Pasaulio futbolo čempionatas - tai prestižinis, kas ketveri metai vykstantis tarptautinis vyrų futbolo turnyras, kuriame varžosi stipriausios planetos rinktinės. Šis renginys, pritraukiantis milijonus žiūrovų visame pasaulyje, ne tik demonstruoja aukščiausio lygio futbolą, bet ir suvienija žmones, nepaisant jų tautybės ar kultūros.
Pasaulio čempionato gimimas ir raida
FIFA (Tarptautinė futbolo federacija) pirmąjį pasaulio futbolo čempionatą surengė 1930 m. Urugvajuje. FIFA 1930 m. Urugvajui patikėjo rengti pirmąjį pasaulio čempionatą ne atsitiktinai. Šis pasirinkimas buvo susijęs su šalies futbolo pasiekimais, nes 1924 ir 1928 m. Urugvajus triumfavo olimpinėse žaidynėse. Pirmasis pasaulio čempionatas vyko 1930 m.
Tikriausiai nieko keisto, jog pirmąjį pasaulio čempionatą laimėjo ne kas kitas, o turnyro šeimininkas Urugvajus. Po ketverių metų antrasis pasaulio čempionatas vyko Italijoje, tačiau jame titulą ginantys urugvajiečiai nedalyvavo. Čempionai liko įsižeidę po pirmenybių savo šalyje, kai kelios Europos rinktinės atsisakė atvykti į Pietų Ameriką. Atsakydami tuo pačiu, Urugvajaus futbolininkai pasididžiavo ir atsisakė garbės apginti titulą. Taigi, 1934 m. vykęs turnyras vėl sėkmę atnešė šeimininkams. Savo sudėtį pajėgiais žaidėjas sustiprinę italai „minuso“ sistema vykusiame čempionate nugalėjo JAV (7-1), Ispaniją (po 11 m.
Dar po ketverių metų FIFA nusprendė planetos pirmenybes suorganizuoti Prancūzijoje. Tąkart nuo šeimininkų sėkmė nusigręžė, o ir vėl čempionais tapo italai, kurie apgynė titulą. Italija dar kartą „minuso“ sistema vykusiame turnyre iškovojo 4 pergales ir nugalėjo tokias komandas kaip Norvegija (po pratęsimo 2-1), Prancūzija (3-1), Brazilija 2-1 bei Vengrija 4-2. Tiesa, 1938 m. vykusiame turnyre vėl nedalyvavo Urugvajus, o prie jo prisijungė Argentina. Šios rinktinės į Prancūziją nevyko dėl principo, mat neliko patenkintos FIFA sprendimu antrą turnyrą iš eilės rengti Senajame žemyne.
Nuo 1930 m., kai Urugvajuje buvo surengtas pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, smarkiai pasikeitė ir futbolas, ir visas pasaulis. Šis turnyras tapo vienu svarbiausių sporto įvykių pasaulyje, pritraukiančiu milijardus žiūrovų. Pirmenybės neįvyko tik 1942 m., kadangi jau po metų pasaulyje įsivyravo antrasis pasaulinis karas, FIFA organizacija nerengė turnyrų iki pat 1950 m. Atsižvelgdama į Urugvajaus principus, FIFA čempionatą surengė Brazilijoje, tačiau tokiu sprendimu organizacija neįtiko Argentinai, Ekvadorui ir Peru. Ne itin glaudūs santykiai su brazilų futbolo konfederacija leido pirmenybėse dalyvauti Čilei, Bolivijai ir Paragvajui.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Į futbolo elitą sugrįžę urugvajiečiai dar kartą įrodė, kad jie pasaulio futbolo žemėlapyje išliko galingi net ir po 12 metų pertraukos. Prie grupių etapo grįžusi čempionato sistema Urugvajaus rinktinei buvo palanki, kadangi pagrindiniame etape surinkusi penkis taškus jis iškovojo aukso apdovanojimus. Iš viso 1950 m. vykusiame turnyre Urugvajus iškovojo tris pergales ir kartą sužaidė lygiosiomis. Urugvajus įveikė Boliviją (8-0), Švediją (3-2), Braziliją (2-1).
