Įžanga
Rimas Kurtinaitis (g. 1960 m. gegužės 15 d. Kaune) - iškilus Lietuvos krepšininkas ir krepšinio treneris, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos ir tarptautiniame krepšinyje. Tai legendinio „Žalgirio” žaidėjas, vienas geriausių ne tik Europos, bet ir pasaulio atakuojančių gynėjų, vadinamų „snaiperiais”. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo karjera, pasiekimai ir gyvenimo vingiai, pradedant vaikyste ir baigiant dabartine veikla. Jis - vienintelis žaidėjas iš likusio pasaulio, kuris niekada nežaidė NBA lygoje, tačiau buvo pakviestas dalyvauti ten į prestižinį All-Star visų žvaigždžių renginį, į tritaškių konkursą.
Vaikystė ir Jaunystė
Rimas Kurtinaitis gimė 1960 m. gegužės 15 d. Kaune, kaip antras sūnus šeimoje. LRT laidoje „Gimę tą pačią dieną“ buvo pasakojama, kad vaikystė Rimui prabėgo aktyviai, dažniausiai bežaidžiant kieme su draugais. Kurtinančių tėvams teko gerokai pasukti galvas, kaip finansiškai išlaikyti šeimą, tačiau mažajam Rimui tuo metu tai visiškai nerūpėjo.
"Ką geriausia turėjau - vaikystę, - prisiminimais dalinosi sportininkas. - Visiškai nežiūriu materialių dalykų, nors kartais buvo momentų, kai nesočiai valgydavome. Į tai visiškai nekreipi dėmesio. Turėjome labai mažą miegamąjį, kur tėvai miegojo, didesnį kambariuką, kur mes su broliu, ir virtuvėlę su pečiumi. Darbininkai daug neuždirbdavo, maisto būdavo sunku gauti parduotuvėse. Vis tik neskurdome, man buvo gerai, nes brolis pora metų už mane buvo vyresnis, tai jo panešiotus rūbus aš nešiodavau. Tuo metu nesigilindavome, kas yra kieno."
Vos tik pradėjęs eiti į mokyklą, Rimas stropumu nepasižymėjo ir pamokas greitai iškeitė į žvejybą, tačiau tėvams sužinojus ir už tokius maištavimus išrašius pylos, berniukas daugiau pamokų nebepraleidinėjo, o trečioje klasėje ėmė lankyti krepšinio treniruotes, išmokusias ne tik visą gyvenimą lydėsiančio įgūdžio, bet ir disciplinos. Krepšinio treniruotes lankyti pradėjo būdamas 3 klasėje Kauno krepšinio mokykloje. Pirmasis treneris Edvardas Nekrašas. Baigęs vidurinę mokyklą, Rimas įstojo į Kūno kultūros institutą ir būdamas devyniolikos jau atstovavo Sovietų Sąjungos jaunimo krepšinio rintinei pasaulio čempionate Brazilijoje.
Rimo vaikystė ir dalis jaunystės prabėgo Kauno Panemunės rajone. Kurtinaičiai gyveno kukliame bute be patogumų. Užtat prie namų buvo gražus sodas, o netoliese kilpomis raitėsi Nemunas. Aldona patikino, kad jos sūnūs, nuo mažens matę sunkumų, augo draugiški, darbštūs ir užsigrūdinę.
Taip pat skaitykite: Sportas "Delfi TV": Tenisas
Motinos Aldonos Kurtinaitienės prisiminimai mena, kad Rimas gražiai piešė. Ne vienas meno specialistas ragino talentingą vaiką leisti į dailės mokyklą - gal tapytojas išaugtų. Būsimasis krepšininkas ne kartą ir už savo brolį piešė mokyklinius piešinius. Taip gelbėdavo Robertą nuo baisių meninių kančių. Pirmasis į krepšinio pasaulį įžengė vyresnysis Kurtinaičių sūnus Robertas. O Rimas krepšiniu susidomėjo iš neturėjimo ką veikti. Jis buvo bebaigiąs vaikų darželį, rengėsi eiti į pirmą klasę.
