Sportas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis, apimanti fizinę ir psichinę veiklą, nuoseklų fizinių ir dvasinių galių plėtojimą varžybų metu. Šiame kontekste, plaukimas plaustais išsiskiria kaip nuotykių sporto šaka, derinanti fizinį aktyvumą su gamtos iššūkiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime plaukimo plaustais istoriją, techniką ir kitus svarbius aspektus.
Sporto Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai
Sportas - tai socialinis reiškinys, neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Jam būdinga tikslinga, taisyklių ribojama labai aktyvi fizinė ir psichinė veikla, nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžymosi, lenktyniavimo būdu ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose. Sportas apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi.
Didysis Sportas
Skiriamas didysis sportas, kai kiekvienas dalyvis turi tikslą pasiekti geriausią rezultatą. Jis suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme. Didysis sportas padeda nustatyti žmogaus gebėjimų galimybes, t. y. suprasti sudėtingiausių žmogaus organizmo mechanizmų veiklą, kai atliekamas maksimalus darbas stresinėmis aplinkybėmis ir krūvis priartėja prie biologinės veiklos ribos. Iš gautų duomenų nustatomi dėsningumai, kaip optimaliai lavinti įgimtus žmogaus gebėjimus. Svarbiausia tarptautinio sporto sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomenės gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas (olimpinės žaidynės).
Ryškiausias bruožas - specialus sportininkų rengimas varžytis ir varžymasis, pirmiausia svarbiausiose pasaulio varžybose - olimpinėse žaidynėse, siekiant kuo geriausių olimpinių sporto šakų rezultatų. Svarbus yra socialinių tikslų - sveikatos stiprinimo, fizinio ir dorovinio žmonių tobulinimo, olimpizmo principų kitose visuomeninio gyvenimo srityse - skleidimas ir įgyvendinimas.
Sporto Istorija
Sporto pradžia laikytina laikotarpis, kai savisauga ir buitiniai rūpesčiai nebeužėmė viso žmogaus laiko. Seniausia užuomina apie sportinę veiklą siekia 2750-2600 prieš Kristų. Mergaičių žaidimai su kamuoliu pavaizduoti Egipto raižiniuose apie 2050 prieš Kristų. Medžioklėje šaudymas iš lanko buvo žinomas jau mezolite (apie 8000 pr. Kr.), bet sportu virto apie 1150 pr. Kr.
Taip pat skaitykite: Kodėl verta plaukioti?
Sporto Raida Lietuvoje
LIETUVOJE sporto šaknys slypi gilioje senovėje. Senovės lietuviams ypatingą reikšmę turėjo pratimai jojant žirgais: pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Vidurio Lietuvos kapinynuose aptinkama rūpestingai kamanėlėmis ir žvangučiais padabintų žemaitukų veislės žirgų palaidojimų. Baltų teritorijoje dar 7-6 amžiuje prieš Kristų vikrumas, jėga, greitumas, ištvermė buvo labai reikalingos žmogui kovojant už būvį. Pirmykštėje bendruomenėje jauni žmonės buvo mokomi ir auklėjami šeimoje. Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžių vyresniųjų veiksmų stebėjimu, kartojimu. Vėliau žmogus pastebėjo, kad taurą gelbsti jo milžiniška raumenų jėga, o elnią - gera klausa, orientavimasis, judesių lengvumas ir greitis. Žaidimai ir kiti fiziniai pratimai tapo fizinio lavinimo, t. p.
