Dailusis Čiuožimas: Istorija, Taisyklės ir Lietuvos Akcentai Olimpinių Žaidynių Kontekste

Dailusis čiuožimas - tai ne tik sportas, bet ir menas, drama, aistra, ir istorija, pasakojama aštriais pačiūžų ašmenimis ant spindinčio ledo arenos. Tai sporto šaka, kurioje sekundės dalys gali lemti triumfą arba skaudų pralaimėjimą, o sportininko kūnas tampa instrumentu, perteikiančiu giliausias emocijas. Artėjant žiemos olimpinėms žaidynėms, verta prisiminti šios sporto šakos turtingą istoriją ir dabartinę padėtį.

Dailiojo Čiuožimo Istorijos Pradžia

Dailusis čiuožimas - seniausia žiemos olimpinių žaidynių sporto šaka. Tokį titulą ji pelnė dėl to, kad dailiojo čiuožimo debiutas įvyko dar tada, kai žiemos olimpinės žaidynės net nebuvo rengiamos. Prieš pradėdami rengti meniškus dailiojo čiuožimo pasirodymus, žmonės pačiūžas naudojo kaip priemonę, padedančią greičiau nuvykti nuo vieno taško į kitą.

Prieš tūkstančius metų Suomijos gyventojai prie kojų prisitvirtindavo gyvūnų kaulus, kad galėtų čiuožti per užšalusį ežerą, o ne juo vaikščioti. Mokslininkai mano, kad jie taip pat galėjo naudoti medines lazdas, kad galėtų judėti pirmyn. Dailiojo čiuožimo istorija prasidėjo nuo išmanaus išradimo.

Dailusis čiuožimas atsirado Nyderlanduose. Minimas jau 12 amžiuje. Pirmasis dailiojo čiuožimo klubas įkurtas 1742 Edinburge (Škotija).

Pačiūžų Tobulėjimas ir Modernaus Dailiojo Čiuožimo Gimimas

Kol E.V. Bushnellis neišrado saugaus metalinių pačiūžų spaustuko, nebuvo įmanoma su pačiūžomis atlikti sudėtingų manevrų - jie paprasčiausiai nukrisdavo arba sužeisdavo žaidėją. Tačiau, kai 1848 m. E.V. Bushnellis tai padarė, dailusis čiuožimas tapo įmanomas. Ant ledo čiuožėjai pirmiausiai pradėjo šokti valsą.

Taip pat skaitykite: Saugos Priemonės ir Čiuožimo Inventorius

Šiuolaikinis dailusis čiuožimas susijęs su „šokiais ant ledo”, kurie atsirado vieną atšiaurią 1862 m. žiemą Londone. Tačiau pirmieji oficialūs pasirodymai ant ledo galėjo atsirasti 1880 m., kai Vienos čiuožėjų klubas per savo susirinkimus pradėjo imituoti valsą ant ledo.

Dailusis Čiuožimas Olimpinėse Žaidynėse

Tad pirmąkart į olimpinę programą dailusis čiuožimas buvo įtrauktas 1908 m. Londono, o paskui - 1920 m. Antverpeno vasaros olimpinėse žaidynėse. Po pertraukos nuo 1908 m. 1916 m. olimpinės žaidynės turėjo vykti Vokietijos sostinėje Berlyne, tačiau jos nebuvo surengtos dėl Pirmojo pasaulinio karo. Teisė rengti 1920 m. Antverpeno žaidynėse dalyvavo 2622 sportininkai iš 29 šalių. Daugiausia medalių iškovojo (iš viso medalius laimėjo 22 rinktinių atstovai): 1. JAV - 95 (41, 27, 27), 2. Švedija - 64 (19, 20, 25), 3. Antverpeno žaidynių atidaryme pirmą kartą istorijoje buvo pakelta olimpinė vėliava su penkiais žiedais, simbolizuojančiais penkis žemynus, taip pat pirmą kartą buvo perskaityta sportininkų olimpinė priesaika kovoti garbingai.

Iki 1972-ųjų buvo rengiamos vyrų ir moterų asmeninės bei porų varžybos, o šokiai ant ledo į olimpinę programą įtraukti nuo 1976 m. Nuo 2014 į žiemos olimpines žaidynes įtrauktos komandinės varžybos, kurias sudaro abi individualios rungtys, porinis čiuožimas ir šokiai ant ledo.

