Dailusis čiuožimas - tai ne tik sportas, bet ir menas, kuriame susipina gracija, technika ir emocijos. Ši sporto šaka turi ilgą ir turtingą istoriją, o olimpinėse žaidynėse ji visada sulaukia didelio susidomėjimo. Straipsnyje panagrinėsime dailiojo čiuožimo istoriją, apžvelgsime Pjongčango olimpinių žaidynių įvykius ir atskleisime Lietuvos sportininkų kelią šiame sporte.
Dailusis Čiuožimas Olimpinių Žaidynių Kontekste
Dailusis čiuožimas - seniausia sporto šaka, įtraukta į olimpinių žaidynių programą. Dailusis čiuožimas kaip sporto šaka debiutavo dar 1908 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Londone, o vėliau, 1920 m., jis vėl buvo įtrauktas į vasaros olimpinių žaidynių programą Antverpene. Tik 1924 m., įkūrus žiemos olimpines žaidynes Šamoni mieste, Prancūzijoje, dailusis čiuožimas tapo nuolatine žiemos olimpinių žaidynių dalimi.
Nuo to laiko dailusis čiuožimas tapo viena populiariausių žiemos sporto šakų, pritraukiančių milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Sportininkai varžosi individualiose rungtyse (vyrų ir moterų), porose ir šokių ant ledo rungtyse.
Dailusis čiuožimas - judėjimas viena ar dviem riestomis pačiūžomis ledo aikštėje (53-60 m ilgio, 26-30 m pločio) skambant muzikai. Skiriama pavienis (atskirai vyrų, moterų), porinis ir ledo šokiai (mišriųjų porų). Naudojami meninės gimnastikos, akrobatikos, šokių elementai, dažnai keičiama čiuožimo kryptis, atliekami įvairūs žingsniai, suktukai, šuoliai ir figūrų deriniai.
Pjongčango Olimpiada: Kova Dėl Medalių ir Politiniai Vėjai
Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, vykusios 2018 m., buvo ypatingos ne tik sportiniu lygiu, bet ir politiniu kontekstu. Šiaurės Korėjos dalyvavimas žaidynėse suteikė vilčių taikai ir dialogui tarp dviejų Korėjų.
Taip pat skaitykite: Saugos Priemonės ir Čiuožimo Inventorius
Moterų vienetų varžybose vyko atkakli kova tarp jaunųjų Rusijos čiuožėjų Alinos Zagitovos ir Jevgenijos Medvedevos. Trumpoji programa visiškai priklausė A. Zagitovai ir Jevgenijai Medvedevai. Jaunosios rusų dailiojo čiuožimo dievaitės surengė neišdildomą dvikovą ir prieš laisvąją programą gerokai atitrūko nuo savo varžovių. Iš pradžių savo pasiektą trumposios programos rekordą pagerino pagal Frederiko Šopeno „Noktiurną“ šokusi J. Medvedeva. Bet po jos šokusi A. Zagitova pasirodė dar geriau - pagerino savo šokių partnerės rekordą. 15-metė A. Zagitova trumpąją programą laimėjo surinkusi 82,92 taško. Prieš ją šokusi 18 metų J. Medvedeva buvo viršūnėje iki savo tautietės starto. J. Medvedeva surinko 81,61 taško. Trečiąją vietą užėmusi kanadietė Kaetlyn Osmond atsiliko gerokai - surinko 78,87 taško.
Šokių ant ledo varžybose triumfavo Kanados duetas Tessa Virtue ir Scottas Moiras, aplenkę prancūzus Gabriella Papadakis ir Guillaume Cizeroną. Lemiama kova dėl aukso pasiekė naujas olimpines aukštumas. Rekordiniai skaičiai ir naujai atversti istorijos puslapiai - Pjongčango šokiai ant ledo buvo ypatingi. T. Virtue ir S. Moiras prieš Gabriellą Papadakis ir Guillaume'ą Cizeroną.
Vyrų vienetų varžybose triumfavo japonas Yuzuru Hanyu, apgynęs olimpinio čempiono titulą. Atrodo, kad lapkritį susižeidęs Y. Hanyu nejaučia jokių traumos padarinių. Japonijos ledo genijus Pjongčange savo kelionę pradėjo įspūdingai. Taip, kaip galėjo norėti tiek jis, tiek visa jo milijoninė palaikymo gerbėjų armija. Vienas, vienas, vienas - pirštais rodo Yuzuru, išvydęs savo įvertinimą. Už trumpąją programą Y. Hanyu buvo įvertintas 111, 68 taškais, o tai antras aukščiausias įvertinimas per visą dailiojo čiuožimo istoriją.