Šiuolaikinio sporto sampratos užuomazgos Lietuvoje pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje. Teorinius pagrindus kūrė Lietuvos švietėjai, filosofai: S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, kūno kultūros, sporto puoselėtojai: A. Jurgelionis, A. Vokietaitis, K. Dineika, V. Augustauskas. Sportas vertintas kaip stipri pasikeitusio, jau 20 a. pradžios požiūrio į žmogaus fizinį lavinimą išraiška. Buvo pastebėtas ryškiausias sporto bruožas - varžymasis. V. Augustauskas teigė: "Tik lenktyniavime gali būti sukoncentruota tiek pastangų, kad asmenybė parodytų savo galimybių ribą. Varžybinis sportas - vienas mėgstamiausių jaunimo dalykų. Niekas taip gausiai pasaulio jaunuomenės nesutelkia bendrauti, kaip šių dienų sportas." A. Maceina rašė: "<…> Sportininkas yra panašus į asketą, nes neleidžia savo kūnui elgtis taip, kaip jis norėtų, bet lenkia jį pagal savo dvasią, nulemtą sporto tikslo <…>."
Laisvę ir nepriklausomybę atsikovojusioje Lietuvoje sudominti ir į praktinę sportinę veiklą įtraukti Lietuvos jaunimą buvo nelengva: viską reikėjo pradėti tuščioje vietoje. Vienas iš Lietuvos sporto kūrėjų S. Garbačiauskas, 1919 grįžęs į Lietuvą iš Rusijos, stebėjosi: "Pats svarbiausias mano tikslas buvo rasti sporto aikštę ar salę, kur būtų įmanoma sueiti į ryšį su sportuojančiais. Per mėnesį išlandžiojau Kauną ir apylinkes, net ir didesnius kiemus, bet, mano didžiausiai nuostabai, nieko panašaus neradau <…>. Pasidarė liūdna ir nesuprantama, kodėl vaikai nežaidžia - visur lyg kokia tyruma." E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė rašė: "Po darbo besidairant po Kauną ir jo apylinkes užtikau fortuose būrelius vaikų belaksiančių ir besipešančių. Pasiūliau jiems įvairių žaidimų."
Sporto mėgėjų entuziazmas, atsidavimas, kilnumas leido žengti pirmuosius žingsnius: steigti sporto organizacijas. Pirmasis sporto klubas 1885 įkurtas Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdoje - irklavimo klubas Neptūnas. 1906 Vilniuje įkurtas klubas Sakalas (Sokół), kultivavęs gimnastiką, imtynes, fechtavimąsi, boksą, dviračių sportą, 1906 Kaune - gimnastikos klubas Sakalas, nuo 1912 kultivavęs ir irklavimą, 1907 Kaune įsteigta Atletikos sąjunga, kultivavusi imtynes. Lietuvai buvo svarbu mūsų šalies sporto organizacijų įstojimas į tarptautines organizacijas: 1923 Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA) nariu tapo Lietuvos sporto lygos Futbolo komitetas, į tarptautines federacijas 1924 įstojo Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1930 - Šachmatų sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Oficialiose tarptautinėse varžybose Lietuvos atletai debiutavo 1924 - VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje: du dviratininkai (I. Anolikas ir J. Vilpišauskas) ir futbolo rinktinė. Pirmasis Lietuvos sportininkas, varžęsis pasaulio čempionate (1928), buvo čiuožėjas K. Bulota, greitojo čiuožimo daugiakovėje jis užėmė 21 vietą.
Netrukus pasiekta gerų rezultatų tarptautinėse varžybose. Šaudymo rinktinė (P. Giedrimas, K. Sruoga, A. Mažeika, V. Nakutis, A. Karčiauskas) 1937 Helsinkyje laimėjo pasaulio čempionato sidabro medalius; P. Giedrimas individualiosiose šaudymo iš standartinio pistoleto varžybose t. p. buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1939 pasaulio šaudymo čempionate Liucernoje (Šveicarija) J. Miliauskas pelnė bronzos, Lietuvos rinktinė (J. Miliauskas, P. Giedrimas, A. Jelenskas, A. Mažeika, V. Nakutis) - sidabro medalius. Lietuvos vardas labiausiai nuskambėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, padedamai Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių krepšininkų, laimėjus 1937 ir 1939 Europos čempionatus; Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 I Europos čempionate Romoje (Italija) pelnė sidabro medalį. Lietuvos stalo teniso rinktinė (Ch. Duškesas, V. Dzindziliauskas, E. Nikolskis, V. Populiariausiomis sporto šakomis tapo futbolas, lengvoji atletika (tarptautinio lygio lengvaatlečiai buvo A. Šimanas, A. Vietrinas, V. Bakūnas, V. Komaras, O. Šepaitienė ir kiti), tenisas, boksas (J.