1892 įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (angl. International Skating Union, ISU), kuri 2022 vienijo 101 narį iš 80 šalių. 1906 ISU atskyrė moterų ir vyrų rungtis. Nuo 1908 į pasaulio čempionatų programą įtrauktas porinis čiuožimas, nuo 1952 - šokiai ant ledo.

Tragedijos Sporto Istorijoje

Lėktuvo katastrofa sunaikino visą JAV komandą. 1961 m. geriausi Amerikos čiuožėjai skrido į varžybas Prahoje, kai jų lėktuvas sudužo ir visi jame buvę žmonės žuvo. Iš pagarbos žuvusiesiems varžybos buvo atšauktos.

Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius

Dailiojo Čiuožimo Taisyklės ir Rungtys

Yra šios dailiojo čiuožimo olimpinės rungtys: pavienis (vyrų ir moterų), porinis (mišrių porų) dailusis čiuožimas, šokiai ant ledo (mišrių porų) ir komandinė.

Varžybos rengiamos 53-60 m ilgio, 26-30 m pločio natūralaus ar dirbtinio ledo aikštelėje. Vertinama čiuožimo figūrų ir šokių elementų atlikimo kokybė, figūrų įvairumas, sudėtingumas, judesių darnumas, kompozicijos originalumas, čiuožimo grožis.

Pavienis ir Porinis Čiuožimas

Vyrų, moterų ir porų varžybose sportininkai atlieka po dvi programas: trumpąją su privalomaisiais techniniais elementais ir laisvąją, į kurią taip pat įeina privalomųjų techninių elementų, bet suteikiama daugiau laisvės, kaip juos atlikti. Patys čiuožėjai pasirenka muziką, pagal kurią nori atlikti abu šiuos šokius. Pavienio ir porinio dailiojo čiuožimo programa būna privalomoji (trumpoji; sportininkai privalo atlikti tam tikros sudėtingumo kategorijos figūras) ir laisvoji (ilgoji).

Dažnai keičiama čiuožimo kryptis, atliekami įvairūs žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai.

Šokiai ant Ledo

Šokių ant ledo varžybų dalyviai atlieka ritminę (trumpąją) ir laisvąją programas. Ritminės programos muzikos žanrą kasmet nustato ir paskelbia Tarptautinė čiuožimo sąjunga. Atlikdami šokių ant ledo programą čiuožėjai neturi atsiskirti vienas nuo kito daugiau nei 5 kartus arba ilgiau kaip 5 s, kėlimai - ne aukščiau pečių lygio. Šokių ant ledo - privalomieji šokiai (sportininkai privalo atlikti tam tikras šokių žingsnių serijas), originalusis ir laisvasis šokiai.

Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkai Pjongčange

Vertinimo Sistema

Taškus už pasirodymą varžybose skiria du techniniai specialistai ir techninis kontrolierius. Jie vertina čiuožėjų techninių elementų atlikimą, o šokių kokybę ir meninius elementus vertina devynių teisėjų komisija. Galutinę sportininkų rikiuotę ir medalininkus nulemia bendra taškų, gautų už du šokius, suma.

Komandinės Varžybos

Komandines varžybas sudaro du etapai - atrankos ir finalinis. Čia čiuožėjai irgi rodo dvi programas - trumpąją ir laisvąją. Atrankos etape keturių dailiojo čiuožimo rungčių vienos šalies atstovai - du pavieniai čiuožėjai, vyras ir moteris, bei ledo šokėjų pora ir porinio čiuožimo duetas - atlieka trumpąsias programas ir kovoja dėl kuo geresnių įvertinimų. Šios varžybos rengiamos prieš atidarymo ceremoniją ir jose dalyvauja dešimties geriausių šalių čiuožėjai (pagal to sezono pasaulio reitingą).

Pačiūžų Ypatumai

Pačiūžų ašmenų priekinė dalis yra dantyta. Dailiojo čiuožimo sportininkai gali pasisukti ir trumpam sustoti dėl vos pastebimo dantyto krašto ant ašmenų krašto. Geriau nebūti šalia čiuožėjų nusileidimo metu.

Judesių Apribojimai

Yra judesių, kurių čiuožėjai vyrai negali atlikti. Dailiojo čiuožimo elementas atsilenkus atgal („layback spin”), kai čiuožėjas turi atlošti pečius ir galvą, labai apkrauna pečius ir stuburą ir reikalauja didelio lankstumo. Jie sukasi 300 apsisukimų per minutę greičiu.

