kas tapo čempionais:
Pavienis vyrų:
- K. Kalvaitis (1931)
- L. Zeikus (1932)
- V. Ignatavičius (Ignaitis; 1937, 1940)
Pavienis moterų:
Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius
- M. Jungferienė (1931)
- O. Paplauskaitė (1932)
- F. Zeikuvienė (1937, 1940)
Porinis čiuožimas:
- A. Mikulskytė ir K. Mickevičius (1931)
- O. Paplauskaitė ir O. Tylius (1932)
- Dornaitė ir K. Mickevičius (1937)
- F. Zeikuvienė ir K. Mickevičius (1940)
1941 m. Vincas Ignaitis dalyvavo SSRS dailiojo čiuožimo čempionate ir užėmė 4 vietą. Karo metais apsiribota tik Lietuvos čempionatais. 1946 m. dalyvauta SSRS čempionate (užimta komandinė 7 vieta).
Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Raida Po Antrojo Pasaulinio Karo
Nuo 1951 m. vėl pradėti rengti Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1958, 1966, 1968 ir 1977 m. Lietuva dalyvavo Pabaltijo varžybose (1977 m. užėmė 1 vietą). 1959 m. Marija Daugėlaitė įkūrė visuomeninę Vaikų dailiojo čiuožimo mokyklą Kaune, 1963 m. tokia mokykla įkurta Vilniuje. 1976 m. Kaune pradėjo veikti dirbtinio ledo čiuožykla (iniciatorius Alfonsas Žalys), 1977 m. Vilniuje pastatytuose sporto rūmuose įvyko SSRS čempionatas. 1983 m. 1983 m. Lietuvoje dailųjį čiuožimą kultivavo apie 500 sportininkų, dirbo 6 treneriai.
Žymiausi Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Atstovai
Lietuva gali didžiuotis išugdžiusi ne vieną aukšto lygio dailiojo čiuožimo sportininką. Tarp jų išsiskiria:
- Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas: Ši ledo šokėjų pora yra vieni žymiausių Lietuvos sportininkų. Jie dalyvavo net 5 žiemos olimpinėse žaidynėse: XVI (1992 Albervilis) užėmė 16 vietą, XVII (1994 Lilehameris) - 12 vietą, XVIII (1998 Naganas) - 8 vietą, XIX (2002 Solt Leik Sitis) - 5 vietą ir XX (2006 Turinas) - 7 vietą. Daugkartiniai Lietuvos čempionai, 2000 ir 2006 m. iškovojo Europos, 2000 m. pasaulio čempionatų bronzos medalius.
- Katrina Kopely (Katherine Copel) ir Deividas Stagniūnas: Kartu čiuožiantys nuo 2006 m., 2009 m. Europos čempionate užėmė 12 vietą, pasaulio čempionate - 14 vietą ir iškovojo Lietuvai kelialapį į 2010 m. žiemos olimpines žaidynes Vankuveryje.
- Kiti žymūs sportininkai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė, Aidas Reklys, Beatričė Rožinskaitė, E. Vaitkutė, Lilija Žalytė‑Vanagienė, Gintarė Vostrecovaitė, Ingrida Zenkevičiūtė-Snieškienė (pavienis dailusis čiuožimas).