Dopingo Skandalas Pjongčange
Prieš trečiadienio varžybas buvo kilęs nemenkas sujudimas dėl A. Zagitovą aplankiusių Rusijos dopingo kontrolės pareigūnų. Pastarieji sportininkę išsivedė jai jau pradėjus treniruotę. Rusai buvo pikti, kad jie nepalaukė, kol sportininkė baigs itin svarbų pasiruošimą. Lrytas.lt kalbinti Rusijos žurnalistai įsitikinę, kad dopingo kontrolieriai taip elgėsi dėl to, kad šalies akmenslydžio mišrių dvejetų bronzos nugalėtojas Aleksandras Krušelnickis įkliuvo vartojęs meldoniumą.
Lietuvos Kelias Dailiajame Čiuožime
Lietuva turi ilgą ir turtingą istoriją dailiajame čiuožime. Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse, buvo Kęstutis Bulota, kuris 1928 m. Sankt Morice atstovavo Lietuvai greitojo čiuožimo varžybose. 1923 m. dailusis čiuožimas pradėtas kultivuoti Lietuvoje, o varžybos įvyko 1924 m. Pirmasis Lietuvos čempionatas surengtas 1931 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius
Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas: Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Legenda
Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas - tai pora, kuri daugiau nei du dešimtmečius garsino Lietuvą ant ledo. Jie dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse (1992, 1994, 1998, 2002, 2006 m.) ir pasiekė aukštų rezultatų. Jų geriausias pasiekimas - 5-oji vieta 2002 m. Solt Leik Sičio olimpinėse žaidynėse.
M. Drobiazko ir P. Vanagas ne tik garsino Lietuvą sportiniais pasiekimais, bet ir prisidėjo prie dailiojo čiuožimo populiarinimo šalyje. Jų dėka daugelis jaunų žmonių susidomėjo šia sporto šaka ir pradėjo lankyti treniruotes. Jie kartu šoka nuo 1988 m.
1992 m. debiutavę Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse, pirmą aukščiausio lygio varžybų medalį Povilas su Margarita iškovojo 1993 m. pasaulinėje studentų universiadoje tapę vicečempionais, o karjeros viršūnę Lietuvos čiuožėjai pasiekė 2000 m., kai tapo Europos ir pasaulio čempionatų bronziniais prizininkais. Net penkeriose olimpinėse žaidynėse dalyvavę ledo šokėjai arčiausiai olimpinės garbės pakylos buvo 2002 m. Solt Leik Sityje, kur liko penkti, nors net dvi pagrindinių jų varžovų poros griuvo. Tada lietuviai nusprendė nebesitaikstyti su įsigalėjusia sistema ir specialiai surengtoje spaudos konferencijoje viešai prabilo apie dailiojo čiuožimo teisėjavimo užkulisius ir didžiųjų valstybių įtaką rezultatams. 2002-aisiais Lietuvos pora sulaukė akivaizdaus teisėjų keršto per pasaulio čempionatą Nagane, kur buvo nustumti į ketvirtą vietą.
Po 2002-ųjų sportininkų karjerą nutarę baigti Margarita ir Povilas, pasikeitus teisėjavimo sistemai, grįžo į didįjį sportą ir 2006 m. dar kartą užkopė ant Europos čempionato garbės pakylos, o penktose per karjerą olimpinėse žaidynėse Turine liko septinti. Sportinė karjera baigėsi, bet pasirodymai ant ledo - ne. Jų karuselė taip įsisuko, kad net pats Povilas sunkiai gali patikėti: „Buvo etapas, kai per metus surengdavome 150-160 pasirodymų.
Kiti Lietuvos Dailiojo Čiuožimo Atstovai
Be M. Drobiazko ir P. Vanago, Lietuvai atstovavo ir kiti dailiojo čiuožimo sportininkai olimpinėse žaidynėse. 1992 m. Albervilyje ir 1994 m. Lilehameryje Lietuvai atstovavo ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Ledo šokėjų pora Katrina Kopely (Katherine Copel) ir Deividas Stagniūnas, kartu čiuožiantys nuo 2006, 2009 Europos čempionate užėmė 12 vietą, pasaulio čempionate - 14 vietą ir iškovojo Lietuvai kelialapį į 2010 žiemos olimpines žaidynes Vankuveryje (Vancouver, Kanada).