Karjeros Pradžia: Nuo „Lietkabelio“ Iki CSKA
Deja, bet šis pasiekimas neatvėrė durų į išsvajotą Kauno „Žalgirio“ komandą. „Aš grįžau vienas iš savo amžiaus lyderių Lietuvoje, bet į „Žalgirį“ nebuvo vietos. Garastas manęs neėmė ir išsiuntė į „Lietkabelį“. Gyvenau vairuotojų bendrabutyje, kur vykdavo nuolatinės išgertuvės. Porą mėnesių aš jų vengdavau, o paskui ir su jais man gerai buvo. Man dvidešimt vieneri, pilnas jėgų. Kai nepriėmė į „Žalgirį“ nusiteikiau, kad esu nereikalingas, tad nutariau, kad toliau gyvenime be „Žalgirio“ galiu suderinti linksmybes ir sportą“, - apie svarbius gyvenimo sprendimus pasakojo R. Kurtinaitis.
Už tokį nerimtą ir palaidą požiūrį į mokslą Rimas buvo išmestas iš instituto ir išsiųstas tarnauti į Rygą.
Tarnyba Armijoje ir Kelias į Profesionalų Krepšinį
Čia tuo metu rungtyniavo pajėgus armijos klubas Rygos „ASK“, tačiau iki svajoto išbėgimo į krepšinio aikštelę, Rimui teko ir ne pačius maloniausius darbus dirbti. „Pusmetį tarnavau, kaip priklauso, viską dariau: šlaviau, valiau, ploviau tualetus. Valgykloje turi suplauti visų 2 tūkst. žmonių indus. Šluoti, plauti, tualetus plauti - tokia jau buvo kareivio dalia“, - nelengva patirtimi dalinosi sportininkas.
Tarnaudamas Rygoje Rimas turėjo puikią progą permąstyti savo gyvenimą, kol per televizoriaus ekraną išvysti draugai neprivertė galutinai apsispręsti dėl tolimesnės ateities. „Kuomet tarnavau, vyko 1980 metų Maskvos olimpiada ir turėjome vieną mažą televizorių, per kurį prieš orus parodydavo truputėlį sporto. Ir kaip tik buvo siužetas, kaip ruošiasi Tarybų Sąjungos rinkinė olimpiadai - o ten Chomičius, Jovaiša, Valteris, mano draugai, su kuriais kartu viską darėme. Tada pagalvojau: ką aš čia veikiu? Jie ten, olimpiadoje, o aš čia. Ką aš čia darau? Kodėl aš toks negaliu būti? Tyliai taip galvodamas, garsiai nekalbėdamas, po truputėlį iš to viso vargo pastebėjo Gomelskis. Pasikvietė į CSKA, o iš ten grįžau ir į „Žalgirį“, - savo istoriją pasakojo sportininkas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos dailiojo čiuožimo viltys: Reed ir Ambrulevičius
1979-1980 žaidė Panevėžio Lietkabelio, 1980-1981 Rygos ASK, 1981-1982 Maskvos CASK, 1982-1989 ir 1995-1996 Kauno Žalgirio, 1989-1992 Vokietijos Hageno Brandt, 1993-1994, Australijos Townsvilleʼio Suns, 1994-1995 Madrido Real, 1996-1997 Prancūzijos Châlonso Châlons, 1997-1998 Kauno Atleto, 1998-1999 Vilniaus Lietuvos ryto, 2001-2002 Kyjivo Kyiv krepšinio komandose.
Aukso Amžius: „Žalgiris“, Olimpinis Aukso Medalis ir Rinktinė
1983-1989 SSRS rinktinės narys (žaidė 116 rungtynių, pelnė 1448 taškus); 1985 Europos čempionato aukso, 1989 bronzos medalininkas, 1986 pasaulio vicečempionas, 1985 universiados, 1988 olimpinių žaidynių čempionas.
1988 metais į Seulo olimpines žaidynes Rimas išvyko kartu su Valdu Chomičiumi, Arvydu Saboniu ir Šarūnu Marčiulioniu. Būtent šių keturių krepšinio muškietininkų tempiama Sovietų Sąjungos rinktinė iškovojo pergalingus aukso medalius. 1988 m. olimpinis čempionas Seule, 1992 m. Barselonos ir 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalių laimėtojas.
