Pjongčango dailusis čiuožimas: istorija, intrigos ir Lietuvos sportininkų kelias

Dailusis čiuožimas - tai ne tik sportas, bet ir menas, kuriame susipina gracija, technika ir emocijos. Ši sporto šaka turi ilgą ir turtingą istoriją, o olimpinėse žaidynėse ji visada sulaukia didelio susidomėjimo. Pjongčango olimpinės žaidynės nebuvo išimtis, o jose netrūko nei įspūdingų pasirodymų, nei dramatiškų akimirkų, nei politinių kontekstų. Šiame straipsnyje panagrinėsime dailiojo čiuožimo istoriją, apžvelgsime Pjongčango olimpinių žaidynių įvykius ir atskleisime Lietuvos sportininkų kelią šiame sporte.

Dailusis čiuožimas olimpinių žaidynių kontekste

Dailusis čiuožimas - seniausia sporto šaka, įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Dailusis čiuožimas kaip sporto šaka debiutavo dar 1908 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Londone, o vėliau, 1920 m., jis vėl buvo įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą Antverpene. Tik 1924 m., įkūrus žiemos olimpines žaidynes Šamoni mieste, Prancūzijoje, dailusis čiuožimas tapo nuolatine žiemos olimpinių žaidynių dalimi.

Nuo to laiko dailusis čiuožimas tapo viena populiariausių žiemos sporto šakų, pritraukiančių milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Sportininkai varžosi individualiose rungtyse (vyrų ir moterų), porose ir šokių ant ledo rungtyse.

Pjongčango olimpiada: kova dėl medalių ir politiniai vėjai

Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, vykusios 2018 m., buvo ypatingos ne tik sportiniu lygiu, bet ir politiniu kontekstu. Šiaurės Korėjos dalyvavimas žaidynėse suteikė vilčių taikai ir dialogui tarp dviejų Korėjų. Tačiau praeities įvykiai priminė apie įtampą ir konfliktus regione.

Dailiojo čiuožimo varžybos: rekordai ir dramos

Pjongčango olimpiadoje dailiojo čiuožimo varžybos buvo kupinos įspūdingų pasirodymų ir netikėtų rezultatų.

Taip pat skaitykite: Saugos Priemonės ir Čiuožimo Inventorius

Moterų vienetų varžybose vyko atkakli kova tarp jaunųjų Rusijos čiuožėjų Alinos Zagitovos ir Jevgenijos Medvedevos. Trumpoji programa visiškai priklausė A. Zagitovai ir Jevgenijai Medvedevai. Jaunosios rusų dailiojo čiuožimo dievaitės surengė neišdildomą dvikovą ir prieš laisvąją programą gerokai atitrūko nuo savo varžovių. Iš pradžių savo pasiektą trumposios programos rekordą pagerino pagal Frederiko Šopeno „Noktiurną“ šokusi J. Medvedeva. Bet po jos šokusi A. Zagitova pasirodė dar geriau - pagerino savo šokių partnerės rekordą. 15-metė A. Zagitova trumpąją programą laimėjo surinkusi 82,92 taško. Prieš ją šokusi 18 metų J. Medvedeva buvo viršūnėje iki savo tautietės starto. J. Medvedeva surinko 81,61 taško. Trečiąją vietą užėmusi kanadietė Kaetlyn Osmond atsiliko gerokai - surinko 78,87 taško.

Šokių ant ledo varžybose triumfavo Kanados duetas Tessa Virtue ir Scottas Moiras, aplenkę prancūzus Gabriella Papadakis ir Guillaume Cizeroną. Lemiama kova dėl aukso pasiekė naujas olimpines aukštumas. Rekordiniai skaičiai ir naujai atversti istorijos puslapiai - Pjongčango šokiai ant ledo buvo ypatingi. T. Virtue ir S. Moiras prieš Gabriellą Papadakis ir Guillaume'ą Cizeroną.

Vyrų vienetų varžybose triumfavo japonas Yuzuru Hanyu, apgynęs olimpinio čempiono titulą. Atrodo, kad lapkritį susižeidęs Y. Hanyu nejaučia jokių traumos padarinių. Japonijos ledo genijus Pjongčange savo kelionę pradėjo įspūdingai. Taip, kaip galėjo norėti tiek jis, tiek visa jo milijoninė palaikymo gerbėjų armija. Vienas, vienas, vienas - pirštais rodo Yuzuru, išvydęs savo įvertinimą. Už trumpąją programą Y. Hanyu buvo įvertintas 111, 68 taškais, o tai antras aukščiausias įvertinimas per visą dailiojo čiuožimo istoriją.

