Daugiausiai taškų pelnę žaidėjai per vieną Pasaulio krepšinio čempionatą

Pasaulio krepšinio čempionatai - tai ne tik krepšinio šventė, bet ir arena, kurioje gimsta legendos, o žaidėjai demonstruoja savo individualų meistriškumą. Šiame straipsnyje aptariami krepšininkai, pasižymėję įspūdingu rezultatyvumu vieno čempionato metu.

Pasaulio krepšinio čempionatų istorija: žvilgsnis į praeitį

Pirmasis pasaulio krepšinio čempionatas buvo surengtas dar 1950 metais. Per 73 metus iki dabar ne tik pasiekta daug rekordų, bet ir daug kas pasikeitė. Ilgą laiką - be profesionalų. Per visą FIBA pasaulio taurės istoriją taisyklės ir nuostatai reguliariai keitėsi. O vienas iki šiol didžiausių taisyklių pakeitimų istorijoje įvyko 1989 m., kai FIBA organizacija pagaliau leido profesionalams varžytis FIBA turnyruose. Prieš tai profesionalai, t. y. visi, kurie gauna atlygį žaisdami krepšinį, negalėjo varžytis. O po 1989 m. taisyklių pakeitimo, 1994 m. pasaulio čempionatas tapo pirmuoju, kuriame dalyvavo ir tokie sportininkai. Tai suteikė didžiulį postūmį tokioms komandoms kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kuriai pagaliau galėjo atstovauti NBA žaidėjai. 1994 metais surinkę NBA žvaigždyną JAV iškovojo aukso medalius.

Atsižvelgiant į Pasaulio krepšinio čempionato istoriją, visos trys valstybės jau po tris kartus buvo pasipuošę aukso medaliais. Verta atkreipti dėmesį, kad istorinė Jugoslavija buvo politiškai atidalinta į Serbiją ir Juodkalniją. Jeigu šio fakto nebūtų, Jugoslavija galėjo tapti pasaulio čempionais dvigubai daugiau kartų. Brazilijos krepšininkai parvežė aukso medalius namo du kartus, o Argentinos ir Ispanijos ekipos - po vieną kartą.

Europos žemynas užima stiprią poziciją nugalėtojų skaičiumi Pasaulio čempionatuose. Europa devynis kartus pelnė medalius (po tris kartus pirmąją vietą užėmė Sovietų Sąjunga ir Jugoslavija, du kartus medaliai atiteko Serbijai ir vieną kartą - Ispanijai). Didžiausią pažangą čempionatų istorijoje įgijo Pietų Amerikos žemynas. Brazilijos ekipa buvo du kartus užkopus ant nugalėtojų pakylos (1959 m. ir 1963 m). Šiaurės Amerika, atstovaujama JAV komandos, taip pat turi tris aukščiausius apdovanojimus. Ši ekipa dažniau nei kitos pateko į pusfinalį - 12 kartų. Azijos žemyno aukščiausias pasiekimas yra Filipinų rinktinės bronzos medaliai 1954 m. Pasaulio krepšinio čempionate Rio de Žaneire. Penktoje vietoje lieka Afrikos žemynas, kurio lygoje pirmąją vietą ne vieną kartą pelnė egiptiečiai. Iš Australijos ir Okeanijos regionų geriausią rezultatą istorijoje yra pasiekusi Naujoji Zelandija: 2002 m. čempionate iškovojo ketvirtą vietą. Australijos ekipa 1982 m. ir 1994 m. Argentina ir Brazilija nugalėtojomis tapo po du kartus. Argentinai 1950 m. dalyvavimas Pasaulio čempionate buvo debiutinis. Brazilams pergalė šypsojosi 1954 m. Po aštuonerių metų čempionatas turėjo vykti Filipinuose, tačiau vyriausybė atsisakė išduoti vizas socialistinėms šalims, todėl čempionatas buvo suorganizuotas Brazilijoje. Azijiečiai dėl šio poelgio buvo diskvalifikuoti, o jų krepšinio federacija nubausta.