„Jeigu tyliai svajoji ir sieki to, svajonės išsipildys. Skaičiau M. Jordan žodžius: „Nenusiminkite, jeigu kažką pabandėte padaryti ir nepavyko. Bandykite dar kartą. Yra nusikaltimas, jei jūs net nebandysite ir galvosite, kad to nesugebate“, - išmintimi dalinosi krepšininkas.
Viso Lietuvos rinktinei atstovavo 14 metų laikotarpiu nuo 1983-1997 m. ir sužaidė 59 oficialias rungtynes, bei pelnė 781 tašką. Rezultatyviausias pasirodymas atstovaujant Lietuvos rinktinei oficialiose varžybose, buvo 1992 m.
Taip pat skaitykite: Dalyvių sąrašas ir nugalėtojai
Lietuvos 2 kartus (1993, 1996), SSRS 4 kartus (1982, 1985-1987) vyrų krepšinio čempionas, 4 kartus (1983, 1984, 1988, 1989) vicečempionas. FIBA tarpžemyninės taurės W. Joneso taurės (1986 Buenos Airės, su Kauno Žalgiriu) laimėtojas.
Kaip teigia R. Kurtinaitis, tos dienos jam įsimintinos: Barselonos olimpiada, Europos čempionatas ir aišku Atlantos olimpinės žaidynės. Tiesa, buvo ir nusivylimo, kuomet nedalyvavo dėl žaidimo Australijoje, o rinktinė nepateko į 1993 metų Europos čempionatą. Tačiau Atlanta vainikavo visą reikalą, trečia vieta, perdavėme estafetę puikiems žaidėjams, kurie vėliau tęsė viską, tapo Europos čempionais, prizininkais Sidnėjuje. Vėliau tik truputį nukrypome nuo kurso.
Pasak R. Kurtinaičio, atsimena aš tuos laikus, dažnai susibėgame, susitinkame su buvusiais varžovais. Visi finalai buvo su CSKA komanda: trys laimėti ir trys pralaimėti. Šiuolaikiniam jaunimui yra labai sunku papasakoti ir perteikti tą jausmą. Mes tuo metu buvome sovietų dalimi, o per krepšinį, per meną išreikšdavome savitumą. Labai džiaugiuosi, kad buvau viso to dalyvis. Buvome pradininkai to viso 90-ųjų Lietuvos krepšinio. Tų metų dvasia labiau suprasti gali vyresnio amžiaus žmonės, kurie tą matė, jautė. Mes galime pavartyti tą istoriją, faktus žinoti, tačiau nepajausi dvasios. Manau, kad liko dar nemažai žmonių, kurie prisimena ar matė.
Rimas Kurtinaitis dar vienas legendinis žaidėjas, apie kurį visi viską žino ir girdėję. Tai legendinio „Žalgirio” žaidėjas, vienas geriausių ne tik Europos, bet ir pasaulio atakuojančių gynėjų, vadinamų „snaiperiais”. Tai liudija ir faktas, kad jis vienintelis žaidėjas iš likusio pasaulio, bet kada lig šiol nežaidęs NBA lygoje, tačiau pakviestas sudalyvauti ten į prestižinį All-Star visų žvaigždžių renginį, į tritaškių konkursą. Buvo tokie tritaškininkai kaip Petrovičius, Andrew Gaze, ar Oskaras Smithas, tačiau ten pakviestas buvo tik Rimas. Taip pat jis ir legendinės 1992 m. Lietuvos rinktinės atstovas Barselonos olimpinėse žaidynėse.
Karjeros Pabaiga ir Naujas Etapas: Trenerio Darbas
Dar nebaigęs sportininko karjeros 1997 m. tapo Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriumi. Vėliau tapo labai garsiu treneriu, treniravo Eurolygos klubus ir „Lietuvos rytą” ir Maskvos srities „Chimki, su kurias išviso tris kartus laimėjo Europos taurę, ir šiaip charizmatiška, įdomi asmenybė.
Šiandien Rimas - ne tik legendines pergales iškovojęs krepšininkas, bet ir puikus krepšinio treneris, savo žinias perduodantis jaunajai krepšinio kartai. Tačiau ir šitame karjeros kelyje netrūksta posūkių: savo išsvajotais namais vadinęs Kauno „Žalgirio“ komandą, Rimas visus nustebino sutikęs treniruoti amžinuosius „Žalgirio“ varžovus iš Vilniaus, o vėliau - ir krepšinio klubą Maskvoje.