Dopingo skandalas

Prieš trečiadienio varžybas buvo kilęs nemenkas sujudimas dėl A. Zagitovą aplankiusių Rusijos dopingo kontrolės pareigūnų. Pastarieji sportininkę išsivedė jai jau pradėjus treniruotę. Rusai buvo pikti, kad jie nepalaukė, kol sportininkė baigs itin svarbų pasiruošimą. Lrytas.lt kalbinti Rusijos žurnalistai įsitikinę, kad dopingo kontrolieriai taip elgėsi dėl to, kad šalies akmenslydžio mišrių dvejetų bronzos nugalėtojas Aleksandras Krušelnickis įkliuvo vartojęs meldoniumą.

Lietuvos kelias dailiajame čiuožime

Lietuva turi ilgą ir turtingą istoriją dailiajame čiuožime. Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse, buvo Kęstutis Bulota, kuris 1928 m. Sankt Morice atstovavo Lietuvai greitojo čiuožimo varžybose. Tačiau didžiausią pripažinimą Lietuvai atnešė dailiojo čiuožimo pora Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.

Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius

Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas: Lietuvos dailiojo čiuožimo legenda

Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas - tai pora, kuri daugiau nei du dešimtmečius garsino Lietuvą ant ledo. Jie dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse (1992, 1994, 1998, 2002, 2006 m.) ir pasiekė aukštų rezultatų. Jų geriausias pasiekimas - 5-oji vieta 2002 m. Solt Leik Sičio olimpinėse žaidynėse.

M. Drobiazko ir P. Vanagas ne tik garsino Lietuvą sportiniais pasiekimais, bet ir prisidėjo prie dailiojo čiuožimo populiarinimo šalyje. Jų dėka daugelis jaunų žmonių susidomėjo šia sporto šaka ir pradėjo lankyti treniruotes.

Kiti Lietuvos dailiojo čiuožimo atstovai

Be M. Drobiazko ir P. Vanago, Lietuvai atstovavo ir kiti dailiojo čiuožimo sportininkai olimpinėse žaidynėse. 1992 m. Albervilyje ir 1994 m. Lilehameryje Lietuvai atstovavo ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.

Dabartinė situacija ir ateities perspektyvos

Šiuo metu Lietuvoje dailusis čiuožimas išgyvena tam tikrą nuosmukį. Tačiau yra jaunų ir talentingų sportininkų, kurie stengiasi tęsti M. Drobiazko ir P. Vanago pradėtą darbą. Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija deda daug pastangų, kad populiarintų šią sporto šaką ir pritrauktų naujų talentų.

Politika ir sportas: neišvengiamas ryšys

Olimpinės žaidynės visada buvo ne tik sporto, bet ir politikos arena. Šaltojo karo metais sportas buvo aiškiai „pajungtas“ ideologijai, visų pirma komunistinėse šalyse. Čia ypač išsiskyrė buvusi Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR). Jos vadovai sportą laikė labai svarbia ideologinės kovos priemone. Saugumo tarnyba „Stasi“ koordinavo dopingo programą, ir tik vėliau paaiškėjo, kad nemažai laimėjimų VDR sportininkai pasiekė vartodami dopingą (kartais - prieš savo valią ar netgi to nežinodami). Draudžiamus preparatus Rytų Vokietijoje vartojo ne mažiau kaip 10 tūkst. sportininkų.

Taip pat skaitykite: A. Savčenko ir B. Massot aukso medalis

Šiaurės Korėjos teroro aktas prieš Seulo olimpiadą 1987 metų lapkričio 29-ąją virš Andamanų jūros sprogo „Boeing 707-3B5C“, priklausantis „Korean Air“. Viena iš teroro išpuolio vykdytojų buvo 25-erių Kim Hyon Hui iš Šiaurės Korėjos (Pchenjanas šią informaciją iki šiol neigia - ten yra teigiama, kad ji buvo Pietų Korėjos šnipė). Teroro išpuolį ji surengė kartu su pagyvenusiu porininku, kuris suvaidino jos tėvo vaidmenį. Šnipės tikslas buvo sutrikdyti ruošimąsi 1988-aisiais vykusioms vasaros olimpinėms žaidynėms Seule.

Pjongčango olimpinės žaidynės taip pat nebuvo išimtis. Dopingo skandalai, politiniai pareiškimai ir Šiaurės Korėjos dalyvavimas žaidynėse priminė apie sudėtingą sporto ir politikos ryšį.

tags: #pjoncangas #dailusis #ciuozimas