1954 m. pirmą kartą planetos pirmenybės buvo surengtos Šveicarijoje. Šiame turnyre dalyvavo lygiai 16 komandų, o jame triumfavo Vakarų Vokietija. Tiesa, vokiečiams viskas galėjo baigtis dar grupės etape, nes jame komanda surinko tiek pat taškų kaip ir turkai. Tačiau su jais papildomą mačą žaidę Vokietijos futbolininkai sutriuškino varžovus net 7-2 ir užtikrintai žengė į ketvirtfinalį.
Po ketverių metų (1958) pasaulis sužinojo apie naująjį futbolo vunderkindą Pele, kuris buvo kilęs iš Brazilijos. 1962 m. planetos pirmenybės vėl buvo surengtos Pietų Amerikoje, tik šį kartą - Čilėje. Šioje šalyje vėl dominavo brazilai, kurių gretose tąkart 21-erių Pele toks rezultatyvus nebuvo. Futbolininkas iš viso turnyre įmušė vos vieną įvartį, bet tai nesutrukdė Brazilijai antrą kartą paeiliui iškovoti trofėjų.
Dar po ketverių metų (1966) šlovė aplankė Angliją. Šioje šalyje vykęs pasaulio čempionatas buvo sėkmingas šeimininkams, kuriuos į pergales vedė patyręs puolėjas Bobby Charltonas. Anglai finale po pratęsimo rezultatu 4-2 nugalėjo Vakarų Vokietiją ir pirmą kartą istorijoje iškovojo aukso medalius. Brazilijos rinktinė už prastą pasirodymą Anglijoje atsigriebė 1970 m. pasaulio čempionate Meksikoje, kai 29-erių Pele vėl priminė apie save. Keturis įvarčius turnyre įmušęs futbolininkas kartu su komandos draugais savo šaliai iškovojo trečiąjį planetos pirmenybių trofėjų.
1974 m. vėl auksu pasidabino Vakarų Vokietijos futbolininkai. Nors jie savo grupėje liko tik antri, pirmąją vietą užleidę Rytų Vokietijai, patekę į kitą etapą nuo savo kelio nušlavė vieną varžovą po kito. 1978 m. šlovė pasibeldė ir į Argentinos duris. Šioje šalyje vykusios planetos pirmenybės padėjo tvirtą pamatą jos futbolo istorijoje. Nors tąkart 17-metis futbolininkas turnyre nežaidė, jam buvo suteikta galimybė po ketverių metų Ispanijoje, kur vyko 1982 m. pasaulio čempionatas. Jame titulą gynusi Argentina nepasiekė net pusfinalio, bet jaunasis D.Maradona spėjo pelnyti pirmuosius savo du įvarčius. Pastarajame čempionate triumfavo italai, kurie finale rezultatu 3-1 nugalėjo Vakarų Vokietiją. Tai buvo trečiasis italų titulas istorijoje.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Minėtasis D.Maradona visu gražumu atsiskleidė 1986 m. Meksikoje. Naujoji Argentinos karta pakankamai subrendo tam, jog galėtų pakovoti dėl trofėjų ir tai ji padarė finale 3-2 įveikdama Vakarų Vokietiją. Naujuoju Pele vadintas argentinietis iš viso pelnė penkis įvarčius ir taip iškovojo „auksinį“ turnyro kamuolį. Trečias kartas - nemeluoja. Dvejus metus iš eilės pasaulio čempionato finale žaidę Vakarų Vokietijos futbolininkai galų gale triumfavo Italijoje. Legendinio F.Beckenbauerio treniruojama komanda kovoje dėl aukso rezultatu 1-0 nugalėjo ne ką kitą, o D.Maradonos vedamą Argentiną.
1991 m. pabaigoje subyrėjus SSRS, maždaug po pustrečių metų pirmą kartą planetos pirmenybes surengė Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose taip pat pirmą kartą žaidė Rusija. Nors pastaroji savo pasirodymą baigė dar grupių etape, jos atstovas Olegas Salenko kartu su bulgaru Hristo Stoichkovu, įmušę po šešis įvarčius, tapo rezultatyviausiais žaidėjais. 1994 m. JAV visiems savo pranašumą įrodė Brazilija. Ji tapo pirmąja šalimi istorijoje, laimėjusia planetos pirmenybes keturiskart. Pietų Amerikos ekipa finale pranoko Italiją.