Daugiausia Pasaulio čempionatų buvo organizuojami Pietų Amerikoje - net septyni. (Po du iš jų - Argentinoje ir Brazilijoje, po vieną - Čilėje, Urugvajuje ir Kolumbijoje). Tris kartus Pasaulio krepšinio čempionatai vyko Europoje (Jugoslavijoje, Graikijoje, Ispanijoje) ir tris kartus Šiaurės Amerikos žemyne (Puerto Rike, Kanadoje ir JAV). Daugiausia čempionatų istorijoje yra dalyvavusi JAV komanda - 15 kartų, o Sovietų Sąjungos ekipa nedalyvavo dviejuose pirmuose čempionatuose ir paskutiniame iki šio čempionato vykusiame Japonijoje.

Taip pat skaitykite: Įsimintini krepšinio čempionato pasiekimai

Didžiausio žiūrovo susidomėjimo buvo sulaukta 1994 m. Toronte vykusiame Pasaulio krepšinio čempionate, per JAV ir Rusijos finalines varžybas, kurias stebėjo daugiau nei 32 tūkst. žiūrovų. Palyginti, 2006 m. rengtame Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje finalo kovą stebėjo daugiau nei 18 tūkst. žiūrovų.

Brazilijos dominavimas rezultatyvumo kategorijoje

Brazilijos komanda pelnė daugiausia taškų per vieną žaidimą - 1978 m. Ši komanda į Kinijos ekipos krepšį įmetė 134 taškus. Brazilas Oscaras Schmidtas nuo 1982 iki 1998 m. atstovaudamas savo šaliai pasaulio čempionatuose per 34 rungtynes iš viso pelnė 906 taškus, t. y. vidutiniškai po 26,7 taško per rungtynes. Jis iki šiol išlieka lyderis pagal bendrus pelnytus taškus. Be to, jam taip pat priklauso daugiausiai taškų per vieną turnyrą rekordas, nes 1986 m. pasaulio čempionate jis pelnė 338 taškus.

Mažiausiai taškų (19) per vienerias varžybas įmetė Egipto rinktinė žaisdama prieš Braziliją 1950 m. čempionate, kuris vyko Argentinoje. Didžiausias varžybų taškų skirtumas buvo 92 taškai, kai Sovietų Sąjungos rinktinė 1974 m. čempionate nugalėjo Kolumbijos ekipą, rezultatu 140:48.

Rezultatyviausi žaidėjai per visą Pasaulio čempionatų istoriją:

1. Oscaras Schmidtas (Brazilija) - 906 taškai
2. Luisas Scola (Argentina) - 716 taškų
3. Andrew Gaze (Australija) - 599 taškai
4. Draženas Dalipagičius (Jugoslavija) - 568 taškai

Individualūs pasirodymai: įspūdingi rezultatai per rungtynes

Daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Pietų Korėjos žaidėjas Jae-Ho, kuris į Egipto rinktinės krepšį įmetė 62 taškus 1990 m. čempionate. Graikas Nikosas Galisas, žaisdamas prieš Panamą, įmetė 53 taškus 1986 m. čempionate, o brazilas Oscaras Schmidtas varžybose prieš Kubą įmetė 49 taškus tame pačiame čempionate.

Naudingiausi žaidėjai

Naudingiausiais pasaulio žaidėjais yra pripažinti: Argentinos Oskaras Furlongas (1950), amerikiečiai Kirby Minteris (1954), Docas Riversas (1982), Shaquille O'Nealas (1994), Brazilijos Amaury Pasosas (1959) ir Vlamiras Marquezas (1963), Jugoslavijos žaidėjai Ivo Danėsas (1967), Draganas Kichanovichius (1974), Draženas Dalipagichas (1978), Draženas Petrovičius (1986), Tony Kukochas (1990), Sovietų Sąjungos rinktinės žaidėjas Sergejus Belovas (1970), serbas Dejanas Bodiroga (1998), Vokietis Dirkas Nowitzkis (2002) ir ispanas Po Gazol (2006).