Lietuva Tarptautiniuose Čempionatuose XXI Amžiuje
Nuo 1992 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose. Štai keletas pastarųjų metų rezultatų:
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkai Pjongčange
2025 m. Europos čempionatas, Talinas, Estija
2024 m. Europos čempionatas, Kaunas, Lietuva (istorinis įvykis, surengtas pirmą kartą Lietuvoje)
2023 m. Europos čempionatas, Espas, Suomija
2022 m. Europos čempionatas, Talinas, Estija
2021 m. Europos čempionatas, Zagrebas, Kroatija (neįvyko dėl COVID-19 pandemijos)
2020 m. Europos čempionatas, Gracas, Austrija:
- Aleksandra Golovkina - pavienis čiuožimas, 26 vieta
- Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius - šokiai ant ledo, 11 vieta
2019 m. Europos čempionatas, Minskas, Baltarusija:
- Paulina Ramanauskaitė - pavienis čiuožimas, 32 vieta
- Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius - šokiai ant ledo, 13 vieta
2018 m. Europos čempionatas, Maskva, Rusija:
- Elžbieta Kropa - pavienis čiuožimas, 22 vieta
- Guostė Damulevičiūtė ir Deividas Kizala - šokiai ant ledo, 24 vieta
2017 m. Europos čempionatas, Ostrava, Čekija:
- Elžbieta Kropa - pavienis čiuožimas, 28 vieta
- Goda Butkutė ir Nikita Jermolajevas - porinis čiuožimas, 18 vieta
- Taylor Tran ir Saulius Ambrulevičius - šokiai ant ledo, 18 vieta
2016 m. Europos čempionatas, Bratislava, Slovakija:
- Aleksandra Golovkina - pavienis čiuožimas, 16 vieta
- Goda Butkutė ir Nikita Jermolajevas - porinis čiuožimas, 11 vieta
- Taylor Tran ir Saulius Ambrulevičius - šokiai ant ledo, 25 vieta
2015 m. Europos čempionatas, Stokholmas, Švedija:
- Aleksandra Golovkina - pavienis čiuožimas, 19 vieta
- Taylor Tran ir Saulius Ambrulevičius - šokiai ant ledo, 23 vieta
Šie rezultatai rodo, kad Lietuvos dailiojo čiuožimo sportininkai nuolat dalyvauja aukščiausio lygio varžybose ir siekia gerinti savo pasiekimus.
4 m. Europos Dailiojo Čiuožimo Čempionatas Kaune: Naujas Puslapis Lietuvos Istorijoje
2024 m. sausio 10-14 dienomis Kaune įvyko istorinis įvykis - pirmą kartą Lietuvoje surengtas Europos dailiojo čiuožimo čempionatas. Šis čempionatas ne tik suteikė galimybę Lietuvos žiūrovams iš arti pamatyti aukščiausio lygio sportininkų pasirodymus, bet ir paskatino susidomėjimą dailiuoju čiuožimu šalyje.
Šį kartą Europos dailiojo čiuožimo čempionatas - išskirtinis. Pirmą kartą į jį vyks kol kas gausiausia Lietuvos rinktinė: moterų ir vyrų varžybose debiutuos Jogailė Aglinskytė ir Danielius Korabelnikas, ledo šokiuose išvysime Pauliną Ramanauskaitę ir Deividą Kizalą bei rinktinės lyderius - Allison Reed ir Saulių Ambrulevičių.