1998 m. pasaulis sulaukė pirmųjų naujutėlių čempionų, kuriais tapo Prancūzijos futbolininkai. Zinedine‘o Zidane‘o karta savo šalyje vykusio turnyro finale 3-0 sutriuškino penktojo trofėjaus siekusią Braziliją. Jai teko tenkintis sidabru. Tačiau po ketverių metų brazilai vis dėlto įrodė, kad jie yra pajėgūs pasaulio čempionate triumfuoti penktą kartą ir tai buvo padaryta Pietų Korėjoje bei Japonijoje vykusiame turnyre. Finale brazilams rimčiau nepasipriešino vokiečiai.
Azijoje nuskriausti vokiečiai turėjo puikią galimybę reabilituotis 2006 m., nes FIFA organizacija turnyrą surengė būtent jų šalyje. Deja, bet arti tikslo buvę tuometinio trenerio Jurgeno Klinsmanno auklėtiniai krito pusfinalyje ir turėjo tenkintis bronza. Turnyro finale po pratęsimo ir 11 metrų baudinių triumfavo Italija. Jai tai buvo ketvirtasis titulas istorijoje, todėl pagal šį skaičių aplenkė Vokietiją. Įdomu tai, kad šio pasaulio čempionato ketvirtfinalyje žaidė net šešios Europos ir vos dvi - Pietų Amerikos rinktinės.
Iki 2010 m. pasaulio čempionato Pietų Afrikoje, ispanai FIFA žemėlapyje skambiomis pergalėmis pasigirti negalėjo. Jie galėjo didžiuotis tik 1950 m. pasiekimu, kai Brazilijoje vykusiame turnyre iškovojo ketvirtąją vietą. Tačiau jau nuo 2008 m. Ispanijos rinktinė pradėjo brautis ne tik į Europos, bet ir į pasaulio elitą. Minėtaisiais metais Senojo žemyno čempionais tapę Vicente Del Bosque auklėtiniai vėliau nusitaikė į planetos pirmenybių titulą Afrikoje, kurį, kaip žinome, ir iškovojo. Finale po pratęsimo minimaliu rezultatu 1-0 olandus įveikę ispanai pirmą kartą istorijoje tapo pasaulio čempionais ir taip pratęsė savo auksinę erą, kuri tęsiasi iki šių dienų, Šiais metais antrą kartą istorijoje pasaulio čempionatas bus surengtas Brazilijoje, kurioje, kaip neįprastai, išankstinio favorito nėra.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Dalyvaujančios šalys ir atrankos procesas
Pasaulio čempionate dalyvauja 32 stipriausios nacionalinės futbolo rinktinės iš viso pasaulio. Komandos patenka į čempionatą per atrankos varžybas, kurios vyksta kiekviename žemyne. Atrankos procesas yra ilgas ir sudėtingas, o konkurencija - itin didelė. Patekimas į pasaulio futbolo čempionatą gali būti laikomas didžiausiu pasiekimu bet kokiai nacionalinei komandai. Deja, tą padaryti pasiseka ne visoms. Pavyzdžiui, Lietuva šiame turnyre dar niekad nežaidė.
Po 1991 m. Sovietų Sąjungos iširimo 2006 m. pasaulio futbolo čempionatas buvo pirmosios didelės varžybos, kuriose dalyvavo Ukraina, nors taip nutiko tikrai ne dėl to, kad šalis nesistengė panašiu pasiekimu pasižymėti anksčiau. Po to, kai FIFA sprendimu jai nebuvo leista patekti į 1994 m. pasaulio čempionatą, Ukraina pateko į 1998 m. pasaulio čempionato, 2000 m. Europos ir 2002 m. Taigi, atėjus laikui dalyvauti atrankoje į 2006 m.