Dailusis Čiuožimas Lietuvoje

Lietuvoje dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1923, varžybos įvyko 1924. 1931 surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas. Iki Antrojo pasaulinio karo varžybos vyko ant natūralaus ledo, todėl dėl oro sąlygų kiti čempionatai įvyko tik 1932, 1937, 1940. Lietuvos sportininkai 1929 ir 1935 dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose, 1937 - universiadoje Australijoje. Geriausi 1924-41 čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, Liudas Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė.

1929 ir 1935 Lietuvos sportininkai dalyvavo Baltijos šalių studentų (SELL) žaidynėse, 1937 - pasaulio studentų žaidynėse. Vyko tarpvalstybinės varžybos: 1937 ir 1939 - su Latvija, 1940 - su Estija; tarp vyrų nugalėjo Vincas Ignatavičius (Ignaitis). Geriausi čiuožėjai: Vincas Ignaitis, K. Kalvaitis, L. Zeikus, O. Paplauskaitė, F. Zeikuvienė. 1941 dalyvauta SSRS dailiojo čiuožimo čempionate (Vincas Ignaitis užėmė 4 vietą). Karo metais apsiribota tik Lietuvos čempionatais. 1946 dalyvauta SSRS čempionate (užimta komandinė 7 vieta).

Nuo 1951 vėl rengiami Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionatai. 1958, 1966, 1968 ir 1977 Lietuva dalyvavo Pabaltijo varžybose (1977 užėmė 1 vietą). 1959 Marija Daugėlaitė įkūrė visuomeninę Vaikų dailiojo čiuožimo mokyklą (išugdė Liliją Žalytę-Vanagienę ir Raimondą Eismontaitę-Kisielienę, jos vėliau tapo trenerėmis) Kaune, 1963 tokia mokykla įkurta Vilniuje. 1976 Kaune pradėjo veikti dirbtinio ledo čiuožykla (iniciatorius Alfonsas Žalys), 1977 Vilniuje pastatytuose sporto rūmuose įvyko SSRS čempionatas. 1983 Povilas Vanagas SSRS jaunučių dailiojo čiuožimo čempionate užėmė 3 vietą. Lietuvoje dailųjį čiuožimą 1983 kultivavo apie 500 sportininkų, dirbo 6 treneriai.

1991 Lietuvos čiuožimo federacija tapo Tarptautinės čiuožėjų sąjungos nare, nuo 1992 Lietuvos sportininkai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose. Daugkartiniai Lietuvos čempionai: Aidas Reklys, Beatričė Rožinskaitė, E. Vaitkutė, P. Vanagas, Lilija Žalytė‑Vanagienė, Gintarė Vostrecovaitė, Ingrida Zenkevičiūtė-Snieškienė (pavienis dailusis čiuožimas).

Žymiausi Lietuvos Atstovai Olimpinėse Žaidynėse

Lietuvos olimpiečiai: Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (1992, 1994, 1998, 2002, 2006); Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas (2014); Paulina Ramanauskaitė ir Deividas Kizala (2022). Aukščiausia pasiekta vieta - penkta, ją 2002 m. Solt Leik Sityje iškovojo M.Drobiazko ir P.Vanagas.

Šokių ant ledo pora M. Drobiazko ir P. Vanagas 2000 ir 2006 iškovojo Europos, 2000 pasaulio čempionatų bronzos medalius. Dalyvavo penkeriose žiemos olimpinėse žaidynėse: 1998 Nagano užėmė 8, 2002 Salt Lake City - 5, 2006 Turino - 7 vietą. Ledo šokėjų pora Katrina Kopely (Katherine Copel) ir Deividas Stagniūnas, kartu čiuožiantys nuo 2006, 2009 Europos čempionate užėmė 12 vietą, pasaulio čempionate - 14 vietą ir iškovojo Lietuvai kelialapį į 2010 žiemos olimpines žaidynes Vankuveryje (Vancouver, Kanada).

Europos Dailiojo Čiuožimo Čempionatas Kaune

2024 01 10-14 Europos dailiojo čiuožimo čempionatas surengtas pirmą kartą Lietuvoje (Kaune).

