Įvadas
Steponas Darius, kurio tikroji pavardė buvo Jucevičius-Darašius, yra viena iš ryškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Jis buvo ne tik lakūnas, kartu su Stasiu Girėnu skridęs lėktuvu „Lituanica“ per Atlantą, bet ir sporto pradininkas, sporto organizatorius bei patriotas, pasižymėjęs įvairiose srityse - nuo krepšinio ir beisbolo iki futbolo ir lengvosios atletikos. Šis straipsnis nušviečia S. Dariaus gyvenimą, jo indėlį į Lietuvos sportą ir aviaciją, bei jo įtaką tautinei savimonei.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Emigracija į JAV
Steponas Darius gimė 1896 m. sausio 8 d. Tauragės apskrities Kvėdarnos valsčiaus Rubiškių kaime. Jo tėvas Jonas Jucevičius buvo ūkininkas, o motina Augustina Vaišvilaitė. Deja, S. Dariaus vaikystė nebuvo ilga ir idiliška - jam sukakus 8 metams, mirė jo tėvas. Po metų mama ištekėjo už Kazio Degučio. Netrukus šeima nusprendė ieškoti geresnio gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur 1909 m. apsistojo Čikagoje.
Čikagoje Steponas baigė pradžios mokyklą, o 1912 m. pradėjo lankyti Kertiso vidurinę mokyklą. Mokslai jam sekėsi gerai, tad 4 metų kursą baigė per 3,5 metus. 1916 metais 19-metis Steponas įstojo į technikos profilio koledžą (Lane Junior College), kur metus laiko lankė inžinerijos kursą.
Gyvendamas JAV, S. Darius susidomėjo sportu, ypač beisbolu, regbiu, krepšiniu ir lengvąja atletika.
Dalyvavimas Pirmajame Pasauliniame Kare
1917 m. balandžio 6 d. JAV paskelbus karą Vokietijai, S. Darius metė mokslus ir savanoriu išvyko į frontą, nors šiam sūnaus žingsniui nepritarė motina. Spalio 19 d. iš Niujorko, kuriame iki to laiko buvo apmokomas karybos, laivu „Prezident Lincoln” S. Prieš kelionę jis savo mamai parašė tokį laišką: „Brangioji mamyte! Apsidraudžiau, apdraudą valdžia man išmokėtų man mirus arba jei likčiau invalidu. Jei žūsiu, tai ši apdrauda bus išmokėta ne išsyk, bet kiekvieną mėnesį po 57 dol. Tikiuosi, kad tai būtų tau, mamyte, šiokia tokia parama”.
Taip pat skaitykite: D. Maskoliūno kelias
1918 metų rugpjūčio 1 d. jis buvo sužeistas ir apie tai tai papasakojo laiške namiškiams: „Rugpjūčio 1 dieną įrengiau ir tiesiau naują liniją frontan. Apie 22 val. grįžtant 3 sviediniai krito netoli mūsų ir sužeidė mane į dešinį šoną. (…) Antrą dieną man padaryta operacija ir iš žaizdos išimta sviedinio skeveldra. Ketvirtą dieną mano žaizda jau susiūta, o 16-tą dieną buvau pasiųstas į Nanto ligoninę”.
Už sąžiningą tarnybą JAV kariuomenėje S.
Grįžimas į Lietuvą ir Karinė Karjera
1920 m. S. Darius grįžo į Lietuvą ir įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. Jis pakeitė savo pavardę į Dariaus. 1920 m. lapkričio 15 d. paskirtas Karo mokyklos 1 kuopos 1 būrio mokiniu. Į aviacijos mokinių grupę paskirtas 1921 m. liepos 19 d. 1921 m. baigė Karo mokyklą. Gavo karinį laipsnį, nuo 1921 m. gruodžio 18 d. paskirtas į aviaciją.
S. Darius aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos veikloje. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Apdovanotas Klaipėdos sukilimo medaliu.
Indėlis į Lietuvos Sportą
S. Dariaus veikla buvo neatsiejama nuo aviacijos ir sporto. Jis buvo vienas iš sporto organizatorių ir pradininkų Lietuvoje. Vadovaudamasis devizu "Sveikame kūne - sveika siela", jis propagavo įvairias sporto šakas: lengvąją atletiką, boksą, futbolą, beisbolą, krepšinį, ledo ritulį.