Patekti į pasaulio čempionatą nebuvo labai lengva užduotis, nes šaliai teko kovoti su tokiomis komandomis kaip Danija, 2002 m. pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtoja Turkija ir 2004 m. Atrankos kampanija prasidėjo puikiai - pasiektos lygiosios su Danija ir Graikija bei pergalės prieš Gruziją, Turkiją ir Albaniją. Visose rungtynėse, kurias laimėjo, Ukraina nepraleido nė vieno įvarčio. Ukrainiečiai patyrė sunkumų atrankos pabaigoje, kai nesugebėjo laimėti paskutinių trejų rungtynių, įskaitant netikėtas lygiąsias 2:2 namie su Albanija.
Pagal FIFA reitingą žemiausią vietą užėmusi Europos šalis pasaulio čempionate Ukraina pateko į H grupę kartu su Ispanija, Tunisu ir Saudo Arabija. Rungtynėse su „La Roja“ Leipcige žiūrovai išvydo Ukrainos sutriuškinimą. Ukrainai ėjosi vis blogiau, nes antroje rungtynių pusėje vidurio gynėjas Vladyslavas Vaščiukas buvo pašalintas iš aikštės, kai paskutinės vilties pražanga pargriovė Fernando Torresą. Ukraina buvo įveikta, tačiau, atsižvelgiant į likusių varžovų kalibrą, ji vis dar tikėjosi patekti iš grupės. Hamburge rinktinė susitiko su Saudo Arabija, kurią sutriuškino tokiu pačiu rezultatu - 4:0. Ukrainiečiai terorizavo Saudo Arabijos gynybą ir jau 4-ąją minutę įmušė įvartį, kurį pelnė Andrijus Rusolis. Ukrainos puolimo mašina nebuvo tokia veiksminga paskutinėse rungtynėse su Tunisu Berlyne, nors šiaurės afrikiečiai visą antrąją rungtynių pusę žaidė be vieno žaidėjų.
Aštuntfinalyje Ukraina susitiko su netikėtai G grupėje Prancūzus aplenkusia ir pirmą vietą užėmusia Šveicarija. Po pratęsimo rungtynės baigėsi 0:0, o po to vykusioje baudinių serijoje Šveicarijai nepavyko realizuoti nė vieno baudinio. Gianluca Zambrotta pasirūpino, kad „azzurri“ anksti išsiveržtų į priekį. Antroje rungtynių pusėje Ukraina turėjo galimybę išlyginti rezultatą, tačiau 58-ąją minutę Kalyničenkos smūgį Zambrotta „išvalė“ nuo vartų linijos, o vos po minutės Luca Toni padvigubino italų persvarą.
Nuo dalyvavimo 2012-ųjų Europos čempionate Ukraina dar nė karto nepraleido šio turnyro, nors jos pasirodymas 2016 m. čempionate buvo labai nepavydėtinas. Kita atrankos į 2018 m. Visgi Ukrainos buvimas aukščiausiame divizione ilgas nebuvo, nes jau kitą sezoną jie iškrito į žemesnę lygą. Daugiausia dėl to, kad negalėjo sužaisti rungtynių su Šveicarija dėl COVID-19 pandemijos protrūkio komandoje. 2024-25 m. Grįžtant prie Europos čempionato, Ukraina į jį pateko 2020 m. Atrankoje į 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą Ukraina turėjo puikius šansus. Nepaisant to, kad savo grupėje liko nepralaimėję, šešerios lygiosios per aštuonias rungtynes lėmė, kad rytų europiečiai atsiliko nuo Prancūzijos ir buvo priversti žaisti atkrintamąsias varžybas.
Atkrintamųjų varžybų pusfinalyje (kurį teko atidėti dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Tačiau itin atkakliose rungtynėse Velsas įveikė Ukrainą 1:0 po Garetho Bale’o baudinio, kuris Velsui ir užtikrino kelionę į 2022 m. Vis dėlto Ukraina yra nuosekliai iš metų tobulėjanti komanda, pasipildanti vis didesno kalibro žvaigždėmis. Vargu ar ji toliau išliks už Europos bei pasaulio čempionatų ribų.
Pasaulio čempionato formatas
Čempionato formatas per daugelį metų keitėsi, tačiau pagrindiniai etapai išliko tie patys:
- Grupių etapas: 32 komandos suskirstomos į 8 grupes po 4 komandas. Kiekviena komanda sužaidžia po vienerias rungtynes su kiekviena savo grupės komanda. Dvi geriausios kiekvienos grupės komandos patenka į atkrintamąsias varžybas.