Atsarginis Planas ir Kova dėl Pilietybės

Atsarginis planas 2022 metų olimpinėse žaidynėse ir iki paskutinės minutės kova dėl Lietuvos pilietybės. LRT.lt pirmieji spalio mėnesį pranešė, kad Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda nesiruošia suteikti pilietybės S. Ambrulevičiaus porininkei. Tačiau Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija nepasidavė ir antrą kartą bandė prisibelsti į prezidento širdį. Lietuvos atsarginis planas - 24-erių D. Kizala ir 19-metė P. Ramanauskaitė. Olimpinėse žaidynėse Kinijoje startavo 23 poros, o P. Ramanauskaitės ir D. Kizalos duetas turėjo žemiausią reitingą. Nieko stebuklingo neįvyko ir pora po ritminio šokio programos užėmė 23-ą vietą. Tiesa, P. Ramanauskaitė ir D. Kizala galėjo didžiuotis savo pasirodymu. Savo 24-ąjį gimtadienį pasirodymo metu šventęs D. „Jaučiuosi gerai, esu patenkintas. Programos metu išpildėme viską, ką buvome suplanavę. Smagu dėl asmeninio rekordo, čia yra padarinys dėl ko mes dirbome. Reiškiasi, kad einame teisinga kryptimi“, - kalbėjo D. D. Kizalai antrino ir P. „Labai gera atmosfera, nesinorėjo pabaigti programos, norėjosi mėgautis publika, ledu. Šis mūsų pasiektas rezultatas yra atspindys mūsų darbo treniruotėse“, - sakė P.

Dailiojo Čiuožimo Žvaigždės ir Skandalai

15-metė dailijo čiuožimo princesė tapo pirmąja, olimpiadoje atlikusia keturgubą šuolį. Rusijos dailiojo čiuožimo fenomenas, rekordus gerinantis beveik kiekvieną sykį pasirodantis ant ledo, padėjo Rusijos rinktinei užsitikrinti aukso medalius komandinėse dailiojo čiuožimo varžybose. Rusai aplenkė amerikiečius, kuriems atiteko sidabras, ir bronzą iškovojusius japonus. Jaunoji K.Valijeva yra laikoma pagrindine favorite ir moterų dailiojo čiuožimo varžybose. Pernai ji laimėjo pasaulio jaunių čempionatą, o šiemet jau ir Europos suaugusiųjų. Dailiojo čiuožimo princesei iš Rusijos priklauso ir pasaulio taškų rekordas.

Pirmiausiai, vasario 7 dieną, Kamila Valijeva kartu su Rusijos olimpinio komiteto komanda laimėjo komandines dailiojo čiuožimo varžybas. Tačiau jau vasario 8 dieną 21 val. Pasirodo, kad K. Valijevos gruodžio 25 dienos dopingo mėginys buvo teigiamas, o atsakymo sulaukta vasario 8 dieną. Galiausiai dopingo skandalas dar labiau įsibėgėjo, kuomet 15-metei K. „Kai pamačiau, kad artimiausia aplinka ją priėmė nepaprastai šaltai, buvo šiurpu tai matyti. Vietoje to, kad ją bandytų paguosti, bandytų jai padėti. Visa tai man nesuteikia didelio pasitikėjimo šia artimiausia Kamilos aplinka nei dėl to, kas nutiko praeityje, nei dėl ateities“, - sakė BBC cituojamas T. Visa skandalinga K. Valijevos istorija dar nėra baigta. Sportininkės, jos trenerių ir gydytojų laukia sprendimas, kuris gali palikti K.

Subjektyvumas ir Teisėjavimo Skandalai

Dailusis čiuožimas visuomet buvo subjektyvus sportas (juk jį pirmiausia vertina žmonės, t. y. teisėjai).

2002 m. žiemą atsimenu blankiai, bet vienas prisiminimas buvo labai ryškus - Solt Leik Sičio žiemos olimpinės žaidynės. Jose šokio ant ledo kategorijoje varžėsi Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Prieš tai puikiai pasirodę „Grand Prix“ turnyro varžybų finale (užimta trečioji vieta), atrodo, turėjo pagaliau laimėti olimpinį medalį. Kilo didelė sumaištis, buvo rašomos peticijos teisėjams, piktinamasi sprendimu. Galiausiai nieko nepešta, nors daugeliui buvo aišku, kad teisėjų įvertinimas nebuvo teisingas, o veikiau iš anksto sutartas stipresnių, turtingesnių ir įtakingesnių dailiojo čiuožimo federacijų.

