Kurčiųjų sportas, turintis gilias tradicijas, Lietuvoje vis dar nėra pakankamai įvertintas, nors šalies sportininkai nuolat demonstruoja aukštą meistriškumą tarptautinėse varžybose. Šis straipsnis skirtas apžvelgti kurčiųjų sporto istoriją, Lietuvos kurčiųjų krepšinio pasiekimus ir dabartinę situaciją, taip pat atkreipti dėmesį į iššūkius ir perspektyvas.
Kurčiųjų sporto istorija: nuo tyliųjų žaidynių iki Deaflympics
Kurčiųjų sporto istorija siekia XIX amžių, o pirmosios oficialios tarptautinės varžybos įvyko 1891 m., kai susitiko Anglijos ir Škotijos futbolo rinktinės. Tačiau oficiali kurčiųjų sporto era prasidėjo 1924 m. rugpjūčio 10-17 dienomis Paryžiuje (Prancūzija), kai įvyko pirmosios Pasaulio kurčiųjų žaidynės (World Games for the Deaf), dar vadintos "tyliosiomis žaidynėmis". Šios žaidynės buvo surengtos iškart po VIII Olimpinių žaidynių ir jas atidarė baronas Pjeras de Kubertenas, Olimpinių žaidynių atkūrėjas.
Varžybų programoje buvo dviračių sportas, futbolas, plaukimas, lengvoji atletika, šaudymas ir tenisas. Jose dalyvavo 145 klausos negalią turintys sportininkai iš 9 šalių. Sėkminga žaidynių pradžia paskatino kurčiųjų sporto vadovus iš Belgijos, Čekoslovakijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Vengrijos, Italijos, Lenkijos ir Rumunijos 1924 m. rugpjūčio 24 d. Paryžiuje įkurti Tarptautinį kurčiųjų sporto komitetą (CISS).
Laikui bėgant, organizacija plėtėsi ir keitėsi. 1955 m. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) pripažino CISS kaip tarptautinę federaciją, turinčią olimpinį statusą. 1966 m. IOC įvertino organizacijos atsidavimą olimpiniams idealams ir įteikė Coubertin taurę. Nuo 1985 m. Kurčiųjų vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse šalia kurčiųjų žaidynių vėliavos plevėsavo Tarptautinio olimpinio komiteto vėliava. 2001 m. gegužės 16 d. Lozanoje Tarptautinio olimpinio komiteto Vykdomoji taryba patvirtino naująjį kurčiųjų žaidynių pavadinimą - DEAFLYMPICS GAMES.
Šiuo metu Tarptautinis kurčiųjų sporto komitetas vienija 104 pasaulio sporto organizacijas, o Europos kurčiųjų sporto organizacija - 43 Europos sporto organizacijas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Deaflympics: lygybė per sportą
Deaflympics žaidynės vyksta kas ketveri metai, išskyrus Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpį (1943 m. ir 1947 m.). Šios žaidynės akcentuoja dalyvių sportinius pasiekimus, o ne jų negalią. Dalyvių skaičius nuolat auga - nuo 145 sportininkų 1924 m. Paryžiuje iki 2859 dalyvių iš 86 šalių 2017 m. Samsune (Turkija).
Teigiama, kad kurtieji atletai į šias žaidynes susirenka kaip kultūrinės ir kalbinės mažumos nariai, siekdami aukščiausio varžymosi lygio. Siekdama išaukštinti kurčiųjų sporto dvasią, „Deaflympics“ sukūrė devizą - PER LUDOS AEQUALITIAS (Lygybė per sportą).
Žaidynių programą sudaro 21 sporto šaka: badmintonas, dviračių sportas, dziudo, golfas, graikų-romėnų imtynės, futbolas, boulingas, kalnų dviračių sportas, karatė, krepšinis, laisvosios imtynės, lengvoji atletika, orientavimosi sportas, plaukimas, paplūdimio tinklinis, rankinis (vyrai), stalo tenisas, šaudymas, tekvondo, tenisas, tinklinis.
Kurčiųjų sportas Lietuvoje: nuo spartakiados iki tarptautinių arenų
Lietuvoje kurčiųjų sportas pradėtas kultivuoti 1953 m., kai įvyko pirmoji Lietuvos kurčiųjų spartakiada, apimanti krepšinį, tinklinį ir lengvąją atletiką. Nuo 1991 m. kurčiųjų sportu Lietuvoje rūpinasi ir renginius organizuoja Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK).
Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas yra Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto, Europos kurčiųjų sporto organizacijos ir Tarptautinio kurčiųjų šachmatų komiteto narys. Komiteto nariais yra 6 kurčiųjų sporto klubai, vienijantys daugiau nei 1000 sportininkų.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo VIII vasaros žaidynėse 1957 m. Milane (Italija) kaip SSRS komandos nariai. Jose Lidija Ruzgytė laimėjo aukso ir bronzos medalius. Vėliau, 1981 m., plaukikas S. Samochvalovas pasiekė pasaulio rekordą ir laimėjo aukso bei sidabro medalius, o lengvaatletė R. Narkevičiutė-Radavičienė pelnė aukso medalį. Tais pačiais metais krepšininkai Algirdas Jurkša, Stanislovas Pečiulis ir Jonas Lukošius iškovojo bronzos medalius.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos delegacija kurčiųjų žaidynėse dalyvauja kaip savarankiška komanda. Iki šiol medalius žaidynėse yra laimėję badmintonininkai, krepšininkai ir krepšininkės, lengvaatlečiai, orientacininkai, paplūdimio tinklininkai.
Lietuvos kurčiųjų krepšinis: pergalės ir iššūkiai
Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės yra vienos stipriausių pasaulyje. 1993 m. pasaulio kurčiųjų žaidynėse Sofijoje (Bulgarija) moterų krepšinio rinktinė tapo vicečempione, o vyrų rinktinė užėmė 6 vietą. 1997 m. Kopenhagoje (Danija) vyrų krepšinio rinktinė tapo vicečempione, o moterų rinktinė pelnė bronzos medalius. 2001 m. Romoje (Italija) moterų ir vyrų krepšinio rinktinės laimėjo bronzos medalius.
2017 metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė apgynė čempionų vardą Kurčiųjų olimpinėse žaidynėse Turkijoje, finale nugalėdama Venesuelą rezultatu 70:64.
Nepaisant sėkmingų pasiekimų, Lietuvos kurčiųjų krepšinis susiduria su iššūkiais. E. Kriūnas, LKSK prezidentas, pabrėžia, kad pagrindinė problema - per mažai investuojama į jaunimą. Siekiama sudominti vaikus sportu, tačiau tai reikalauja didelių pastangų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
LKSK veikla ir perspektyvos
LKSK pagrindinė užduotis yra rūpintis aukšto meistriškumo sportininkais, kad jie galėtų dalyvauti stovyklose ir išvykti į Europos, pasaulio čempionatus ir kurčiųjų žaidynes. Organizacija deda viltis į naują Sporto rėmimo fondą, kuris galėtų padėti gauti finansavimą jaunimo ugdymui.
2020 metais Lietuvos kurčiųjų sportininkų laukia nemažai svarbių renginių, įskaitant Europos vyrų ir moterų kurčiųjų krepšinio čempionatus, pasaulio paplūdimio tinklinio, lengvosios atletikos ir orientavimosi sporto pirmenybes.
LKSK tikisi, kad aukščiausio lygio kurčiųjų sporto renginiai netolimoje ateityje galės būti organizuojami ir Lietuvoje. Šiuo metu didžiausia problema - bazių trūkumas ir finansavimas.
tags: #deafolympics #lietuvos #krepsinis