Taip pat skaitykite: Lietuvos sportininkai Pjongčange
Dabartinė Situacija ir Ateities Perspektyvos
Šiuo metu Lietuvoje dailusis čiuožimas išgyvena tam tikrą nuosmukį. Tačiau yra jaunų ir talentingų sportininkų, kurie stengiasi tęsti M. Drobiazko ir P. Vanago pradėtą darbą. Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija deda daug pastangų, kad populiarintų šią sporto šaką ir pritrauktų naujų talentų.
Politika ir Sportas: Neišvengiamas Ryšys
Olimpinės žaidynės visada buvo ne tik sporto, bet ir politikos arena. Pjongčango olimpinės žaidynės taip pat nebuvo išimtis.
Skandalas dėl garsios Lietuvos dailiojo čiuožimo poros pasirodymo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai žmonos surengtame ledo šou Sočyje iškėlė nemažai svarbių moralinių klausimų. Šie klausimai jau kurį laiką buvo viešų diskusijų objektas, tačiau šį kartą nuskambėjo ypač aštriai.
Visgi nei kritika, nei viešas pasmerkimas čiuožėjų sprendimui įtakos neturėjo. Rugpjūčio 9 dieną tapo žinoma, kad jie užlipo ant ledo - apie tai pranešė T. Rugpjūčio 10 dieną Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo iš P. Vanago ir M. Drobiazko atėmė valstybinius apdovanojimus - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
Rusijos propagandistų, valdininkų ir sporto funkcionierių reakcija, kurią sukėlė Lietuvos prezidento sprendimas ir svarstymai apie galimybę atimti iš M. Drobiazko pilietybę, nebuvo netikėta. Be jau pažįstamų kaltinimų „rusofobija“, praktiškai nė viename jų pasisakyme neapsieita be raginimo „nepainioti sporto ir meno su politika“.
"Liepsnojantis Ledas": Projektas, Sujungęs Meną ir Sportą
Nuo 2002-ųjų M. Drobiazko ir P. Vanagas prieššventiniu laikotarpiu kviesdavo visus dailiojo čiuožimo gerbėjus į vieną ilgiausiai rengiamų ledo šou projektų Europoje. 2020-ieji neturėjo būti išskirtiniai, tačiau pandemijos akivaizdoje sugriuvus M. Drobiazko ir P. Vanago „Liepsnojančio ledo“ kūrybinės komandos turėtiems planams surengti inovatyvų renginį, sujungiantį kino meną ir šokių ant ledo spektaklį į naujo tipo kūrybinį projektą, kilo mintis ieškoti naujų būdų kaip neleisti likti žiūrovams „ant ledo" ir kaip Kalėdų laikotarpiu galėtų naujai „suliepsnoti ledas“.
„Norėjome Kalėdoms sukurti projektą, kuriuo suteiktumėme žiūrovams galimybę inovatyviai „pasijusti ant ledo“, pasitelkiant kitas meno formas: video meną, fotografiją, menines instaliacijas gruodžio mėnesiui jas „apgyvendinant“ netradicinėje baltoje meno galerijos erdvėje, o Kalėdų laikotarpiu emocijas perkeliant į televizijos ekraną“, - pasakoja ilgametė „Liepsnojančio ledo“ režisierė Rasa Micachienė.
Nuo lapkričio 18 dienos „Delfi“ skaitytojus kvietė į neeilinę kelionę, kurios metu kvietė prisiminti įspūdingiausius „Liepsnojančio ledo“ pasirodymus, organizatorių bei šou dalyvių lūpomis atskleis dar niekam negirdėtas, kvapą gniaužiančias, kartais ir pikantiškas istorijas, nutikusias net 18 metų rengiamo „Liepsnojančio ledo“ metu.
Anot M. Drobiazko, šioje situacijoje yra dvi medalio pusės. „Iš vienos pusės liūdna, kad šiais metais neįvyks mūsų šou Lietuvoje, nes tarp galybės mūsų metų projektų šis būdavo labiausiai mylimas nesvarbu, kad pareikalaudavo labai ilgo pasiruošimo laiko, daug jėgų ir pastangų, tačiau leisdavo pajusti patį didžiausią pasitenkinimą.
Dailusis Čiuožimas - Sportas ir Menas Viename
Dailusis čiuožimas - sportas ir menas viename. Tiek sporte, tiek mene - siekiama aukščiausių rezultatų, tobulybės. Čia reikalingas tiek talentas, tiek juodas darbas. Tiek sporto, tiek meno paskirtis - sužadinti žmonių emocijas.
Baltame pasaulyje „apsigyvens“ ir trapios Linos Drižiūtės autorinių rankų darbo lėlės, nužengusios su savo istorija nuo čempionų ledo - skirtingos, jaukios, su savais charakteriais ir nuotaikomis, pasakojančios savo istorijas, tarsi atklydusios iš vaikystės ir prisiminimų. Prisiminimai į netikėčiausias instaliacijas persikels ir iš fotografijų, nematytų Povilo ir Margaritos relikvijų, kurios jau atkeliavo į Lietuvą.