Taip pat skaitykite: Istorija ir įdomybės apie futbolo čempionatą

Lietuvos rinktinės pasirodymai Pasaulio čempionatuose

Lietuvos rinktinė Dalyvavo 4 pasaulio čempionatuose. Geriausias pasirodymas 2010 m. kai buvo iškovoti bronzos medaliai. 2014 m. pasiektas pusfinalio etapas ir užimta garbinga ketvirtoji vieta. 2008/2006 m. čempionatuose iškovotos 7 -osios vietos. Na, o istoriškai prasčiausias pasirodymas buvo 2019 m. čempionate Kinijoje, kur iškovota 9 vieta. Lietuvos rinktinė iš viso čempionatuose sužaidė 41 rungtynes ir iškovojo 27 pergales, bei patyrė 14 nesėkmių.

Daugiausiai rungtynių sužaidė:

1. Paulius Jankūnas 29
2. Simas Jasaitis 24
3. Mantas Kalnietis 23
4. Jonas Mačiulis 23
5. Renaldas Seibutis 21

Daugiausiai turnyrų atstovavo:

1. Paulius Jankūnas 4
2. Simas Jasaitis 3
3. Renaldas Seibutis 3
4. Mantas Kalnietis 3
5. Jonas Mačiulis 3

Daugiausiai taškų pelnė:

1. Linas Kleiza 268
2. Jonas Valančiūnas 200
3. Mantas Kalnietis 192
4. Darjušas Lavrinovičius 177
5. Jonas Mačiulis 167

Rezultatyvumas per vienerias rungtynes:

1. Linas Kleiza 33
2. Artūras Karnišovas 29
3. Jonas Valančiūnas 25
4. Arvydas Macijauskas 24
5. Jonas Valančiūnas 25

1998 m. Pasaulio čempionatas Graikijoje. (9 rungtynės)

Tai buvo pirmasis pasaulio čempionatas, kuriame dalyvavo Lietuvos krepšinio rinktinė aplamai istorijoje. Kaip ir metai prieš tai šiame čempionate jau nedalyvavo senosios žvaigždės Sabonis, Marčiulionis ir Kurtinaitis. Aiškus lyderis buvo Artūras Karnišovas. Augantis žaidėjas Saulius Štombergas, kuris pavedus Einikiui buvo pagrindinis Karnišovo pagalbininkas čempionate. Lietuvos rinktinė iš 9 rungtynių laimėjusi 5 ir pralaimėjusi Rusijai ketvirtfinalyje galutinėje lentelės rikiuotėje liko septinta. Be ja, tais metais NBA lygoje vyko vadinamas „Lokautas“, todėl amerikiečiai į čempionatą atsiuntė ne NBA žvaigždes, o Europoje žaidusius ir spindėjusius krepšininkus. Tarp tokių buvo „Albai“ atstovavęs Wendelis Alexis ir keletas kitų. Lietuvos rinktinė grupės etape sugebėjo nugalėti JAV rinktinę dviejų taškų persvara 84:82 .

2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje. (9 rungtynės)

Tai buvo antrasis Pasaulio čempionatas, kuriame dalyvavo Lietuvos rinktinė ir tai buvo po 8 metų pertraukos, kadangi į 2002 m. čempionatą, kuris vyko Indianapolyje dėl nesusiklosčiusio 2001 m. Europos čempionato Lietuvos rinktinė nepateko. Savaime suprantama po tokios ilgos pertraukos Pasaulio čempionatas buvo debiutinis visiems rinktinėms žaidėjams. O šiaip, rinktinei vėl gi trūko rinktinės lyderių Jasikevičiaus ir šį kartą nepadėjo Šiškauskas. Po traumos rinktinei padėti sutiko Macijauskas iš kurio visi ir tikėjosi lyderio vaidmens. Taip pat po poros metų pertraukos grįžo Songaila. Aplamai debiutas rinktinėje buvo Mantui Kalniečiui. Lietuvos rinktinė čempionatą pradėjo sunkiai, tačiau iškovojo teisė žaisti aštuntfinalio etape. Ten įveikusi Italijos rinktinę pateko į ketvirtfinalio etapą ir čia kelias link medalių pasibaigė sutikus Ispanijos barjerą. Aplamai rinktinė čempionate sužaidė 9 rungtynes ir laimėjo penkias. Galutinė užimta vieta 7 - oji.