„Su džiaugsmu norėjau treniruoti „Žalgirį“, nes mano klubas, dešimtmetį jame žaidžiau, bet man taip susidėliojo gyvenime, kad manęs ten nekvietė, buvau išvažiavęs, nepakviestas. Negaliu dabar sėdėti namuose ir laukti to vienintelio caraičio ant balto žirgo, ką daro gražios moterys ir lieka nevedusios visą gyvenimą. Aš dirbu savo darbą“, - teigė R. Kurtinaitis.
2004-05 Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinių treneris (jaunimo rinktinė 2004 tapo Europos 3 vietos, 2005 - 2 vietos laimėtoja ir 2005 pasaulio čempione), 2006 Lietuvos jaunimo rinktinės vyriausiasis treneris. 2007 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas, nuo 2024 10 vyriausiasis treneris. 2008-10 ir 2017-18 Lietuvos ryto (2009 Europos taurės, 2009 ir 2010 LKL laimėtojo), 2010-11 Rygos VEF, 2011-16 Maskvos sr. Chimki (2012, 2015 Europos taurės laimėtojo), 2016 Kantu Pallacanestro Cantù (Italija), 2019-21 Maskvos sr.
63-ejų metų Rimas Kurtinaitis tapo pirmuoju Alytaus „Wolves“ klubo treneriu istorijoje, tačiau iš posto strategas išverstas buvo prieš atkrintamąsias varžybas, kovo mėnesio pabaigoje.
Pasak R. Kurtinaičio, pradžia buvo sunki, neskubėjo kažkur griebti kažkokio klubo, nors pasiūlymų ir turėjo. Pradėjo nuosekliai, nuo Azerbaidžano, nuo vaikų. Reikėjo patikrinti patį save, ar aš sugebėsiu. Aš aišku, niekada nebuvau atitrūkęs nuo krepšinio po sportininko karjeros pabaigos. Ketverius metus dirbau Kūno kultūros ir sporto departamente (1997-2001 metais, - red.). Visada stebėdavau, kaip „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ žaidžia Europos taurėse. Sėdėdavau salėse, bet per tuos metus nebuvau tikras, ar galėsiu pereiti prie trenerio darbo. Todėl reikėjo pradėti nuo kažko, kaip Azerbaidžane, su jaunimu. Pamačiau, kad rezultatai gaunasi neblogi, įgijau patirties, būtent trenerio patirties, nes ji nuo žaidėjo labai skiriasi. Kaip treneris mąstyti pradėjau tik po kokių dvejų metų, reikėjo išmokti naujų dalykų, pradėti krepšinio situacijas vertinti ne kaip žaidėjui. Treneriui yra sunkiau, nes žaidėjas išėjęs į aikštę gali kažką padaryti, o tu tik patarti.
Tačiau man, kaip treneriui, patinka žaisti aukštesniame lygyje, sakykime Europos taurėse, jau nekalbu apie Eurolygą. Turbūt man kažkokias mintis apie NBA, kaip ir žaidėjui, laikas paleisti, nėra šansų. Tačiau džiaugiuosi tokiais potencialiais Europos kandidatais, kaip Šarūnas Jasikevičius, kuris gali pratęsti puikią karjerą. Džiugu ir dėl Artūro Karnišovo. Mes kažkokį impulsą davėme, bet toliau eina jaunimas. Vis tik buvo malonu laimėti tas Europos taures tiek su „Lietuvos rytu“, tiek ir su „Chimki“ komanda. Treniruoti tokį klubą, kaip „Chimki“, yra sudėtinga. Tau prieš sezoną pasako, kad atnešk taurę ir neturi šansų į mažiausią klaidą. Tau duoda pinigų susikomplektuoti komandą tiek, kiek reikia, bet jie nori ir matyti tą taurę. Negalėsi čia jau teisintis, kad mūsų biudžetas mažesnis, o pas kažką didesnis. Man pavyko tai padaryti du kartus, dar VTB titulas prisidėjo, kas apskritai lygos istorijoje tik kartą yra buvę.