P. Vanago Žvilgsnis Į Dailųjį Čiuožimą ir Olimpines Žaidynes
P. Vanago nuomone, kiekvienam sportininkui dalyvavimas olimpiadoje - didelis ir svarus karjeros įvykis. Lietuvis įstikinęs, kad Pjongčango olimpinėse žaidynėse favoritai nesikeis. Stipriausios poros bus tos pačios, kaip ir praėjusiame pasaulio čempionate.
Neseniai paaiškėjo, jog Pietų Korėjoje nebus mūsų šalies dailiojo čiuožimo atstovų. Lietuviai liko iškart už brūkšnio - pirmi atsarginių porų sąraše. „Tai labai daug pasako - pritrūko visai nedidelio žingsnelio. Manau, pagrindinis faktorius - Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed dar labai nauja, šviežia pora. Jie kartu pradėjo čiuožti tik prieš metus. Jei tai būtų įvykę anksčiau, Saulius ir Allison teoriškai būtų vykti į Korėją“, - neabejoja P. Vanagas.
A. Reed į olimpines žaidynes vykti kol kas negalėtų, mat neturi Lietuvos pilietybės. P. Vanagas nemano, kad tai taptų problema. „Manau, sporto funkcionierių mentaliteto progresas nugalės. Jie turi suprasti, kad šiais laikais 30-50 procentų geriausių porų pasaulio reitinge yra mišrios. Netgi tokių šalių, kaip Amerikos ar Rusijos, kur dešimtys ar šimtai milijonų gyventojų. Šokiuose ant ledo labai sudėtinga rasti porą, kuri tiktų vienas kitam. Partnerio ieškoma po visą pasaulį. Manau, turime žemai lenktis ir iš visos širdies dėkoti tiems, kurie, nepaisydami savo ambicijų, nusprendžia atstovauti mūsų mažai Lietuvėlei ir šlovinti jos vardą“, - samprotavo P. Vanagas.
Asmeninis P. Vanago Pasaulis: Šeima, Pomėgiai ir Gyvenimo Filosofija
Prie Povilo Vanago 50-mečio stalo jie sėdo trise - jubiliatas, jo žmona Margarita Drobiazko ir šeimos draugas kunigas, dažnai keliaujantis po misijas Filipinuose ir Malaizijoje.
Labiausiai laukti, žinoma, buvo iš pačių artimiausių - JAV gyvenančio brolio Simo su šeima, tėčio Povilo - gydytojo iš Kauno. Ir, aišku, mamos - Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentės Lilijos Vanagienės.
- Povilai, ar žadėjote sau ką nors būtinai nuveikti iki 50-mečio? - Ne, jokių pažadų nebuvo. Ką pavyksta, padarai, o ko nepavyksta, - nereikia gailėtis.
- Apie olimpinį medalį pasvajoja visi sportininkai, įkopę į pasaulio dešimtuką. Negaliu garantuoti dėl Margaritos, bet man olimpinis medalis, kaip ir pasaulio ar Europos čempionatų, niekada nebuvo žūtbūtinė svajonė. Tikrai ne.
- Visi medaliai gražiai sudėti sandėliuke. - Jų labai daug mūsų namuose. Sėdi ir primena tuos laikus. - Taip, dauguma iki šiol pas mus. Kai kas buvo padovanota, kai kas atiduota kitiems čiuožėjams. - Žinoma. Nostalgija vis apima, pakutena širdį. Gerai, kad internete yra įrašų, kuriuos susiradęs gali pasinerti į tų dienų, to momento atmosferą. - Širdyje tai tikrai ašarą nubraukiame.
Sportinę formą padeda palaikyti dviratis. Iš pradžių važinėdavau vienas, vėliau įkalbėjau Ritą, nupirkome antrą dviratį ir visas namų apylinkes apkeliavome. - Aš esu aistringas grybautojas. Rita - didžiausia iš mano sutiktų šaltibarščių gerbėjų.
- Sakote, kad Rusijoje gyvenate kol kas. - Gyvename tol, kol mūsų pagrindinis darbas yra čia.
- Sakoma, kad sportas - sveikata. - priklauso nuo to, koks sportas ir kiek jo. Nes yra ir kitas posakis: kas per daug, tas nesveika. Bet jei pateksi pas trenerį, kuriam bus svarbus tik rezultatas, gali baigtis prastai.