Taip pat skaitykite: Rezultatyviausi NBA žaidėjai

2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje. (9 rungtynės). Iškovoti bronzos medaliai.

Fantastiškas ir pergalingas čempionatas Lietuvos rinktinei. Tačiau reikia prisiminti kokiu keliu šis šansas buvo gautas. Po itin nesėkmingo 2009 m. Europos čempionato Lenkijoje rinktinė prarado teisę dalyvauti šiame Pasaulio čempionate. Laimei FIBA suteikė mūsų šaliai vieną iš kelių vardinių kvietimų. Ir dar ne viskas, nes ta vadinamoji „Wildcard“ kainavo puse milijono eurų. Štai tokiu keliu mes atsidūrėme Turkijoje. Šiose pirmenybėse Lietuvos rinktinei vėl neatstovavo ryškiausios žvaigždės Jasikevičius, Songaila, Šiškauskas, Kaukėnas ir net gi broliai Lavrinovičiai. Rinktinė buvo smarkiai atjauninta. Debiutavo Martynas Andriuškevičius, Gecevičius, Klimavičius. Pocius ir Seibutis viso net 5 debiutantai, o tai beveik puse rinktinės. Dėl šio fakto niekas stebuklų nesitikėjo, tačiau vyrai nustebino. Grupės etape iškovotos visos 5 žaistos rungtynės. Aštunfinalio etape nugalėta Kinijos rinktinė, ketvirtfinalyje patiesta Argentina. Mūsiškius čempionate sustabdė tik galingoji JAV rinktinė pusfinalio etape. Na, o bronziniame mūšyje patiesti Serbai ir iškovoti bronzos medaliai.

2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija. (9 rungtynės).

Nors prieš metus Lietuvos rinktinė Europos čempionate iškovojo sidabro medalius šį kartą jos pajėgumas ir ko tikėtis buvo tikrai neaišku. O, priežastys aiškios.. Visų pirma dėl traumų karjerą rinktinėje, o netrukus ir aplamai baigė lyderis Linas Kleiza. Taip pat padėti negalėjo Javtokas. Na ir dar vienas šokas sirgalius ištiko prieš pat čempionatą, kuomet traumą patyrė pagrindinis rinktinės įžaidėjas Mantas Kalnietis ir vietoje jo priverstinai buvo paimtas Adas Juškevičius. Šis čempionatas debiutiniu rinktinėje tapo ne tik Juškevičiui, bet ir kitam įžaidėjui Šarūnui Vasiliauskui. Pirmame grupių etape rinktinė iš 5 rungtynių laimėjo ketverias. Aštunfinalyje nugalėjo Naująją Zelandiją, toliau ketvirtfinalio etape įveikta Turkijos rinktinė. Na, ir pusfinalyje užlipome ant galingosios JAV rinktinės, kurios įveikti šansų nebuvo. Kovoje dėl bronzos medalių po atkaklios kovos apmaudžiai pralaimėta Prancūzijai ir galutinė vieta čempionate - garbinga ketvirtoji.

2019 m. Pasaulio čempionas Kinija. (5 rungtynės).