Po didžiausių sporte įvykusių skandalų Tarptautinė čiuožimo sąjunga (angl. International Skating Union (ISU)) nusprendė surasti kiek įmanoma objektyvesnį čiuožėjų vertinimo būdą. Pavyzdžiui, tam, kad galima būtų išvengti didelio teisėjų (ne)palankumo čiuožėjams, visi patys didžiausi ir patys mažiausi jų skiriami įvertinimai už vieną ar kitą šokio elementą nebūna įtraukiami į bendrą „įskaitą“. Dar vienas svarbus dalykas - kiekvienas iš programos elementų turi savo pamatinę vertę (angl. base value), kurią čiuožėjas, įtraukęs elementą į programą, užsidirba. Vėliau prie pamatinės vertės prisideda ir papildomi balai už elemento atlikimo kokybę (prastai atliktas elementas balus gali atimti). Šie pokyčiai buvo itin reikalingi dėl jau minėtų skandalų vertinime, bet taip pat pakeitė ir patį sportą. „Lengviau ir objektyviau“ įvertinami sportiniai elementai šiuo metu dailiajame čiuožime laikomi svarbesniais, t. y. Kai kurie baiminasi, jog tokiu atveju šiek tiek „nukenčia“ meninė programų vertė, tačiau, matyt, idealiu atveju galima būtų galvoti apie daugiau ar mažiau panašiai techniškai pasiruošusius čiuožėjus, kuriuos ir išskirtų talentingesnė kūrinio interpretacija.

Šiuolaikinio Dailiojo Čiuožimo Tendencijos

Šiuolaikinis dailusis čiuožimas yra vienas greičiausiai besivystančių sportų: nuolatinė techninė sporto evoliucija (vis sudėtingesni elementai) būtent šiais metais pasiekė didžiausią piką. Galiausiai - dailusis čiuožimas (daugiausia kalbu apie moterų ir vyrų vienetų varžybas) savo pačia aukščiausia ir kokybiškiausia forma pasiekia kone tobulą meno kūrinio ir atletiškumo darną. Dailusis čiuožimas kartkartėmis yra laikomas banaliu sportu, kuriam pasiekti paveikaus meno kūrinio lygmenį retai kada pasiseka. Iš tiesų sporte „meninė“ dalis dažnai būna prisunkta teatrališkumo, blizgučių, kičo ir patoso.

Per pastaruosius keletą metų dailiojo čiuožimo varžybos pasikeitė neatpažįstamai. Itin didelių pokyčių patyrė vyrų ir moterų vienetų varžybos: techniniai elementai, t. y. veikiau sportinė, o ne meninė dailiojo čiuožimo dalis vystėsi labai sparčiai. 2006 m. Turino žiemos olimpinėse žaidynėse vyrai sklandžiai įveikė 8 keturgubus šuolius. Vankuverio olimpinėse žaidynėse keturgubų šuolių buvo vos 4. Būtent šiais metais pradėjo sparčiai keistis ir moterų sportas. Jau kurį laiką vienoje iš Rusijos treniruočių stovyklų (pagrindinė trenerė - Eteri Tutberidzė) vis atsiranda jaunų merginų (dažniausiai paauglių, kurios gana greitai baigia savo karjerą: žr. Šių metų sezone trys rusės - Aliona Kostornaja, Anna Šerbakova ir Aleksandra Trusova - laimėjo viską, ką buvo galima laimėti: „Grand Prix“ turnyro pirmąsias vietas, Europos čempionatą, parodė įspūdingus rezultatus Rusijos čempionate. Matyt, būtų laimėjusios ir Pasaulio čempionatą, tačiau jis dėl COVID-19 pandemijos buvo atšauktas. Visų šių merginų pranašumas: sudėtingesnės techninės programos.

Dailusis Čiuožimas Artėjančiose Žiemos Olimpinėse Žaidynėse

2026 m. vasario 6-22 d. Milano ir Kortinos regionuose Italijoje vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.

2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse čiuožėjai kovos dėl penkių rungčių medalių: vyrų ir moterų asmeninių, sportinių porų, šokių ant ledo ir komandinių varžybų. Olimpinės varžybos vyks Milano dailiojo čiuožimo arenoje.

tags: #dailusis #ciuozimas #olimpines #zaidynes #papas