- Atkrintamosios varžybos: Prasideda aštuntfinaliu, kuriame susitinka 16 komandų. Nugalėtojai patenka į ketvirtfinalį, pusfinalį ir galiausiai - į finalą.
- Finalas: Dvi stipriausios komandos susitinka lemiamoje kovoje dėl čempiono titulo.
Rekordai ir įdomūs faktai
- Daugiausiai titulų: Brazilija yra daugiausiai kartų pasaulio čempionate triumfavusi komanda - 5 kartus (1958, 1962, 1970, 1994, 2002 m.). Kas laimi dažniausiai?Penkis pasaulio čempionatų titulus iškovojusi Brazilija yra daugiausiai kartų planetos pirmenybėse triumfavusi komanda. Paskutinį kartą čempionato taurę brazilai į viršų kėlė 2002 m. Daug vilčių komanda turėjo ir praėjusiame čempionate, kai pirmenybės vyko Brazilijoje, tačiau svajones nubraukė košmaras pusfinalyje - vokiečiams buvo pralaimėta net 1:7.
- Rezultatyviausias žaidėjas: Vokietis Miroslavas Klose yra rezultatyviausias visų laikų pasaulio čempionato žaidėjas, įmušęs 16 įvarčių. Absoliutus įmuštų įvarčių statistikos lyderis - vokiečių puolėjas Miroslavas Klose. Per 4 čempionatus, kuriuose dalyvavo, jis kamuolį į vartus siuntė 16 kartų.
- Greičiausias įvartis: Turkijos futbolininkas Hakanas Şüküras 2002 m. pasaulio čempionate įmušė greičiausią įvartį, kuriam prireikė vos 11 sekundžių. Greičiausią pasaulio čempionatų įvartį įmušė turkas Hakanas Šukuras. Jis 2002 m. per rungtynes dėl trečios vietos kamuolį į šeimininkės Korėjos rinktinės vartus pasiuntė jau 11-ą sekundę.
- Įdomus faktas: 1930 m. pirmojo pasaulio čempionato finale Urugvajaus ir Argentinos rinktinės žaidė dviem skirtingais kamuoliais. Pirmame kėlinyje buvo žaidžiama argentiniečių atsivežtu, o antrame - turnyro šeimininkų urugvajiečių pasirinktu truputį didesniu ir sunkesniu kamuoliu. Neįmanoma nustatyti, ar tikrai „savo“ kamuolio įtaka buvo lemiama, bet po pirmojo kėlinio Argentinos rinktinė pirmavo 2:1. Šiandien galbūt net sunku patikėti, kad kažkada nutiko tai, kas iš tiesų nutiko. 1930 m. pirmojo pasaulio čempionato finale Urugvajaus ir Argentinos rinktinės žaidė dviem skirtingais kamuoliais. Pirmame kėlinyje buvo žaidžiama argentiniečių atsivežtu, o antrame - turnyro šeimininkų urugvajiečių pasirinktu truputį didesniu ir sunkesniu kamuoliu. Neįmanoma nustatyti, ar tikrai „savo“ kamuolio įtaka buvo lemiama, bet po pirmojo kėlinio Argentinos rinktinė pirmavo 2:1.
Pasaulio čempionato reikšmė
Pasaulio futbolo čempionatas yra daugiau nei tik sporto renginys. Tai - kultūrinis fenomenas, kuris suvienija žmones visame pasaulyje. Čempionatas ne tik skatina sportinį meistriškumą, bet ir puoselėja tarpkultūrinį bendradarbiavimą, toleranciją ir supratimą. Tai - šventė, kurios metu milijonai žmonių gali pasinerti į aistringą futbolo pasaulį ir palaikyti savo šalies rinktinę.
Įdomūs skaičiai ir statistika
- 18449 - savanorių dirbo pirmajame Afrikos žemyne surengtame pasaulio futbolo čempionate.
- 669 - perdavimų bandė atlikti pasaulio čempionas ispanas Xavi. Tai yra net 104-iais bandymais daugiau nei artimiausias konkurentas vokietis Bastianas Schweinsteigeris.