Šiame čempionate vėl gi pasikeitė sistema. Komandų skaičius padidintas iki 32. Visos komandos buvo suskirstytos pirmajame etape po 4 komandas į 8 grupes. Į antrąjį etapą iš pirmos grupės į sekantį etapą patenka po 2 geriausias komandas ir šios toliau nešasi pasiektas pergales kaip įskaitinius taškus. Lietuvos rinktinė pateko į H grupę kartu su Kanada, Australija ir Senegalu. Iš 3 rungtynių laimėtos dvejos ir kaip antra grupės komanda pateko į kitą etapą. Antrajame etape 16 komandų buvo suskirstytos į naujas 4 grupes po 4 komandas iš kurių į ketvirtfinalį patenka dvi geriausios. Lietuvos rinktinė pateko į L grupę kartu su Prancūzijos, Australijos ir Dominikos Respublikos rinktinėmis, bei sužaidė dar dvejas rungtynes iš kurių vienerias laimėjo, tačiau to nepakako patekti į atkrintamąsias. Grupėje likome treti. Įsimintinas epizodas šiose pirmenybėse liko lemiamose grupės rungtynėse Prieš Prancūzijos rinktinę Goberto numuštas nuo lanko kamuolys, kuris turėjo būti įskaitytas ir tolimesnė čempionato eiga galėjo pakrypti visiškai kita linkme. Kitas įsimintinas epizodas tai trenerio Adomaičio skambi spaudos konferencija ir pasitraukimas iš pareigų. Galutinė rinktinės užimta vieta čempionate 9. Šis čempionatas „tikruoju“ debiutu rinktinėje tapo Arnui Butkevičiui, o paskutiniu Seibučiui, Jankūnui ir kitam senam mochikanui Mačiuliui.

Kiti įdomūs faktai apie krepšinį

• Aukščiausias visų laikų čempionatų žaidėjas yra kinas Yao Mingas, kurio ūgis 226 cm.
• Per Pasaulio čempionato istoriją daugiausia taškų per vienerias varžybas pelnė Brazilijos ekipa kovodama prieš Kiniją, galutinis rezultatas - 154:97.

NBA įdomybės

• Nerezultatyviausios visų laikų rungtynės: 1950 metais buvo sužaistos blogiausios NBA rungtynės - per kurias abi komandos bendrai pelnė 37 taškus. „Pistons“ rezultatu - 19:18 įveikė Los Andželo krepšininkus.
• Ilgiausias pratęsimas: Ilgiausias NBA pratęsimas truko net 6 papildomus kėlinius. Rungtynės vyko tarp Indianapolio „Olimpians“ ir Ročesterio „Royals“ ekipų - 75:73.
• Daugiausiai pelnyta taškų: Komanda, kuri daugiausiai yra pelniusi taškų per rungtynes - Los Andželo "Lakers". 1959 metais per mačą su Bostono "Celtics", Los Andželo krepšininkai pelnė 173 taškus.
• Daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikęs krepšininkas: Bobas Cousy yra įėjęs į istoriją, kuris per rungtynes vidutiniškai sugebėdavo atiduoti net 13 rezultatyvių perdavimų.
• Daugiausiai aikštelėje praleidęs krepšininkas: 1961 - 1962 metų sezone Wiltas Chamberlainas vidutiniškai aikštelėje praleisdavo po 45 minutes.
• Daugiausiai rungtynių sužaidęs krepšininkas: Daugiausiai rungtynių viename sezone yra žaidęs Waltas Bellamy. Tai - 88 rungtynes.
• Daugiausiai pelnyta taškų per kėlinį: Per vieną ketvirtį daugiausiai taškų pelnė Baffalo ekipa, kuri sugebėjo į „Celtics“ komandos krepšį įmesti 58 taškus.
• Daugiausiai per rungtynes pelnyta per abi komandas 370 taškai. Jose susitiko Detroito „Pistons“ ir Denverio „Nuggets“ komandos.