Taip pat skaitykite: Pašvęstas Lietuvai ir krepšiniui: Steponas Darius
1922 m. jis buvo išrinktas Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) pirmininku ir vadovavo jai trejus metus. Tais pačiais metais įkurta Lietuvos sporto lyga. S. Darius išrinktas šios lygos Centro komiteto nariu. Buvo vienas "Sporto" žurnalo (1922) steigėjų ir žurnalo redakcinės komisijos narys.
Krepšinis
S.Dariui labai patiko ir krepšinis (tuomet vadintas basketbolu). Buvo laikoma, kad krepšinis, kaip intelektualus sportas, tinkamas lietuviams. 1922 m. vyko pirmos oficialios rungtynės Lietuvos vyrų krepšinio istorijoje. Žaidė LFLS ir Kauno miesto komandos. S.Darius žaidė LFLS komandoje. Laimėjo LFLS komanda rezultatu 8:6. 1924 m. S.Dariui suteikta pirmos kategorijos krepšinio teisėjo kvalifikacija. Tuo metu tai buvo aukščiausia teisėjo kategorija. Šią kategoriją taip pat gavo krepšinio entuziastai J.Šulginas, A.Bulvičius, E.Garbačiauskienė, dar keli gavo žemesnę antrąją teisėjo kategoriją. 1926 m. S.Darius išleido vadovėlį "Basketbolo žaidimas ir Lietuvos sporto lygos oficialios basketbolo taisyklės".
Futbolas
1922-1926 m. S.Darius žaidė futbolo komandoje. Buvo jos vartininkas. S.Darius su Lietuvos futbolo komanda ruošėsi dalyvauti pirmojoje olimpiadoje Paryžiuje. Jis turėjo būti futbolo rinktinės kapitonas. Deja į olimpiadą S.Darius neišvyko. Lietuvos futbolo rinktinės startas nebuvo sėkmingas.
Beisbolas
Lietuvoje galvojo propaguoti beisbolą, 1924 m. išleido beisbolo žaidimo vadovėlį. Bet šis žaidimas Lietuvoje neprigijo.
Stadiono Įkūrimas
S.Dariaus iniciatyva Kaune įrengtas pirmasis stadionas. Stadiono planas parengtas 1924 m. Stadiono planą S.Darius rengė kartu su inžinieriumi Kęstučiu Bulota. Tais pačiais metais Kauno miesto taryba išnuomojo 6 metams Ąžuolyne 35 000 kv.m aikštę už 700 litų mokestį per metus. Pagal projektą čia planuota įrengti futbolo aikštę 100x70 m, 14x24 m krepšinio aikštelę ir aikštelę beisbolui, dvi teniso aikšteles (11x24 m) ir 400 m bėgimo taką, dviračių aikštelę (565 m). Įrengtos ir patalpos sportininkams persirengti, žiūrovų surinktos aukos skiriamos stadiono statybai.
Taip pat skaitykite: Darius Maskoliūnas: karjera ir pasiekimai
Asmeninis Gyvenimas
1924 m. S.Darius vedė. Jo žmona - taip pat sportininkė, būsima mokytoja Jaunutė Škėmaitė. 1925 m. jie susilaukė dukters Nijolės. Žmona kultivavo įvairias sporto šakas.
Skrydis per Atlantą su „Lituanica“
1927 m. S.Darius išvyko į JAV aplankyti giminių, jau išvykdamas iš Lietuvos turėjo planą atgal parskristi lėktuvu. Ten pradėjo ruoštis skrydžiui į Lietuvą, dirbo skraidymo instruktoriumi, kaupė lėšas skrydžiui. Dėl įtempto darbo 1929 m. susirgo plaučių tuberkulioze.
1933 m. kartu su Stasiu Girėnu išskrido iš Niujorko į Kauną lėktuvu "Lituanica". Jų skrydis baigėsi tragiškai. Tragedijos priežastys liko nenustatytos. Legendiniams lakūnams atminti Kaune pastatytas paminklas.
Atminimo Įamžinimas
Po mirties S.Darius apdovanotas Vyčio kryžiaus V laipsnio ordinu, Šaulių sąjungos žvaigžde ir Lietuvos skautų ordinu. Daug nusipelnęs Lietuvos sportui S.Darius palaidotas Kaune.
S. Dariaus vardu pavadintos mokyklos, gatvės, stadionai ir kitos vietos Lietuvoje. Jo atminimas gyvas ir įkvepia naujas kartas siekti aukštumų sporte, aviacijoje ir kitose srityse.