Taip pat skaitykite: Baidarių nuoma Palūšėje
1940 SSRS okupacija nutraukė natūralią Lietuvos sporto plėtotę. Buvo uždaryti sporto klubai, nutraukta sporto organizacijų veikla, nutraukti Lietuvos sportininkų ryšiai su tarptautinėmis sporto organizacijomis, sportininkai neteko galimybių savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose. Baigiantis II pasauliniui karui daug pajėgiausių sportininkų pasitraukė į Vakarus, dalis likusiųjų Lietuvoje buvo sovietų valdžios represuoti. Ilgainiui Lietuvos sportas atsigavo. Be anksčiau populiariausių sporto šakų (bokso, futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, slidinėjimo, šachmatų, žirgų sporto), prigijo ir išsiplėtojo naujos sporto šakos: rankinis, baidarių ir kanojų irklavimas, žolės riedulys, meninė gimnastika, šiuolaikinė penkiakovė, dziudo, badmintonas, sunkioji atletika, orientavimosi, šaudymo iš lanko sportas ir kitos. Buvo sparčiai plėtojamas masinis sportas.
Svarbų vaidmenį plėtojant sportą suvaidino organizacinė sportinė veikla. 1946 Kaune įsteigta pirmoji Lietuvoje vaikų ir jaunimo sporto mokykla. 1960 tokių (ir specializuotų plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio) sporto mokyklų buvo 24, jose treniravosi beveik 8 tūkstančiai vaikų, paauglių, jaunių. 1945 atidarytas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, jį 1948-2004 baigė 4984 kūno kultūros mokytojai, 2238 įvairių sporto šakų treneriai - aukštos kvalifikacijos specialistai, vėliau įnešę didelį įnašą į Lietuvos sporto plėtrą, didelio meistriškumo sportininkų rengimą. Įkurtos arba atkurtos (1940-1941 veikusios) sporto draugijos, kurios turėjo savo sporto bazes, trenerius, sporto mokyklas: Žalgirio (1944), Kolūkiečio (nuo 1956 Nemunas), Spartako, Dinamo, Darbo rezervų, Lokomotyvo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 pakito sporto valdymas: vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas, 1991 - Lietuvos tautinis olimpinis komitetas sugrąžintas kaip visateisis narys į Tarptautinį olimpinį komitetą. 1991-1992 vietoj sporto draugijų imta steigti sporto klubus (liko tik Žalgirio ir Nemuno draugijos).
Šiuolaikinės Sporto Tendencijos
21 a. sportas patiria reikšmingas transformacijas, kurias lemia technologinė pažanga, globalizacija, socialiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai. Pagrindinės tendencijos sporte - elektroninio sporto augimas (kompiuteriniai žaidimai tampa vis populiaresni), dirbtinio intelekto ir duomenų analizės taikymas, tvarumas sporte, lyčių lygybės stiprinimas, didėjanti sveikos gyvensenos skatinimo svarba. Vyrauja nuotykių sportas, pvz., plaukimas plaustais, parasparniai.
Naujos Sporto Programos ir Specializacijos
Laisvalaikio sporto programa - vienintelė tokia bakalauro studijų programa Lietuvoje, kurią baigę studentai įgyja sporto bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir pedagogo profesinę kvalifikaciją. Studijuodami šią studijų programą studentai gali pasirinkti laisvalaikio sporto, krepšinio, futbolo ar sportinių šokių specializaciją, kurios yra parengtos ir įgyvendinamos su Lietuvos bei užsienio šalių socialiniais partneriais.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Krepšinio specializacija: Suteiks įgūdžių, patirties ir kontaktų, padėsiančių įsidarbinti krepšinio treneriais, krepšinio veiklos analitikais ar sporto mokyklų darbuotojais. Specializacija yra parengta ir bus įgyvendinta bendradarbiaujant su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ir Tarptautiniu krepšinio universitetu (IBU). Studijos suteiks žinių apie naujausias krepšinio ugdymo technologijas.