Asmeninis Gyvenimas ir Šeima
Tiek Robertas, tiek Rimas vedė sulaukę vos devyniolikos metų. Žinia apie būsimas atžalų vedybas tėvams prilygo griaustiniui iš giedro dangaus. Mat abi nuotakas tėvai pirmą kartą išvydo tik sužinoję, kad reikia ruoštis vestuvėms. Kai R.Kurtinaitis šoko savo vestuvėse, jo išrinktoji jau laukėsi pirmagimės Lauros.
Pora meilę ir ištikimybę vienas kitam prisiekė paskutinę vasaros dieną. Garsaus krepšinio trenerio vestuvės buvo itin laikomos paslaptyje. Po tuoktuvių ceremonijos Kurtinaičiai, vengdami viešumo, nuvyko į bendrus namus Panemunėje. Iš anksto pranešta tik tai, kad apie 20 asmenų kompanija švęs gimtadienį. Jaunavedžiams ir jų artimiesiems vakarienės metu skambėjo gyva saksofono muzika ir dainos. Tiek Rimui, tiek Skirmantei ši santuoka - antroji. Žmonės.lt žiniomis, pora susipažino 1990-aisiais vieno krepšininkams skirto vakarėlio metu - jame dalyvavo ir Skirmantė. Nesugebėjęs išlikti abejingas dailiai moteriai (Skirmantė jaunystėje ragavo ir modelio duonos - red.) sportininkas užmezgė su ja romaną.
Dabartis: Ateities Planai ir Apžvalgos
Šiuo klausimu dirba mano agentas. Jeigu pasitaikys įdomus variantas, didelė galimybė, kad dirbsiu. Variantų yra, bet nenoriu kalbėti, kol dar neprasidėjo. Galvoju apie Aziją. Man ten būtų įdomu. Krepšinis ten šoktelėjo į viršų - Japonija, Taivanas, Pietų Korėja. Nežinau, kaip dabar viskas vyksta su Kinija, bet ten pakliūti nėra lengva. Jei bus variantų, galvočiau apie darbą Azijoje“, - 15min laidoje sakė R.Kurtinaitis.
Rimas Kurtinaitis žodžių kišenėje niekada neieško. Ilgame ir atvirame pokalbyje apžvelgėme R. Kurtinaičio paskutinius krepšininko karjeros metus, integravimąsi į vyriausiojo trenerio poziciją, vadovavimą tuometiniam Kūno kultūros ir sporto departamentui. Pasak jo, laiko visada yra į valias ir per mažai - žiūrint ką veiki. Ši vasara buvo šiek tiek įtempta, kadangi įvyko pasiruošimas Europos čempionatui, reikėjo susidėlioti rinktinės planus. Kalbant apie mano mėgstamą veiklą - buvau kelis kartus nuvažiavęs pažvejoti karpių, kalbant apie kitą mėgstamą veiklą - medžioklę - turbūt jau keletą metų joje nedalyvauju - vis trūko laiko.
Manau, kad žmogaus sveikatos ir jaunystės varikliukas yra darbas. Dar geriau jei tu dirbi mylimą darbą. Krepšinis - mano hobis, mano meilė - viskas viename. Dirbu savo mylimą darbą, kuris neblogai dar ir sekasi - manau, kad tai vienas iš tų pagrindinių faktorių.
Azerbaidžaną išvykau todėl, kad jaučiu sentimentus. Teko dirbti šioje šalyje prieš 25 metus - tuo metu ten praleidau 4 metus. Pažįstu juos, kaip tautą: teko daug bendrauti su aukšto lygio vadovais bei suprasti jų šalies pulsą ne tik iš televizoriaus ekrano, bet ir gyvai. Žinau jų džiaugsmus ir praeities vargus, todėl gavus pasiūlymą grįžti dirbti į Baku ilgai nedvejojau ir su malonumu priėmiau pasiūlymą. Jeigu po Europos čempionato papultų koks Eurolygos variantas, jį svarstyčiau, bet, atvirai kalbant, nelabai pergyvenu, kad netreniruoju Eurolygos komandos. Dirbau šiame turnyre apie 10 metų, todėl puikiai prisimenu tuos 10 mėnesių nemigos, nervų.
Yra daug motyvacijos būdų. Taip, dažniausiai nutinka tie dalykai, kurių mažiausiai tikiesi.
tags: #delfi #sportas #rimas #kurtinaitis