LKL įrašai

• Daugiausiai taškų per vienerias rungtynes pelnęs krepšininkas - Gintaras Einikis. 1995-ųjų metų kovo 31-ąją dieną tuo metu dar 25-erių metų Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas įsirašė savo pavardę į LKL rekordų knygą. „Centras“ į Kauno NECA komandos krepšį įmetė net 61 tašką, o tai padaryti jam prireikė vos 24 minučių. Pūkis pataikė net 30 dvitaškių iš 34 (88 proc.), atkovojo 12 kamuolių, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko net 68 naudingumo balus.
• Daugiausiai naudingumo balų per visą LKL istoriją surinkusių žaidėjų sąraše - trivaldystė. Po 68 naudingumo balus pavyko surinkti tiems krepšininkams, kurie yra tarp daugiausiai taškų per vieną mačą pelniusių žaidėjų. Pirmasis 68 naudingumo balais pasižymėjo „Olimpo“ legionierius P.Jonesas (1995.03.24), tačiau jau po savaitės (1995.03.31) neįtikėtiną pasirodymą surengė G.Einikis, pagal surinktą naudingumo koeficientą pasivijęs amerikietį.
• Daugiausiai per vienerias rungtynes rezultatyvių perdavimų atlikusių žaidėjų sąraše karaliavo dar 1995-1996 metais „Šilutės“ komandoje rungtyniavęs Davidas Edwardsas, kuris kartelę iškėlė labai aukštai. Viskontas14 metų nejudintą rekordą 2009-aisiais pakartojo tada Kėdainių „Nevėžio“ aprangą vilkėjęs Aidas Viskontas, mače su „Alytumi“ per 40 minučių komandos draugams net 18 kartų rezultatyviai perdavęs kamuolį.
• Profesionalaus sportininko karjeros pradžioje Žydrūnas Ilgauskas padarė tai, ko per 19 metų nepavyko padaryti nė vienam LKL rungtyniavusiam krepšininkui - 1995-aisiais metais jaunasis Kauno „Atleto“ vidurio puolėjas pasiekė atkovotų kamuolių rekordą, mače su „Olimpu“ po krepšiu sugriebdamas net 28 atšokusius kamuolius. Prie šio įspūdingo rezultato Ž.Ilgauskas pridėjo 33 taškus ir iš viso surinko 53 naudingumo balus.
• Daugiausiai dvitaškių per mačą LKL istorijoje įmetęs krepšininkas yra ir daugiausiai taškų pelnęs žaidėjas. 61 tašką surinkęs G.Einikis legendinėse rungtynėse su NECA ekipa pataikė net 30 dvitaškių iš 34 (88 proc.).
• Šioje statistikos kategorijoje - ir vėl nepralenkiamas „Olimpo“ legionierius iš Kanados J.Vickery. Tose įspūdingo rezultatyvumo rungtynėse, kurias Plungės klubas net 134:82 sutrypė Panevėžio „Lietkabelį“, J.Vickery surinko 68 naudingumo balus, įmetė 54 taškus, o daugumą jų pelnė būtent tolimais metimais - tikslą pasiekė net 13 tritaškių iš 19 (68 proc.).
• Per visą LKL istoriją vos dviem krepšininkams - Svajūnui Airošiui ir A.Giedraičiui yra pavykę įmesti 20 ar daugiau baudų metimų. Pirmajam priklauso čempionato rekordas - 22 realizuoti metimai nuo baudų linijos, antrajam yra pavykę pataikyti 20 baudų metimų.
• Visų laikų LKL klaidų karaliaus titulas priklauso Aivarui Kiaušui, kuris per rungtynes yra sugebėjęs suklysti net 11 kartų.
• Neabejotinai du geriausi visų laikų LKL „stogų“ karaliai - Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjai Grigorijus Chižniakas ir Eurelijus Žukauskas. Abu šie milžinai varžovus per vieną mačą „blokais“ yra apdovanoję net po 11 sykių. Tiesa, E.Žukauskas šį rezultatą pasiekė dar vilkėdamas Klaipėdos „Neptūno“ aprangą.

tags: #daugiausiai #tasku #per #viena #pasaulio #krepsinio