Futbolo specializacija: Suteiks išskirtinių įgūdžių, reikalingų norint sėkmingai dirbti įvairiose futbolo srityse.
Sportinių šokių specializacija: Studentai plėtos tiek standartinių, tiek Lotynų Amerikos šokių gebėjimus.
Laisvalaikio sporto specializacija: Dalykai orientuoti į pajūrio areale specifinių fizinio aktyvumo veiklų plėtotę naudojant paplūdimio ir Baltijos jūros resursus.
Sportas ir Nėštumas
Sportas yra svarbus ne tik bendrai sveikatai, bet ir planuojant nėštumą bei jo metu. Vis dėlto, būtina atskirti aukšto intensyvumo sportą nuo mankštos.
Mankštos Prieš ir Per Nėštumą Svarba
Nemaža dalis moterų supranta, kad jei pradėjo lauktis, reikia "nustoti veikti bet ką kas yra aktyvu ir lieka tik su vaikščiojimu". Tačiau bent kartą nėštumą patyrusios moterys pritars, kad nuo tiesiog sveikos moters būsenos kūdikio laukimas labai skiriasi. Tas pats taikoma ir prieš pastojant. Mintys ir psichologinė būsena, santykių ir šeimos padėtis, finansinė padėtis ir kiti kriterijai daro įtaką stresiniam lygiui. Tikslas, kad prieš pastojant ir besilaukiant streso lygis tūrėtų būti kuo mažesnis.
Mityba taip pat svarbi - vis ką dedate į savo burną formuoja jūsų hormoninę sistemą. Tai reiškias ir naujasis embrionas atvykęs pas jus į organizmą pirmiausia gaus maistines medžiagas tokias, kurias įprastai vartojate. Taip pat reikia žinoti kokius papildus gerti, kaip folio rugštį trys mėnesiai iki pastojimo.
Aktyvus judėjimas, sportas - mūsų kūnas funkcionalus atlikti tam tikrus procesus tik tada, kai jis yra tinkamai naudojamas. Jei moteris nutraukia sportą ir visai nesportuoja, o gyvenimo būdas yra pasyvus - organizmas švelniai tariant “rudija”. Pirmiausia sportas sportui nelygus. Daugelis pagalvoja, kad važiavimas su dviračiu gamtoje 15 minučių irgi yra sportas. Sportas visgi yra aukšto intensyvumo treniruotės, kurios skirtosi į kelias sritis: lengvoji / sunkioji atlekita, fitnesas, aukšto intensyvumo treniruotės HIIT, sunkių svorių kilnojimas. Taip šias veiklas iš aš siūlyčiau apriboti. Bet visa kita: joga, pilatesas, dviratis, plaukimas, bėgimas žemo arba vidutinio intensyvumo yra mankšta. Mūsų kūnams tokių mankštų reikia ir būtina turėti savo gyvenime kiekvieną dieną.
Taigi kalbant apie sportą prieš nėštumą - valio, darykite ir sportuokite kaip sportavote JEIGU tai darėte nuolatos. Prieš pastojant tikrai ne laikas pradėti mokytis stumti rutulį. Kalbant apie mankštas prieš nėštumą - valio, jei tai darai, nesustok ir pasidomėk nėštumo mankštomis. O jei nesimankštinai iki pat šios akimirkos, kada planuojate pastojimą - puikus metas pradėti nuo žemo intensyvumo ir stiprinti savo kūną!