- 261 - tiek pražangų buvo atlikta 2010 metų pasaulio futbolo čempionate. Tai yra 85-iomis pražangomis mažiau nei 2006-ųjų pirmenybėse Vokietijoje.
- 145 - įvarčiai buvo įmušti PAR. Tai yra prasčiausias rezultatas nuo tada, kai pasaulio futbolo čempionatuose buvo pradėtas taikyti 64 rungtynių formatas.
- 117 - tiek minučių prireikė ispanams, kol Andresas Iniesta pelnė pergalingą įvartį čempionato finale.
- 39 - metų ir 330 dienų amžiaus Davidas Jamesas buvo seniausias žaidėjas šiame pasaulio čempionate.
- 31 - individualių reidų su kamuoliu atliko ispanas Sergio Ramosas.
- 22 - tiek įvarčių buvo pelnyta rezultyviausiame čempionato stadione „Green Point“ Keiptauno mieste.
- 22 - žaidėjai išbėgo į aikštelę Vokietijos futbolo rinktinėje - daugiausiai iš visų čempionate dalyvavusių komandų.
- 19 - pražangų atliko dažniausiai prasiženginėjusiu futbolininku netikėtai tapęs japonas Keisuke Honda.
- 14 - tiek įvarčių po šio turnyro pasaulio futbolo čempionatų istorijoje yra pelnęs vokietis Miroslavas Klose, kuris nuo pirmaujančio brazilo Ronaldo atsilieka vos vienu taikliu smūgiu.
- 14 - geltonųjų kortelių buvo parodyta finalinėse čempionato rungtynėse.
- 12 - įvarčių pasaulio čempionate įmušė Miuncheno „Bayern“ žaidėjai. UEFA Čempionų lygos laimėtojo Milano „Inter“ klubo žaidėjai pasižymėjo 9-is, o UEFA Europos lygos nugalėtojos Madrido „Atletico“ vienuolikės nariai - 8-is kartus. Skaičiuojant šalių lygose žaidžiančių futbolininkų rezultatyvų nepralenkiama buvo Ispanijos lyga su 29 įvarčiai.
- 8 - skirtingos šalys po šių pirmenybių bent kartą yra tapusios pasaulio čempionėmis. Ispanija šiuo titulu džiaugėsi pirmąjį kartą ir tapo pirmąja komanda, sugebėjusia laimėti pirmenybes po pralaimėtų pirmųjų čempionato rungtynių.
- 6 - tiek kartų pasaulio futbolo čempionate kaip treneris dirbo brazilas Carlos Alberto Parreira.
- 6 - tik tiek rinktinių iš Europos žemyno pateko į čempionato aštuntfinalį, iš kurių tik trys žengė į ketvirtfinalį - mažiausiai per visą pasaulio čempionatų istoriją.
- 3,18 - milijono žiūrovų apsilankė čempionato stadionuose.
- 3 - žaidėjai: Davidas Villa, Andresas Iniesta ir Carlesas Puyolis pelnė visus Ispanijos rinktinės įvarčius pasaulio čempionate. Kol kas dar nė viena rinktinė nebuvo tapusi pasaulio čempione su tiek mažai skirtingų įvarčių autorių.
- 3 - tiek brolių žaidė vienoje rinktinėje - Jerry, Jhony ir Wilsonas Palacios, gynę Hondūro garbę.
- 2 - minučių ir 39 sekundžių prireikė vokiečiui Thomasui Mulleriui įmušti greičiausią įvartį 2010-ųjų čempionate.
- 1 - abu praėjusio pasaulio futbolo čempionato finalistai neperžengė etapo! Toks įvykis pasaulio futbolo čempionatų istorijoje buvo užfiksuotas pirmą kartą.
- 1 - tik viena komanda šiame pasaulio čempionate liko nenugalėta.
- 0 - tiek pergalių PAR šventė Italija. Dvi lygiosios ir pralaimėjimas grupių etape yra prasčiausias Italijos rinktinės pasirodymas pasaulio futbolo čempionatų istorijoje.
tags: #pasaulio #futbolo #cempionate #daugiausiai #kartu #zaide