Moterų varžybose debiutuosianti Jogailė Aglinskytė šią svajonę vaikėsi ne vienus metus, tačiau traumos vis pakišdavo koją. Ši kartą jas pavyko aplenkti ir jau rytoj ji lips ant Europos čempionato ledo. „Kadangi stipriai prie to dirbau ir stengiausi, to netikėtumo tokio kaip ir nebuvo, aišku, nebuvo tiek daug tikėjimo, kad išvažiuosiu šį sezoną. Bet kadangi tai buvo vienas didžiausių mano tikslų, tai prie to dirbau labai ilgai ir tiesiog buvau labai laiminga, kai sužinojau, kad iškovojau šią vietą“, - džiaugėsi J. Su šio sezono programomis J. Aglinskytei pavyko pagerinti visus karjeros rekordus. Ritminėje programoje dabar jos karjeros rekordas siekia 52,68 balo, laisvojoje programoje - 104,49 balo, o bendras geriausias taškų skaičius siekia 147,94. „Šį sezoną, manau, pasirinkau geriausias sau pačiai tiek muzikas, tiek programas. Trumpojoje programoje su choreografu tokios kaip istorijos nekūrėme. Viską stengėmės padaryti muzikaliau. O laisvoji programa yra labiau apie nepavykusios meilės istoriją“, - programomis džiaugėsi J. J. Lietuvos rinktinės lyderiai - Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius su J. Aglinskyte jau seniau turėjo progų susitikti. S. Ambrulevičius šalia profesionalios sportininko karjeros taip pat kuria programų choreografijas, anksčiau jis yra dirbęs ir su J. „Jogailę mes jau seniai pažįstame, esu jai ir su programa padėjęs, ją statęs. Ir Allison su ja dirbo. Žinome, kad ji į komandą įsilieja tikrai labai gerai. Džiaugiamės, kad ji jau spėjo grįžti į formą ir jai tikrai sekasi neblogai, tikimės, kad jai seksis ir toliau. Ypač po traumos, kurią mes matėme, trauma buvo su kojos lūžiu ir taip toliau. Ji tikrai nuėjo sunkų kelią, ji kovotoja, manau, jai turėtų šauniai pasisekti“, - kalbėjo S. Sportininkę Kaune treniruoja Dmitrijus Kozlovas. Pernai Europos čempionate Kaune moterų varžybose Lietuvai atstovavo Aleksandra Dolinskė, šį kartą čiuožėjai dėl traumos nepavyko laiku pradėti sezono, o vienintelė taškus spėjo susirinkti J.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nors Lietuva turi gražių dailiojo čiuožimo tradicijų ir talentingų sportininkų, ši sporto šaka susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas pagrindinių - finansavimo trūkumas. Dailusis čiuožimas yra brangus sportas, reikalaujantis nuolatinių treniruočių, aukštos kokybės inventoriaus ir dalyvavimo varžybose. Nepakankamas finansavimas riboja galimybes sportininkams siekti aukščiausių rezultatų.
Kitas iššūkis - infrastruktūros trūkumas. Nors didžiuosiuose miestuose yra dirbtinio ledo čiuožyklų, jų skaičius vis dar nepakankamas, ypač regionuose. Tai apsunkina galimybes vaikams ir jaunuoliams pradėti treniruotis ir tobulėti dailiajame čiuožime.
Nepaisant šių iššūkių, Lietuvos dailusis čiuožimas turi didelį potencialą. Svarbu toliau investuoti į sporto infrastruktūrą, didinti finansavimą sportininkams ir treneriams, populiarinti dailųjį čiuožimą tarp jaunimo. 2024 m. Europos čempionato surengimas Kaune parodė, kad Lietuva gali organizuoti aukšto lygio tarptautines varžybas ir pritraukti didelį žiūrovų susidomėjimą.
Trenerių Patirtis
Vilniuje augusi ir gyvenusi dailiojo čiuožimo trenerė Gintarė Ašmenienė niekada negalvojo, kad savo gyvenimą sies su netoliese esančiu miestu - Elektrėnais. Savo sportinį kelią pradėjusi neįprastai vėlai - sulaukusi vienuolikos metų - sportininkė įrodė, kad įdedant daug pastangų ir esant begaliniam norui įmanoma viskas - net per kelerius metus pasiekti lygį sportininkų, kurie sportuoja daugiau nei dešimtmetį. G. Ašmenienė, baigusi savo sportinę karjerą ir persikėlusi gyventi į Elektrėnus, čia įkūrė dailiojo čiuožimo klubą „Snaigės“ ir jau aštuonerius metus treniruoja šios sporto šakos sportininkus.
„Tai, ką matau savo auklėtiniuose, mane labai džiugina. Galiu pasakyti, kad auganti vaikų karta yra labai motyvuota. Ypač motyvuota yra dabartinė mažųjų karta. Vaikai labai stengiasi, tikrai yra labai darbštūs. Treniruočių metu matau jų pastangas ir įdedamą darbą“,- sako dailiojo čiuožimo trenerė G. Ašmenienė.