Per devynis mėnesius nuo pastojimo iki gimdymo nėščiosios organizmas patiria didžiulius pokyčius. Tai pareikalauja daug fizinių jėgų ir dvasinės stiprybės. Ankstesnių kartų moterų nėštumas buvo tikrai natūraliau pernešamas, nes jos buvo fiziškai aktyvesnės, daugiau judėjo, atlikdavo buityje daug įvairaus fizinio darbo. Šiuolaikinei moteriai ūkio darbuose padeda įvairi technika, į darbą vykstama transportu, todėl reikia paieškoti laiko tinkamam fiziniam aktyvumui. Tinka viskas, kas patinka, svarbu reguliariai keletą kartų per savaitę mankštintis, šokti, plaukioti, vaikščioti, bėgioti, lankyti mėgstamus užsiėmimus sporto klube ar aktyviai poilsiauti gamtoje.
Rekomenduojami Pratimai Nėštumo Metu
- Dubens dugno pratimai (kėgelis): Gero tonuso dubens dugno raumenys sumažina persileidimo tikimybę nėštumo pradžioje. Nėštumo metu reikia mokytis pilnai suprasti kaip veikia dubens dugnas, jį ne tik įtempinėti bet ir atpalaiduoti. Taip mokytis ruošiantis gimdymui.
- Diafragminis kvėpavimas: Diafragmos raumuo atsakingas už daugelį funkcijų mūsų centrinėje kūno ašyje: kvėpavimas, laikysena, balansas, judesiai ir motorika.
- Nugaros ir pilvo preso pratimai: Šis natūralus „raumeninis korsetas“ padės stuburui, kuris su kiekvienu sekančiu laukimosi mėnesiu patiria vis didesnį krūvį. Priekinės pilvo sienelės oda tempsis tolygiau, jei pilvo raumenys bus tinkamo tonuso ir prilaikys gimdą su augančiu joje mažyliu.
- Dubens lankstumas ir stiprinimas: Paslankesni klubų sąnariai, lankstus stuburas padės lengviau atsiverti gimdymo takams, kai artės mažylio gimimas.
- Meditacija: Raskite laiko pabūti su savimi. Mokykitės jausti savo kūną, kada jis įsitempęs, kada atsipalaidavęs.
- Miofascialinis atpalaidavimas: Masažas kaip procedūra arba treniruotės su volu.
Plaukimas plaustais
Plaukimas plaustais, kaip nuotykių sporto šaka, yra glaudžiai susijęs su vandens turizmu. Vandens turizmas Lietuvoje turi gilias tradicijas, o plaukimas plaustais yra viena iš populiariausių jo formų.
Istorija ir Raida
Pažintinių kelionių irkluojamais laiveliais organizuotomis grupėmis būta ir prieškarinėje Lietuvoje. Pavienių vandens turizmo entuziastų pastangomis tokie žygiai Lietuvos upėmis ir ežerais ėmė populiarėti. Pavyzdžiui, 1935 m. buvo organizuotas masinis plaukimas baidarėmis iš Alytaus į Kauną, kuriame dalyvavo apie 60 ekipažų. Po karo vandens turizmo tradicijos buvo atkurtos. 1950 m. Kauno pionierių rūmų fizikos būrelio nariai, vadovaujami vandens turizmo entuziasto Jono Čepulio, pasigamino šešiolika fanerinių baidarių. Per vasaros atostogas vyko žygis Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos. Už šią kelionę žygio dalyviams buvo įteikti „TSRS turisto" ženkliukai (bene pirmieji Lietuvoje). Kitais metais Jono Čepulio vadovaujami moksleiviai keliavo Nevėžiu. Ties Raudondvariu jie susitiko su Lietuvos žemės ūkio akademijos sporto klubo penkių baidarių grupe. 1953 m. vasarą J. Čepulio grupė baidarėmis plaukė nuo Molėtų iki Vilniaus Lakajų ežerais, Lakajos, Žeimenos bei Neries upėmis. Panašiu laiku tuo pačiu maršrutu baidarėmis keliavo ir komjaunimo Vilniaus miesto komiteto organizuota jaunimo grupė.
Kas metai daugėjo vandens kelionių maršrutų, keitėsi jų organizavimo formos. Turizmas buvo įtrauktas į vieningą sportinių atskyrių klasifikaciją. Iki 1967 m. buvo registruojamos I-III sunkumo kategorijos kelionės Lietuvoje, tarp jų buvo ir III sunkumo kategorijos maršrutas Grūdos, Katros ir Ulos upėmis. 1968 m. pirmosios grupės išvyko III-IV s. k. maršrutais Karelijoje, vėliau - Kolos pusiasalyje. 1970 m. Kauno ir Vilniaus turistų grupės išardomomis baidarėmis pirmą kartą keliavo V s. k. maršrutais. Kauniečiai plaukė Oka Rytų Sajanuose, o vilniečiai - Timptonu Pietų Jakutijoje. Pastaruoju metu Lietuvoje į įvairaus sudėtingumo žygius vandens maršrutais kasmet išvyksta apie 250 organizuotų grupių. Daugiausia jų keliauja Lietuvos upėmis ir ežerais. O labiausiai patyrusios, gerai pasirengusios grupės vyksta į sportinius IV-VI s. k. žygius už Respublikos ribų. Daug būna ir vienos dienos poilsio žygių. Vandens turizmas populiarus ir tarp moksleivių. 1978 m. Kauno vaikų ekskursinė-turistinė bazė organizavo masinį žygį (vadovas D. Štaras) pripučiamaisiais plaustais Nemunu nuo Gardino iki Alytaus.
1968 m. Vilniuje, Vilnios upe, buvo surengtos pirmosios vandens turizmo technikos varžybos (VTTV). Jų dalyviai baidarėmis plaukė 5 km ilgio trasa su gamtinėmis kliūtimis. 1970 m. Vilnioje įrengta VTTV 16 dirbtinių kliūčių - vartų trasa. 1972 m. tokioms varžyboms rasta tinkama vieta Grigiškėse, Vokės upės atkarpoje žemiau Vilniaus-Kauno automagistralės tilto. Pavasariais beveik kiekvieną savaitgalį čia vyksta įvairaus lygio VTT varžybos, sutraukiančios ne tik daug dalyvių, bet ir žiūrovų. Rajonų turistų klubai organizuoja savo VTTV vietose. Populiarios ir ralio, maratono tipo varžybos, kuriose ugdoma turistų ištvermė, orientacija, laivų valdymo bei kliūčių įveikimo technika. Vandens turizmo entuziastai tobulina laivų konstrukcijas. Žygiuose, varžybose dažnai pasirodo naujų, geresnių konstrukcijų baidarių, katamaranų. Geriau techniškai pasirengus, įgavus daugiau patirties, lengviau įveikti naujus sudėtingus maršrutus kalnų upėmis. Padaugėjo ir pačių maršrutų. Mūsų Respublikos vandens turistai yra keliavę visuose TSRS turistiniuose rajonuose - nuo Karpatų iki Tolimųjų Rytų, Kamčiatkos.
Plaukimo Plaustais Technika ir Taktika
Sėkmingam plaukimui plaustais svarbu ne tik fizinis pasirengimas, bet ir tinkama technika bei taktika. Žemiau pateikiama keletas patarimų, kaip efektyviai ir saugiai plaukti plaustais:
- Orientavimasis: Vandens kelionėje orientuotis sunku: siaurame upės slėnyje arba plačiuose ežerų vandenyse maža orientyrų. Patikimais orientyrais galima laikyti tik didelius intakus, gyvenvietes prie upės, tiltus. Jei upės locija patikima, orientyrai gali būti ir būdingesni slenksčiai. Derindami orientavimąsi pagal laiką ir orientyrus, galime gauti patikimą rezultatą.