Prisimenu, kad man buvo vienuolika metų, tai buvo 2001 metais. Tada atidarė ledo rūmus Vilniuje ir mano mama ėjo teisėjauti į elementų varžybas. Tada aš pabandžiau pačiuožti, visai neblogai pavyko. Kartu su mama nutarėme, kad lankysiu dailiojo čiuožimo būrelį. Man labai patiko dailusis čiuožimas ir ši veikla mane labai įtraukė. Jau po poros metų pasiekiau lygį vaikų, kurie čiuožė nuo trejų ar ketverių metų. Kiekvienais metais man sekėsi vis geriau, vis rimčiau pradėjau į tai žiūrėti. Taip ir prasidėjo mano sportinis kelias.
Iki dailiojo čiuožimo išbandžiau nemažai sporto šakų. Bandžiau ir plaukimą, ir lengvąją atletiką, bet šios sporto šakos manęs taip stipriai nesužavėjo ir neįtraukė taip, kad jas lankyčiau be sustojimų. Buvo taip, kad porą mėnesių palankydavau, pavaikščiodavau į tuos užsiėmimus ir viskas tuo baigdavosi. Turbūt tai nebuvo mano sporto šakos. Į dailiojo čiuožimo treniruotę eidavau atsakingai - į kiekvieną, į tai žiūrėjau rimtai. Čiuožti pradėjau vienuolikos, todėl ir vadinama paauglystė, kuomet vaikai pradeda nenorėti užsiimti veikla, kurią daro, man atėjo vėliau. Gal tik septyniolikos metų mane aplankė tas jausmas, kad gal čia jau ir nenoriu, gal noriu pabandyti kažką kito, bet aš nepasidaviau ir sportavau toliau.
Pirmoje dienos pusėje eidavau į mokyklą, o po mokyklos važiuodavau tiesiai į treniruotę. Apie valandą ar kelias valandas treniruodavomės ant žemės, atlikdavome pratimus, o vėliau eidavome ant ledo. Čiuožimo treniruotė trukdavo valandą. Tada grįždavau namo jau vakare, apie 19-20 valandą, ruošdavau namų darbus, kuriuos užduodavo mokykloje, ir eidavau miegoti, o kitą dieną laukdavo tokia pati rutina. Varžybos vykdavo maždaug kas porą mėnesių, todėl reikėdavo treniruotis penkias ar šešias dienas per savaitę. Daug laiko čiuožimui ant ledo nebuvo, nes treniruotės buvo labai brangios, ledo nuoma kainavo labai daug. Tada išsinuomoti ledą Vilniuje kainuodavo maždaug tiek, kiek Elektrėnų ledo arenoje kainuoja mėnesis. O dar būdavo ir choreografijos pamokos bei kiti užsiėmimai. Tuo metu į varžybas užsienyje mes dažnai nevykdavome, o Lietuvoje esu laimėjusi ketvirtąją vietą Lietuvos jaunių čempionate.
Kiekvienos varžybos būdavo svarbios, nes ruošiantis joms įdėta labai daug laiko ir pastangų. Šis žmogus yra mano trenerė Violeta Banienė. Aš manau, kad yra labai sunku patikėti, kad į pirmąją treniruotę jau vienuolikos metų atėjęs vaikas gali pavyti visus tuos vaikus, kurie treniruojasi nuo trejų ar ketverių metų. Treneriai dažniausiai atsirenka jaunesnius sportininkus ir juos ugdo nuo mažens. O aš atėjau vienuolikos, kai kiti tokio amžiaus jau šokinėjo dvigubus šuolius. Bet ši moteris manimi patikėjo. Ji visada mane drąsino, ji skatino, kad net ir pabaigusi savo sportinę karjerą, aš tęsčiau savo kelią su dailiuoju čiuožimu, o ne su kokia kita veikla. Į šį sportą atėjote jau paauglystėje.
Tuo metu, kai aš pradėjau čiuožti, Vilniuje čiuožti pradėjo visi, nes iki to laiko nebuvo ledo. Todėl tokio spaudimo aš nejaučiau. Galbūt keistai jausdavausi tada, kai nuvažiuodavau į varžybas Kaune, nes ten vaikai čiuožė nuo trejų metų. Kai, pavyzdžiui, man buvo penkiolika metų aš čiuožiau vienoje amžiaus grupėje su tais, kurie šia veikla užsiėmė jau daugiau nei dešimtį metų. Tada jutau skirtumą kalbant apie patirtį, jie jos turėjo daugiau nei aš, bet iš dalies tai ir gerai, nes man tai kėlė susižavėjimą, o tie vaikai tokia meile šiam sportui jau dažnai ir nespinduliavo.
2012 metais ar 2013 metų pradžioje Vilniuje mėnesį laiko pavadavau savo trenerę Violetą Banienę. Ten čiuožė ir kelios mergaitės iš Elektrėnų. Mes pabendravome ir jos mane pakalbino atvažiuoti į Elektrėnus dirbti su jomis. Aš, aišku, iš pradžių prieštaravau, sakiau, kad dirbsime Vilniuje, kaip ir dirbame, bet po truputėlį išbandžiau jų pasiūlymą ir atvykau į Elektrėnus. Susirinko nemažai vaikų, todėl ir pradėjau dirbti čia. Iš pradžių treniravau klube, vėliau gavau kelias valandas tuometinėje Elektrėnų sporto mokykloje, vėliau sporto mokykla tapo Elektrėnų sporto centru ir dirbu ten. Žiūrint kokia tai yra sfera. Jei tai yra sportas, tai šis miestas tikrai yra labai tinkamas. Čia yra sudarytos visos bazės, jos yra pritaikytos daugeliui sporto šakų. Visos galimybės yra pakankamai išplėtotos, todėl Elektrėnuose tikrai daug ką galima padaryti. Jei jaunas sportininkas dar mokosi mokykloje, tai šis miestas yra visiškai tinkamas, čia atstumai nedideli, viskas vietoje. Trenerės kelią pradėjote nuo pavadavimo.
Apie trenerės kelią aš jau galvojau ir anksčiau, nes tuo metu jau studijavau Kaune, Lietuvos sporto universitete kūno kultūros ir choreografijos specialybę. Jau ketinau tapti trenere, bet prisipažinsiu, kad tikrai tokios minties, kad trenere dirbsiu Elektrėnuose, nebuvo. Pačioje pradžioje kuriant klubą buvo sunkiausias nuostatų rengimas, bet aš sulaukiau daug pagalbos. O vėliau didelis iššūkis buvo finansai. Reikėjo viską išlaikyti, plėtoti, nenustoti apie tai kalbėti, reikėjo vykdyti įvairius projektus, nuolat ieškoti ir pritraukti į klubą naujus vaikus. Reikėjo kurti bendruomenę, o tai nėra lengva. Juk vaikai auga, vieni išeina, kiti ateina.
Tie būdai nėra kažkokie ypatingi. Mes skelbiame, kad renkame naujas grupes. Vieni vaikai ateina išgirdę atsiliepimus iš pažįstamų. Taip pat kartais rašome straipsnius į laikraštį, kalbame apie savo pasiekimus varžybose, kai turime kuo pasigirti. Taip ir susirenka vaikai. Tokiame nedideliame mieste dailiojo čiuožimo sportininkų yra tikrai nemažai. Dabar pati treniruoju dvidešimt septynis sportininkus ir tai tikrai nėra mažas skaičius. Grupę sudaro didžioji dalis mergaičių. Kaip bebūtų gaila, berniukai pradeda dailųjį čiuožimą, pačiuožia iki kokių šešerių ar septynerių metų ir pereina į kitą sporto šaką, kuri Elektrėnuose yra numeris vienas - į ledo ritulį. Šiuo metu pas mane sportuoja du berniukai. Dauguma vaikinų į dailųjį čiuožimą ir ateina, kad išmoktų čiuožti. Dailusis čiuožimas yra labai tinkama sporto šaka, norint išmokti čiuožti, čia gaunami visi slydimo pagrindai. Tai, ką matau savo auklėtiniuose, mane labai džiugina. Galiu pasakyti, kad auganti vaikų karta yra labai motyvuota, ypač dabartinė mažųjų karta. Vaikai labai stengiasi, tikrai yra labai darbštūs. Treniruočių metu matau jų pastangas ir įdedamą darbą. Taip pat manau, kad auganti karta yra labai išauklėta, kultūringa, jie žino, ką reiškia pamoka, ką reiškia pagarba mokytojui, treneriui, tėvams. Aš pati labai džiaugiuosi tai matydama ir didžiuojuosi savo auklėtiniais.
Auklėtinių Pasiekimai
Greta Marija Čugunovaitė 2014 metais gruodžio mėnesį tapo Lietuvos jaunučių čempione. Šis pasiekimas buvo pasiektas prieš penkerius metus. Praeitais metais Šiauliuose Kamilė Kijanskaitė užėmė antrąją vietą jaunių grupėje, Aniceta Vilčinskaitė iškovojo pirmąją vietą „Chiks“ grupėje. Kotryna Kubiliūtė yra iškovojusi trečiąją vietą „Chiks“ grupėje Latvijoje vykusiose varžybose.
Visais pasiekimais stengiamės pasidalinti ir pasidžiaugti su kitais, nuolat pasiekimus skelbiame internetinėje erdvėje. Kiti sportininkai taip pat yra perspektyvūs ir gabūs, tačiau daugelis jų nespėjo parodyti rezultato, nes sezonas nutrūko. Karantino metu mes bandėme dirbti nuotoliniu būdu, bet tai yra labai sunku šioje sporto šakoje. Tuo labiau, kad vaikams ir taip buvo didelis iššūkis mokytis virtualiai, tai kėlė didelį susirūpinimą ir vaikų tėveliams. Man pačiai taip pat tai buvo nemažas iššūkis, todėl nusprendėme, kad geriau tą laiką vaikai skirs poilsiui.
Tačiau jau birželio mėnesį mes grįžome sportuoti. Visą birželio mėnesį ruošėmės fiziškai, atlikome fizinio pasirengimo treniruotes, liepos mėnesį atlikome fizinį pasirengimą ir tris savaites važiavome į Vilnių čiuožti ant „Akropolio“ ledo. Aišku, čiuožti važiuodavo ne visi. Kartu su kitomis trenerėmis nuomojomės ledą. Vienoje aikštelėje būdavo apie keturiasdešimt vaikų ir treneriai. Aišku, stengėmės laikytis atstumo. O rugpjūčio mėnesį vykdėme dailiojo čiuožimo stovyklą Elektrėnuose. Galiu pasakyti, kad dabar auklėtiniai jau yra ne tik pasiekę tą lygį, kuriame buvo prieš karantiną, tačiau žingsnis jau yra žengtas ir dar labiau į priekį. Tai mane labai džiugina ir nuteikia teigiamai. Taip, Lietuvoje yra daug talentingų trenerių, daug gerų sportininkų, auganti karta yra stipri, todėl ta konkurencija tikrai yra. Aišku, labai liūdna, kad didelė konkurencija yra tik tarp jauno amžiaus grupių, o vyresnio amžiaus grupėse yra mažiau sportininkų. Nes kuo vyresni vaikai, tuo mažiau jų lieka šioje sporto šakoje. Labai sunku išlaikyti sportininkus nuo paauglystės, todėl ten konkurencija jau yra mažesnė. Sakote, kad didžiausia konkurencija yra tarp jauno amžiaus sportininkų.