- Žvalgyba: Jei norite detaliau ištirti, kaip saugiai įveikti kliūtį, patartina žvalgyti. Kliūties žvalgybos metu nustatoma saugiausia plaukimo linija, orientyrai, techninės saugos priemonės, pavojingos vietos ir galimų avarijų pobūdis, gelbėjimo sistema, plaukimo tvarka, fotografavimo ir filmavimo vietos, fotografų pozicijos. Žvalgyboje reikia labai atidžiai ištirti srautų kryptis.
- Kelionė prieš srovę: Keliauti prieš srovę - sunkus, lėtas ir nuobodus darbas, kurio be reikalo neverta planuoti. Plaukti prieš srovę galima tiktai nedidelio greičio upės atkarpose, kur nuolydis neviršija 0,5 m/km. Didesnio nuolydžio atkarpose laivus teks vilkti.
- Plaukimas upe: Upe paprastai plaukiama kilvaterio kolona (laivas paskui laivą). Atstumas tarp laivų priklauso nuo srovės greičio. Pirmasis paprastai plaukia geriausiai taktiką išmanantis ekipažas (grupės vadovo). Jis numato plaukimo liniją, diktuoja plaukimo greitį, sprendžia, ar reikia sustoti žvalgybai. Paskutinis plaukia geriausiai techniką išmanantis ir fiziškai stipriausias ekipažas. Jam skiriami gelbėjimo darbai.
- Stovyklavimas: Gerų vietų stovyklai nerasite užpelkėjusiuose ruožuose, užliejamose pievose, kalnų upių kanjonuose ir tarpekliuose. Lengviausia rasti tinkamą stovyklai vietą prie skardžių pradžios ir pabaigos. Sustojus pietums, daiktai paprastai neišimami, gerai pritvirtinti laiveliai paliekami vandenyje. Nakvynei visi daiktai iškraunami, laiveliai (išskyrus plaustus) iškeliami į krantą ir džiovinami.
Saugumas plaukiant plaustais
Plaukimas plaustais gali būti pavojingas, todėl svarbu laikytis saugumo taisyklių. Būtina dėvėti gelbėjimo liemenes, naudoti šalmą ir kitas apsaugos priemones. Taip pat svarbu įvertinti upės sudėtingumą ir pasirinkti tinkamą maršrutą.
Inventorius
Vandens turistų inventorius skirstomas į asmeninį ir grupinį. Asmeninis inventorius apima drabužius, avalynę, miegmaišį, asmens higienos priemones ir kitus daiktus, reikalingus individualiam naudojimui. Grupinis inventorius apima palapines, maisto ruošimo įrangą, navigacijos priemones, pirmosios pagalbos rinkinį ir kitus daiktus, reikalingus visai grupei.
Vandens turizmo maršrutai
Lietuva garsėja savo upėmis ir ežerais, kurie puikiai tinka vandens turizmui. Populiariausi maršrutai driekiasi Nemunu, Nerimi, Šventąja, Žeimena ir kitomis upėmis. Taip pat populiarus plaukimas ežerais, ypač Aukštaitijos nacionaliniame parke.
Alternatyvus turizmas
Žygiai baidarėmis, plaustais, kanojomis ar kajakais - tai puikus būdas susipažinti su vis labiau populiarėjančiu alternatyviu turizmu. Alternatyvus turizmas, priešingai nei masinis, orientuotas į individualius poreikius. Tokiu būdu keliaujantys asmenys pageidauja autentiškos patirties, susijusios su vietos kultūra, gamta ar specifinėmis veiklomis.
Apgyvendinimas
Šalia vandens telkinių įsikūrusios sodybos ir poilsiavietės siūlo įvairias apgyvendinimo galimybes. Galima rinktis tiek atskirus namelius, tiek viešbučio tipo kambarius ar apartamentus. Kai kurios sodybos siūlo papildomas paslaugas, tokias kaip pirtys, kubilai, lauko treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelės.